2020-09-16 Nr. AB-16829-3-62-3-01746-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-1217-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01746-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas H. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 17 d. buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 17 (toliau - ir kamera Nr. 17), kuri buvo netvarkinga, antisanitarinė, nesaugi. Pažymėjo, kad kameroje ant lovos buvo skylė, lovoje nebuvo strypų, kurie laikytų pagalvę, be to, tose vietose, kuriose lova buvo suvirinta, buvo aštrių dalių, lova buvo nepritvirtinta prie grindų, judėjo pirmyn ir atgal, buvo kreiva. Kameros grindyse buvo išsikišę vinys, todėl šluodamas bei plaudamas kamerą jis ne kartą susižalojo rankas. Sanitarinio mazgo durys buvo be rankenos, todėl nebuvo įmanoma jas tinkamai uždaryti, dėl to sanitariniame mazge jis buvo matomas kitų žmonių, buvo pažeistas jo privatumas. Sanitariniame mazge neveikė ištraukiamoji ventiliacija, kriauklės kampai buvo aštrūs, todėl jis susipjaustė nugarą ir ranką į kriauklės kampą. Ant sienų buvo pelėsis, kuris skleidė blogą kvapą bei kėlė riziką susirgti. Langas sudaužytas, neužsidarė, jame nebuvo nei rėmų, nei rankenos. 2018 m. liepos 22 d. naktį pro langą (kadangi jis buvo išdaužytas) pradėjo veržtis lietus, dėl to pareiškėjas sušlapo, vandens pateko ant grindų, jis valė vandenį nuo grindų ir susižalojo rankos pirštus į vinis. Lango matmenys neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi buvo 80 x 40 cm, o turėtų būti ne mažiau kaip 80 x 80 cm. Radijo taškas pritvirtintas 2,65 m aukštyje, todėl norint jį pasiekti (išjungti ir įjungti) reikėjo lipti ant grotų, esančių prie durų. Kameroje trūkdavo oro, todėl jis jautė galvos skausmą ir negalėdavo pailsėti. Grynas oras negalėjo patekti į kamerą, kadangi pastatas sukonstruotas pažeidžiant higienos normų reikalavimus ir neatsižvelgiant į tai, ar oro judėjimo greitis tinkamas. Kameroje prie dienos šviesos nebuvo įmanoma tinkamai skaityti, kadangi šviesa nepatekdavo į kamerą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad pastatas, kuriame jis buvo laikomas, priskiriamas ūkio paskirties pastatams, t. y. pastatas negyvenamas. Nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentą (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) ir šis jo kameroje nustatė higienos normos pažeidimus. Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo metu atsakingam už kamerų tipo patalpas pareigūnui pasakė, jog kamera antisanitarinė ir nesaugi, lova netvarkinga, langas ir durys neužsidaro, tačiau pareigūnas atsakė, kad tai jam neįdomu, jis pavaduoja E. B., ir kad jeigu pareiškėjas nemirė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tai nemirs ir čia. Tą pačią dieną pareiškėjas nutarė kreiptis į Alytaus PN direktorių su skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau tas pats pareigūnas pasakė, kad suplėšė ir išmetė skundą, ir kad jeigu tai vėl pasikartos, jis pareiškėją „suvalgys“ (pastarieji žodžiai reiškė spaudimą).

4. Pareiškėjas teigė, kad dėl šių pareigūno žodžių ir veiksmų patyręs stresą ir orumo pažeminimą. Dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų kameroje Nr. 17 ir Alytaus PN neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, buvo pažemintas jo orumas, be to, buvo padaryta žala jo sveikatai, teko gydytis medikamentais. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3 000 Eur, šią sumą prašė priteisti iš atsakovo atstovo.

5. H. Z. papildomai nurodė, kad dėl radijo taško įrengimo minėtame aukštyje buvo patirti susižalojimai. Teigė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimas, kurio pagrindu parengtas 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas, buvo atliktas ne pagal pareiškėjo skundą ir kai jo nebuvo kameroje, todėl galimai buvo atliktas blogai, bei prašė vadovautis tuo patikrinimo aktu, kuris artimesnis ginčo laikotarpiui. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad ištraukiamoji ventiliacija veikia, fotografijos nekokybiškos ir jose nesimato kameros trūkumų.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 17. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo aktuose pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) pažeidimų kameroje Nr. 17 nenustatyta. Pažymėjo, kad kameroje Nr. 17 sanitarinis mazgas ir pati patalpa yra geros būklės. Kamera aprūpinta naujais baldais ir inventoriumi. Teigė, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamą oro judėjimo greitį, dirbtinį apšvietimą. Kamera ventiliuojama atidarius langus, kaip numato Higienos norma HN 134:2015. Sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Langas patalpoje užtikrina natūralią dienos šviesą ir natūralų patalpos vėdinimą. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio atmetami.

