3752f350-941b-40e5-9033-e68b761f2556 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio teisės pažeidimo byla Nr Skundas Nr. II-753-817/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05048-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, dalyvaujant A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A.

Å . 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus skyriaus vyresniosios specialistės A. Å . 2019 m. lapkričio 4 d. d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. spalio 5 d. 9.04 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,49 promilių neblaivumo laipsnis, Å¡iais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ .

Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių. Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti Nutarimu skirtÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis nevirÅ¡ijo leistino greičio, važiavo techniÅ¡kai tvarkinga transporto priemone, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, be to važiavo gatve, kurioje eismo sÄ lygos ir pats kelias pareiÅ¡kėjui yra puikiai žinomos.

Å io aplinkybės, pareiÅ¡kėjo vertinimu, mažino jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumÄ . Be to, pažeidimas padarytas Å¡eÅ¡tadienio rytÄ , Å¡viesiu paros metu, kas atitinkamai mažino tikimybę sukelti eismo įvykį. PareiÅ¡kėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiÅ¡kai jokių realių padarinių (nesukeltas eismo įvykis, žmonės nesužaloti, jokiam turtui žala nepadaryta ir pan.). PareiÅ¡kėjas alkoholį vartojo iÅ¡ vakaro, ryte visiÅ¡kai nesijautė neblaivus, todėl pažeidimÄ padarė dėl neatsargumo.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog pritaikius alkotesterio paklaidÄ , jo neblaivumas buvo 0,47 promilės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje 10.05 val. pareiÅ¡kėjo iÅ¡kvepiamame ore nustatyta 0,26 promilės alkoholio, o paimto kraujo mėginyje – 0,33 promilės etilo alkoholio. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 22 iÅ¡ 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,5 promilės. Taigi, didžiojoje dalyje Europos valstybių pareiÅ¡kėjui administracinio nusižengimo teisena iÅ¡ viso nebÅ«tų pradėta.

Å ios priežastys, pareiÅ¡kėjo manymu, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo neblaivumas nebuvo vienareikÅ¡miÅ¡kai tokio dydžio, kad jam bÅ«tų tikslinga atimti teisę vairuoti transporto priemones net 12 mėnesių. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl neturint teisės vairuoti transporto priemones, net kelionė į darbÄ , juolab įsteigus (duomenys neskelbtini), yra/bus apsunkinta. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jis prisipažino padaręs pažeidimÄ , dėl jo gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisę vairuoti transporto priemones turi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, jis nuolat dirbo, planuoja kurti verslÄ , kurti Å¡eimÄ , yra socialiai integruotas, todėl yra kompleksas faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti pareiÅ¡kėjui specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį Å¡ios priemonės terminÄ .

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundÄ prašė skundo netenkinti, nurodė, kad A. S. padarytas pažeidimas yra įrodytas, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, taip pat ir jų visuma, nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas paskirti Å¡velnesnę negu įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonę. Teisme A. S. prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, pažymėjo, kad dėl pažeidimo labai gailisi.

Skundas netenkintinas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų.

Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. 2019 m. spalio 5 d. 9.04 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, Å¡iais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ .

Jam Nutarimu už šį nusižengimÄ buvo paskirta minimali piniginė nuobauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad 2019 m. spalio 5 d. 09:04:29 val. A. S. iÅ¡kvėptame ore alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0718 nustatytas 0,49 promilių neblaivumas. Alkotesterio patikros sertifikato kopija patvirtina, kad minėto alkotesterio paklaida (nuo 0,01 iki 1,00 promilės) yra ± 0,017 promilės. Teismas, įvertinęs alkotesterio paklaidÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad jo neblaivumas buvo 0,473 promilės. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigÅ«nai, atlikę patikrÄ , nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra.

Pareiškėjo pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jo kraujyje, paimtame 2019 m. spalio 5 d. 10.10 val., tai yra praėjus 1 val. 06 min. po pūtimo į alkotesterį, nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija - 0,33 promilės (b. l. 31). Medicininės apžiūros akte nurodyta, kad 2019 m. spalio 5 d. 10.07 val. A. S. iškvėptame ore alkotesteriu nustatytas 0,26 promilių neblaivumas (b. l. 32). Taigi iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti gydymo įstaigoje atliktos medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti bei kraujo tyrimo rezultatai kitiems bylos duomenims neprieštarauja.

Remiantis teismų praktika administracinių nusižengimų bylose, matyti, jog, vadovaujantis moksliškai patvirtinta formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-41-2013).

Kaip jau buvo minėta, policijos pareigÅ«nai sertifikuotu alkotesteriu A. S. neblaivumo (girtumo) laipsnį – 0,49 promilės (teismui pritaikius paklaidÄ â€“ 0,473 promilės) nustatė 2019 m. spalio 5 d. 09:04:29 val., ligoninėje kraujo mėginys paimtas 2019 m. spalio 5 d. 10.10 val., nustatytas 0,33 promilių girtumas. Taigi tarp A. S. tikrinimo alkotesteriu ir jo kraujo mėginio paėmimo praėjo 1 valanda ir 6 minutės. Per šį laikotarpį alkoholio koncentracija A. S. kraujyje neabejotinai sumažėjo ir, aukščiau minėtos formulės pagrindu atlikti skaičiavimai parodo, kad 1 valandÄ ir 6 minutes iki kraujo mėginio paėmimo A.

S. kraujyje galėjo bÅ«ti daugiau nei 0,4 promilės etilo alkoholio. Tad A. S. kraujo mėginys ir antrÄ kartÄ pripÅ«stos 0,26 promilės ligoninėje, ne tik kad nepaneigia policijos pareigÅ«nų alkotesteriu užfiksuoto jo automobilio vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio – 0,473 promilės (pritaikius alkotesterio paklaidÄ ), bet ir jį patvirtina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. A. S. praÅ¡o neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimÄ , skirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės Å¡velninimo ar jų neskyrimo priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar Å¡velnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad tokių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra.

Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo bÅ«klę vairavimo metu. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio - jam nustatytas 0,473 promilių neblaivumas. Pažeidėjas turi pakankamÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, nemaÅ¾Ä vairavimo staÅ¾Ä , todėl turėjo suprasti ir numatyti tokio nusižengimo galimas pasekmes. Aplinkybės, kad A. S. gyvena (duomenys neskelbtini), planuoja kurti Å¡eimÄ , jo dirbamo darbo pobÅ«dis susijęs su transporto priemonių vairavimu, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad bÅ«tų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytÄ galimybę taikyti Å¡velnesnę negu įstatyme numatytÄ administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę arba jų iÅ¡vis neskirti.

Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir asmeniniams savo bei Å¡eimos narių interesams užtikrinti, pats turi bÅ«ti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ , taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes. Juolab kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip pat aplinkybė, kad jis gyvena ne (duomenys neskelbtini), jam buvo žinoma nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė A.

S. nuo Å¡io nusižengimo padarymo. Skunde pareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad jis kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, dėl pažeidimo gailisi, turtinė žala nepadaryta, žmonės nesužaloti, eismo įvykis nesukeltas. Teismas pažymi, jog Å¡ios aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės ir buvo įvertintos skiriant A. S. minimalų įstatyme numatytÄ nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminÄ . A. S. vairuodamas transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, ignoravo daromo pažeidimo galimas pasekmes, tai, kad dėl jo teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumÄ , neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenę.

Vien tai, kad Å¡iuo atveju buvo iÅ¡vengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Ä®statymų leidėjas Å¡ioje teisės normoje atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimÄ , o už patį vairavimÄ esant neblaiviam. Galimai sunkesnių pasekmių buvo iÅ¡vengta tik todėl, kad pareiÅ¡kėjas buvo laiku sulaikytas ir nuÅ¡alintas nuo transporto priemonės vairavimo. Jei vairuodamas neblaivus A. S. bÅ«tų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo.

Tai, kad A. S. pažeidimo, už kurį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, dienÄ nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip pat nėra iÅ¡skirtinai teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, nes taip ir turi elgtis kiekvienas žmogus. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius.

Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytÄ administracinį teisės nusižengimÄ . Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu A. S. paskirta teisinga – minimali nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobÅ«dį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nutarimÄ nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Å . 2019 m. lapkričio 4 d. d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistÄ ir A. S. skundo netenkinti. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė