3756a866-cc20-45f9-b884-4a8dff2f4e25 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-518/2019 Teismo proceso Nr. 1-05-2-00046-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.12.2.1.; 1.2.18.4.; 2.4.6.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistajam G.

A., gynėjams advokatams Eugenijai Liutvinskienei, Vidmantui Baumilai, JÅ«ratei TamulevičiÅ«tei, Viktorui Muravskiui, Pavelui RavluÅ¡evičiui, Elenai Å ajaukaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. A. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda. V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. A. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda. P. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. G. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda.

G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. L. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda. T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. S. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda. O. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, O. V. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiosios I. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl 3 801,06 Eur turtinės žalos atlyginimo ir civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinis ieÅ¡kinys dėl 9 305,83 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. G. A., V. A., P. G., G. L., T.

S., O. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, įgijo nusikalstamu bÅ«du – sukčiavimu, gautÄ didelės vertės turtÄ â€“ UAB „A“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas – 14 830,83 Eur, buvusius AB „Swedbank“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent: asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose, esančiuose PravieniÅ¡kių g. 5, PravieniÅ¡kės II, KaiÅ¡iadorių raj., siekiant įgyti Kybartų pataisos namuose bausmes atliekančių asmenų, kurių atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, apgaule užvaldytÄ turtÄ â€“ pinigus, t. y.

žinodami, kad jie bus įgyti nusikalstamu bÅ«du, subÅ«rus bendrininkų grupę ir sukursčius jos narius, laisvėje esančius: G. A., V. A., G. L., T. S., O. V. ir P. G., įgyti nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ â€“ pinigus, o bÅ«tent: asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 20 d., telefoninio pokalbio metu susisiekus su laisvėje esančiu G. L. ir sutarus, kad jis pats ar pasitelkdamas kitus asmenis už piniginį atlygį suras įmonę, į kurios banko sÄ skaitÄ bÅ«tų galima pervesti ir iÅ¡gryninti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus, po ko G.

L. vykdant nusikalstamÄ susitarimÄ su asmeniu, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, juridinio asmens įkÅ«rimui ir banko sÄ skaitos atidarymui, į kuriÄ bÅ«tų galima pervesti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus, pasitelkus T. S., T. S. – G. A., G. A. – V. A., V. A. – O. V., o O. V. – P. G., visiems iÅ¡ anksto susitariant ir žinant, jog įsteigs juridinį asmenį, kuris realiai jokios Å«kinės komercinės veiklos nevykdys ir fiktyvios įmonės banko sÄ skaita bus naudojama nusikalstamu bÅ«du įgyto turto – iÅ¡gryninimui, po ko V.

A. iÅ¡ L. Ž. už 100 Eur nupirkus MB „M“ (duomenys pakeisti) ir iki 2017 m. rugsėjo 20 d. suruoÅ¡us bendrijos pirkimo-pardavimo dokumentus, juos perdavus O. V., kuriam 2017 m. rugsėjo 20 d. palydėjus P. G. iki VÄ® „Registrų centro“ Å iaulių filialo, esančio Paukščių takas 2, Å iauliuose, kur P. G. 2017 m. rugsėjo 20 d. įregistravo juridinį asmenį MB „M“ (duomenys pakeisti) (į.k. (duomenys neskelbtini)) ir tapo fiktyviu bendrijos direktoriumi, po ko O. V. ir P. G. 2017 m. spalio 31 d. nuvykus į AB „Swedbank“, esantį Aido g. 8, Å iauliuose, kur P. G. atidarė MB „M“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos numerį perdavė V.

A., Å¡iam sÄ skaitos numerį perdavus T. S., T. S. sÄ skaitos numerį persiuntus G. L., po ko G. L. sÄ skaitos numerį persiuntus PravieniÅ¡kių pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, po ko jam sÄ skaitos numerį perdavus kartu bausmę atliekančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o Å¡iam sÄ skaitos numerį perdavus kartu bausmę atliekančiam asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, ir pastarajam MB „M“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ sÄ skaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntus Kybartų pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, po ko asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, 2017 m. lapkričio 17 d., nuo 11.22 val. iki 11.56 val., apgaulės bÅ«du iÅ¡ I.