8. Alytaus PN paaiškino, kad neturi duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar Alytaus PN administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o administracija būtų atsisakiusi tenkinti tokį prašymą, ir kad administracija ginčo laikotarpiu negavo duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas psichinis ar fizinis smurtas, ar kad pareigūnai netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas bendraudami su pareiškėju.

9. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė valstybės institucijos kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas remdamasis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. iki skundo padavimo teismui datos (toliau – ir ginčo laikotarpis), atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN ir šiuo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 17.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad pastatas, kuriame jis buvo laikomas, priskiriamas ūkio paskirties pastatams, t. y. pastatas negyvenamas, nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), remdamasis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ normomis, nurodė, kad tai, jog Lukiškių TI-K pastatai (kurie pateko į negyvenamųjų pastatų grupę, specialiosios paskirties pastatų, t. y. skirtų specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, [...]) pogrupį, reglamento 8.16 papunktis) yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). Teismas remdamasis teisiniu reglamentavimu ir aktualia LVAT praktika padarė išvadą, kad tai, jog Alytaus PN pastatas, kuriame yra kamerų tipo patalpos, ir kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, galimai yra įregistruotas kaip negyvenamasis, atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengto 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus PN, kopiją, kuriame Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodė, jog nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, todėl Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad po minėto patikrinimo nuteistųjų patalpos buvo pakeistos į negyvenamąsias, taip pat nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas negyvenamosiose patalpose, t. y. ne Alytaus PN kamerų tipo patalpoje. Atsižvelgęs į Higienos normos HN 134:2015 nuostatas, patikrinimo akto duomenis, LVAT praktiką, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti faktą, kad pareiškėjas buvo laikomas negyvenamosiose patalpose, todėl atmetė šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl patiriamo spaudimo iš Alytaus PN pareigūnų, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) 50 punktas nustato, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų paaiškinimų darė išvadą, jog Alytaus PN neturėjo duomenų apie pareiškėjo skundus dėl tokio pareigūno elgesio (netinkamų žodžių, suplėšyto skundo) ir atitinkamai neturėjo duomenų apie tokį pareigūno elgesį, kokį nurodė pareiškėjas. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus Alytaus PN 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštus (atsakymų į pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundus), teismas vertino, kad pareiškėjas buvo pateikęs skundus Alytaus PN administracijai dėl kameros trūkumų (dėl reikalingo remonto), į kuriuos reaguodami Alytaus PN pareigūnai šalino kameros trūkumus.

14. Teismas, vertindamas pareiškėja teiginius dėl netinkamos lovos, nustatė, kad fotografijoje yra užfiksuotas kameroje Nr. 17 esančių lovų vaizdas, tačiau vien iš šios fotografijos negalima daryti išvados, kokios būklės buvo pareiškėjo lova. Teismas nurodė, jog byloje yra pateikta pareiškėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. (1-12 4.80)2-34740 kopija, iš kurios matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. skundą 2018 m. rugpjūčio 6 dieną atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos kontrolę ir patikrino kamerų tipo patalpą Nr. 17. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nei 2016 m. gruodžio 7 d., nei 2018 m. gegužės 25 d., nei 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu nenustatė Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų dėl netinkamos lovos būklės kameroje Nr. 17, o 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikęs patikrinimą, pareiškėjo skundo dalį dėl lovos būklės persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrindė, kaip lovos nepritvirtinimas prie grindų ar kiti jo nurodyti lovos trūkumai galėjo padaryti įtaką gyvenimo sąlygoms jo gyvenamojoje patalpoje bei neturtinės žalos atsiradimui, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad naktį išsimiegoti jam trukdė būtent bloga lovos būklė.

15. Teismas iš pareiškėjo medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatė, kad pareiškėjui diagnozuotos (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuolat lankosi pas psichiatrą dėl (duomenys neskelbtini), tačiau teismas nevertino, kad blogo miego priežastis buvo lovos būklė, kaip skunde teigė pareiškėjas, taip pat tokios išvados neleido daryti ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys.

16. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad sanitarinio mazgo durys buvo be rankenos, todėl nebuvo įmanoma jas tinkamai uždaryti, dėl ko būdamas sanitariniame mazge jis buvo matomas kitų žmonių, teismas pažymėjo, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu nustatė, kad kameros tipo patalpoje Nr. 17 sanitarinio mazgo įrengimas visiškai užtikrina higienos normų laikymąsi, jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimas pagal pareiškėjo skundą kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvo atliktas po to, kai pareiškėjas, kaip jis teigė skunde teismui, skundėsi pareigūnui dėl neužsidarančių durų (rašyta, kad pareiškėjas teigė skundęsis pareigūnui 2018 m. liepos 18 d.), tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rašte, parengtame atlikus pastarąjį patikrinimą, nėra užfiksuoti duomenys, kad sanitarinio mazgo durys patikrinimo metu buvo netvarkingos, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu sanitarinio mazgo durys buvo netvarkingos. Byloje yra fotografija, kurioje užfiksuotas sanitarinio mazgo kamerų tipo patalpoje Nr. 17 vaizdas, tačiau teismas iš jos negalėjo daryti išvados, ar sanitarinio mazgo durys buvo su rankena, ar be rankenos, kadangi fotografijoje matyti tik dalis durų, todėl sprendė, kad bylos duomenys nepatvirtino pareiškėjo teiginio, kad sanitarinio mazgo durys buvo be rankenos, todėl jis negalėjo tinkamai jų užsidaryti, ir dėl tos priežasties jis, būdamas sanitariniame mazge, buvo matomas kitų asmenų.

17. Pareiškėjas skundėsi, kad sanitariniame mazge kriauklė buvo su aštriais kampais ir jis susipjaustė nugarą bei ranką į kriauklės kampą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. gegužės 25 d. patikrinimą atliko prieš kelis mėnesius iki ginčo laikotarpio, jo metu patikrino kamerų tipo patalpą Nr. 17, kurioje vėliau ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, ir nustatė, kad kameroje sanitarinio mazgo įrengimas visiškai užtikrina higienos normų laikymąsi. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. rugpjūčio 6 d. pagal pareiškėjo skundą patikrino kamerų tipo patalpą Nr. 17 ir nustatė, kad joje tualeto patalpoje įrengta plautuvė buvo techniškai tvarkinga ir naudojant įprastinėmis sąlygomis negalėjo kelti rizikos įvykti nelaimingiems atsitikimams bei šiuo aspektu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė. Be to, pareiškėjas nors ir teigė, kad susipjaustė nugarą ir ranką į praustuvo (kriauklės) kampą, nei medicinos dokumentų išraše / siuntime, nei jo asmens sveikatos istorijos kopijoje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu patyrė susižalojo į praustuvo kampą.

18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog kameros grindys buvo nesaugios, jose buvo išsikišę vinys, pažymėjo, kad fotografijoje yra užfiksuotas kamerų tipo patalpos Nr. 17 vaizdas, tačiau iš jos negalima daryti išvados, ar iš grindų išlindę vinys, kadangi vinių grindyse nebuvo matyti. Teismas nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal pareiškėjo skundą 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinęs kamerų tipo patalpą Nr. 17 nustatė, jog kameros grindyse buvo matomos inventoriaus tvirtinimo dalys, kurios esant įprastinėms sąlygoms negali kelti rizikos nelaimingiems atsitikimams. Rašte, parengtame atlikus minėtą patikrinimą, nėra nurodyta, kad buvo nustatytas Higienos normos HN 134:2015 pažeidimas šiuo aspektu, t. y. dėl netvarkingų, nesaugių kameros grindų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. gegužės 25 d., t. y. iki ginčo laikotarpio, patikrinęs kamerų tipo patalpą Nr. 17, taip pat nenustatė Higienos normos HN 134:2015 pažeidimo.

19. Teismas, atsižvelgęs į minėtus patikrinimo aktų duomenis, sprendė, kad nebuvo pagrindo dėl nesaugių grindų konstatuoti neteisėtą Alytaus PN neveikimą. Be to, nors pareiškėjas ir nurodė, kad jis susižalojo rankas dėl to, jog iš grindų buvo išlindę vinys, pareiškėjo medicinos dokumentuose nebuvo jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu susižalojo dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje.

20. Teismas dėl pareiškėjo teiginio, jog sanitariniame mazge neveikė ištraukiamoji ventiliacija, pažymėjo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikęs patikrinimą pareiškėjo kameroje Nr. 17, rašte užfiksavo, kad šioje kameroje mechaninės vėdinimo sistemos nėra, tualeto patalpoje įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kuri Alytaus PN atstovo teigimu veikia nustatytu režimu. Šiame rašte nebuvo duomenų apie tai, kad išraukiamoji ventiliacija neveikia, kaip teigė pareiškėjas, todėl teismas sprendė, kad toks pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

21. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad kameroje ant sienų buvo pelėsis, kuris skleidė blogą kvapą ir kėlė riziką susirgti, pažymėjo, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatė, kad kamerų tipo patalpose ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra, 2018 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu nustatė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 17 ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nebuvo, ir abiejų šių patikrinimų metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu nustatė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvo vizualiai matomi pelėsio pėdsakai ir tai neatitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimų.

22. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas skundėsi dėl pelėsio buvimo kameroje 2018 m. liepos 17 d. - 2018 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu, t. y. 36 dienų trukmės laikotarpiu, tačiau teismas atsižvelgęs į minėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų datas negalėjo daryti išvados, kad pelėsis pareiškėjo kameroje buvo visą ginčo laikotarpį, kadangi iki ginčo laikotarpio pelėsis pareiškėjo kameroje nebuvo aptiktas, pelėsis buvo aptiktas tik ginčo laikotarpiui einant į pabaigą - 2018 m. rugpjūčio 6 d. Teismas vertino, kad šis pareiškėjo nusiskundimas yra per menkas ir pernelyg trumpalaikis, kad sukeltų žymias neigiamas pasekmes.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad langas kameroje buvo išdaužytas, neužsidarė, jame nebuvo nei rėmų, nei rankenos, per jį pateko lietaus vandens ir pareiškėjas sušlapo, o valydamas grindis susižeidė ranką, nurodė, jog fotografijose yra užfiksuotas lango, esančio kamerų tipo patalpoje Nr. 17, vaizdas, tačiau iš jų negalima daryti išvados, jog langas buvo be rėmų ir rankenos, ir kad jis neužsidarė, kaip teigė pareiškėjas, kadangi fotografijoje matyti lango rėmai ir rankena, o įdužusio stiklo nematyti. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kada buvo padarytos šios fotografijos.

24. Teismas remdamasis rašytiniais byloje esančiais duomenimis ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo aktu, kuriame buvo nustatytas techniškai netvarkingas langas, negalėjo daryti išvados, kad langas pareiškėjo kameroje buvo netvarkingas visą ginčo laikotarpį, kadangi iki ginčo laikotarpio patikrinimo metu (2018 m. gegužės 25 d. patikrinimo akte) nebuvo nustatyta, kad langas techniškai netvarkingas. Teismas vertino, kad pareiškėjo nusiskundimas dėl netvarkingo lango yra per menkas ir pernelyg trumpalaikis, kad sukeltų žymias neigiamas pasekmes. Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. rugpjūčio 6 d. nustatęs, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvo netvarkingas langas, davė nurodymus Alytaus PN administracijai pažeidimus pašalinti.

25. Pareiškėjas teigė, kad lango matmenys neatitiko reikalavimų, kadangi buvo 80 x 40 cm, o turėtų būti ne mažiau kaip 80 x 80 cm. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktis nustato, jog kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų langų dydžiui. Teismas nurodė, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nei 2016 m. gruodžio 7 d., nei 2018 m. gegužės 25 d., nei 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu nenustatė kamerų tipo patalpos Nr. 17 apšvietimo pažeidimų, patikrinimo aktuose nenurodė, kad dienos šviesa nepatekdavo į minimą patalpą, o 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikęs patikrinimą, pareiškėjo skundą dalyje dėl langų dydžio persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad langas gyvenamojoje patalpoje užtikrino natūralią dienos šviesą. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu, be to, pareiškėjas skunde nors ir teigė, jog lango matmenys buvo per maži, tačiau nenurodė, kaip lango dydis galėjo padaryti įtaką gyvenimo sąlygoms jo gyvenamojoje patalpoje bei neturtinės žalos atsiradimui (išskyrus tai, kad jis negalėjo tinkamai skaityti prie dienos šviesos).

26. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis negalėjo tinkamai skaityti dieną, teismas sprendė, kad jeigu pareiškėjui nepakako šviesos, pareiškėjas turėjo galimybę įsijungti apšvietimą. Be to, laikotarpis, kurio metu pareiškėjas nurodė patyręs minėtus nepatogumus dėl lango dydžio, yra neilgas - 36 dienos, todėl ir dėl laikotarpio trumpumo, teismas vertino, jog pareiškėjui lango dydis negalėjo sukelti didelių nepatogumų ir atmetė tokius pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

27. Pareiškėjas skundėsi, kad radijo taškas kameroje buvo pritvirtintas per aukštai - 2,65 m aukštyje, todėl norint jį pasiekti (išjungti ir įjungti) reikėjo lipti ant grotų, esančių prie durų, dėl to jis rizikavo patirti traumą, buvo patirti susižalojimai ir neigiamos pasekmės. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 papunkčiu kamerose įrengiamas radijo taškas, tačiau nurodyta Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostata nereglamentuoja radijo taško įrengimo kameroje vietos. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrindė, kokias būtent neigiamas pasekmes ar nelaimingą atsitikimą jis patyrė dėl tokio radijo taško įrengimo (pareiškėjo teigimu, 2,65 m aukštyje). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo medicinos dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu patyrė traumą ar susižalojo dėl netinkamų laikymo sąlygų kameroje.

28. Pareiškėjas teigė, kad kameroje nuolat trūko oro, todėl jis jautė galvos skausmą ir negalėdavo pailsėti. Teigė, kad oras negalėjo patekti į kamerą, kadangi pastatas sukonstruotas pažeidžiant higienos normų reikalavimus ir neatsižvelgta į tai, ar oras patenka į kamerą, ar oro judėjimo greitis tinkamas. Šiuo aspektu teismas nurodė, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. gegužės 25 d. patikrinęs kamerą Nr. 17, nenustatė Higienos normos 134:2015 pažeidimų, o 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinęs kamerą Nr. 17, nustatė, kad išmatuotas oro judėjimo greitis 0,1 m aukštyje buvo 0,07 m/s, 1,1 m aukštyje - 0,09 m/s, o tai neatitiko Higienos normos 134:2015 16 punkte nurodyto reikalavimo oro judėjimo greičiui šiltuoju metų laikotarpiu. Nors Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pastarojo patikrinimo metu nustatė, kad oro judėjimo greitis pareiškėjo kameroje neatitiko reikalavimų, tačiau remdamasis minėta Higienos normos HN 134:2015 3 punkto nuostata rašte nurodė, jog oro judėjimo greičiui reglamentuojamų verčių užtikrinimui ir tinkamam kamerų tipo patalpų įrengimui reikėtų atlikti Alytaus PN pastato rekonstrukciją, todėl reikalavimų dėl oro judėjimo greičio užtikrinimo negalima taikyti. Teismas vertino, kad, kaip ir nurodyta Nacionalinio visuomenės sveikatos rašte, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų dėl oro judėjimo greičio užtikrinimo šiuo atveju negalima taikyti. Teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo dėl oro trūkumo kameroje konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus, todėl atmetė šį pareiškėjo skundo argumentą.

29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudarė pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Alytaus PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Be to, nei pareiškėjo medicinos dokumentų išraše / siuntime, nei pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl jo nurodytų neigiamų dvasinių išgyvenimų, psichologinio sukrėtimo, depresijos, nemigos ar kitokių sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Bylos medžiagoje taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl rankos, pirštų, nugaros susižalojimų į vinis, išlindusius iš grindų ar į kriauklės kampą, kaip jis teigė skunde.

30. Teismas sprendė, jog nesant duomenų, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo arba kad jis susižalojo dėl netinkamų laikymo sąlygų, darė išvadą, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl to pareiškėjo skundą atmetė.

III. 31. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

32. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus. Pažymi, kad teismui detaliai nurodė argumentus dėl netinkamos lovos, tačiau teismas nepagrįstai vertino, jog sulūžusi, kreiva ir nepritvirtina prie grindų lova neturėjo įtakos pareiškėjo geram miegui. Akcentuoja, kad Alytaus PN administracija, reaguodama į jo 2018 m. liepos 30 d. skundą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. atliko kameros remontą ir tai patvirtina, jog prieš tai kameros būklė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

33. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2016 m. ir 2018 m. birželio 5 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, kuriuose higienos normų pažeidimų nenustatyta, tačiau abu patikrinimo aktai buvo atlikti ne ginčui aktualiu laikotarpiu. Pažymi, jog kiekvienas skundas teikiamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui yra individualus ir į jį turi būti atsakyta dėl būtent skunde nurodytų netinkamų higienos normų pažeidimų. Nors 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo akto išvadoje higienos normų pažeidimų nenustatyta, tai nereiškia, kad buvo atliktas patikrinimas būtent visos kameros, ne pagal asmens skundo teiginius.

34. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nebuvo akcentuotas pažeidimas dėl jo privatumo pažeidimo naudojantis techniškai netvarkingu sanitariniu mazgu (dėl neužsidarančių durų). Teismas nepagrįstai rėmėsi 2018 m. birželio 5 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu, kuriame sanitarinio mazgo pažeidimų nenustatyta.

35. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kuriomis buvo atmesti jo argumentais dėl iš grindų išlindusių vinių, į kurias pareiškėjas buvo susižalojęs. Pareiškėjas pakarotinai akcentuoja, kad kameroje Nr. 17 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo pradėtas kapitalinis remontas, kurio metu grindys buvo sutvarkytos, o tai patvirtina, kad prieš tai jos buvo netinkamos būklės.

36. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentais, kuriais buvo atmest jo teiginiai dėl per mažų langų, radijo taško įrengimo, nepakankamo oro judėjimo greičio.

37. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai akcentavo trumpą laikotarpį, kurį pareiškėjas praleido kameroje Nr. 17. Pareiškėjas pažymi, kad tokio laikotarpio pakako, jog jis patirtų neturtinę žalą, nes nuolat jautė baimę, gyveno nesaugioje aplinkoje, negalėjo tinkamai miegoti, vaikščioti, jam trūko oro.

38. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui ir teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie tariamai padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo.

41. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, spręsdamas, kad pareiškėjo skunde nurodytos pretenzijos dėl kalinimo sąlygų Alytaus PN kameroje Nr. 17 yra nepagrįstos ir neįrodytos. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu.

44. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

45. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-355/2011 ir kt.).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su netinkamu kameros Nr. 17 įrengimu ir higienos normų reikalavimų pažeidimais. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad teismas netinkamai vertino jo nusiskundimus dėl neužsidarančių sanitarinio mazgo durų, netinkamos lovos, iš grindų išlindusių vinių, per mažų langų, radijo taško įrengimo, nepakankamo oro judėjimo greičio, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 7 d. ir 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo aktais, bet ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. (1-12 4.80)2-3470 nurodytomis 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikto patikrino pagal pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. skundą išvadomis. Šie patikrinimų aktai buvo įvertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo vertinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 7 d. ir 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo aktų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Alytaus PN administracija, reaguodama į jo 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundą, 2018 m. rugpjūčio 23 d. pradėjo kapitalinį kameros Nr. 17 remontą, kas patvirtina, jog prieš tai kameros būklės buvo netinkama. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Alytaus PN 2018 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 363-1253 nėra galimybės nustatyti, dėl kokių būtent nusiskundimų pataisos įstaigos administracijai skundėsi pareiškėjas ir kokie trūkumai buvo pašalinti. Be to, esant atliktam kameros Nr. 17 kapitaliniam remontui jos būklės iki remonto atlikimo teismas nebegali patikrinti.

47. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad teismas nepagrįstai akcentavo trumpą laikotarpį, kurį pareiškėjas praleido kameroje Nr. 17, higienos reikalavimų pažeidimų mažareikšmiškumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl techniškai netvarkingų langų, vizualiai matomo pelėsio pėdsakų, per aukštai įrengto radijo taško yra per menki ir pernelyg trumpalaikiai, kad sukeltų žymias neigiamas pasekmes. Byloje nėra nustatyta neteisėtų Alytaus PN administracijos ar pareigūnų veiksmų. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui bausmę atliekant kameroje Nr. 17 būtų sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais.

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad bausmę atlikdamas Alytaus PN kameroje Nr. 17 patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Iš byloje pateiktų asmens sveikatos istorijos kopijų matyti, kad pareiškėjui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).Teisėjų kolegijos nuomone, šie pareiškėjo sveikatos sutrikimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su kameros Nr. 17 būkle. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).

50. Nenustačius Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

51. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė