2020-06-17 Nr. AB-12212-3-61-3-02494-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-106-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02494-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. R. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – P. V. D., R. D., R. S., O. J. ir F. Č. (V. L. R. teisių ir pareigų perėmėja) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. espr1-142 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Vilniaus filialas) 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-13446 ir priimtas naujas sprendimas: P. V. D. atstovo O. D. 2017 m. gegužės 10 d. prašymą tenkinti. Panaikinti registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ atliktą įrašą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas yra ydingas, nes jame nurodyta, jog P. V. D. atstovas O. D. ir R. S. 2017 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą panaikinti 2017 m. kovo 9 d. padarytą Įrašą skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“. Prašymas paduotas suėjus 2 (dviem) mėnesiams po Įrašo atsiradimo dienos. Todėl buvo praleistas apskundimo terminas. Komisijai nebuvo pateikti duomenys, paneigiantys gyvenamojo namo 1A1 m, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) bendro ploto pasikeitimą po rekonstrukcijos darbų. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, jog trečiojo suinteresuoto asmens P. V. D. atstovas Komisijai skundą pateikė praleidęs terminą skundui paduoti, yra nepagrįsti. Terminas teritorinio registratoriaus sprendimui apskųsti skaičiuojamas ne nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, o nuo sužinojimo apie jį dienos. Terminas skundui paduoti nepraleistas. Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus filialas (nuo 2019 m. kovo 1 d. pakeista VĮ Registrų centro struktūra – panaikinti teritoriniai padaliniai – filialai, atsakovui VĮ Registrų centrui perėmus Vilniaus filialo teises ir pareigas, 2020 m. vasario 26 d. nutartimi Vilniaus filialas pašalintas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų) atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėja Vilniaus filialui pateikė 2017 m. kovo 1 d. prašymą perskaičiuoti jai priklausančią namo dalį arba įrašyti pastabą apie jai priklausančios dalies padidėjimą. Kartu pateikė notaro patvirtintą 1989 m. kovo 1 d. bendraturčių sutikimą dėl pristatomos verandos ir šiltnamio įrengimo, leidimą statyti verandą prie priklausančios namo dalies bei leidimą vykdyti individualią statybą. Vilniaus filialas 2017 m. kovo 9 d. įrašė, kad „Gyvenamojo namo lAlm bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus (rekonstrukciją), tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių nuosavybės teisės dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti“ (toliau – ir Įrašas). Vilniaus filiale buvo gautas P. V. D. atstovo O. D. prašymas panaikinti minėtą Įrašą. Vilniaus filialas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-13446 netenkino pareiškėjų prašymo ir juos informavo, kad skundus dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėja bei sprendimus priima Komisija, kuri Sprendimu P. V. D. skundą tenkino – panaikino Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą bei registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ atliktą ginčijamą Įrašą.

7. Trečiasis suinteresuotasis asmuo P. V. D. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. P. V. D. nurodė, kad 2017 m. gegužės 3 d., užsakęs Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centrinio duomenų banko išrašą, sužinojo, jog bendras Namo plotas nepasikeitė, tik išrašo 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ atsirado įrašas, kad gyvenamojo namo bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus (rekonstrukciją), tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių nuosavybės teisės dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys NTR nepatikslinti. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, Sprendime padarytą išvadą pagrindžia jame aiškiai išdėstyti motyvai bei argumentai.

P. V. D. teigė, kad 2016 m. gruodžio 27 d. sąžiningai įsigijo 19 / 50 dalių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Dėl įsigijimo bendraturčiai neprieštaravo. Kalbant su A. R. apie namo ploto didinimą ji nieko neužsiminė. Tuo pačiu metu buvo paduoti dokumentai dėl namų valdos žemės privatizavimo. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. balandžio 29 d. gavo atsakymą, kad pagal 2017 m. kovo 19 d. NTR centrinio duomenų banko išrašą, gyvenamojo namo bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus, tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys NTR nepatikslinti.

Dėl statybos (rekonstrukcijos) darbų P. V. D. kreipėsi į visus bendraturčius, įskaitant ir A. R., tačiau nė vienas neprisipažino, kas dėl kokių nors pakeitimų būtų kreipęsis į VĮ Registrų centrą. Iš Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 22 d. gavo atsakymą, iš kurio paaiškėjo, kad pareiškėja 2017 m. kovo 1 d., pažeidusi galiojančius normatyvinius aktus, neinformavusi bendraturčių, kreipėsi į Vilniaus filialą dėl bendraturčiams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių perskaičiavimo. Vilniaus filialas A.

R. prašymą tenkino ir įregistravo be bendraturčių sutikimo. Vilniaus filialo sprendime nenurodyta, kokiais dokumentais remiantis padarytas Įrašas, nenurodytos bendraturčių dalys papildomame plote. Komisijai nebuvo pateikti duomenys pagal pareiškėjos skundą, paneigiantys 1 punkto namo bendro ploto pasikeitimą po rekonstrukcijos darbų, nes pastaroji nesupažindino bendraturčių su bendro ploto pakeitimais, o naujos dalys nėra užregistruotos įstatymo nustatyta tvarka. P. V. D. paaiškino, kad įrašo 1.2 ir 2.3 punktuose minima pagalbinių pastatų vieta nesusijusi su ginčo esme.

9. Trečiasis suinteresuotasis asmuo R. S. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. R. S. paaiškino, kad P. V. D. 2017 m. balandžio 29 d. iš NŽT gavo atsakymą, kad pagal NTR centrinio duomenų banko išrašą gyvenamojo namo bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus, tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių teisių dalių registro tvarkytojui pateiktas nebuvo, duomenys NTR patikslinti nebuvo. 2017 m. gegužės 3 d. užsakius NTR centrinio duomenų banko išrašą, paaiškėjo, kad bendras Namo plotas nepasikeitė, tik išrašo 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ atsirado įrašas, kad gyvenamojo namo bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus (rekonstrukciją), tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių nuosavybės teisės dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys nekilnojamojo turto registre nepatikslinti. R. S. visiškai sutiko su Sprendimo išvada, kad teritorinis registratorius neteisėtai, be jokio teisinio pagrindo pakeitė NTR Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Tokią išvadą pakankamai aiškiai pagrindžia Sprendime išdėstyti motyvai bei argumentai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjos A. R. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. kovo 1 d. Vilniaus filialui pateikė prašymą perskaičiuoti jai priklausančią namo dalį arba įrašyti pastabą apie jai priklausančios namo dalies padidėjimą. Prie prašymo pareiškėja pridėjo: notaro patvirtintą 1989 m. kovo 1 d. pareiškimą, Vilniaus miesto Lenino rajono 1989 m. liepos 6 d. architekto leidimą statyti verandą prie priklausančios namo dalies, 1990 m. kovo 12 d. leidimą Nr. 46/90 vykdyti individualią statybą. Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir pateiktus dokumentus, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ 2017 m. kovo 9 d. įrašė, kad „Gyvenamojo namo lAlm bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus (rekonstrukciją), tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių nuosavybės teisės dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti“. Vilniaus filiale 2017 m. gegužės 10 d. buvo gautas P. V. D. atstovo O. D. ir R. S. prašymas panaikinti teritorinio registratoriaus įrašą. Vilniaus filialas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-13446, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registro įstatymas) netenkino pareiškėjų prašymo ir juos informavo, kad skundus dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėja bei sprendimus priima Komisija. P. V. D. atstovas O. D. pateikė skundą Komisijai, kuri 2017 m. birželio 12 d. Sprendimu, vadovaudamasi Registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, P. V. D. skundą tenkino, t. y. panaikino Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-13446 bei registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ atliktą ginčijamą įrašą.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo teiginius, kad buvo praleistas terminas skundui dėl teritorinio registratoriaus sprendimo paduoti, nurodė, kad teritorinis registratorius, tenkinęs pareiškėjos prašymą, 2017 m. kovo 9 d. įrašė ginčijamą Įrašą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie šį sprendimą nebuvo žinoma. Pareiškėja neturėjo Namo bendraturčių sutikimo, taigi ir į juos nesikreipė. Tretieji suinteresuoti asmenys patys rinko informaciją ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. balandžio 20 d. raštu 2017 m. gegužės 3 d. gavo išrašą iš NTR centrinio duomenų banko išrašo. O. D. 2017 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Vilniaus filialą, kuris 2017 m. gegužės 22 d. sprendime nurodė, kad dėl įrašo įregistravimo reikia kreiptis į Komisiją. Skundą Komisijai pateikė 2017 m. gegužės 23 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino skundui paduoti (Registro įstatymo 31 str. 2 d.).

14. Teismas vertino, kad Sprendime yra nurodytas aiškus tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, Sprendimas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.).

15. Teismas nustatė, kad Namas įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teismas konstatavo, kad kai turtas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, teisės aktai nustato būtinąją sąlygą siekiant atlikti kadastrinius matavimus – tai bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų susitarimą. Pareiškėja bendraturčių sutikimo dėl pasikeitusių teisių dalių registro tvarkytojui nepateikė.

16. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas O. D. parodė, jog sutikimo pareiškėjai nebuvo davęs. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad sutikimo pareiškėjai taip pat nebuvo davę. Todėl teismas sprendė, kad esminė aplinkybė, jog pareiškėja pakeitė nekilnojamojo turto – Namo, kuris valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, NTR duomenis, neturėdama bendraturčių sutikimo, yra neginčytinai nustatyta. Teritorinio registratoriaus įrašas su prierašu tokias aplinkybes taip pat patvirtina. NTR įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad namo duomenys yra nustatyti / patikslinti 2002 m. liepos 2 d. Kadastro duomenų byloje nėra duomenų (nei 2002 m. liepos 2 d., nei vėliau), patvirtinančių namo rekonstrukcijos faktą. Tokių duomenų pareiškėja teismui irgi nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo išvada, jog teritorinis registratorius neteisėtai be jokio teisinio pagrindo pakeitė NTR įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, įrašydamas, kad Namo bendrasis plotas pasikeitė atlikus statybos darbus, yra pagrįsta. Todėl teritorinio registratoriaus Įrašas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o atsakovas pagal suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis Registro įstatymo 32 straipsniu, turėjo teisę panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.

17. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens R. S. prašymą priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas paliko nenagrinėtą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. sausio 19 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, tačiau šioje pažymoje nedetalizavo, kokias išlaidas advokatas suteikė. Teismas išaiškino, kad šis sprendimas neužkerta kelio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui tinkamai pagrįstą prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

III. 18. Pareiškėja A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują – tenkinti skundą.

19. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiajam asmeniui P. V. D. apie NTR 2017 m. kovo 9 d. įrašytą pastabą tapo žinomą 2017 m. gegužės 3 d., kada gavo NTR centrinio duomenų banko išrašą, o skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė 2017 m. gegužės 23 d., t. y. nepraleidus termino skundui paduoti. Pareiškėja mano, kad trečiajam asmeniui P. V. D. apie NTR Įrašą tapo žinoma anksčiau – nuo 2017 m. balandžio 20 d. rašto Nr.49SFN-945-(14.49.104.) gavimo dienos, kuriuo P. V. D. ir O. D. buvo informuoti apie NTR įrašytą pastabą. Minėti asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių šio NŽT rašto gavimo datą, todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. balandžio 20 d., skundas Komisijai buvo pateiktas 2017 m. gegužės 23 d., todėl trečiasis suinteresuotas asmuo P. V. D. skundą Komisijai padavė praleidęs įstatyme nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo P. V. D. nepateikė įrodymų, kada jis gavo 2017 m. balandžio 20 d. NŽT raštą Nr.49SFN-945-(14.49.104.), todėl teismas negalėjo spręsti klausimo ar nebuvo praleistas terminas skundui paduoti Komisijai dėl Įrašo.

20. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kas yra nekilnojamojo turto kadastro duomenys, pažymi, kad ginčijamas Įrašas nėra kadastro duomuo, o yra tik informacinio pobūdžio įrašas, kuris nepakeitė tiesioginės daiktų paskirties ir nesukūrė papildomų daiktinių teisių apribojimų. Atsižvelgiant į tai, Komisiją negalėjo naikinti NTR įrašo padaryto skiltyje „pastabos ir nuorodos“, nes tai yra tik informacija ir šiam įrašui padaryti nebuvo priimamas teritorinio registratoriaus sprendimas.

21. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakako įrodymų pastabai NTR padaryti. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad įrodymus, gautus iš jos, teismui pateikė Vilniaus filialas: 2017 m. kovo 5 d. pareiškėjos prašymą įrašyti pastabą NTR, 1989 m. kovo 1 d. buvusių Namo bendraturčių sutikimus, patvirtintus notaro, 1990 m. sausio 12 d. Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 46/90. Šie įrodymai patvirtina tai, kad statybos darbai buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir turint gyvenamojo namo bendraturčių sutikimus. Pareiškėja pateikė UAB „Renova“ parengtą Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo bylą, patvirtinančią, kad pagal išduotą statybą leidžianti dokumentą pareiškėja įgyvendino statytojo teisę, t. y. gyvenamojo namo bendrasis plotas pasikeitė atlikus statybos darbus (rekonstrukciją).

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą.

23. P. V. D. nurodo, kad NŽT 2017 m. balandžio 20 d. raštą Nr.49SFN-945-(14.49.104.) gavo 2017 m. balandžio 29 d., apie atliktus statybos darbus niekam nebuvo žinoma. Todėl tik 2017 m. gegužės 3 d. gavus NTR išrašą paaiškėjo apie apie NTR atliktą Įrašą. Tai, kad Vilniaus filialas pareiškėjos prašymu padarė Įrašą be bendraturčių sutikimo paaiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. gavus atsakymą iš Vilniaus filialo, o į Komisiją su skundu buvo kreiptasi 2017 m. gegužės 23 d. Todėl terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas šiuo aspektu. Įrašas iš esmės yra netikslus, tai pagrįstai konststavo ir Komisija. Netikslūs, neobjektyvūs, klaidinantys duomenys negali būti talpinami į NTR.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad sąžiningai įsigijo 7/100 (duomenys neskelbtini) namo dalį, kurią norėjo įsigyti ir pareiškėja, tačiau pasiūlė per mažą kainą. Pareiškėja jokių pretenzijų dėl namo dalių nereiškė.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

26. R. S. nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl to, kad nėra praleistas skundo padavimo terminas. Teismas pagrįstai sprendė, kad Sprendimas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėja pakeitė Namo, kuris valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, NTR duomenis, neturėdama bendraturčių sutikimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo F. Č. (V. L. R. teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. F. Č. nuomone, būtina alikti kadastrinius matavimus ir inventorizuoti kiekvieno bendrasavininkio turimą plotą, nes turimomis žiniomis, yra nukrypimų paskirstant bendraturčių nuosavybės teisės dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. cspr1-142 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, kuriuo buvo panaikintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-13446 ir priimtas naujas sprendimas: patenkintas P. V. D. atstovo O. D. 2017 m. gegužės 10 d. prašymas ir panaikintas registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ atliktas įrašas: „Gyvenamojo namo 1A1m bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus (rekonstrukciją), tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių nuosavybės teisių dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti.“.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

31. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas.

32. Nustatyta, kad Vilniaus filiale 2017 m. gegužės 10 d. buvo gautas P. V. D. atstovo O. D. ir R. S. prašymas panaikinti teritorinio registratoriaus įrašą NTR (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl pasikeitusių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės dalių, nes jos nesikeičia. Vilniaus filialas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-13446 O. D. ir R. S. prašymo netenkino. O. D. dėl minėto Vilniaus filialo sprendimo 2017 m. gegužės 23 d. padavė skundą Komisijai, kuri 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. cspr1-142 jo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-13446 ir priėmė naują sprendimą: „P. V. D. atstovo O. D. 2017-05-10 prašymą tenkinti. Panaikinti registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ atliktą įrašą.“. Bylos duomenys patvirtina, kad apie konkrečius Įrašo duomenis O. D. ir R. S. tapo žinoma iš 2017 m. gegužės 3 d. NTR išrašo, nes iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 20 d. (rašte nurodyti metai – 2016, laikytini rašymo apsirikimu) rašto turinio matyti, kad jame nenurodyti jokie konkretūs duomenys apie Įrašą, išrašas iš NTR prie jo pridėtas nebuvo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas apskųsti Vilniaus filialo sprendimą nebuvo praleistas ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

33. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d.), NTR objektai – Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodyti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinių teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartys. Taigi, ginčo Įrašas iš esmės negali būti vertinamas kitaip, kaip Nekilnojamojo turto registro duomenys.

34. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. NTR duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į Vilniaus filialą 2017 m. kovo 1 d. prašymu, nurodė, kad pagal 1990 m. kovo 12 d. Vilniaus m. VK Lenino rajono vyriausiojo architekto leidimą Nr. 46/90 vykdyti individualią statybą buvo padidinta jai priklausanti namo ploto dalis iki 61,74 kv. m adresu (duomenys neskelbtini) ir prašė perskaičiuoti jai priklausančią padidėjusią namo dalį; atsisakius tai padaryti, prašė įrašyti pastabą apie padidėjusią jai priklausančią namo dalį. Išnagrinėjus šį pareiškėjos prašymą ir buvo padarytas ginčo Įrašas: „Gyvenamojo namo lAlm bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus (rekonstrukciją), tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių nuosavybės teisės dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti“. Nesant duomenų apie gyvenamojo namo rekonstrukcijos faktą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimą nustatyta tvarka, įskaitant ir bendraturčių sutikimą (CK 4.75 str. 1 d.) po paskutinį kartą Nekilnojamojo turto registre (įraše Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslintų nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, kadastro duomenų (2002 m. liepos 2 d.), nebuvo pagrindo įrašyti į NTR ginčo Įrašą.

36. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė