3758e51d-e99b-4b97-8bde-b297b06cf32c · Tauragės apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                    Civilinė byla Nr. e2-2020-761/2018 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00186-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)                                                                             TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 21 d.Å ilalė            Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei E. O., jos atstovei advokatei Enrikei Maksimavičienei,institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Kvietkauskienei,             uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. O. ieÅ¡kinį atsakovui A.

G., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.              Teismas n u s t a t ė :              IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti, kad A. G. nėra dukterų T. G., gim. (duomenys neskelbtini)ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini)tėvas, o T. G. ir V. G. nėra A. G. dukros.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 2014 m. pavasarį susipažino su atsakovu A.

G.. Tuo metu ji jau augino dukrÄ T. Kai susipažino su A. G. ji jau laukėsi kitos dukros nuo kito vyro. Atsakovas ja rÅ«pinosi visÄ nėštumo laikotarpį, domėjosi, siÅ«lė gyventi kartu ir kurti bendrÄ Å¡eimÄ . Praėjus kelioms dienoms po dukros V. gimimo (duomenys neskelbtini), jie apsigyveno kartu. Atsakovas dirbo pas Å«kininkÄ iÅ¡laikė jÄ ir dukras. Kadangi gerai sutarė A. G. pasiÅ«lė patvirtinti dukros V. tėvystę. Ji sutiko su tuo ir nuvykus pas notarÄ A. G. patvirtino, kad jis yra V. G. tėvas.

Po metu A. G. taip pat pas notarÄ patvirtino tėvystę ir dukrai T.. Po poros metų darnaus gyvenimo atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, daryti administracinius teisės pažeidimus, dėl ko tarp jų kilo nesutarimai, barniai. Atsakovui ir toliau vartojant alkoholį nutrÅ«ko jų tarpusavio ryÅ¡ys bei jo bendravimas su vaikais. Vyresnioji dukra T. niekada A. G. nevadino tėvu, nebuvo prisiriÅ¡usi prie jo. V. atsakovÄ vadindavo tėčiu. Tačiau atsakovui pradėjus vartoti alkoholį vaikai pradėjo bijoti jo, nesiartindavo prie jo.

Be to ir atsakovas neberodė dėmesio vaikams. 2017-04-01 A. G. išėjo iÅ¡ jų namų ir nuo to laiko nutrÅ«ko bet koks jų Å¡eimÄ jungiantis ryÅ¡ys. Atsakovas nebendravo nei su ja nei su dukromis, nusiÅ¡alino nuo vaikų auklėjimo, nebeteikė iÅ¡laikymo dukroms. Å iuo metu yra nutrÅ«kę visi atsakovo ryÅ¡iai su dukromis, jos atsakovo nebeprisimena ir nepasigenda.Atsakovas A. G. su ieÅ¡kiniu sutiko ir paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės vaikai yra ne jo, jis tik suteikė jiems savo pavardes. IÅ¡ tiesų jis nėra vaikų tėvas, nes ir negalėjo juo bÅ«ti.

Kai 2014 metais susipažino su ieÅ¡kove ji jau turėjo vienÄ dukrÄ , o antrosios laukėsi. Gyveno kartu, santuokos nebuvo sudarę. Vaikais rÅ«pinosi, prisidėdavo prie iÅ¡laikymo pinigais. Su vaikais sutardavo labai gerai. IÅ¡siskyrė 2017-04-01, dėl alkoholio vartojimo. Jo kaltė, kad kartu negyvena. Kai išėjo daugiau nebendravo. IÅ¡laikymo neteikė kai išėjo, nes ne jo vaikai, todėl neturi jų iÅ¡laikyti. Žinojo, kad ieÅ¡kovė yra nėščia, tačiau tai netrukdė jiems draugauti.

Nenoriu toliau kartu gyventi bendrauti su vaikais, jiems nejaučia jokių jausmų.Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jolanta Kvietkauskienė su ieÅ¡kiniu sutiko ir paaiÅ¡kino, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. Kadangi tarp atsakovo ir vaikų jokių ryÅ¡ių nėra tai ieÅ¡kinio patenkinimas nepakenks vaikų interesams. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė E. O. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros T.

G., o (duomenys neskelbtini)V. G.. E. O. su A. G. susipažino 2014 m. pavasarį. 2014-05-13 pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo A. G. pripažino, kad jis yra E. O. dukros V. gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas ir sutiko suteikti dukrai V. savo pavardę – G.. TÄ pačiÄ dienÄ , tai yra 2014-05-13 Å ilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje E. O. dukros V. gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡e A. G. įregistruotas tėvu, o V. suteikta pavardė G.. 2015-04-17 pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo A.

G. pripažino, kad jis yra E. O. dukros T. O. gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas ir sutiko suteikti dukrai savo pavardę – G.. 2015-04-17 Šilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje Civilinės būklės akto papildymo, pakeitimo ištaisymo įrašu Nr. 41, T. O. pavardė pakeista į G., o jos tėvu įrašytas A. G.. Su tuo, kad A. G. pripažintų save jos dukrų tėvu sutiko ir atsakovė E. O.. Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. 2017-04-01 atsakovas išėjo iš ieškovės namų su vaikais nebendrauja, išlaikymo vaikams neteikia, nevykdo tėvo pareigų vaikams.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę ir biologinį tėvÄ Ä¯tvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje). Å io pobÅ«džio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taiko tokiÄ teisės į privataus gyvenimo gerbimÄ ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemÄ : teisės į privataus gyvenimo (plati sÄ voka, apimanti taip pat ir tapatybės klausimus) gerbimÄ suvaržymas turi bÅ«ti atliktas „pagal įstatymÄ â€œ, jis turi turėti teisėtÄ tikslÄ (pvz., užtikrinti teisinį tikrumÄ / apibrėžtumÄ , Å¡eiminių santykių saugumÄ ar pan.), ribojimas taip pat turi bÅ«ti „bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis / motyvus suvaržymui pagrįsti.

EŽTT yra pabrėžęs, kad Å¡io pobÅ«džio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikÅ¡mę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobÅ«džio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ byloje A. L. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28609/08), par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiÅ«riu pagrįstai pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintÄ vaiko tėvystę (pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai žinant, kad jis gali bÅ«ti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiÅ¡kios galimybės nustatyti biologinį tėvÄ ).Sprendžiant apie vaiko interesÄ Å¾inoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikÅ¡mino vaiko teisę žinoti tiesÄ apie savo Å¡aknis (kas gali bÅ«ti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istorijÄ ir formuojant tapatybę), netgi Å¡iam to nepageidaujant (žr.

EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimÄ byloje Mandet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30955/12). IÅ¡ Å¡alių, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad A. G. su E. O. susipažino 2014 m. pavasarį. Tuo metu E. O. jau augino dukrÄ T., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Be to tuo metu ieÅ¡kovė jau buvo nėščia nuo kito vyro ir netrukus, tai yra (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros V.. Todėl A. G. negalėjo bÅ«ti ir nėra E. O. dukrų T. G. ir V. G. biologinis tėvas.

A. G. tėvystė T. G. ir V. G. buvo nustatyta tik dėl to, kad jis planavo gyventi ir bendrÄ ateitį kurti su vaikų mama E. O..Tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaikų ir tėvo. Å iuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiÅ«rį į jį.

Atsakovui 2017-04-01 palikus E. O. Å¡eimÄ jo ryÅ¡ys su vaikais visiÅ¡kai nutrÅ«ko. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matosi, kad tarp A. G. ir vyresniosios dukros T. G. nebuvo susiformavęs tvirtas emocinis ryÅ¡ys, dukra nelaikė jo savo tėvu. A. G. dar gyvendamas su E. O. pradėjo vartoti alkoholį, o grįžus į namus iÅ¡gėrusiam kildavo barniai, nesutarimai su ieÅ¡kove, dėl ko atsakovo pradėjo bijoti vaikai. Dėl tokio atsakovo elgesio pablogėjo vaikų ir atsakovo bendravimas. Palikus E. O. Å¡eimÄ atsakovas visiÅ¡kai nustojo bendravęs su vaikais nustojo remti Å¡eimÄ materialiai, nevykdė savo kaip tėvo pareigų.

Atsakovas teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad jis jokių ryÅ¡ių su mergaitėmis nepalaiko, nemyli vaikų, atsisakė palaikyti bet kokius ryÅ¡ius su vaikais. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad jai yra žinomi jos dukrų biologiniai tėvai ir ji kreipsis dėl tėvystės nustatymo savo dukroms. Todėl Å¡iuo atveju A. G. tėvystės nuginčijimas labiau atitiktų vaikų interesus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priėmęs sprendimÄ dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-03-07 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3.-(NTP-2)-18-T-485-4431, ieÅ¡kovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis).

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas 100 %, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p.).Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymÄ , kad suteikiant ieÅ¡kovei E. O. teisinę pagalbÄ Å¡ios iÅ¡laidos sudarė 201,50 Eur.

Teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus 100 procentų, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ . Civilinės metrikacijos skyriui iÅ¡siunčiamas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl atitinkamų civilinės bÅ«klės aktų įrašų pakeitimo ar papildymo atlikimo (CK 3.295 str., CPK 296 str. 1 d. 1 p., 392 str. 2d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu teismas                                                              n u s p r e n d ž i a:

             IeÅ¡kinį patenkinti.             Nustatyti, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. G. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. G. ir V. G. nėra A. G. dukros.Priteisti iÅ¡ A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi bÅ«ti sumokėtas į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi iÅ¡laidos.             Priteisti iÅ¡ A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 201,50 Eur (du Å¡imtus vienÄ eurÄ 50 centų) iÅ¡laidas už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl atitinkamų įrašų civilinės metrikacijos aktų įraÅ¡uose papildymo ar pakeitimo.

             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus. Teisėjas                                                                                                      Osvaldas Briedis