37507a0b-07b1-496d-8a79-121aae4ee5d1 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-25-544/2022 teisėjas Marius Rapolas Žukas Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01216-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.5.1.2.4.; 2.6.10.6.; 2.6.11.6.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 10 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I.

S., L. S., B. U., E. U. bei atsakovų L. G., M. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-341/2021 pagal ieškovų I. S., L. S., B. U., E. U. ieškinį atsakovams L. G., M. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. M. dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų priteisimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovai I.

S., L. S., B. U., E. U. prašė solidariai iÅ¡ atsakovų L. G. ir M. G. priteisti: I. S. ir L. S. 17 129,80 Eur, reikalingų iÅ¡taisyti/paÅ¡alinti nustatytiems Buto Nr. 2 defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur defektų nustatymo iÅ¡laidoms ir 338,80 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo iÅ¡laidoms atlyginti, viso – 18 068,60 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; B. U. ir E. U. 19 899,50 Eur, reikalingų iÅ¡taisyti/paÅ¡alinti nustatytiems Buto Nr. 1 defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur defektų nustatymo iÅ¡laidoms ir 338,80 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo iÅ¡laidoms atlyginti, viso – 20 838,30 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodė, kad 2015 m. vasario 26 d. buvo sudaryta buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjai – atsakovai pardavė, o pirkėjai – ieÅ¡kovai B. U. ir E. U. nupirko 223,32 kv. m. bendro ploto butÄ /patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 1), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, 2016 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjai – atsakovai pardavė, o pirkėjai – ieÅ¡kovai I.

S. ir L. S. nupirko 206,02 kv. m. bendro ploto butÄ /patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 2), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, abiejų butų statyba užbaigta 2011 m. lapkričio 22 d. suraÅ¡ius deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , kurios pagrindu buvo registruotos atsakovų nuosavybės teisės į ButÄ Nr. 1 ir ButÄ Nr.

2. Sutarčių sudarymo ir nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo metu butų fizinio nusidėvėjimo procentas – 0 procentų, t. y. ieškovai nupirko, o atsakovai pardavė naujos statybos nekilnojamuosius daiktus.

3. Nurodė, kad ieÅ¡kovams B. U. ir E. U. įsikėlus gyventi į ButÄ Nr. 1 ėmė ryÅ¡kėti defektai: per pastato stoge įrengtus stoglangius į Buto vidų pradėjo patekti didelis atmosferos kritulių kiekis, dėl ko patalpų, kuriose įrengti stoglangiai, lubose atsirado įskilimai ir vandens nutekėjimo žymės; dėl netinkamai apskardinto kamino atsirado vandens nutekėjimai Buto pirmojo aukÅ¡to sienoje, buvo apgadinta Å¡ių sienų ir lubų apdaila; pradėjo stipriai drėkti laiptinės iÅ¡ pirmojo į antrÄ jį aukÅ¡tÄ siena ir pačios laiptų pakopos, dėl drėgmės nuo laiptų pagrindo atÅ¡oko ir suskilo grindų plytelė;

Buto patalpose kartais jausdavosi kanalizacijos kvapas. IeÅ¡kovams I. S. ir L. S. įsikėlus gyventi į ButÄ Nr. 2 ėmė ryÅ¡kėti Å¡ie defektai: per pastato stoge įrengtus stoglangius į Buto vidų pradėjo patekti didelis atmosferos kritulių kiekis, dėl ko patalpų, kuriose įrengti stoglangiai, lubose atsirado įskilimai ir vandens nutekėjimo žymės; dėl netinkamai apskardinto kamino atsirado vandens nutekėjimai Buto pirmojo aukÅ¡to sienoje, buvo apgadinta Å¡ių sienų ir lubų apdaila; vandens nutekėjimai atsirado ir langų rėmuose; atsirado įtrÅ«kimai dalyje Buto lubų, suskilo ir atÅ¡oko nuo pagrindo keletas grindų plytelių; periodiÅ¡kai persipildydavo nuotekų surinkimo Å¡ulinys.

4. IeÅ¡kovų teigimu, kilus abejonių dėl to, kad butai gali turėti paslėptų esminių trÅ«kumų, 2017 m. bendru sutarimu nusprendė kreiptis į ekspertÄ D. K. dėl abiejuose butuose esančių statybinių defektų nustatymo ir užfiksavimo. ApžiÅ«rėjus butus bei juose atliktus statybos darbus, ekspertas D. K. 2018 m. vasario 14 d. suraÅ¡ytuose vertinimo aktuose konstatavo Bute Nr. 1 ir Bute Nr. 2 esančius defektus. Pagal eksperto atliktus prie vertinimo akto pridėtus paskaičiavimus (atliktų darbų taisymo lokalines sÄ matas), nustatytiems Buto Nr. 1 defektams iÅ¡taisyti viso yra reikalinga 32 061,19 Eur, atitinkamai nustatytiems Buto Nr. 2 defektams iÅ¡taisyti viso yra reikalinga 19 212,42 Eur. Vadovaujantis ekspertinio vertinimo aktuose nurodytomis iÅ¡vadomis, atsakovams buvo pateiktos abiejų ieÅ¡kovų 2018 m. kovo 14 d. pretenzijos dėl iÅ¡laidų daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti atlyginimo.

5. Nurodė, kad pretenzija dėl Buto Nr. 1 defektų Å¡alinimo ir jų nustatymo iÅ¡laidų atlyginimo buvo reiÅ¡kiamas reikalavimas ne dėl visų eksperto nustatytų defektų iÅ¡taisymo iÅ¡laidų atlyginimo, o tik dėl paslėptų statinio elementų įrengimo defektų ir jų padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo: Buto stogo bei lietaus nuvedimo sistemos įrengimo defektų ir padarinių paÅ¡alinimui reikalinga atlikti darbų už 15 705,74 Eur (lokalinė sÄ mata, 1 stogo defektai); pamatų hidroizoliacijos įrengimo defektų ir padarinių paÅ¡alinimui reikalinga atlikti darbų už 2 197,14 Eur (lokalinė sÄ mata, 2 pamatų hidroizoliacijos įrengimo defektai) ir 18,73 Eur (lokalinė sÄ mata, 3 Vidaus apdailos darbų ir langų bei durų įrengimo defektai, 16 pozicija); dalies Buto fasado ir iÅ¡orės konstrukcijų įrengimo defektų (vietomis gyvenamojo namo cokolio ir fasado armavimo sluoksnis nepadengtas apsauginiu sluoksniu; sutrÅ«kę fasado sluoksniai; neužglaistyti klinkerio plytelių tarpai; iÅ¡oriniai angokraščiai suformuoti su nuolydžiu į pastato pusę; tinkamai neužhermetizuota ties drenažinės membranos profiliais, matomi akivaizdÅ«s tarpai; neveikia lauko rozetės; netinkamai sumontuoti skardiniai elementai, nes sumontuoti be falcų; iÅ¡orinės siÅ«lės skardų elementų nėra tinkamai užhermetizuotos; tinkamai nepriklijuotos iÅ¡orinės palangės prie pagrindo; tinkamai nesujungtas lietvamzdis), kurie atsirado dėl netinkamo paslėptų pastato konstrukcijų įrengimo, paÅ¡alinimui reikalinga atlikti darbų už 1 977,89 Eur (lokalinė sÄ mata, 4 namo fasado ir iÅ¡orės konstrukcijų įrengimo defektai, 2, 7, 8, 9 pozicijos).

Viso nurodytų paslėptų pastato konstrukcijų defektų ir jų padarinių paÅ¡alinimui pagal pateiktÄ eksperto vertinimÄ reikalinga atlikti darbų už 19 899,50 Eur.

6. Nurodė, kad pretenzija dėl Buto Nr. 2 defektų Å¡alinimo ir jų nustatymo iÅ¡laidų atlyginimo buvo reiÅ¡kiami reikalavimai ne dėl visų eksperto nustatytų defektų iÅ¡taisymo iÅ¡laidų atlyginimo, o tik dėl paslėptų statinio elementų defektų ir neakivaizdžių defektų, kurie negalėjo bÅ«ti įvertinti Å¡io Buto pirkimo metu, ir jų padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo: Buto stogo bei lietaus nuvedimo sistemos įrengimo defektų ir padarinių Å¡alinimui reikalinga atlikti darbų už 5 635,39 Eur (lokalinė sÄ mata 1 Stogo defektai); vidaus apdailos darbų ir langų įrengimo defektų Å¡alinimui reikalinga atlikti darbų už 4 270,60 Eur (lokalinė sÄ mata 3 Vidaus apdailos darbų ir langų bei durų įrengimo defektai); namo fasado ir iÅ¡orės konstrukcijų defektų Å¡alinimui reikalinga atlikti darbų už 5 612,10 Eur (lokalinė sÄ mata 2 pamatų hidroizoliacijos, namo fasado ir iÅ¡orės konstrukcijų įrengimo defektai); inžinerinių sistemų įrengimo defektų Å¡alinimui reikalinga atlikti darbų:

1) dėl periodiÅ¡kai perpildytų nuotekų surinkimo Å¡ulinio 1 554,26 Eur (lokalinė sÄ mata 4 Lauko kanalizacijos įrengimo defektai);

2) dėl neveikiančių lauko rozečių 57,45 Eur (lokalinė sÄ mata 5 GerbÅ«vio įrengimo defektai, 2, 3, 4 punktai). Viso nurodytų paslėptų pastato konstrukcijų defektų ir neakivaizdžių defektų, kurių nebuvo galima pastebėti Buto Nr. 2 pirkimo metu, ir jų padarinių paÅ¡alinimui pagal pateiktÄ eksperto vertinimÄ reikalinga atlikti darbų už 17 129,80 Eur.

7. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovai į ieÅ¡kovų pretenzijas per jose nurodytÄ terminÄ (per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo) neatsakė, tačiau iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo pateikė 2018 m. kovo 30 d. atsakymus į pretenzijas, kuriuose nurodė, jog su ieÅ¡kovų reikalavimais nesutinka. Atsižvelgiant į tai, jog ginčas byloje kilo dėl pirkimo–pardavimo sutartimi parduoto nekilnojamojo daikto trÅ«kumų, ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai reikalauja, kad atsakovai, kaip nekilnojamųjų daiktų statytojai ir pardavėjai, atlygintų už per įstatyme nustatytÄ garantinį terminÄ atsiradusių trÅ«kumų nustatymo ir paÅ¡alinimo iÅ¡laidas.

Pažymėjo, jog šalių sudarytų Sutarties Nr. 1 10.1 punktu ir Sutarties Nr. 2 7.6 punktu atsakovai ieškovams garantavo, kad perkami nekilnojamieji daiktai, įskaitant ir butus, yra tinkami naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių, esminių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių jais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų jo pirkę, arba nebūtų tiek už jį mokėję.

Pagal eksperto D. K. 2018 m. vasario 14 d. vertinimo aktuose konstatuotų defektų pobÅ«dį tiek Bute Nr. 1, tiek Bute Nr. 2 yra paslėptų statinio elementų įrengimo defektų, kuriems įstatymo yra nustatytas 10 metų garantinis terminas, skaičiuojamas nuo deklaracijos apie buto statybos užbaigimÄ suraÅ¡ymo (2011 m. lapkričio 22 d.). Atsižvelgiant į tai, kad trÅ«kumai atsirado nepasibaigus Å¡iam statinio garantiniam terminui, atsakovai atsako už Å¡iuos paslėptus trÅ«kumus ir netinkamÄ parduoto daikto kokybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų L. G. ir M. G.: ieÅ¡kovams B. U. ir E. U. 6 822,16 Eur parduoto buto defektų taisymui, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (6 822,16 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; ieÅ¡kovams I. S. ir L.

S. - 12 664,46 Eur parduoto buto defektų taisymui, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (12 664,46 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitos ieÅ¡kinio dalies netenkino.

9. Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 26 d buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis Nr.

1) pardavėjai – atsakovai L. G. ir M. G. pardavė, o pirkėjai – ieÅ¡kovai B. U. ir E. U. nupirko 223,32 kv. m. bendro ploto butÄ /patalpÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, esančiÄ (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 25 d. buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis Nr.

2) pardavėjai – atsakovai L. G. ir M. G. pardavė, o pirkėjai – ieÅ¡kovai I. S. ir L. S. nupirko 206,02 kv. m. bendro ploto butÄ /patalpÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Butų Nr. 1 ir Nr. 2 statyba užbaigta 2011 m. lapkričio 22 d. suraÅ¡ius deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ . Sutarčių sudarymo ir nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo metu butų fizinio nusidėvėjimo procentas – 0 procentų, t. y. sutarčių pagrindu ieÅ¡kovai nupirko, o atsakovai pardavė naujos statybos nekilnojamuosius daiktus. 2017 m. balandžio 28 d. ieÅ¡kovų užsakymu ginčo butus apžiÅ«rėjo statybos ekspertas D.

K. dalyvaujant antstoliui. Antstolis 2017 m. gegužės 10 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Statybos ekspertas vertinimo aktus dėl ginčo butų surašė 2018 m. vasario 14 d. 2018 m. kovo 18 d. atsakovams buvo įteiktos ieÅ¡kovų pretenzijos dėl iÅ¡laidų daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti atlyginimo. 2018 m. kovo 30 d. atsakovai pateikė atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , kuriuo su pareikÅ¡tais reikalavimais nesutiko.

10. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovai B. ir E. U. pretenzijÄ atsakovams pareiÅ¡kė nesibaigus įstatyme nustatytam statinio 10 metų garantiniam terminui, o ieÅ¡kovai I. ir L. S. – ne tik nepasibaigus įstatyme nustatytam statinio 10 metų garantiniam terminui, tačiau ir pardavėjo garantijos pagal įstatymÄ terminui (2 metai nuo namo pirkimo-pardavimo). Nurodė, jog, kai pirkėjas per garantinį terminÄ pateikia pardavėjui pretenzijÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl parduoto daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymÄ , kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimÄ .

Kadangi atsakovai į ieÅ¡kovų pretenzijas dėl daikto defektų paÅ¡alinimo ar iÅ¡laidų atlyginimo 2018 m. kovo 30 d. pateikė atsakymus, kuriuose nurodė, jog su ieÅ¡kovų reikalavimais nesutinka, teismas laikė, kad ieÅ¡kovai, kaip pirkėjai, apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2018 m. kovo 30 d. ir nuo Å¡ios datos skaičiavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytÄ 6 mėnesių senaties terminÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ . IeÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2018 m. balandžio 6 d., todėl ieÅ¡kinio senaties termino, kuris baigėsi 2018 m. rugsėjo 30 d., nepraleido.

11. Teismas konstatavo, jog Å¡alių paaiÅ¡kinimai, teismo ekspertizės duomenys, liudytojų, ekspertų parodymai, kita bylos medžiaga nurodo į faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovų iÅ¡ atsakovų įsigyti butai yra su trÅ«kumais, kurie daro butus netinkamais naudoti pagal paskirtį, t. y. juose kokybiÅ¡kai gyventi. Teismas laikė, jog byloje pateiktos teismo ekspertizės patvirtina ieÅ¡kiniu įrodinėjamų defektų egzistavimÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, sudarę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, jog namas atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektui, o jo statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo reikalavimų. Todėl, teismo vertinimu, per įstatyme nustatytus garantinius terminus paaiÅ¡kėjus butų defektams, ieÅ¡kovai turi materialinę teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo.

12. Tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, teismas rėmėsi galutine pakartotine Buto Nr. 2 ir Buto Nr. 1 teismo statybų ekspertize, atlikta teismo eksperto S. M.. Laikė, kad Å¡is įrodymas yra pakartotinis teismo ekspertizės aktas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , nei statybos eksperto D. K. vertinimo aktai ir teismo eksperto S. Å . pirmosios teismo ekspertizės aktas, kadangi tai yra teismo nutartimi paskirtos pakartotinės ekspertizės aktas, sudarytas įvertinus visÄ bylos medžiagÄ , taip pat ir jau atliktų ginčo objektų vertinimo aktus bei pirminės teismo ekspertizės aktÄ .

Teismas, vertindamas eksperto S. M. pakartotinės atliktos ekspertizės išvadas, nenustatė esminių ekspertizės trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl išvados patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadai padaryti pakankamumo, remdamasis byloje apklaustų liudytojo D. K., apklaustų ekspertų S. Š., S. M. parodymais. Be to, teismas laikė, kad pakartotinės ekspertizės išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai, kuriais remiasi ieškovai grįsdami savo ieškinį.

13. Teismas, vertindamas įrodymus pagal pakartotinės ekspertizės aktÄ , sprendė, kad Butų statybos defektai nebuvo akivaizdÅ«s ir Butų pardavimo metu ieÅ¡kovams, kaip neturintiems specialių žinių pirkėjams, neatlikus specialaus tyrimo ir tik vizualinės apžiÅ«ros metu, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nustatyti ir žinomi. Laikė, jog atsakovai veikė ne tik kaip pardavėjai, bet ir kaip statytojai, todėl ieÅ¡kovai, įsigydami naujos statybos ginčo butus, turėjo pagrįstus lÅ«kesčius tikėtis, kad jie įsigyja tinkamos kokybės naujus daiktus.

Atsižvelgdamas į tai, kad Butus ieÅ¡kovams pardavė abu atsakovai, kaip daiktų pardavėjai, teismas sprendė, jog žala ieÅ¡kovams padaryta abiejų atsakovų veiksmais. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ pakeisti, padidinant solidariai jiems iÅ¡ atsakovų priteistas sumas ir perskirstant bylinėjimo iÅ¡laidas: ieÅ¡kovams B.

U. ir E. U. priteisti 19 899,50 Eur Buto Nr. 1 defektams ir jų padariniams pašalinti, 507 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur defektų nustatymo išlaidų, 338,80 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti, 271 Eur ekspertų apklausos išlaidų; ieškovams I. S. ir L. S. - 17 129,80 Eur Buto Nr. 2 defektams ir jų padariniams pašalinti, 445 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur defektų nustatymo išlaidų, 338,80 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti, 271 Eur ekspertų apklausos išlaidų.

15. Nurodo, kad ieÅ¡kovai B. U. ir E. U. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta ieÅ¡kinio dalis dėl 13 077,34 Eur priteisimo defektų ir jų padarinių paÅ¡alinimui, o ieÅ¡kovai I. S. ir L. S. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmesta jų ieÅ¡kinio dalis dėl 4 465,34 Eur priteisimo defektų ir jų padarinių paÅ¡alinimui. Apeliantų nuomone, teismas, spręsdamas kilusį ginÄÄ , iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, tačiau, spręsdamas dėl priteistinų defektų ir jų padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidų dydžio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185, 218 straipsnių reikalavimus, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , nepagrįstai suabsoliutino vieno raÅ¡ytinio įrodymo įrodomÄ jÄ galiÄ , dėl ko yra teisiniai pagrindai sprendimÄ pripažinti nepagrįstu ir skundžiamÄ dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Tvirtina, jog vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų B. ir E. U. įrodinėjamų esminių ir paslėptų Buto Nr. 1 defektų buvo netinkamas stogo garo izoliacijos įrengimas. Vien Å¡io defekto Å¡alinimo sÄ naudos, numatytos D. K. vertinimo akto 120 psl. pateiktoje sÄ matoje 1 Stogo defektai, pozicijos nuo 1 iki 9, sudaro 10 107,19 Eur. 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu priimtas eksperto D. K. pateiktas vertinimo akto papildymas, kuriuo patikslintos iÅ¡vados, nurodytos pradiniame Buto Nr. 1 vertinimo akte. Vertinimo akto papildyme nurodyta, jog, atliekant pradinį defektų tyrimÄ , garo izoliacijos plėvelės įrengimo defektai buvo nustatyti viso namo antrojo aukÅ¡to lubų plote ir, skaičiuojant defekto Å¡alinimo iÅ¡laidas, nustatyti reikalingi atlikti darbai ir jų sÄ naudos, pateiktos papildomos apžiÅ«ros metu atliktos nuotraukos.

Tuo tarpu teismo ekspertai S. Å . ir S. M. ekspertizių atlikimo metu dėl Buto Nr. 1 garo izoliacijos įrengimo tinkamumo namo antrame aukÅ¡te netyrė ir nevertino, tačiau 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje abu ekspertai atvirtino, jog iÅ¡ teismui pateikto D. K. vertinimo akto papildymo galima spręsti apie defekto egzistavimÄ . Be to, D. K. nurodė ir apie garo izoliacijos defektus, jų Å¡alinimo bÅ«dÄ (iÅ¡ardyti gipso kartono lubas, įrengti garo izoliacijÄ ir vėl įrengti gipso kartono lubas), kas atsispindi vertinimo akto sÄ matoje.

Pirmoji teismo ekspertizė (S. Å .) ir pakartotinė teismo ekspertizė (S. M.) buvo paskirtos atsakovų praÅ¡ymu, atliktos pagal jų suformuluotus klausimus, atsakovas M. G. tiesiogiai dalyvavo S. Å . atliekant Buto Nr. 1 defektų apžiÅ«rÄ , tačiau nei defektų tyrimo metu, nei vėliau atsakovai praÅ¡ymų dėl teismo ekspertizių papildymo aptariamu klausimu, nei naujų įrodymų, paneigiančių garo izoliacijos įrengimo defektus ir/ar jų Å¡alinimo iÅ¡laidų dydį, neteikė ir jų neginčijo.

17. Teigia, jog vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų I. ir L. S. įrodinėjamų Buto Nr. 2 defektų buvo inžinerinių sistemų įrengimo defektai. Vien Å¡ių defektų Å¡alinimo sÄ naudos sudaro 1 611,71 Eur (pagrindas – D. K. vertinimo akto 123 psl., lokalinė sÄ mata 4, Lauko kanalizacijos įrengimo defektai, D. K. vertinimo akto 124 psl., lokalinė sÄ mata 5 GerbÅ«vio įrengimo defektai, 2, 3, 4 punktai). Nei ekspertas S. Å . teismo ekspertizės metu, nei ekspertas S. M. pakartotinės teismo ekspertizės metu neskaičiavo Buto Nr. 2 inžinerinių sistemų įrengimo defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų, o atsakovai ar jų atstovai jokių įrodymų, paneigiančių aptariamus defektus ir jų Å¡alinimo iÅ¡laidų dydį, neteikė ir neginčijo.

18. Pažymi, kad ieÅ¡kiniu nurodomi Buto Nr. 1 ir Buto Nr. 2 defektai, dėl jų atsiradę padariniai, taip pat Å¡ių trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų dydis yra nustatyti teismo eksperto kvalifikacijÄ turinčio eksperto D. K. suraÅ¡ytais ekspertinio vertinimo aktais, todėl teismas, atmesdamas Å¡iuo įrodymu įrodinėjamų defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir vadovaudamasis iÅ¡imtinai eksperto S. M. vertinimu, savo sprendimÄ turėjo argumentuoti, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė. Pavyzdžiui, pagal D.

K. vertinimo akto iÅ¡vadas Buto Nr. 1 pamatų defektų Å¡alinimui reikalinga suma sudaro 2 197,14 Eur, o pagal S. M. pakartotinę ekspertizę – 1 316,63 Eur, t. y. ji yra beveik 40 procentų mažesnė, o teismas sprendime neargumentuoja, kodėl vienu įrodymu vadovaujasi, o kitÄ atmeta. Teismas visiÅ¡kai nevertino to, jog, 2021 m. gegužės 11 d. teikdamas paaiÅ¡kinimus dėl byloje pateikto vertinimo, ekspertas D. K. paaiÅ¡kino, kad, sudarant defektams Å¡alinti reikalingų atlikti darbų sÄ matÄ , bÅ«tina įvertinti atliekamų darbų kiekio įtakÄ kainai, atsižvelgti į tai, jog bus atliekami ne naujos statybos darbai, o remontas įrengtame ir gyvenamame name, kur reikalinga iÅ¡saugoti aplinkÄ , dalį medžiagų, taip pat į tai, kad Butų defektų Å¡alinimo sÄ matos padidėjo ir dėl to, kad po jų sudarymo praėjo daugiau kaip treji metai.

Å ias aplinkybes patvirtino ir teisme paaiÅ¡kinimus teikęs teismo ekspertas S. Å ., kuris nurodė, jog jis sudarydamas savo defektų Å¡alinimo sÄ matÄ Å¡ių aplinkybių nevertino.

19. Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovai L. G. ir M. G. praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti.

20. Nurodo, kad ieÅ¡kovai nėra vartotojai, todėl jie turi savarankiÅ¡kai įrodinėti ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė. Vertinant ieÅ¡kovų deklaruojamus defektus bÅ«tina vertinti ir tai, jog jie įsigijo ne naujos statybos Butus su nuliniu nusidėvėjimo procentu, kadangi toks nusidėvėjimo procentas fiksuotas 2011 m. spalio 27 d. Butų statybos užbaigimo metu, todėl jis neįrodo Butų bÅ«klės (nusidėvėjimo) Å¡alių sutarčių sudarymo metu. Nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų deklaruojamų defektų nėra paslėptas, todėl jiems pagal teisės aktus taikomas 5 metų garantijos terminas, kurį ieÅ¡kovai yra praleidę. Atsakovai sutartimis ieÅ¡kovams nesuteikė kokybės garantijų. Taigi, įvertinant garantijos pasibaigimo terminÄ bei tai, kad ieÅ¡kovai pirko ne naujos statybos Butus, ieÅ¡kovų reikalavimai yra nepagrįsti, todėl ieÅ¡kovams negali bÅ«ti priteisiamos defektų Å¡alinimo iÅ¡laidos.

21. Teigia, jog, nors teismas sprendime ir neišdėstė platesnės apimties argumentų, kodėl jis vadovaujasi eksperto S. M. išvadomis, tačiau negalima sutikti, kad teismas neatliko išvadų palyginamojo vertinimo, nes glaustus motyvus teismas nurodė. Ta aplinkybė, kad teismas motyvus išdėstė ne taip plačiai, kaip to pageidavo ieškovai, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas nenurodė priežasčių, kodėl jis nesivadovauja S. K. išvadomis.

22. Atsakovų vertinimu, teismas pagrįstai nesivadovavo D. K. iÅ¡vadomis, nes jos nėra teismo ekspertizės iÅ¡davoje gautos iÅ¡vados, neturi didesnės įrodomosios reikÅ¡mės. Å is specialistas daugeliu atveju nevertino defektų atsiradimo priežasties arba jas nurodydamas nepagrindė, kuo remiantis daro tokia iÅ¡vadÄ , neatsižvelgė į Butų nusidėvėjimÄ bei pastato energetinio naudingumo klasę (G), nevertino, ar defektai galėjo bÅ«ti Butų nusidėvėjimo ar ieÅ¡kovų netinkamo pastato eksploatavimo pasekmė.

Be to, dalis nurodytų defektų konstatuojami remiantis rekomendacijomis, o ne konkrečiais norminiais teisės aktais, numatančiais imperatyvius statinio reikalavimus. Kai kurių defektų egzistavimas nėra grindžiamas jokiais neleistinais nuokrypiais, t. y. yra konstatuojamas tik defektas, neargumentuojant neatitikimu teisės aktų nuostatoms. Svarbi aplinkybė yra ir tai, jog atsakovams nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti Butų apžiÅ«roje, kas taip pat sÄ lygojo, jog D. K. iÅ¡vados yra parengtos ne remiantis objektyviais duomenimis, o pagal ieÅ¡kovų vienaÅ¡aliÅ¡kus paaiÅ¡kinimus vadovaujantis D.

K. pasirinktais ir neatskleistais metodais.

23. Mano, jog ieškovai neįrodė stogo garo izoliacijos defekto Bute Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigia ieškovai, teismo ekspertai 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu nepateikė išvados, kad egzistuoja stogo garo izoliacijos defektas ir būtent tokioje apimtyje kaip deklaruoja D. K.. Taip pat ieškovai neįrodė Buto Nr. (duomenys neskelbtini) inžinerinių sistemų įrengimo defektų. Teismo ekspertai tokių išlaidų ir neturėjo skaičiuoti, kadangi abu teismo ekspertai nenustatė tokių defektų egzistavimo fakto.

Taip pat nėra pagrindo vadovautis D. K. iÅ¡vadose pateiktais defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų skaičiavimais, nes jis 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad defektų Å¡alinimo kainas skaičiavo ne pagal SISTELA programos duomenis, o pagal rinkos kainas. Tačiau kokiÄ metodikÄ ir kokius Å¡altinius naudojant rinkos kaina nustatyta neatskleista, todėl nėra galimybių patikrinti jos teisingumo ir patikimumo. Tuo tarpu ekspertų S. Å . ir S. M. apskaičiuotos kainos yra gana artimos savo dydžiu, kas leidžia preziumuoti jų pagrįstumÄ .

24. Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; nenustačius pagrindo grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui, praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

25. Nurodo, kad teismas tinkamai (iÅ¡samiai) nekvalifikavo teisinio santykio bei nenustatė esminių faktinių aplinkybių, netaikė ginčui aktualių materialinės teisės normų, todėl neatskleidė bylos esmės, pažeidė motyvavimo pareigÄ , t. y. teismas ne tik nepasisakė dėl defektų kvalifikavimo, bet taip pat neiÅ¡nagrinėjo ir kitų esminių byloje kilusių teisinių klausimų arba pateikė tik deklaratyvias iÅ¡vadas be motyvų. Atsakovai nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio gynėsi daugiau nei vienu pagrindu, todėl teismas turėjo iÅ¡analizuoti kiekvienÄ atsakovų atsikirtimų pagrindÄ .

Atsakovai savo atsikirtimus grindė CK 6.237 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, jog pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingÄ laikÄ po to, kai neatitikimÄ pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneÅ¡a pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Sprendime Å¡is atsikirtimų pagrindas nėra aptartas bei nepateikta motyvų, kodėl teismas jį atmeta. Taip pat sprendime nepateikta jokių motyvų, kodėl teismas atmeta atsakovų atsikirtimÄ , kuris buvo grindžiamas CK 6.695 straipsnio 3 dalimi, kurios kontekste pardavėjas gali gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tuo pagrindu, jog defektai yra neesminiai ir nesukelia daiktui jokių neigiamų pasekmių.

Būtent tokiais defektais laikytini dalis ieškovų nurodomų defektų, nes ieškovai jų nematė nei apžiūrėdami Butus, nei juos eksploatuodami, o apie juos sužinojo tik iš eksperto D. K.. Taigi jie niekaip netrukdė tinkamai eksploatuoti Butus ir nesukėlė Butams neigiamų pasekmių.

26. Nurodo, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovų įsigijo nekilnojamuosius daiktus. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, jog ieÅ¡kiniams dėl parduotų daiktų trÅ«kumų yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju ekspertas D. K. butus apžiÅ«rėjo dar 2017 m. balandžio 28 d., Å¡ioje apžiÅ«roje dalyvavo ir ieÅ¡kovai ir jiems buvo įvardinti Butų trÅ«kumai. Taigi ieÅ¡kovai apie Butų trÅ«kumus sužinojo vėliausiai 2017 m. balandžio 28 d., tačiau pretenzijÄ atsakovams pareiÅ¡kė praėjus net metams po D. K. atliktos Butų apžiÅ«ros, t. y. 2018 m. kovo 19 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido mažiausiai dvigubai. Mano, kad vieneri metai ar net daugiau nėra protingas terminas tokiam praneÅ¡imui pateikti, todėl ieÅ¡kinys atmestinas ne tik dėl ieÅ¡kinio senaties praleidimo, bet ir CK 6.237 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių ieškinio senaties termino normų netaikė.

27. Teigia, jog atsakovai sutartimis nesuteikė ieškovams jokių garantijų dėl Butų, nes pardavė Butus, po kurių pastatymo buvo praėję keletas metų, be to, Butus pardavė ne kaip nekilnojamojo turto vystytojai ar rangovai, o kaip privatūs fiziniai asmenys, neprofesionalūs pardavėjai, kurie Butus statė savo šeimos narių poreikiams. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo statinio statybos užbaigimo, o ne nuo statinio pardavimo ar faktinės eksploatacijos pradžios.

CK 6.698 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl garantinio termino pradžios reiÅ¡kia įstatymo leidėjo numatytÄ besÄ lyginę prezumpcijÄ , jog statinys pradeda dėvėtis ir prastėja jo bÅ«klė iÅ¡ karto nuo statinio statybos užbaigimo nepriklausomai nuo to, ar statiniu kas nors naudojasi ar ne. Taigi ieÅ¡kovai, pirkdami Butus praėjus keleriems metams po jų statybos užbaigimo ir besibaigiant 5 metų terminui, negalėjo tikėtis, jog Butai turės tas pačias savybes kaip kÄ tik pastatytas statinys.

Teismo išvada, jog ieškovai įsigijo naujos statybos Butus, yra nepagrįsta, nes Nekilnojamojo turto registre Butų nusidėvėjimas nurodytas nulinis nusidėvėjimo procentas neturi reikšmės šiai bylai, nes jis fiksuotas 2011 m. spalio 27 d., t. y. Butų statybos užbaigimo metu.

28. Tvirtina, jog teismas, nepateikdamas jokių motyvų, nusprendė taikyti 10 metų garantinį terminÄ , nepaaiÅ¡kindamas, kodėl jis netaiko 5 metų garantinio termino. Butų statybos metu galiojęs Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ numatė, jog paslėptiems darbams yra suraÅ¡omi paslėptų darbų patikrinimo aktai, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų (4 priedo 21 punktas). Butų statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalis numatė, kad paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų.

Iš paminėto reglamentavimo galima spręsti, jog paslėptos statinio konstrukcijos gali būti apžiūrėtos tik ardant vėliau montuotas konstrukcijas, kuriomis buvo paslėptos ankstesnės konstrukcijos. Tačiau nei vienas ekspertas nenustatė, kad defektus buvo galima įvertinti tik ardant kokias nors konstrukcijas ir defektai yra konstrukcijose, kurias užbaigus yra surašomi paslėptų darbų aktai. Taip pat ir teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl jis laiko, jog visi ieškovų nurodyti defektai yra paslėptose statinio konstrukcijose.

Šiuo atveju nei 10, nei 20 metų garantiniai terminai nėra taikomi, kadangi ieškovų deklaruojami defektai nėra paslėptuose statinio elementuose (visi ekspertai ir antstolis defektus apžiūrėjo neardydami jokių Butų konstrukcijų), taip pat ieškovai neįrodinėja, jog atsakovai būtų defektus paslėpę tyčia. Todėl teismui net ir nusprendus laikyti, jog atsakovai atsako už Butų trūkumus garantiniu terminu, ieškinys vis tiek negali būti tenkinamas dėl praleisto garantinio termino.

29. Nurodo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog ieÅ¡kovai nepraleido nei ieÅ¡kinio senaties, nei garantinio termino, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi byloje liko neįrodytas defektų faktas. Apeliacinės instancijos teismui vis dėlto konstatavus defektų faktÄ , yra aiÅ¡kÅ«s pagrindai, dėl kurių nekyla atsakovų atsakomybė, nes ieÅ¡kovai tinkamai neįvykdė pareigos įrodyti kad defektas apskritai egzistuoja bei kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

30. Teigia, jog visiems ieÅ¡kovams buvo sudarytos visos sÄ lygos apžiÅ«rėti perkamus Butus, todėl jie negalėjo nepastebėti Butų defektų, o jei jų nepastebėjo – patys elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai. Atsakovai sutinka, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog ieÅ¡kovai įrodė defektus (jų dalį) ir atsakovams kyla pareiga kompensuoti jų Å¡alinimo iÅ¡laidas, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi S. M. iÅ¡vadomis dėl defektų Å¡alinimo kainos. Tačiau atsakovai nesutinka su teismo nustatyta galutine tokių iÅ¡laidų suma. IÅ¡ S. M. iÅ¡vadų akivaizdžiai matyti, jog teismo priteistos ieÅ¡kovams sumos apima ir defektus, kuriuos buvo galima pamatyti normaliai apžiÅ«rint Butus. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) atveju tokių defektų Å¡alinimo iÅ¡laidos sudaro net 3 886,79 Eur, o Buto Nr. (duomenys neskelbtini) atveju – 595,78 Eur.

31. Mano, jog teismas sprendimu atsakovų patirtas išlaidas sumažino nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turėtų būti perskirstomos iš naujo, pašalinant teismo padarytus pažeidimus.

32. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti.

33. Nurodo, kad nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, jog teismas neatskleidė bylos esmės ir kad dėl ko yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme Å¡alys turėjo galimybę pateikti visus savo pozicijÄ pagrindžiančius argumentus ir įrodymus, byloje surinkti ginčo nagrinėjimui reikÅ¡mingi įrodymai, paskirtos ir atliktos dvi teismo ekspertizės, apklausti liudytojai ir ekspertai.

IeÅ¡kovų nuomone, teismas, spręsdamas kilusį ginÄÄ , iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, atskleidė ir iÅ¡nagrinėjo esmines ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Atsakovų reikalavimas grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui ir pasirinkta teisinė gynybos pozicija nukreipta ne į operatyvų ginčo iÅ¡sprendimÄ , o į proceso vilkinimÄ , siekiant kuo labiau apsunkinti ieÅ¡kovų teisės į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ .

34. Teigia, jog atsakovų skundo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo grindžiami subjektyviu teisės normų bei faktinių aplinkybių interpretavimu ir prieÅ¡tarauja vieningai teismų praktikai, suformuotai analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Kadangi atsakovai į ieÅ¡kovų 2018 m. kovo 18 d. pretenzijas dėl daikto defektų paÅ¡alinimo ar iÅ¡laidų atlyginimo pateikė 2018 m. kovo 30 d. atsakymus, kuriuose nurodė, jog su ieÅ¡kovų reikalavimais nesutinka, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovai, kaip pirkėjai, apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo bÅ«tent 2018 m. kovo 30 d., ir nuo Å¡ios datos skaičiuotinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas 6 mėnesių senaties terminas kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

Atsakovai apeliaciniame skunde ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ sieja iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovų subjektyviu sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie Butų defektus, kai vieningoje teismų praktikoje suformuotas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad pirkėjas sužino apie savo teisės pažeidimÄ , tuomet, kai pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimÄ dėl konkrečių garantinio daikto defektų paÅ¡alinimo.

35. Pažymi, jog CK 6.237 straipsnis (pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgyta turtÄ ) nėra susijęs ir nereglamentuoja ginčo teisinių santykių. Pagal apeliacinio skundo turinį galima numanyti, kad atsakovai kalba apie CK 6.327 straipsnio 5 dalį, tačiau atsakovai Å¡iuo teisiniu pagrindu savo atsikirtimų į ieÅ¡kinio reikalavimus negrindė ir byloje neįrodinėjo Å¡ios normos taikymui bÅ«tinų sÄ lygų, t. y. koks terminas bÅ«tų protingas ir pan., todėl apeliaciniame skunde remtis negali. Be to, CK 6.327 straipsnio 5 dalis numato, jog pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingÄ laikÄ po to, kai neatitikimÄ pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneÅ¡a pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Aptariama norma, kaip tik įtvirtina, jog pirkėjas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka daiktas, o tai ieÅ¡kovai ir grindžia eksperto D. K. vertinimo aktais.

36. Mano, jog atsakovų apeliaciniame skunde pateiktos interpretacijos, kad statinio garantiniai terminai skaičiuojami ne nuo statinio pardavimo ar faktinės eksploatacijos pradžios, jog statinys pradeda dėvėtis ir prastėti jo būklė iš karto nuo statinio statybos užbaigimo nepriklausomai nuo to, ar statiniu kas nors naudojasi ar ne, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi statinio garantinio termino pradžia siejama su pastato pripažinimo tinkamu naudoti diena.

37. Nurodo, kad aplinkybės (akivaizdus ar ne defektų pobÅ«dis) vertinimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, todėl tokia eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti vertinama kartu su kitais įrodymais teismui vertinant Å¡ios aplinkybės pagrįstumÄ (CPK 185, 218 straipsniai). Å ioje byloje vertinant teismo ekspertų iÅ¡vadas, taip pat defektų pobÅ«dį Bute Nr. 1 (stogo defektai, pamatų hidroizoliacijos defektai, fasado ir iÅ¡orės konstrukcijų defektai) ir Bute Nr. 2 (visi stogo defektai, fasado ir inžinerinių sistemų įrengimo defektai) konstatuotina, jog defektai nėra akivaizdÅ«s, ir Butų pardavimo metu ieÅ¡kovams, kaip pirkėjams ir vartotojams, neturintiems specialių žinių, be specialaus tyrimo, tik iÅ¡ vizualinės apžiÅ«ros nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomi bei apžiÅ«ros metu negalėjo bÅ«ti nustatyti.

Akivaizdu, jog vandens pratekėjimas per stoglangius, stogo dangos netinkamais įrengimas, pamatų drėkimas ir pan. negali būti nustatomi vizualiai. Vien tai, kad jie, pagal savo akivaizdžius padarinius (bėga vanduo, pelija siena ir kt.) gali būti nustatomi neardant konstrukcijų, nereiškia, kad jie vertintini kaip akivaizdūs ar esantys nepaslėptose konstrukcijose. Tuo labiau, jog iš bylos duomenų, įskaitant ir ekspertų parodymus, matyti, kad Butuose įrengti stoglangiai nėra tinkami tokio nuolydžio stogams ir turi būti keičiami, arba, kaip nurodė S. M., reikalinga atlikti žymius stogo konstrukcijos pakeitimus.

38. Tvirtina, jog, net ir pripažinus, kad daliai Buto Nr. 1 ir/ar Buto Nr. 2 defektų netaikytinas 10 metų garantinis terminas, o taikytinas 5 metų garantinis terminas, kuris reikalavimų pateikimo metu buvo pasibaigęs, reiÅ¡kiami ieÅ¡kovų reikalavimai tenkintini pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trÅ«kumų gali pareikÅ¡ti per protingÄ terminÄ , bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.

39. Teigia, jog atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, kad ieÅ¡kovai neįrodė pačių defektų fakto, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Atsakovai apeliaciniame skunde pateikia ieÅ¡kovų byloje įrodinėjamų defektų sÄ raÅ¡Ä ir pateikia subjektyvius komentarus, t. y. arba selektyviai paremtus vieno iÅ¡ ekspertų pozicija, arba paremtus savo nuomone, kritikuojant byloje atliktų ekspertizių iÅ¡vadas. Tokie apeliacinio skundo argumentai akivaizdžiai atmestini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Pažymi, jog atsakovai, kai išvados jiems yra nepalankios, vadovaujasi vieno eksperto išvadomis, kai palankios – kito ir pan. Nurodė, kad iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog, spręsdamas dėl priteistinų defektų ir jų šalinimo išlaidų dydžio, teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik S. M. parengta pakartotine teismo statybų ekspertize. Ieškovų manymu, byloje pateiktuose eksperto D. K. vertinimo aktuose defektų šalinimo išlaidos nustatytos tiksliausiai.

40. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai sumažino atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi teismas sprendimÄ dėl Å¡ios dalies iÅ¡samiai argumentavo, pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. IeÅ¡kovų vertinimu, beveik 9 000 Eur atsakovų patirtos atstovavimo iÅ¡laidos (be teismo ekspertizių iÅ¡laidų) laikytinos neprotingomis ir neproporcingomis nei byloje sprendžiamam ginčui, nei ginčo sumai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 41. Apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

42. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų ir, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

43. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl iÅ¡ atsakovų nupirktų nekilnojamųjų daiktų – Butų Nr. 1 ir Nr. 2 iÅ¡laidų, reikalingų nustatytiems defektams iÅ¡taisyti, taip pat iÅ¡laidų, patirtų defektams nustatyti, ir Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

44. IeÅ¡kovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė specialių žinių turinčio specialisto A. K. 2021 m. rugsėjo 3 d. iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, jog, sudarius analogiÅ¡kas statybos defektų Å¡alinimo sÄ matas pagal 2021 m. balandžio mėnesio kainas pagal D. K. parengtas sÄ matas, darbų kaina padidėjo 5,55 procentų, o pagal S. M. – net 15,96 procentų, be to, nepradėjus darbų iki 2021 m. spalio mėnesio, rekomenduojama kainas perskaičiuoti 2021 m. spalio mėnesio kainų lygiu dėl spartaus kainų kilimo. Apeliantų nuomone, įvertinus įrodymo turinį bei ryšį su nagrinėjamu klausimu, remiantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, teikiamas raÅ¡ytinis įrodymas turėtų bÅ«ti priimtas apeliacinėje instancijoje, kadangi jo pateikimo bÅ«tinybę lėmė pirmosios instancijos iÅ¡vadų paneigimo bÅ«tinybė, o paties įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir leis byloje nustatyti objektyviÄ tiesÄ .

45. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, todėl, sprendžiant dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo priėmimo, reikia aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobÅ«dį ir praÅ¡ymo priimti naujÄ Ä¯rodymÄ turinį, Å¡alių argumentus, sprendžia, kad apeliantai (ieÅ¡kovai) nepagrindė, jog naujo įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Deklaratyvaus pobÅ«džio teiginys, jog naujo įrodymo pateikimo poreikis atsirado tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokios bÅ«tinybės nepagrindžia. IÅ¡ procesinių dokumentų turinio seka, kad ieÅ¡kovai nebuvo pareiÅ¡kę reikalavimo jiems iÅ¡ atsakovų priteisiant nupirktų Butų nustatytų defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas jas indeksuoti tam tikro dydžio procentais, atsižvelgiant į tam tikrÄ kainų lygį. Todėl pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ priimti atsisakoma (CPK 314 straipsnis).

47. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. vasario 26 d. ieÅ¡kovai B. U. ir E. U. sudarė buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iÅ¡ atsakovų įsigijo 223,32 kv. m. bendro ploto butÄ /patalpÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovai I. S. ir L. S. sudarė buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria iÅ¡ atsakovų įsigijo 206,02 kv. m. bendro ploto butÄ /patalpÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Butų statyba buvo užbaigta 2011 m. lapkričio 22 d. suraÅ¡ant deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ . 2017 m. balandžio 28 d. ieÅ¡kovų užsakymu Butus apžiÅ«rėjo ekspertas D. K. dalyvaujant antstoliui. Atitinkamai antstolis 2017 m. gegužės 10 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Ekspertas D. K. vertinimo aktus dėl Butuose pastebėtų jų trÅ«kumų/defektų surašė 2018 m. vasario 14 d. 2018 m. kovo 19 d. atsakovams buvo įteiktos ieÅ¡kovų pretenzijos dėl iÅ¡laidų nustatytiems Butų defektams/trÅ«kumams iÅ¡taisyti atlyginimo. 2018 m. kovo 30 d. atsakovai pateikė atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , kuriuo su pareikÅ¡tais reikalavimais nesutiko.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį teismui pateikė 2018 m. balandžio 6 d. Siekiant nustatyti, ar egzistuoja Butų trÅ«kumai/defektai, už kuriuos ieÅ¡kovai reikalauja atlyginimo, ir kitas su Butų defektais susijusias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo statybos ekspertizė, kuriÄ atlikęs ekspertas S. Å . pateikė 2019 m. birželio 6 d. ekspertizės aktÄ , kuriame nurodė, kokius defektus, kurių Å¡alinimo iÅ¡laidas praÅ¡o atlyginti ieÅ¡kovai, jis nustatė bei atsakė į kitus teismo nutartyje nurodytus klausimus.

Atsakovams nesutinkant su eksperto S. Å . atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, byloje buvo paskirta pakartotinė teismo statybų ekspertizė, kuriÄ atlikęs teismo ekspertas S. M. 2020 m. kovo 13 d. pateikė pakartotinės teismo ekspertizės aktÄ Nr. 20-14, kuriame nurodė, kokius Butų defektus, kurių Å¡alinimo iÅ¡laidas praÅ¡o atlyginti ieÅ¡kovai, nustatė, kokių teisės aktų buvo nesilaikyta, nurodė, kurie defektai galėjo atsirasti dėl netinkamo Butų eksploatavimo, kokios yra defektų, kuriuos galima nustatyti normaliai apžiÅ«rint Butus, ir defektų, kurių negalima nustatyti normaliai apžiÅ«rint Butus, iÅ¡taisymo kainos.

48. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo sprendimÄ , Å¡alių apeliacinių skundų argumentus, pritaria atsakovų, o iÅ¡ dalies – ir ieÅ¡kovų, apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ne pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis), neiÅ¡tyrė ir nenustatė esminių, turinčių reikÅ¡mės bylai faktinių aplinkybių (CPK 265 straipsnio 1 dalis), tinkamai nekvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių (CPK 330 straipsnis), nepasisakė dėl visų ieÅ¡kovų ir atsakovų pareikÅ¡tų argumentų ir reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), neiÅ¡dėstė esminių motyvų dėl teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir kuriame nėra atskleista bylos esmė.

49. CPK 327 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu:

1) nustatomi Å¡io Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai;

2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas, o Å¡io straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Todėl teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) vadovaudamasi Å¡iais argumentais ir motyvais.

50. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytas iÅ¡imtis. Prireikus vertinti daugetÄ Ä¯rodymų ir esant tarp jų prieÅ¡taravimų, turi bÅ«ti atskleista kiekvieno įrodymo įrodomoji reikÅ¡mė sprendžiamojo ginčo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-l95/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios teismas ne pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visumÄ , nukrypo nuo nutarties 50 punkte nurodytos teismų praktikos ir dėl Å¡io pažeidimo byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamo teismo sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė byloje surinktų įrodymų (Å¡alių paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų parodymų, vertinimo akto, teismo ekspertizės aktų) ir teismo procesinių dokumentų turinį, tačiau motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje neatliko atskirų įrodymų ir jų viseto visapusiÅ¡ko, pilnutinio ir objektyvaus vertinimo tiek tarpusavyje, tiek su kitais įrodymais, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė tam tikrus įrodymus, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

52. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio seka, jog pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ abiejų atsakovų ieÅ¡kovams B. U. ir E. U. priteisti 6 822,16 Eur, ieÅ¡kovams I. S. ir L. S. - 12 664,46 Eur, pagrindė iÅ¡imtinai tik 2020 m. kovo 13 d. pakartotinės ekspertizės akto Nr. 20-14 duomenimis (ekspertas S. M.), apsiribodamas vien pasisakymu, jog Å¡is ekspertizės aktas turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , nei statybos eksperto D.

K. vertinimo aktai ir 2019 m. birželio 6 d. teismo ekspertizės aktas (ekspertas S. Š.), nors pastarasis aktas taip pat buvo parengtas teismo nutarties pagrindu. Teismas iš esmės neatliko byloje pateiktų vertinimo akto ir ekspertų išvadų palyginamojo vertinimo, nenurodė, kodėl nesivadovauja pirmosios teismo paskirtos ekspertizės akto ir eksperto D. K. parengtomis išvadomis dėl nustatytų Butų defektų, dėl jų atsiradusių padarinių, taip pat šių trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, nors defektų šalinimo apimtys ir dydžiai akivaizdžiai skyrėsi.

Pavyzdžiui, nors teismas pripažino, kad egzistuoja ieÅ¡kiniu įrodinėjami defektai, tačiau nepasisakė, kodėl nepriteisia Buto Nr. 1 nurodyto defekto – garo izoliacijos įrengimo defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų, kurios pagal ieÅ¡kinį ir D. K. vertinimo aktÄ sudaro 10 107,19 Eur su PVM, nepasisakė dėl Buto Nr. 2 defektų – inžinerinių sistemų įrengimo defektų, kurių sÄ naudos sudaro 1 611,71 Eur. Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu vadovaudamasis nusprendžia ieÅ¡kovams priteisti iÅ¡laidas ir už tuos defektus, kuriuos galima buvo nustatyti normaliai apžiÅ«rint Butus, ir kaip vertina atsakovų atsikirtimus Å¡iuo aspektu ir pan.

53. Pažymėtina, kad teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Ä®rodinėjimo procesui taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų (Å¡iuo atveju aktualu – atliktų ekspertizių iÅ¡vadas), lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuo šios formuojamos teismų praktikos nukrypo ir ja nesivadovavo.

54. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, skundžiamame sprendime nepasisakė ir nevertino įrodinėjimo aspektu (CPK 178 straipsnis) dalies ieÅ¡kovų reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų, kuriais jie grindė ieÅ¡kinį arba nuo jo gynėsi, nors abi Å¡alys, pasisakydamos dėl Butų defektų, už kurių iÅ¡taisymÄ reikalaujama apmokėjimo, apimties, pobÅ«džio, kilmės, vertinimo pateikė eilę argumentų, kurie galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingi ir turėti įtakos teisingam bylos iÅ¡sprendimui (kad dalies ieÅ¡kovų nurodytų defektų, už kurių iÅ¡taisymÄ reikalaujama iÅ¡laidų priteisimo, ekspertas S. M. ekspertizės metu nenustatė, kad dalies pretenzijų S. Å . atliekamos ekspertizės metu ieÅ¡kovai atsisakė, kad ieÅ¡kovai patys paÅ¡alino dalį defektų, kad dalis defektų galėjo bÅ«ti pastebėti Butų apžiÅ«ros ar jų perdavimo metu ir nėra paslėpti defektai, kad kai kurios ekspertų iÅ¡vados paremtos prielaidomis, nepagrįstos konkrečių teisės aktų pažeidimais ir bandymais, kad dalis defektų galėjo atsirasti eksploatacijos metu dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo ar netinkamos eksploatacijos, kad kai kurie sprendiniai žalos Butams nedaro, leistinų normų nevirÅ¡ija ir turi tik estetinę reikÅ¡mę ir pan.).

55. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo bÅ«dais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti. Å iuo pagrindu reikÅ¡damas ieÅ¡kinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trÅ«kumÄ , pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas iÅ¡laidas daikto trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Taigi, šiuo atveju ieškovai gali reikalauti atlyginti nuostolius tik už tokius defektus, kurie arba egzistavo sutarties sudarymo metu ir nebuvo akivaizdūs, arba kurie atsirado po sutarties sudarymo, bet dėl priežasčių, buvusių iki sutarties sudarymo, ir tik tokiu atveju, kai nėra pardavėjų atsakomybę šalinančių aplinkybių.

56. Tinkamai neištyręs byloje esančių įrodymų visumos, pirmosios instancijos negalėjo teisingai nustatyti esminių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, o nuo to, kokios jos nustatytos, priklauso tolesnis teisinių santykių kvalifikavimas ir tinkamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties, garantinių terminų, atsakomybės atsakovams taikymo (netaikymo) klausimus, pritaikymas. Iš byloje esančių įrodymų visumos nenustatęs, kuriuos ieškovų nurodytus Butų defektus, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, teismas laiko nustatytais, kurie iš nustatytų Butų defektų egzistavo sutarties sudarymo metu, kurie iš jų buvo akivaizdūs, o kurie - paslėpti, kurie defektai atsirado po sutarties sudarymo ir dėl kokių priežasčių (ar dėl netinkamai atliktų statybos darbų, ar dėl netinkamo eksploatavimo po sutarties sudarymo), taip pat neįvertinęs, ar yra (nėra) atsakovų nurodytų aplinkybių, šalinančių pardavėjo atsakomybę už defektus, teismas negalėjo tinkamai pritaikyti (netaikyti) CK IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ nuostatų, CK 6.327 straipsnio 5 dalies, 6.334 straipsnio 4 dalies, 6. 338 straipsnio 2 dalies, 6.363 straipsnio 10 dalies, 6.698 straipsnio reikalavimų.

Tai reiškia, kad byloje nebuvo atskleista jos esmė (neišnagrinėtos esminės teisinės bei faktinės aplinkybės).

57. CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo jų atsikirtimų į ieÅ¡kinį pagrindų, pagrįstų CK 6.327 straipsnio 5 dalimi (pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingÄ laikÄ po to, kai neatitikimÄ pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneÅ¡a pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka), CK 6.695 straipsnio 3 dalimi (rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių).

Teismas sprendime padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai B. U. ir E. U. pretenzijÄ atsakovams pareiÅ¡kė nepraėjus 10 metų statinio garantiniam terminui, o ieÅ¡kovai I. S. ir L. S. - nepraleidę ne tik 10 metų termino, bet ir 2 metų pardavėjo garantijos pagal įstatymÄ termino. Kaip matyti, teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto bei atsakovų byloje praÅ¡yto taikyti 5 metų garantinio termino dėl defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų taikymo (netaikymo). Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, galima manyti, kad pirmosios instancijos teismas galėjo Å¡iuos atsakovų argumentus vertinti nepagrįstais, tačiau Å¡i sprendimo dalis neturi jokios motyvacijos ir argumentacijos, todėl negalima patikrinti, ar teismo iÅ¡vados Å¡iais aspektais pagrįstos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ 10 metų garantinis terminas, per kurį lieka atsakomybė už nustatytų defektų iÅ¡taisymÄ , taikomas esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.). Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje taikė 10 metų garantinį terminÄ , tačiau vėlgi nenurodė argumentų ir motyvų, kuriais vadovaujantis vertina, jog defektai (ar jų dalis) buvo nustatyti esant paslėptų statinio elementų (statinio konstrukcijose).

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai, taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams, yra siejami su įstatymu teismams pavesta pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020).

Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ . Teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

59. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių, kas lėmė skundžiamo teismo sprendimas nepakankamÄ argumentavimÄ ir motyvavimÄ ne dėl kai kurių, o dėl esminių Å¡alių pateiktų faktinių ir teisinių argumentų, pagrindžiančių padarytas teismo iÅ¡vadas, nurodytas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir galėjo bÅ«ti priimtas neteisingas teismo sprendimas.

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas vertinti, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėta visa apimtimi ir visais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties ir apribotų Å¡alių teisę apeliacijÄ .

60. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra be motyvų, o tai sudaro Å¡io ginčijamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindÄ , numatytÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Teismo sprendimo panaikinimas dėl esminių civilinio proceso taisyklių pažeidimo reiÅ¡kia, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo ir jis turi bÅ«ti pakartotas grÄ Å¾inus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Padarius Å¡iame nutarties punkte ir 59 punkte nurodytas iÅ¡vadas dėl bylos baigties, dėl kitų apeliantų apeliacinių skundų argumentų, įskaitant ir argumentus dėl netinkamo bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio nustatymo ir paskirstymo, nepasisakoma, kadangi jie netenka teisinės reikÅ¡mės apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos baigčiai, be to, dėl jų vertinimo turės pasisakyti iÅ¡ naujo bylÄ nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

61. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, turi bÅ«ti sprendžiamas už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inamo klausimas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

IeÅ¡kovams B. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugsėjo 8 d., mokėjimo nurodymas Nr. 48, mokėtojas K. Ž., mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsakovams L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti 438 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugsėjo 4 d., dokumento Nr. 91, mokėtojas M.

G., mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Laimantas MisiÅ«nas Laimutė Sankauskaitė