375e0319-e4c3-41a7-9b44-8e021b4f1097 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė bylÄ Nr. e2YT-10375-476/2021 Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00777-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 23 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Raimondai Klimienei, suinteresuotam asmeniui Z. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D.

J., Z. J. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po P. J. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamos valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ priėmė jo dukros J. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir V. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos S. J. atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvo S. J., mirusio (duomenys neskelbtini) sesuo V. J.. V. J. Å¡eimos nebuvo sukÅ«rusi, vaikų neturėjo. Mirusios brolis, jos tėvas S. J. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sesuo J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su LR CK 5.11 str. 1 d. 5 p., kaip mirusiosios dukterėčia ji turi teisę į palikimÄ . Tuo reikalu ji pateikė praÅ¡ymÄ apie palikimo priėmimÄ Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui. Notarinėje kontoroje paaiÅ¡kėjo, kad mirusioji yra priėmusi palikimÄ po savo sesers J.

J. mirties, tačiau savo teisės iki galo neįgyvendino, nes jai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. J. J., V. J. ir jos tėvas S. J. iš savo mamos J. J. 1974-01-10 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gavę dovanų po 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) P. J. – J. J., V. J. ir S. J. tėvas, liko ½ dalies pastatų (duomenys neskelbtini) savininku. J. J. mirė (duomenys neskelbtini), o P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Raseinių notarų biuro išduota pažyma patvirtina, kad po P. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

IÅ¡ rastų dokumentų suprato, kad pradiniai paveldėjimo veiksmai buvo pradėti, bet iki galo nebuvo sutvarkyti. Po P. J. mirties visu likusiu turtu rÅ«pinosi vaikai. Jie gyveno tuose pačiuose pastatuose, juos prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius už elektrÄ , kitus komunalinius mokesčius, pastatai buvo remontuojami. Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po P. J. mirties (duomenys neskelbtini)palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamos valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ priėmė jo dukros J.

J., mirusi (duomenys neskelbtini) ir V. J., mirusi (duomenys neskelbtini). Prašė patenkinti pareiÅ¡kimÄ . Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su praÅ¡omu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčiu faktu sutinka. Patvirtino, kad nepageidauja paveldėti Å¡io turto. Suinteresuotas asmuo Z. J. paaiÅ¡kino, kad vyro tėvas P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo tris vaikus: sÅ«nų S. ir dukras J. ir V.. Po tėvo mirties dukros pasiliko gyventi tėvo namo dalyje, mokėjo mokesčius ir faktiÅ¡kai valdė likusį turtÄ .

Su praÅ¡omu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčiu faktu sutinka. Liudytoja R. Å . parodė, kad P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo tris vaikus: sÅ«nų S. ir dukras J. ir V.. Po jo mirties visu likusiu turtu rÅ«pinosi dukros J. ir V.. Jos pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, mokėjo mokesčius ir faktiÅ¡kai valdė visÄ likusį turtÄ po tėvo mirties. Liudytoja N. S. parodė, kad po P. J. mirties visu likusiu turtu rÅ«pinosi dukros J. ir V.. FaktiÅ¡kai pradėdamos valdyti likusį turtÄ , jos palikimÄ priėmė.

Pareiškimas tenkintinas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų N. S., R. Š. paaiškinimų nustatyta, kad P. J. mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jo vaikai: S. J. mirė (duomenys neskelbtini), J. J. mirė (duomenys neskelbtini), V. J. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 19 d. notarės Alinos Saročkaitės pažyma patvirtina, kad dėl P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. 2021 m. gegužės 27 d. notarės Alinos Saročkaitės pažyma patvirtina, kad po J.

J., mirusios (duomenys neskelbtini), dėl turto paveldėjimo kreipėsi sesuo V. J., o dėl V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo kreipėsi S. J.. IÅ¡ 2017-03-02 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad P. J. vardu registruotas Å¡is nekilnojamasis turtas: ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini). Raseinių miesto mero 1994-10-11 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po P. J. mirties likusį turtÄ valdė ir tvarkė jo vaikai.

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po P. J. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamos valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ priėmė jo dukros J. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir V. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedÅ«rų įgyvendinimui. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v.

V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir liudytojų R. Š. ir N. S. parodymų matyti, kad po P. J. mirties dukros J. ir V. pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Jos priėmė visus palikėjui priklausiusius kilnojamuosius daiktus, rūpinosi nekilnojamuoju turtu. Be to, jos liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, pastatus bei žemės sklypus prižiūrėjo ir valdė, apmokėdavo visus mokesčius susijusius su likusiu turtu.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimaliÄ (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po P. J. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamos valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ priėmė jo dukros J. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir V. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus. Teisėja Irena Narbutienė