2021-04-21 Nr. AB-8332-3-62-3-01140-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-211-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01140-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas teigė, jog atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę ir nuo 2014 m. spalio 16 d. yra laikomas Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN). Kybartų PN pareigūnas 2019 m. kovo 26 d. surašė tarnybinį pranešimą, kadangi pareiškėjas buvo pataisos namų bibliotekoje ne Kybartų PN direktoriaus įsakyme numatytu laiku, t. y. bibliotekoje buvo apie 15.45 val., o Kybartų PN direktoriaus įsakyme numatyta, jog pareiškėjas bibliotekoje gali būti aptarnaujamas nuo 16 val. iki 17 val. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Kybartų PN Drausmės komisija rekomendavo, o Kybartų PN direktorius 2019 m. kovo 29 d. įsakymu skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) (įstaiga, veikianti po reorganizacijos) administracijai pateikė prašymą jam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, tačiau 2019 m. balandžio 3 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Drausmės komisija rekomendavo, o Marijampolės PN direktorius 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu atsisakė patenkinti prašymą, sprendimą motyvuodamas aplinkybe, jog pareiškėjas turi galiojančią drausminę nuobaudą. Dėl specialiosios teisės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnyje, pažeidimo pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą.

4. 2019 m. gegužės 2 d. įkalinimo įstaigos administracijai pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus. Marijampolės PN Drausmės komisija 2019 m. gegužės 7 d. nutarė siūlyti neleisti trumpalaikės išvykos metu parvykti į namus, nes 2019 m. kovo 29 d. pareiškėjas baustas drausmine tvarka. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkas 2019 m. gegužės 9 d. išvadoje pateikė siūlymą nesuteikti trumpalaikės išvykos trims paroms už pataisos įstaigos ribų į namus.

5. Pareiškėjo nuomone, minėtais veiksmais Marijampolės PN pareigūnai pažeidė jo specialiąją teisę, numatytą BVK 104 straipsnyje, bei konstitucinę teisę už tą patį veiksmą nebūti baudžiamam pakartotinai. BVK 104 straipsnyje numatyta specialioji nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką nėra ribojama jokiais įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, o formaliuosius kriterijus pareiškėjas atitiko. BVK numato, jog minėtos specialiosios teisės realizavimas yra įkalinimo įstaigos pareiga ir Marijampolės PN administracija, atsisakydama vykdyti įstatyme reglamentuotas pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą teisėtų lūkesčių principą. Sprendimai atsisakyti suteikti trumpalaikę išvyką į namus buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, o BVK yra numatyta, kad asmenų teises riboti gali tik įstatymas. Praeityje pataisos namų administracija yra ne kartą tenkinusi pareiškėjo prašymus suteikti trumpalaikę išvyką, jų metu teisės aktuose numatyti reikalavimai nebūdavo pažeisti, į pataisos namus pareiškėjas visada sugrįždavo laiku.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Marijampolės PN pareigūnai savo neteisėtais veiksmais sistemingai bei piktybiškai pažeidinėjo pareiškėjo teises, jis buvo persekiojamas už pareigūnų darbo kritiką, todėl dėl minėtų aplinkybių patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš Lietuvos valstybės.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 26 d. apie 15.45 val. buvo pastebėtas sėdintis prie kompiuterio nuteistųjų bendrabutyje esančioje bibliotekoje. Vadovaujantis Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 1/10-370 „Dėl Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“, pareiškėjas bibliotekoje esančiu kompiuteriu naudojosi ne pagal grafiko reikalavimus ir, atsižvelgiant į tai, jam buvo paskirta drausminė nuobauda.

9. Marijampolės PN pažymėjo, kad BVK 104 straipsnyje yra įtvirtinti nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus reikalavimai. Akivaizdu, kad pataisos įstaigos direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė suteikti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Marijampolės PN nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, yra svarbi priežastis netenkinti jo prašymo dėl trumpalaikės išvykos į namus.

10. Kadangi pataisos įstaigos pareigūnai elgėsi teisėtai netenkindami pareiškėjo prašymo dėl trumpalaikės išvykos į namus, šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų.

13. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad Marijampolės PN administracija atsisakė patenkinti jo 2019 m. gegužės 2 d. (b. l. 32) prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl žalos atlyginimo, netenkinus 2019 m. kovo 18 d. prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus, yra išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. I-4963-402/2019 ir šioje byloje nenagrinėjamas.

14. Teismas vadovavosi BVK (bylai aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. ir nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 104 straipsniu, 154 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 305 punktu ir pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog minėtose BVK nuostatose yra įtvirtinta plati pataisos įstaigos direktoriaus diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2325-1062/2018). Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog nuteistasis atitinka BVK 104 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus reikalavimus, dar nesuponuoja pareigos pataisos įstaigos direktoriui tenkinti nuteistojo prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Pataisos įstaigos direktorius, priimdamas minėtą sprendimą, taip pat privalo įvertinti nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, viešąjį interesą bei kitas aplinkybes.

15. Pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. prašymas suteikti trumpalaikę išvyką į namus buvo svarstytas 2019 m. gegužės 7 d. vykusio Marijampolės PN Drausmės komisijos posėdžio metu (b. l. 34). Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkas 2019 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. 14/07K-714 „Dėl trumpalaikės išvykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo nuteistajam“ (b. l. 33) nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 7 kartus, viena nuobauda galiojanti, skatintas keturis kartus. Nuteistojo OASys vertinamas vidutine 57 balų pakartotinio nusikalstamumo rizika, išvykoje anksčiau išleistas buvo. Svarstant Drausmės komisijoje, nuspręsta neleisti trumpalaikės išvykos į namus, nes yra skirta drausminė nuobauda. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus direktorius 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 4.19-146 „Dėl atsakymo į prašymus“ (b. l. 31) nutarė netekinti pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Minėtame sprendime teigiama, kad Marijampolės PN Drausmės komisija nustatė, jog už padarytą režimo pažeidimą pareiškėjui yra skirta drausminė nuobauda, kuri galioja, todėl buvo priimtas sprendimas netenkinti prašymo. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog abiem atvejais pareiškėjo prašymai skirti trumpalaikes išvykas į namus buvo atmesti atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas turi galiojančią drausminę nuobaudą.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kybartų PN Resocializacijos skyriaus specialistas 2019 m. kovo 26 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl 2-o būrio A. G. veiksmų“ (b. l. 22). Minėtame pranešime pareigūnas teigė, kad 2019 m. kovo 26 d., apie 15.45 val., į nuteistųjų bendrabutyje esančią biblioteką atnešė nuteistiesiems užsakytą laikraštį ir joje rado prie kompiuterio sėdintį pareiškėją. Pareiškėjas, paklaustas, ką veikia bibliotekoje, nurodė, jog atėjo pasinaudoti kompiuteriu 2-ojo būrio nuteistųjų lankymosi bibliotekoje metu. Kybartų PN pareigūnas pareiškėjui paaiškino, jog 2-ojo būrio nuteistieji gali lankytis bibliotekoje kiekvieną antradienį nuo 16 val., todėl jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Kybartų PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus. Iš Kybartų PN Drausmės komisijos posėdžio protokolo Nr. 19 (b. l. 24) turinio nustatyta, jog posėdžio metu buvo nutarta Kybartų PN direktoriui siūlyti nuteistajam skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, kadangi jis buvo bibliotekoje ne savo būriui nustatytu laiku. Kybartų PN direktorius, susipažinęs su faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis BVK 142–143 straipsniais, 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 21) nutarė pareiškėjui skirti nuobaudą – papeikimą.

17. Teismas vadovavosi BVK 143 straipsnio 9 dalimi ir pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 2 d. prašymo svarstymo metu buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas turi galiojančią drausminę nuobaudą. Pareiškėjas skunde neprašė teismo panaikinti Kybartų PN direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 5/48-260, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų su skundu kreipęsis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ar į teismą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo. Pareiškėjas atsikirtime į Marijampolės PN atsiliepimą (b. l. 45–49) nurodė, kad jis neprivalo kreiptis į teismą dėl Kybartų PN direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 5/48-260 panaikinimo, kadangi jis yra akivaizdžiai neteisėtas bei nepagrįstas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas, kurio pagrindu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – papeikimas, yra galiojantis bei nepanaikintas Kalėjimų departamento ar teismo sprendimu. Šiuo atveju nėra nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, kurie, pareiškėjo teigimu, kilo jam nepagrįstai skiriant nuobaudą, nes nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo nagrinėjamas įstatymo nustatyta tvarka.

18. Kaip minėta, leidimą parvykti į namus suteikia pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. pataisos įstaigos direktorius, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti, ar nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Marijampolės PN direktorius, atsižvelgdamas į Marijampolės PN Drausminės komisijos protokolu priimtą nutarimą, Marijampolės PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininko išvadą bei aplinkybę, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą, turėjo teisę, vadovaudamasis BVK 104 straipsnio nuostatomis, priimti 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 4.19-146 neleisti nuteistajam išvykti trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindas buvo aiškus, nurodyti motyvai paremti faktinėmis aplinkybėmis, kurios byloje neginčijamos.

19. Teismas sprendė, jog nenustatyta, kad Marijampolės PN pareigūnai būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtas.

III. 20. Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

20.1. BVK 104 straipsnis nustato pareiškėjo specialiąją teisę, kurią įkalinimo įstaiga privalėjo realizuoti. Teismas neteisingai vertino minėtą nuostatą, kaip suteikiančią diskrecijos teisę. Leidimas apriboti pareiškėjo specialiąją teisę turi būti numatytas įstatyme. Pareiškėjas nepatenka į BVK 154 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą. Neteisėtais veiksmais pareiškėjui padaryta žala, kuri turi būti atlyginta. Atsakovas teismui nurodė neteisingus faktus. Pareiškėjo OASys vertinimas ginčo metu buvo 43 balai, o visos drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo skirtos neteisėtai.

20.2. Pareiškėjas mano, kad neturėjo prašyti panaikinti Kybartų PN direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimą, nes juo pažeidžiamos pareiškėjo konstitucinės teisės, pareiškėjas už tokį skundą turėtų mokėti žyminį mokestį, o darbu nėra aprūpintas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad Kybartų PN direktoriaus nutarimą Kalėjimų departamentui skundė, tačiau atsakymo negavo.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Marijampolės PN pažymi, kad BVK 104 straipsnyje įtvirtinti nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus reikalavimai. Taip pat svarbu atsižvelgti į BVK 155 straipsnio 3 dalį. Minėtose normose pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecijos teisė suteikti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pataisos įstaiga neprivalo tenkinti pareiškėjo prašymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ne kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir turėjo galiojančią nuobaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. G. kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, skiriant drausminę nuobaudą ir netenkinant prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vertino tik pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. (b. l. 32) prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus, nes klausimas dėl žalos atlyginimo, netenkinus 2019 m. kovo 18 d. prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus, išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. I-4963-402/2019.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad BVK 104 straipsnis nustato pareiškėjo specialiąją teisę, kurią įkalinimo įstaiga privalėjo realizuoti. Teismas neteisingai vertino minėtą nuostatą, kaip suteikiančią diskrecijos teisę. Pareiškėjas taip pat mano, kad Kybartų PN direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimas neteisėtas ir jis neturėjo kreiptis dėl minėto nutarimo panaikinimo į Kalėjimų departamentą.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2830-756/2020 buvo išnagrinėtas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo vertinimu, atsirado dėl neteisėtai pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos Kybartų PN 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, atlyginimo. Taigi šioje byloje klausimas dėl iš Kybartų PN 2019 m. kovo 29 d. nutarimo kildinamos žalos nenagrinėjamas, o vertinamos tik pareiškėjo skundo aplinkybės, susijusios su 2019 m. gegužės 2 d. prašymu suteikti trumpalaikę išvyką į namus.

28. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

29. Pagal BVK 104 straipsnį (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis (1 dalis). Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai (2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji (3 dalis). Tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai (4 dalis).

30. Dėl nuteistųjų teisės į trumpalaikę išvyką į namus ar už pataisos įstaigų ribų (BVK 104, 105 str.) pažymėtina, jog tai yra specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisės, suteikiamos, be kita ko, siekiant reintegruoti asmenį į visuomenę, t. y. palaikant ryšius su asmenimis laisvėje, kad atlikus bausmę asmeniui su artimųjų pagalba būtų lengviau pasiekti minėtą tikslą. Vis dėlto teisė pasimatyti su artimaisiais įstatymų nustatytais atvejais gali būti varžoma, siekiant skatinti nuteistuosius laikytis disciplinos reikalavimų bei užtikrinti gerą elgesį. Be to, turi būti užtikrintas ir visuomenės saugumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2015).

31. Pagal BVK 104 straipsnio 3 dalį teisės į trumpalaikę išvyką į namus neturi šio Kodekso 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie nepatenka į BVK 154 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų ratą, trumpalaikė išvyka į namus gali būti suteikta tik atitikus BVK 104 straipsnyje nustatytus kriterijus (tam tikrą laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, atliktos bausmės laiką (dalį), nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018).

32. Atsižvelgęs į BVK nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018 padarė išvadą, jog nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti, o tai, be kita ko, pagrindžia ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių išvykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms – Europos Tarybos narėms, suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (švietimo), darbo (profesijos), šeimos ir kitų socialinių priežasčių (1 p.), tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (riziką), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio šeimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslą, jo trukmę ir sąlygas (2 p.).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. prašymas suteikti trumpalaikę išvyką į namus buvo svarstytas 2019 m. gegužės 7 d. vykusio Marijampolės PN Drausmės komisijos posėdžio metu (b. l. 34). Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkas 2019 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. 14/07K-714 „Dėl trumpalaikės išvykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo nuteistajam“ (b. l. 33) nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 7 kartus, viena nuobauda galiojanti, skatintas keturis kartus. Nuteistojo OASys vertinamas vidutine 57 balų pakartotinio nusikalstamumo rizika, išvykoje anksčiau išleistas buvo. Svarstant Drausmės komisijoje, nuspręsta neleisti trumpalaikės išvykos į namus, nes yra skirta drausminė nuobauda. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus direktorius 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 4.19-146 „Dėl atsakymo į prašymus“ (b. l. 31) nutarė netekinti pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Minėtame sprendime teigiama, kad Marijampolės PN Drausmės komisija nustatė, jog už padarytą režimo pažeidimą pareiškėjui yra skirta drausminė nuobauda, kuri galioja, todėl buvo priimtas sprendimas netenkinti prašymo.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas atitiko formalius BVK 104 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pataisos įstaigos direktorius pagrįstai įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes (šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas drausmine tvarka baustas 7 kartus, viena nuobauda galiojanti), kas buvo pagrindas priimti sprendimą nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad BVK 104 straipsnis nustato pareiškėjo specialiąją teisę, kurią įkalinimo įstaiga privalėjo realizuoti, šis teiginys nepagrįstas, nes pagal BVK 104 straipsnio 2 dalį visais atvejais atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų paneigti Drausmės komisijos posėdžio metu nustatytas aplinkybes ar vertinti, jog buvo pagrindas priimti kitokį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš nesuteikto leidimo trumpalaikei išvykai į namus, atlyginimo, pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavęsis aktualia teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan