Legislator Case Law & Legislation
375ab89d-d066-46e6-a357-21e9eec8e641 AI generated

375ab89d-d066-46e6-a357-21e9eec8e641 · Regionų administracinis teismas

Case Number 375ab89d-d066-46e6-a357-21e9eec8e641
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

yra teisėti ir 2) bÅ«tinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad apribojimai turi bÅ«ti nustatomi tik įstatymu, kuris vieÅ¡ai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiÅ¡kiai. Ä®statymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, bÅ«tina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sÄ lygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimÄ ). Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ .

Legislator headnote

AI generated

375ab89d-d066-46e6-a357-21e9eec8e641 · Regionų administracinis teismas: Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apygardos teismo 2003-07-31 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už nusikaltimo, nustatyto Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ ir jam buvo skirtas terminuotas laisvės atėmimas 3 metams. PareiÅ¡kėjas nesutikimÄ su ginčijamu sprendimu iÅ¡ esmės motyvuoja tuo, kad vienos nusikalstamos veikos padarymas prieÅ¡ daug metų, nesant kitų objektyvių duomenų apie galimÄ grėsmę kitų asmenų ar visuomenės saugumui, negali bÅ«ti kliÅ«timi turėti ginklÄ visam likusiam gyvenimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI2-308-342/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01536-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 11 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant teismo posėdyje pareiškėjui D.

B., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, vaizdo konferencijos bÅ«du atsakovo atstovui Aivarui Narvilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. patikslintÄ skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėjas D. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ patikslintu skundu, praÅ¡ydamas panaikinti apskrities vyriausiajam policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) VieÅ¡osios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyresniojo specialisto 2021-09-07 sprendimÄ Nr. 21-IL-30-01275-e (toliau – ir ginčijamas sprendimas), pripažinti jog pareiÅ¡kėjas yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, nekelia grėsmės visuomenės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Nusutinka su ginčijamu sprendimu ir pažymi, jog jis jam yra aktualus nes pageidauja įsigyti Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir tapti medžiotoju. Teigia, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas jauno amžiaus - 19 metų. Atkreipia dėmesį, jog teismo paskirtÄ bausmę yra atlikęs, nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ atlyginęs, o teistumas yra iÅ¡nykęs. Tvirtina, jog papildomų duomenų apie teistumo iÅ¡nykimÄ pateikti negali, nes pagal BK 97 str. nuostatas, teistumas iÅ¡nyksta ir asmenys laikomi neteistais, kai sueina Å¡iame straipsnyje nustatyti terminai;

Å¡iuo atveju - 5 metai po bausmės atlikimo. Pažymi, kad dėl jaunystėje padaryto nusikaltimo apgailestauja ir padarė bÅ«tinas iÅ¡vadas. Akcentuoja, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei 20 metų. Nurodo, kad yra vedęs, augina tris mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamÄ vietÄ bei nuolatinį darbÄ , kuriame yra skatinamas bei pakeltas pareigose. Atkreipia dėmesį, jog nuo Å¡ių metų rugsėjo 1 d. pradėjo mokslus VšĮ JÅ«rinio sektoriaus darbuotojų rengimo centre.

Mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas formaliais pagrindais ir nėra individualizuotas ir pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti duomenis, pagrindžiančius, jog yra pagrindas paneigti preziumuojamÄ prielaidÄ , jog jis negali bÅ«ti laikomas asmeniu, turinčiu nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ . Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktikÄ (2020-06-05 nutarimÄ Nr. KT103-N7/2020). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė patikslintÄ skundÄ iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Papildomai prašė spręsti klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ . Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatas atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2021-08-12 pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 21-G-30-03376-e iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus medžioklei. PaaiÅ¡kina, jog nagrinėjant nurodytÄ praÅ¡ymÄ ir vadovaujantis Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362, (toliau – ir ApraÅ¡as) 12 punktu, buvo atliktas pareiÅ¡kėjo patikrinimas.

Pažymi, jog tikrinant pareiÅ¡kėjo duomenis Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre buvo nustatyta, kad 2001-03-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-04300-99 pareiÅ¡kėjÄ pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 272 straipsnio 2 dalyje ir 235 straipsnyje ir paskyrė laisvės atėmimÄ 3 metams, 2 mėnesiams ir 8 dienoms su 1/2 turto konfiskavimu. Nurodo, kad 2003-07-31 Klaipėdos apygardos teismas pareiÅ¡kėjo padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavo į BK 180 straipsnio 2 dalį, pagal 258 straipsnio 2 dalį ir nuteisė 3 metams laisvės atėmimo.

Nurodo teisės aktus dėl nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Pažymi, kad dėl nurodytos priežasties, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ buvo priimta ginčijamas sprendimas. Atkreipia dėmesį, jog Å¡i Ä®statymo norma yra imperatyvi ir nenumato jokių kitų iÅ¡lygų ar kitokio interpretavimo, t. y. užtenka vien asmens nuteisimo už tyčinį smurtinį nusikaltimÄ už kurį BK numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 6 metus laisvės atėmimo fakto, kad asmuo bÅ«tų pripažintas nesančiu nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu Ä®statymo taikymo prasme.

Dėl skunde minimo Konstitucinio teismo nutarimo, pažymi, kad, jog nuo 2021-05-05 įsigaliojo Ä®statymo pakeitimai, kurie buvo padaryti atsižvelgiant į 2020-06-05 Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas. Akcentuoja, jog Ä®statymo nuostatos numato griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes Å¡aunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, o jų savininkams ir naudotojams keliami specialÅ«s reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumÄ . Pažymi, kad prevenciniai Å¡aunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja Å¡aunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukÅ¡tesnį atsakomybės standartÄ negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Nurodo Konstitucinio teismo praktikÄ (žr., Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimÄ , 2013-01-25 nutarimÄ ). Mano, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinant teisėtÄ ginklo leidimo siekiantiems asmenims iÅ¡davimÄ , tinkamai įgyvendino Ä®statymo nuostatas, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundas – nepagrįstas. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su patikslintu skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-09-07 sprendimo „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus” teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pripažinti, jog jis yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, nekelia grėsmės visuomenės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas pateikė atsakovui 2021-08-12 praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus ir spręsti jų tenkinimo klausimÄ ) ginčijamu sprendimu, vadovaudamasis Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.

Ginčijamo sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimÄ , nustatė, jog 2003-07-31 Klaipėdos apygardos teismas jį pripažino kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje padarymo (baudžiamoji byla Nr. 30-1-04300-99) ir skyrė jam terminuotÄ laisvės atėmimÄ 3 metams. Ginčijamame sprendime pažymėta, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje didžiausia bausmė yra 7 metų laisvės atėmimas. Akcentuota, kad pareiÅ¡kėjas padarė nusikaltimÄ , kuri yra priskiriama prie tyčinių, smurtinių nusikaltimų ir didžiausia bausmė virÅ¡ija 6 metus laisvės atėmimo, todėl jis nėra laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apygardos teismo 2003-07-31 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už nusikaltimo, nustatyto Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ ir jam buvo skirtas terminuotas laisvės atėmimas 3 metams. PareiÅ¡kėjas nesutikimÄ su ginčijamu sprendimu iÅ¡ esmės motyvuoja tuo, kad vienos nusikalstamos veikos padarymas prieÅ¡ daug metų, nesant kitų objektyvių duomenų apie galimÄ grėsmę kitų asmenų ar visuomenės saugumui, negali bÅ«ti kliÅ«timi turėti ginklÄ visam likusiam gyvenimui.

Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas pastarÄ sias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Be to, pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei Å¡audmenys gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygas ir tvarkÄ (žr., Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimÄ ).

Ginklai ir Å¡audmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir Å¡audmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, vieÅ¡ajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokias ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo ir panaikinimo sÄ lygas bei tvarkÄ , kad bÅ«tų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir Å¡audmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Ä®statymų leidėjas, vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ ir turėdamas plačiÄ diskrecijÄ , privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir Å¡audmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimÄ ). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iÅ¡ vienos pusės ir visuomenės interesų – iÅ¡ kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieÅ¡taravimų.

Demokratinėje visuomenėje tokie prieÅ¡taravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iÅ¡ interesų derinimo bÅ«dų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. TokiÄ galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal Å¡iÄ KonvencijÄ ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sÄ lygas:

1) yra teisėti ir 2) bÅ«tinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad apribojimai turi bÅ«ti nustatomi tik įstatymu, kuris vieÅ¡ai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiÅ¡kiai. Ä®statymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, bÅ«tina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sÄ lygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimÄ ). Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ .

Įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2021-04-29 redakcija;

TAR, 2021, Nr. 2021-09685) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog Å¡io įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Vadovaujantis Ä®statymo 18 straipsnio 1 dalimi Å¡iame įstatyme nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatos. Pagal Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 6 metus laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020-06-05 priėmė nutarimÄ Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2010-11-18 redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmenimis ir pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų, prieÅ¡taravo konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) pripažinti, kad Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2019-06-27 redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmenimis ir pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti Å¡io įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų, prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotÄ draudimÄ Ä®statymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų Å¡audmenis, paisė iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Ä®statymo (2010-11-18 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, siekiama konstituciÅ¡kai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir Å¡audmenis nebÅ«tų iÅ¡duodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai.

Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Ä®statymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualiÄ kiekvieno asmens situacijÄ , Å¡iuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai. AiÅ¡kindamas anksčiau nurodytÄ Konstitucinio Teismo 2020-06-05 nutarimÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis 2021-02-03 sprendime administracinėje byloje Nr. A-674-602/2021 darė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Ä®statymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotÄ draudimÄ Ä¯sigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualiÄ kiekvieno asmens situacijÄ (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimÄ padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamÄ pavojų visuomenės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai ir priimti sprendimÄ dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų Å¡audmenis iÅ¡davimo (ar jo neiÅ¡davimo)) ir taip visam laikui atimant iÅ¡ fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų Å¡audmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iÅ¡ konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymÄ Ä¯gytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir Å¡audmenis teisinį reguliavimÄ , kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti Å¡ios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios Å¡is Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar neÅ¡iotis Ä®statymo (2019-06-27 redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų Å¡audmenis iÅ¡davimu asmenims, teistiems už Å¡io įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų iÅ¡davimo Å¡iems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Ä®statymo (2019-06-27 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neiÅ¡duodami turintiems teistumÄ asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualiÄ kiekvieno asmens situacijÄ , t. y. priimti sprendimÄ dėl leidimo įsigyti, laikyti ar neÅ¡iotis minėtus ginklus, jų Å¡audmenis iÅ¡davimo (ar jo neiÅ¡davimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimÄ padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamÄ grėsmę visuomenės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus vadovaudamasis Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2021-04-29 redakcija; TAR, 2021, Nr. 2021-09685) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t.y., atsakovas vadovavosi naujos redakcijos Ä®statymo nuostatomis. Kita vertus, vertinant Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , matyti, jog pagal jį nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 6 metus laisvės atėmimo.

Darytina iÅ¡vada, kad nurodytoje nuostatoje iÅ¡ esmės nėra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas, nei Ä®statymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, kuriuose buvo įtvirtintas neterminuotas draudimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualiÄ kiekvieno asmens situacijÄ ir taip visam laikui atimant iÅ¡ fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų Å¡audmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams.

Anksčiau minėta, kad Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime konstatavo, jog teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nurodyti asmenys visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų, prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , sprendžia, kad negalima tokia situacija, kai dėl praeityje padaryto nusikaltimo iÅ¡ fizinio asmens visam laikui atimama teisė įsigyti ir turėti ginklus, jų Å¡audmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams.

Tokiu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas, vertindamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, privalėjo atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimÄ ir turėjo ne tik nurodyti pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 2003-07-31 priimto nuosprendžio motyvus, bet argumentuoti, kokiu bÅ«du prieÅ¡ 19 metų pareiÅ¡kėjo atlikta neteisėta veika gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

Pažymėtina, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, jog vadovavosi tik teisės aktais, tačiau nevertino individualios situacijos. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 2003-07-31 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nors ir neigiamai charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ , nėra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu (praėjus daugiau kaip 19 metų nuo nuosprendžio priėmimo dienos) pareiÅ¡kėjas galėjo kelti arba kėlė grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Be kita ko, pažymėtina, kad tiek pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikti duomenys, tiek liudytojo J. P. V. paaiÅ¡kinimai teigiamai charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ . Kitų argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad yra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ginčijamame sprendime nenurodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu inicijuoto baudžiamojo persekiojimo formalus įvardijamas sprendime negali bÅ«ti laikomi charakterizuojamais duomenimis, patvirtinančiais pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę sau ir visuomenei.

Pažymėtina, jog valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ , turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės Å¡alies, apsaugÄ , taip pat privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo sprendimas neiÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimo įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, vadovaujantis Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymos 8 straipsnio reikalavimų, todėl negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTÄ® 88 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija netenkina pareiÅ¡kėjo reikalavimo pripažinti jog jis yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, nekelia grėsmės visuomenės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms, nes tokio pobÅ«džio sprendimų priėmimas yra ne teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ , atsakovas įpareigotinas teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sigyti, laikyti (neÅ¡iotis) ginklus. Teismo posėdžio metu praÅ¡yta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2021-04-29 redakcija;

TAR, 2021, Nr. 2021-09685) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos konstitucingumÄ . Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių praÅ¡ymų kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2012-06-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012, 2017-02-07 nutartį administracinėje byloje Nr. P14-822/2017).

Taigi, ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalies taikymui svarbu tai, ar bylÄ nagrinėjančiam teismui kyla ar ne pagrįsta teisinė abejonė dėl atitinkamo įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) nesuderinamumo su Konstitucija. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi ginčijamo sprendimo priėmimo teisinį pagrindÄ (Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2021-04-29 redakcija; TAR, 2021, Nr. 2021-09685), Konstitucinio Teismo 2020-06-05 nutarimÄ , anksčiau nurodytus Å¡io sprendimo motyvus, praÅ¡ymo dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ netenkina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. B. patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-09-07 sprendimÄ Nr. 21-IL-30-01275-e „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus” ir įpareigoti atsakovÄ Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo D.

B. 2021-08-12 praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus. Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Remigijus Arminas Eglė Kiaurakytė AuÅ¡relė Mažrimienė