B. iÅ¡viliojus jai ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ iÅ¡duotus elektroninių bankininkysčių prisijungimo duomenis: prisijungimo vardÄ , nuolatinį slaptažodį ir identifikavimo kodus pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, telefoninio pokalbio metu su nukentėjusiÄ ja užraÅ¡ius bei perdavus kartu bausmę atliekančiam asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, po ko Å¡iam duomenis telefoninio pokalbio metu perdavus laisvėje esančiam asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, ir pastarajam bute, (duomenys neskelbtini), planÅ¡etiniu kompiuteriu „Lenovo Tab3“, IMEI (duomenys neskelbtini), IP adresu (duomenys neskelbtini), priskirtam galiniam tinklo įrenginiui, sietinam su UAB „Tele2“ iÅ¡ankstinio apmokėjimo paslaugos SIM kortele, Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 17 d., 12.09 val., internetiniame tinklapyje https://ib.swedbank.lt panaudojus apgaule įgytus svetimus – UAB „A“ (duomenys pakeisti) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, prisijungus prie UAB „A“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės paskyros bei neteisėtai inicijavus finansinę operacijÄ Ä¯ MB „M“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 17 d., 12.09 val., iÅ¡ UAB „A“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į MB „M“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 15 000 Eur, po ko asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavus informacijÄ apie įvykdytÄ finansinę operacijÄ , G.

L. nurodant išgryninti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir juos padalinti, po ko G. L. vykdant asmens, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, nurodymus, telefonu susisiekus su T. S., pastarajam nurodant išgryninti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, po ko T. S. davus nurodymus V. A. dėl pinigų išgryninimo, o V. A. davus nurodymus O. V., pastarajam davus nurodymus P. G. ir kartu su P. G. nuvykus iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), P. G. 2017 m. lapkričio 17 d., nuo 12.30 val. iki 12.32 val., per tris kartus išgrynino 2 900 Eur ir juos perdavė O.

V., pastarajam 2 900 Eur perdavus T. S., po ko O. V. kartu su P. G. nuvykus iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), P. G. 2017 m. lapkričio 17 d., nuo 13.21 val. iki 13.38 val., per septynis kartus išgrynino 11 100 Eur ir juos perdavė O. V., pastarajam 11 100 Eur perdavus T. S., po ko O. V. kartu su P. G. nuvykus iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), P. G. 2017 m. lapkričio 17 d., 13.38 val., išgrynino 500 Eur ir juos perdavė O. V., pastarajam 500 Eur perdavus T. S., po ko G. L. davus nurodymus už likusius pinigus nupirkti 50 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“, po ko T.

S. šiuos nurodymus perdavus O. V., o O. V. vykdant T. S. nurodymus ir nuvežus P. G. iki prekybos centro „Promo Cash Carry“ ir nurodant jam nupirkti 50 vnt. pakelių cigarečių, po ko P. G. 2017 m. lapkričio 17 d., 14.31 val., minėtame prekybos centre vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, nurodymus nupirko 50 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“, atsiskaitė MB „M“ (duomenys pakeisti) banko kortele ir už cigaretes sumokėjo 172,50 Eur, po ko G.

L. vykdant asmens, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, nurodymus, susisiekus su T. S. bei jam nurodant kaip padalinti nusikalstamu būdu įgytus 14 500 Eur ir T. S. vykdant G. L. nurodymus bei padalinus pinigus tokiomis dalimis: 1 650 Eur ir 10 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“, kurių vertė 34,50 Eur, T. S. pasilikus sau kaip atlygį, viso turto už 1 684,50 Eur, 1 275 Eur perdavus V. A., 1 650 Eur – G. A., 1 050 Eur – O. V., pastarajam 900 Eur pasiėmus sau kaip atlygį, o 150 Eur perdavus P. G., po ko 8 870 Eur ir 40 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“ T.

S. vykdant G. L. nurodymus nuvežus bei perdavus J. L., nesuvokusiai nusikalstamos veikos pobÅ«džio, po ko J. L. vykdant G. L. nurodymus 2 370 Eur ir 40 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“, kurių bendra vertė 138 Eur, iÅ¡ viso turto už 2 508 Eur atidėjus kaip G. L. dalį, o 6 500 Eur perdavus K. R., nesuvokusiai nusikalstamos veikos pobÅ«džio, po ko K. R. vykdydama G. L. nurodymus 6 500 Eur perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, po ko užblokavus MB „M“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitÄ 169,17 Eur buvo grÄ Å¾inti į UAB „A“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Žydrūno Kungio apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį dėl G. A., V. A., P. G., G. L., T. S., O. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį bei:

1) G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti G. A. galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ ;

2) V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti V. A. galutinę bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudÄ ;

3) P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti P. G. galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ ;

4) G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti G. L. galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ ;

5) T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti T. S. galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ ;

6) O. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti O. V. galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ . 2.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistųjų veikos perkvalifikavimu iÅ¡ BK 216 straipsnio 1 dalies (nusikalstamu bÅ«du gauto turto legalizavimo) į BK 189 straipsnio 2 dalį (nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas arba realizavimas) bei teigiama, jog perkvalifikuodamas nuteistųjų veikÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi nuteistųjų veika atitinka bÅ«tent BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BK 216 straipsnį atsakomybė kyla asmeniui, kuris, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtÄ , žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, atlieka su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudaro sandorius ar naudoja juos Å«kinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodo, kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos. Veiksmai su turtu ar pinigais, gautais nusikalstamu bÅ«du, kaip veikos pasireiÅ¡kia: tokių pinigų įneÅ¡imu į privačių asmenų arba įmonių banko sÄ skaitas, jų pervedimu iÅ¡ sÄ skaitos į sÄ skaitÄ , pagrobtų materialinių vertybių įtraukimu į įmonės apskaitÄ ir pan. 2.2.

Nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistieji neturėjo tikslo įteisinti nusikalstamu bÅ«du gautų pajamų, o tik norėjo pasidalinti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus. Byloje neginčytinai nustatyta nusikalstama pinigų kilmė (apgaulės bÅ«du įgytos piniginės lėšos) bei kad nusikalstamu bÅ«du gautais pinigais buvo papildyta specialiai tam užregistruoto juridinio asmens banko sÄ skaita, iÅ¡ kurios pinigai buvo iÅ¡gryninti ir naudojami nusikalstamos veikos bendrininkų poreikiams tenkinti.

Nuteistieji atliko visÄ eilę pasiruoÅ¡imo veiksmų, kuriais buvo siekiama nuslėpti nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų kilmę ir padėti nusikalstamoje veikoje (sukčiavime) dalyvaujantiems asmenims iÅ¡vengti teisinių Å¡ios veikos pasekmių, t. y. G. L., vykdydamas R. G. praÅ¡ymÄ surasti bÅ«tent įmonės sÄ skaitÄ , į kuriÄ bÅ«tų galima pervesti apie 50 000 Eur, kreipėsi į T. S., kuris kreipėsi į G. A., o Å¡is jį suvedė su V. A., po ko pastarasis padėjo surasti ir įsigyti MB „M“ (duomenys pakeisti), parengti dokumentus dėl MB „M“ (duomenys pakeisti) perraÅ¡ymo P. G. vardu, kurį kaip nominalų MB „M“ (duomenys pakeisti) direktorių V.

A. nurodymu surado O. V., padėjęs P. G. nuvykti į VÄ® „Registrų centras“ ir P. G. vardu registruoti MB „M“ (duomenys pakeisti), o vėliau ir atidaryti MB „M“ (duomenys pakeisti) sÄ skaitÄ banke. 2.3. Apelianto nuomone, vertinant patį pinigų plovimo faktÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatas, numatančias, jog pinigų plovimas tai: turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad Å¡is turtas yra gautas iÅ¡ nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtÄ turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui iÅ¡vengti teisinių Å¡ios veikos pasekmių; turto tikrojo pobÅ«džio, tikrosios kilmės, Å¡altinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės ar kitų su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad Å¡is turtas yra gautas iÅ¡ nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad Å¡is turtas gautas iÅ¡ nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje. 2.4.

Anot prokuroro, nuteistųjų atlikti veiksmai iÅ¡ esmės atitinka visus bÅ«tinus pinigų plovimo požymius: jiems buvo žinoma apie neteisėtÄ turto kilmę, apgaulės bÅ«du gavus UAB „A“ (duomenys pakeisti) elektroninės bankininkystės duomenis ir jais pasinaudojus į fiktyvios įmonės MB „M“ (duomenys pakeisti) (kuri buvo perregistruota bÅ«tent Å¡iam tikslui) vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ buvo pervestos piniginės lėšos, tai yra siekis maskuoti tikrÄ jÄ Å¡ių piniginių lėšų kilmę (kad jie gauti neteisėtu bÅ«du), siekis nuslėpti jų judėjimÄ , kad bÅ«tų galima juos iÅ¡gryninti ir jais disponuoti legalioje apyvartoje, nes tarp juridinių asmenų atliekamos finansinės operacijos, disponuojant didelėmis pinigų sumomis, finansinėms institucijoms kontroliuojančioms lėšų judėjimÄ (bankams) kelia mažiau įtarimų, o tai palengvina tokių, neteisėtai įgytų, piniginių lėšų patekimÄ Ä¯ legaliÄ apyvartÄ .

Be to, teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog atvejai, kai nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais Lietuvoje buvo papildomos įvairių asmenų banko sÄ skaitos, Å¡ie pinigai bankomatuose buvo iÅ¡gryninami kitoje Å¡alyje ir naudojami organizuotos grupės dalyvių poreikiams tenkinti, nusikalstamai veiklai palaikyti, atitinka BK 216 straipsnio 1 dalies požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2012, 2K-222-489/2018). Atsižvelgiant į atliktas finansines operacijas, nekyla abejonių, kad taip buvo siekiama bÅ«tent legalizuoti nusikalstamu bÅ«du gautus pinigus.

Siekio nuslėpti tikrÄ jÄ pinigų kilmę ar juos įteisinti legalioje apyvartoje nepaneigia ir teismo konstatuota aplinkybė apie bendrininkų ketinimÄ pasidalinti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus. 2.5. Skiriant bausmes, atsižvelgtina į tai, kad nuteistieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ , taip pat individualiai įvertintina kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų atlikti veiksmai, asmenybė, jų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. G. A. teisiamas pirmÄ kartÄ , baustas administracine tvarka, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ , atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe.

V. A. teisiamas pirmÄ kartÄ , baustas administracine tvarka, dirba, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad pripažino kaltę ir savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ , atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe. P. G. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe.

G. L. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe. T. S. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, dirbantis, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe.

O. V. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, prokuroro vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant nuteistiesiems sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmę – baudÄ bei G.

A., P. G., G. L., O. V. nustatant minimalų jos dydį, V. A., įvertinus Å¡io vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme (surado įmonę, parengė ir organizavo jos perregistravimÄ , disponavo fiktyvios įmonės dokumentais) baudos dydį parenkant didesnį nei minimalus, T. S., įvertinus tai, kad jis iÅ¡ karto geranoriÅ¡kai grÄ Å¾ino iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytas pinigines lėšas, ėmėsi iniciatyvos padėdamas atskleisti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , padėjo nustatyti veikos bendrininkus, bendradarbiavo su tyrimÄ atliekančiais pareigÅ«nais, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant mažesnę baudÄ už numatytÄ minimalų dydį.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimÄ byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis G. A., nuteistųjų gynėjai advokatai E. Liutvinskienė, V. Baumila, J. TamulevičiÅ«tė, V. Muravskis, P. RavluÅ¡evičius, E. Å ajaukaitė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistųjų G. A., V. A., P. G., G. L., T. S., O. V. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kaip nusikalstamu bÅ«du gauto didelės vertės svetimo turto įgijimÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi nuteistųjų nusikalstama veika atitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamu bÅ«du gauto turto legalizavimo požymius.

6. Tačiau tokie prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad Å iaulių apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teismo iÅ¡vados yra paremtos iÅ¡samiu įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių vertinimu, su kuriuo nėra pagrindo nesutikti. Tuo labiau kad apeliaciniame skunde nekeliami klausimai, susiję su įrodinėjimo procesu, papildomo įrodymų tyrimo atlikti nebuvo praÅ¡oma ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, skunde praÅ¡oma pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistųjų veikÄ kvalifikuoti pagal kitÄ BK straipsnį nei tai buvo padaryta skundžiamame nuosprendyje.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Skundžiamas nuosprendis iÅ¡ esmės suraÅ¡ytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuosprendyje ne tik iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, bet ir aiÅ¡kiai bei iÅ¡samiai motyvuota, kokias aplinkybes vadovaudamasis įrodymais teismas nustatė ir kodėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų veika kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .

7. Byloje yra kilęs ginčas, kurios baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties (nusikalstamu bÅ«du gauto didelės vertės svetimo turto įgijimo (BK 189 straipsnis) ar nusikalstamu bÅ«du gauto turto legalizavimo (BK 216 straipsnis) požymius atitinka nuteistųjų padaryta veika. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali bÅ«ti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

8. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtÄ , žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du, tÄ turtÄ Ä¯gijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį Å«kinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrÄ jį pobÅ«dį, Å¡altinį, buvimo vietÄ , disponavimÄ juo, judėjimÄ arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Å i BK norma saugo valstybės finansų sistemÄ nuo pastangų įteisinti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ir kitokį turtÄ legalioje apyvartoje. Nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia alternatyviais straipsnio dispozicijoje nurodytais veiksmais. BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operacijÄ , sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar kitokį turtÄ . Aptariamos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suponuoja bÅ«tinumÄ nustatyti:

1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamÄ kilmę;

2) bent vienÄ alternatyviÄ veikÄ , dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legaliÄ apyvartÄ (finansinę operacijÄ , kitokį sandorį, naudojimÄ Å«kinėje, komercinėje veikloje, melagingÄ nurodymÄ , kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos). Tačiau vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu bÅ«du gautu turtu (pvz., kad toks turtas buvo parduotas), nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal šį BK straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems bÅ«tiniesiems Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, subjektyviųjų požymių – kaltės, tikslo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2014).

BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimÄ , kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu ar pinigais, taip pat norÄ taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrÄ jÄ tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. BÅ«tinas Å¡ios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ar turtÄ .

9. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ , naudojimÄ si arba realizavimÄ , kaltininkui žinant, kad Å¡is įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvÅ«s objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Å ie objektyvieji požymiai aiÅ¡kiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu. BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti. Baudžiamajame įstatyme nereikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ .

10. Taigi, tiek BK 216 straipsnyje, tiek BK 189 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymiai yra gana panaÅ¡Å«s. Tiek vienu, tiek kitu atveju disponuojama nusikalstamu bÅ«du gautu turtu, tačiau esminis skirtumas, leidžiantis atriboti, aptariamas nusikalstamas veikas yra nusikalstamas tikslas ir jį apimanti tyčia. Kaip jau buvo nurodyta, BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo bÅ«tinasis požymis yra tikslas – siekis nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ar turtÄ . Å io nusikaltimo atveju tyčia apima ne tik suvokimÄ , jog finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu ar pinigais, bet taip pat ir siekį tokiu bÅ«du nuslėpti tikrÄ jÄ tokių pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Nustačius minėtus subjektyviuosius požymius, veika kvalifikuotina pagal BK 216 straipsnį, prieÅ¡ingu atveju – pagal BK 189 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012).

11. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 14 830,83 Eur pinigų suma, už kurios įgijimÄ nuteisti G. A., V. A., P. G., G. L., T. S., O. V., buvo gauta nusikalstamu bÅ«du. Tiek civilinio ieÅ¡kovo atstovės I. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais A. S., V. Ą., E. R., A. R. parodymais nustatyta, kad apgaule užvaldžius UAB „A“ (duomenys pakeisti) prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, 2017 m. lapkričio 17 d. iÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos į MB „M“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitÄ buvo perversta 15 000 Eur, kuriuos vėliau iÅ¡grynino bendrai veikdami nuteistieji.

12. Dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nuteistieji savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino. Nuteistųjų parodymai yra nuoseklÅ«s, vienas kitÄ papildantys, taip pat nuteistųjų parodymai atitinka kitÄ bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ (anksčiau minėtus civilio ieÅ¡kovo atstovės ir galimai sukčiavimÄ Ä¯vykdžiusių asmenų parodymus, liudytojų L. Ž., K. R. parodymus, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų ir telekomunikacijos ryÅ¡ių analizę, apžiÅ«rų ir kratų protokolus, kitÄ bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ ).

Jais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. 12.1. Nuteistasis G. L. parodė, kad su juo 2017 m. rugpjūčio mėnesį susisiekė PravieniÅ¡kių pataisos namuose bausmę atliekantis R. G. ir pasiÅ«lė surasti įmonę, į kurios sÄ skaitÄ bÅ«tų galima pervesti didelę pinigų sumÄ , o po to pinigus iÅ¡gryninti, už tokiÄ paslaugÄ G. L. buvo pasiÅ«lyta pusę sumos pasilikti sau, su tokiu pasiÅ«lymu G. L. sutiko. Kaip paaiÅ¡kino nuteistasis, sutikęs T. S., Å¡iam nurodė, jog reikia surasti įmonę, į kuriÄ bÅ«tų galima pervesti pinigus, po kiek laiko T.

S. informavo įmonę suradęs, apie tai G. L. pranešė R. G., vėliau pastarasis pranešė apie į įmonės sÄ skaitÄ pervestus 15 000 Eur, kuriuos reikėjo iÅ¡gryninti, G. L. tai nurodė padaryti T. S.. 12.2. Nuteistasis T. S. parodė, kad G. L. į jį kreipėsi praÅ¡ydamas padėti surasti įmonę, į kuriÄ bÅ«tų galima pervesti pinigus, už tai pažadėjo atsilyginti, bet konkretaus atlygio nenurodė, vykdydamas G. L. praÅ¡ymÄ , T. S. kreipėsi į G. A., o Å¡is suvedė su V.

A., kuris ir atidarė įmonę kartu su O. V. ir P. G., vėliau G. L. parašė apie į įmonės sÄ skaitÄ pervestus 15 000 Eur ir liepė iÅ¡gryninti pinigus, apie tai T. S. pranešė V. A., o pinigus iÅ¡grynino O. V. su P. G., iÅ¡grynintÄ pinigų sumÄ G. L. liepė padalinti per pusę, vienÄ dalį nuvežė G. L. mamai, o kitÄ dalį nuteistieji pasidalino tarpusavyje. 12.3. Nuteistasis G. A. parodė, kad su juo susisiekė T. S., klausinėjo apie įmonę, į kuriÄ bÅ«tų galima pervesti pinigus, tuo klausimu jis T.

S. suvedė su V. A., daugiau nesidomėjo, kas buvo daroma su įmone ir pinigais. 12.4. Nuteistasis V. A. parodė, kad su juo susisiekė G. A., prašė pasidomėti dėl įmonės, V. A. per pažįstamÄ asmenį surado nebereikalingÄ Ä¯monę, kuriÄ tereikėjo perregistruoti, tada G. A. jį suvedė su T. S., pats V. A. įmonės direktorių surasti pasiÅ«lė O. V., o Å¡is surado P. G.. 12.5. Nuteistasis O. V. parodė, kad 2017 m. rugsėjį V. A. paprašė surasti žmogų, kuris sutiktų bÅ«ti įmonės direktoriumi, O.

V. užsidirbti pasiÅ«lė P. G., kuris sutiko, nurodymus dėl įmonės atidarymo, o vėliau ir dėl pinigų išėmimo, davė V. A., o jis su P. G. juos vykdė. 12.6. Nuteistasis P. G. parodė, kad jam O. V. pasiÅ«lė užsidirbti pinigų, nurodė, jog bus atidaryta įmonė ir reikės tapti jos direktoriumi, į įmonės sÄ skaitÄ bus pervedamos piniginės lėšos, kurias reikės iÅ¡gryninti, tiek atidaryti įmonę, tiek iÅ¡ bankomatų nuimti pinigus vyko kartu su O. V.. 12.7. Nuteistieji neneigė gavę jiems inkriminuotas pinigų sumas, t. y.

T. S. – 1 650 Eur, V. A. – 1 275 Eur, G. A. – 1 650 Eur, O. V. – 1 050 Eur, iÅ¡ kurių 900 Eur skirti jam pačiam, o 150 Eur – P. G., G. L. – 2 370 Eur, o 6 500 Eur per K. R. buvo perduoti nepažįstamam asmeniui, taip pat dalis pinigų buvo iÅ¡leista perkant cigaretes. 12.8. Taip pat nuteistieji, nors ir tvirtino nesidomėję, iÅ¡ kur ir kokiu bÅ«du gauti pinigai bus pervedami į MB „M“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitÄ , bet iÅ¡ esmės pripažino supratę, jog gauna nusikalstamu bÅ«du gautus pinigus.

G. L. paaiÅ¡kino, jog dėl jam pažadėtos pusės pinigų sumos suprato, kad tokia pinigų suma paprastai bÅ«na duodama tik už neteisėtÄ veiklÄ . T. S. nurodė, kad dalijantis pinigus suprato, jog jų veikla yra neteisėta. G. A. taip pat kilo įtarimas dėl veiklos teisėtumo gavus pakankamai didelį atlygį už tarpininkavimÄ surandant įmonę. O. V., nors ir nurodė, kad įmonė buvo atidaryta galimai siekiant iÅ¡vengti PVM mokėjimo, bet kaip ir P. G. bendrÄ ja prasme suprato, jog į įmonės sÄ skaitÄ buvo pervedamos neteisėtai gautos piniginės lėšos.

13. Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus ir pagal juos nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistųjų veiksmai nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip nusikalstamu bÅ«du gauto turto legalizavimas. 13.1. Galima sutikti su prokuroru, jog teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nusikalstamu bÅ«du gauto turto legalizavimo alternatyvieji objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia įvairiais veiksmais: nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų įneÅ¡imu į privačių asmenų arba įmonių banko sÄ skaitas, jų pervedimu iÅ¡ sÄ skaitos į sÄ skaitÄ , pagrobtų materialinių vertybių įtraukimu į įmonės apskaitÄ ir pan.

Tačiau netgi apeliaciniame skunde cituojamoje teismų praktikoje yra pažymėta, kad vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu bÅ«du gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal BK 216 straipsnį, bet svarbu nustatyti nusikalstamÄ tikslÄ nuslėpti tikrÄ jÄ tokio turto kilmę arba jį įteisinti, o kartu ir tyčiÄ , kuri apimtų šį tikslÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2012). 13.2.

Prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos, kuriose pateikiamas pinigų plovimo apibÅ«dinimas. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje nuteistų veika galimai iÅ¡ dalies atitinka minėtame įstatyme nurodytus veiksmus, vertinamus kaip pinigų plovimas, tačiau ir Å¡iame įstatyme pinigų plovimo veikla yra siejama su konkrečiu tikslu – siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtÄ turto kilmę arba siekiant padėti nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui iÅ¡vengti teisinių Å¡ios veikos pasekmių.

Taigi, nenustačius atitinkamo tikslo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis besÄ lygiÅ¡kai negali bÅ«ti remiamasi ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . 13.3. Atribojant nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto legalizavimo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra valstybės finansų ir kredito sistema, jos stabilumas, kai BK 189 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi tik į nuosavybę. 13.4.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad sukčiavimÄ , kurio metu buvo apgaule užvaldytos civilinio ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje buvusios piniginės lėšos, galimai įvykdė įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantys asmenys, kurie dėl laisvės atėmimo vietose taikomų apribojimų negali laisvai disponuoti grynaisiais pinigais, dėl to norint realiai užvaldyti pinigines lėšas jas buvo bÅ«tina pervesti į kitÄ banko sÄ skaitÄ , kam buvo pasirinkta G. L. su kitų nuteistųjų pagalba surastos įmonės banko sÄ skaita, iÅ¡ kurios pinigai tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡gryninti.

Taigi, Å¡iuo atveju pinigų pervedimas iÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos į kitÄ banko sÄ skaitÄ buvo pasirinktas, nes kitaip realiai užvaldyti nusikalstamu bÅ«du gautų piniginių lėšų nebuvo galima. Vertinant atskirus nuteistųjų atliktus veiksmus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad galimai sukčiavimÄ Ä¯vykdę asmenys tiesiogiai buvo susitarę tik su G. L. bei pažadėję už leidimÄ pasinaudoti surastos įmonės banko sÄ skaita ir pinigų iÅ¡gryninimÄ pusę visos iÅ¡grynintos pinigų sumos.

Tačiau G. L. savo iniciatyva nusprendė pats įmonės neieÅ¡koti, jos savo vardu neregistruoti ir pervestų piniginių lėšų asmeniÅ¡kai neiÅ¡gryninti bei tam pasitelkė kitus asmenis, kuriems sumokėjo tam tikrÄ dalį nuo G. L. tekusios atlygio dalies. G. L. ir galimai sukčiavimÄ Ä¯vykdžiusių asmenų susitarimas per pusę pasidalinti nusikalstamu bÅ«du gautus pinigus akivaizdžiai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog susitariančių asmenų pagrindinis tikslas buvo nukreiptas į nusikalstamu bÅ«du gautų pinigų užvaldymÄ , o ne jų įteisinimÄ .

Lygiai taip pat ir kiti nuteistieji, suradę ir perregistravę įmonę, iÅ¡gryninę pinigus, visų pirma turėjo tikslÄ gauti tam tikrÄ jų dalį. Tuo labiau kad Å¡iuo atveju nei piniginių lėšų pervedimas, nei jų iÅ¡gryninimas sukčiavimo bÅ«dų užvaldytų civilinio ieÅ¡kovo piniginių lėšų statuso nepakeitė, Å¡iais veiksmais jos nebuvo kokiu tai bÅ«du įteisintos. 13.5. Taip pat nepagrįstai prokuroro apeliaciniame skunde siÅ«loma vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtomis nutartimis bylose Nr. 2K-467/2012, 2K-222-489/2018, kai nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais buvo papildomos įvairių asmenų banko sÄ skaitos, Å¡ie pinigai bankomatuose buvo iÅ¡gryninami ir naudojami organizuotos grupės dalyvių poreikiams tenkinti, nusikalstamai veiklai palaikyti, bei tai pripažinta nusikalstamu bÅ«du gauto turto legalizavimu.

Tačiau susipažinus su prokuroro nurodytų baudžiamųjų bylų faktinėmis aplinkybėmis, matyti, jog nagrinėjamos bylos ir prokuroro cituojamų baudžiamųjų bylų faktinės aplinkybės skiriasi iÅ¡ esmės, to tai itin svarbu, nes bÅ«tent pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuojama, ar kaltininkų veiksmai buvo nukreipti į nusikalstamu bÅ«du gauto turto legalizavimÄ , ar buvo tiesiog siekiama įgyti nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ . Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2012 nustatyta, kad realizavus pagrobtÄ svetimÄ turtÄ gautos piniginės lėšos buvo pervedamos į kitų asmenų banko sÄ skaitas, vėliau pinigai iÅ¡gryninami ir toliau naudojami nusikalstamoje veikloje, organizuotos grupės nariams iÅ¡laikyti.

Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-489/2018 nustatyta, kad siekiant nuslėpti, jog pajamos gaunamos iÅ¡ prostitucija užsiimančių asmenų reklamos, bÅ«davo nurodoma atlygį už suteiktas paslaugas pervesti atskirų fizinių asmenų vardu per tarptautines piniginių perlaidų sistemas, o Å¡ie fiziniai asmenys už atskirÄ (simbolinį) atlygį iÅ¡grynindavo pinigines perlaidas ir pinigus perduodavo kaltininkams. Taigi, Å¡ių bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi nagrinėjamos bylos atveju piniginės lėšos buvo pervestos, iÅ¡grynintos ir tiesiog pasidalintos, toliau tikėtina jas naudojant asmeniniams poreikiams tenkinti. 13.6.

Ä®vertinus BK 216 straipsnio taikymo tikslus ir iÅ¡ nustatytų bylos faktinių aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta visų bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius pripažino kaltais padarius ne BK 216 straipsnio 1 dalyje, o BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

14. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas nuteistiesiems bausmes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė. 14.1. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. 14.2.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. 14.3. BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bauda, areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skundžiamu nuosprendžiu G. A., V. A., P. G., G. L., T. S. ir O. V. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį buvo paskirtos 100 MGL dydžio baudos. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio redakcijoje už apysunkį nusikaltimÄ buvo numatyta bauda iki 1 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). 14.4.

Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro apeliacinio skundo praÅ¡ymas nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes visų pirma siejamas su nuteistųjų veikos perkvalifikavimu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Pastaroji nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kai BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau anksčiau jau buvo konstatuota, kad nuteistųjų padarytos veikos nėra pagrindo perkvalifikuoti į sunkesnį nusikaltimÄ . 14.5.

Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistieji pripažinti kaltais padarę baigtÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai, į nuteistųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padarę nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), G. A., V. A., O. V. savo noru atlygino padarytÄ turtinę žalÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat buvo įvertinta tai, kad G. A., V. A. neteisti, nusikalto pirmÄ kartÄ , P. G., O. V. anksčiau teisti, teistumas iÅ¡nykęs, G. L., T. S. anksčiau teisti, nusikalto neiÅ¡nykus teistumui. Be to, atsižvelgta į nuteistųjų patraukimÄ administracinėn atsakomybėn, kitas asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (dirba ar registruoti užimtumo tarnyboje). 14.6. Taigi, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ , atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų asmenybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems paskirtos baudos, kurių dydžiai ženkliai mažesni už BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ redakcijÄ ) numatytos baudos už apysunkį nusikaltimÄ vidurkį, neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali bÅ«ti vertinamos kaip aiÅ¡kiai per Å¡velnios.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Å iaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Justas Namavičius Linas Žukauskas