374b2afa-8a92-46ba-b8ee-4be342065c2f · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                       Civilinė byla Nr. 2-91-374/2014                                                                                    Proceso Nr. 2-28-3-01138-2013-4             Procesinio sprendimo kategorija             116.1.; 11.9.1.;

             Marijampolės rajono apylinkės teismas              SPRENDIMAS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2014 m. balandžio 18 d.                                                         Marijampolė              Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G.

D., dalyvaujant ieÅ¡kovei V. B., jos atstovui advokatui A. S., atsakovo G. B. Å«kio atstovui G. B., jo atstovei advokatei A. P., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atsakovui G. B. Å«kiui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, ir NUSTATĖ :             IeÅ¡kovė V. B., patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, teismo praÅ¡o: pripažinti neteisėtu V. B. 2013-03-14 atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 str. 1 d., į darbÄ negrÄ Å¾inti ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.           Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, teigia, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista jos pačios pareiÅ¡kimu, kuris vėliau su kitais įmonės dokumentais dingo.

Atsakovo teigimu, Å¡iuo metu vyksta skyrybų su ieÅ¡kove procesas, todėl kyla nesutarimai, tame tarpe ir Å¡iuo klausimu. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .            IeÅ¡kinys tenkintinas.            Nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. B. nuo 2007-02-01 buvo priimta dirbti G. B. Å«kyje pagalbine darbininke. Pažymėtina, kad G. B. – ieÅ¡kovės sutuoktinis. Nors ieÅ¡kovė neturi darbo sutarties, tačiau Å¡ių aplinkybių neneigia ir atsakovas, pripažindamas, kad ieÅ¡kovė buvo įdarbinta Å«kyje, siekiant gauti socialines garantijas, nes ieÅ¡kovė tuo metu laukėsi kÅ«dikio, o vėliau, kol tarp sutuoktinių buvo geri santykiai, buvo mokami už ieÅ¡kovę mokesčiai ir darbo santykiai tęsėsi.

Tačiau atsakovo teigimu, realiai ieÅ¡kovė nieko nedirbo, niekuo nesirÅ«pino, tik naudojosi pinigais. IeÅ¡kovė nurodo, kad pagal darbo sutartį ji kas mėnesį sau iÅ¡simokėdavo iÅ¡ bendrų pinigų 1000 Lt darbo užmokestį ir dėl to jokių pretenzijų atsakovui neturi. Sutuoktiniams nusprendus santuokÄ nutraukti, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė parašė pareiÅ¡kimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, kuris vėliau su kitais Å«kio darbuotojų dokumentais dingo. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2013-03-27 ji kreipėsi į SODRĄ ir sužinojo, kad iÅ¡ darbo atsakovo Å«kyje ji atleista 2013-03-14 pagal LR DK 127 str. 1 d. (b.l. 5).

IeÅ¡kovės teigimu, jokio pareiÅ¡kimo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ji nerašė, jokių dokumentų iÅ¡ sutuoktinio negrobė, ir net neketino nutraukti darbo santykius. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, ji į darbÄ atvykdavo net tada, kai su sutuoktiniu jau nebegyveno kartu. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ pradžių, tik įkÅ«rus Å«kį, susiklostė darbų pasiskirstymas tarp sutuoktinių: V. B. rÅ«pinosi pieno Å«kiu – prižiÅ«rėjo fermas, jose esančias karves, rÅ«pinosi gyvulių sveikatos priežiÅ«ra, prieaugliu, verÅ¡elių sveikata, tvarkė dokumentus, o G.

B. – žemės Å«kiu – visi lauko darbai, technika ir kt. G. B. su tuo kategoriÅ¡kai nesutinka, nurodė, kad jis vienas rÅ«pinosi visomis Å«kio veiklos sritimis, kai tuo tarpu ieÅ¡kovė tik atvykdavo 5-10 minučių, pasiimdavo sau ir vaikams pieno ir iÅ¡vykdavo. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė esant darbo santykius, jų nesugeba atskirti nuo Å¡eimos teisinių santykių.            Pagal LR DK 99 str. 1 d., darbo sutartis yra konsensuali, t.y. laikoma sudaryta tada, kai Å¡alys susitarė dėl sutarties sÄ lygų, numatytų DK 95 str. (darbo funkcijų, darbo vietos, darbo už mokesčio ir kt.).

Å iuo atveju, Å¡alys nepateikė darbo sutarties. IeÅ¡kovė teigia, kad jos neturi, atsakovas nurodo, kad visi dokumentai dingo. Tačiau atsakovas neneigia 2007 m. įdarbinęs ieÅ¡kovę, nereikalavęs iÅ¡ jos pasiraÅ¡yti darbo užmokesčio žiniaraščiuose (b.l. 9). Atsakovo teiginiai, kad esÄ ieÅ¡kovė realiai jokių darbų nedirbo, vertintini kritiÅ¡kai. Atsakovas žinojo, kad ieÅ¡kovė naudoja savo reikmėms G. B. asmeninėje sÄ skaitoje esančius pinigus ir dėl to jokių pretenzijų nei tuomet, nei dabar nereiÅ¡kia.

Be to, liudytojai V. A., T. B., R. P. patvirtino ne kartÄ matę ieÅ¡kovę atsakovo Å«kyje. Liudytoja V. A. nurodė, kad ieÅ¡kovė kartu su ja melždavo karves, rÅ«pinosi jų ir verÅ¡elių sveikata, mokė naujai priimtas darbuotojas. Liudytoja R. P. nurodė, kad atsakovo Å«kyje įsidarbino 2013-03-15, tačiau kaip dirbti jÄ mokino ieÅ¡kovė V. B.. Å i aplinkybė patvirtina ieÅ¡kovės teiginį, kad dar 2013 m. kovo mėnesį ji nieko nežinojo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ir toliau atliko įprastas pareigas Å«kyje.

Liudytojas S. P. nurodė, kad ieškovę matydavo atvykstant į ūkį jo darbo valandomis - apie 2 valandas anksti iš ryto. Vėliau liudytojas išvykdavo namo ir ieškovės nematydavo. Dėl liudytojo S. P. trumpalaikių darbo valandų ūkyje negalima kategoriškai teigti, kad vėliau, jau nesant darbo vietoje liudytojui S. P., ieškovė nedirbo. Be to, atsakovo atstovas G. B. nenurodė nei vieno konkretaus darbo, kurį jis pastoviai atlikdavo fermose. Todėl spręstina, kad atsakovo argumentai, jog ieškovė jokių darbinių funkcijų neatliko, niekuo nepagrįsti.

Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad atsakovas mokėjo už ieškovę socialinio draudimo įmokas nuo pat jos įdarbinimo dienos iki atleidimo (b.l. 58-63). Atsakovas, nepateikdamas teismui G. B. ūkio dokumentų, ne tik nepaneigė ieškovės nurodytų teiginių, bet ir neįrodė savo argumentų. Todėl spręstina, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo faktiškai buvo susiklostę, nepriklausomai nuo to, kad byloje ir nėra pateikta rašytinė darbo sutartis.

Pažymėtina, kad DK apskritai nenumato darbo sutarties negaliojimo, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo sudaryta raÅ¡tu (DK 99 str.). Sudaryti darbo sutartį su samdomu darbuotoju atsakovÄ Ä¯pareigojo ir LR Ūkininko Å«kio įstatymo 5 str., tačiau dėl netvarkingo Å«kio dokumentacijos tvarkymo ir saugojimo, tokių dokumentų atsakovas neiÅ¡saugojo ir teismui nepateikė.              Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad dingo visi Å«kio darbuotojų dokumentai, tame tarpe ir ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo, teigia, kad tokį pareiÅ¡kimÄ jis gavo ir atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo be privalomo dirbti 14 dienų termino.

Å iÄ aplinkybę patvirtino atsakovui dirbanti buhalterė A. I.. Ji teigė, kad ieÅ¡kovės vardu raÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ji matė ir surašė atleidimo iÅ¡ darbo įsakymÄ . Patvirtinti, ar pareiÅ¡kime buvo ieÅ¡kovės paraÅ¡as negali, neprisimena, ar pareiÅ¡kimas buvo raÅ¡ytas ranka ar kompiuteriu. Kitų įrodymų atsakovas nepateikė.            Atsakovo teiginiai kelia abejonių. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir viso bylos nagrinėjimo metu pastoviai teigė, kad visi Å«kio darbuotojų dokumentai dingo – pavogti.

Kaip įrodymÄ pateikia Marijampolės AVPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus pažymÄ (b.l. 24). Tačiau 2013-05-15 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad G. B. namuose rasta dalis Å«kio buhalterinių dokumentų, o G. B. nežino, kokie dokumentai Å«kyje buvo tvarkomi bei kokių konkrečiai dokumentų trÅ«ksta. Ikiteisminio tyrimo metu duomenų, jog G. B. Å«kio buhalteriniai dokumentai buvo pagrobti, nenustatyta (b.l. 29-30). Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2013-10-10 nutarime taip pat nurodoma, kad G.

B. negali nurodyti tiksliai, kokie konkrečiai dokumentai dingo, todėl nėra pagrindo teigti, kad padaryta nusikalstama veika (b.l. 48). Tokiu bÅ«du, spręstina, kad G. B. Å«kio dokumentacija buvo tvarkoma aplaidžiai, pats Å«kio vadovas nežino, kokius dokumentus turi, kur jie saugomi, pripažino, kad buvo netinkamai vedama dokumentų apskaita ir registracija. Todėl kelia abejonių ir jo teiginys, kad buvo ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas atleisti jÄ iÅ¡ darbo. Liudytoja A. I. negalėjo patvirtinti, kad matė tikrai ieÅ¡kovės raÅ¡ytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ .

Todėl teismas sprendžia, kad tokio pareiÅ¡kimo nėra ir nebuvo. Teismas pastebi, kad Å«kyje nebuvo tinkamai organizuotas darbuotojų darbas, t.y. nebuvo lokalinių teisės aktų, reglamentuojančių vidaus darbo tvarkÄ , darbuotojų pareigybinių instrukcijų, Teismas taip pat pastebi, kad faktiniam darbdaviui, t.y. G. B., ir darbuotojai, t.y. V. B., esant sutuoktiniams, tarp darbdavio ir darbuotojo buvo susiklostę ypatingi santykiai, todėl negali bÅ«ti vertintini taip, kaip įprastai suprantami darbdavio ir darbuotojo santykiai.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad esant tokiai faktinei situacijai, darbdaviui ir darbuotojui bendraujant neformaliai - darbuotojo pareigų apimtis buvo nustatyta žodine forma, nefiksuojant tai lokaliniuose teisės aktuose. Tačiau įstatymas reikalauja, kad darbdavys tinkamai organizuotų darbÄ â€“ visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ . Kaip jau minėta, nesant darbo tvarkos taisyklių kaip įmonės lokalinio teisės akto, darbuotoja negalėjo tiksliai žinoti savo funkcijų, pareigų ir tikslios darbo tvarkos.

Tai, kad darbdavys nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir nesilaikė įstatymo reikalavimų, nemažina jo pareigų apimties. Laikytina, kad darbdavys yra stipresnioji darbo santykių pusė, todėl jam keliami ir didesni reikalavimai, vienas iÅ¡ kurių yra tinkamas darbo organizavimas. Netinkamai organizuodamas darbÄ darbdavys patenka į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių rizikÄ . Å iuo metu vyksta skyrybų procesas (civ. byla Nr. 2-35-571/2014), tarp Å¡alių kilęs ne vienas konfliktas, todėl nekyla abejonių, kad ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo – dar vieno Å¡alių konflikto netinkamas sprendimas.

              Vienas iÅ¡ darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiÅ¡kimu (DK 127 straipsnis). AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡iÄ teisės normÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raÅ¡tu. Ä®statyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalÅ«s darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitÄ darbuotojÄ .

Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbÄ , o darbdavys – pareigÄ Ä¯forminti darbo sutarties nutraukimÄ bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį Å¡iuo pagrindu, lemiamÄ vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota iÅ¡raiÅ¡kos forma yra darbuotojo pareiÅ¡kimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008).

Ä®spėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietÄ kitÄ darbuotojÄ , užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumÄ . Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje M.

P. v. UAB „Vevira“ Nr. 3K-3-464/2009), kad galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iÅ¡ dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo praÅ¡ymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam įspėjimo terminui. Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintÄ teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ji (darbo sutartis) pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimÄ bei atsiskaityti su darbuotoju (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1847-577/2012).           Atleidimo iÅ¡ darbo tinkamas įforminimas yra atsakovo (darbdavio) pareiga.

Å iÄ pareigÄ darbdavys privalo įgyvendinti tinkamai ir rÅ«pestingai. Lietuvos Aukščiausias teismas yra nurodęs, kad atleidimo iÅ¡ darbo dokumentų formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo faktines aplinkybes ir įstatymus. Darbdavys yra atsakingas už įraÅ¡us darbo sutartyje ir kituose darbo santykių pasibaigimo dokumentuose formuluočių atitiktį darbo santykių pasibaigimo aplinkybėms ir įstatymui. Darbuotojo valia įforminama pareiÅ¡kimu, kuris yra valinis aktas ir įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, kiekvienas (tiek darbdavys, tiek darbuotojas) turi laikytis įstatymų.

Darbo santykius remiantis DK 127 str. 1 d. galima nutraukti, kai Å¡iuo pagrindu nutraukti darbo santykius savo valia siekia darbuotojas. Net menkiausias darbdavio poveikis darbuotojo valiai yra neleistinas ir neteisėtas.           Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo pagal DK 127 str. 1 d., t.y. darbuotojo pareiÅ¡kimu. Vadinasi, Å¡iuo atveju buvo bÅ«tinas dokumentas – darbuotojo pareiÅ¡kimas. Atsakovas jo teismui nepateikė, nėra duomenų apie tokio dokumento užregistravimÄ ar kitų įrodymų, patvirtinančių Å¡io dokumento egzistavimÄ .

Teismas pažymi, kad bÅ«tina atsižvelgti į egzistuojančius darbdavio ir darbuotojo teisinius santykius ir įstatymuose nustatytus pagrindinius Å¡ių santykių reglamentavimo principus, nurodytus DK 35 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriuos darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje pagrįstas ir įrodytas (DK 297 str.).             Kadangi ieÅ¡kovė nepageidauja bÅ«ti grÄ Å¾inama į pirmesnį darbÄ , nes jai gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, todėl ieÅ¡kovė į pirmesnį darbÄ negrÄ Å¾intina, darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

Kaip pasekmė tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl iÅ¡mokos už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo (DK 140 str. 1 d., 297 str. 4 d.). IÅ¡moka už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sudarytų: 13 mėn. nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2013-03-14 iki teismo sprendimo priėmimo dienos x 1000 Lt (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, b.l. 31) = 13000 Lt; ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skaičiuojant po 1000 Lt kas mėnesį (neatskaičius mokesčių).             Kiti posėdžio metu Å¡alių iÅ¡sakyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės bylai.             IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinos 1000 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (b.l. 41), bei valstybės naudai – žyminis mokestis ir teismo paÅ¡to iÅ¡laidos (CPK 93, 96, 98 str.).             Vadovaudamasis LR CPK 42, 178, 270 str., teismas NUSPRENDĖ:

             IeÅ¡kinį patenkinti.              Pripažinti darbo sutarties, sudarytos 2007-02-01 tarp ieÅ¡kovės V. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. B. Å«kio, į/k(duomenys neskelbtini), nutraukimÄ neteisėtu; darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.              NegrÄ Å¾inti V. B., a/k (duomenys neskelbtini) į darbÄ .              Priteisti iÅ¡ atsakovo G.

B. Å«kio, į/k 6620836, ieÅ¡kovės V. B., a/k (duomenys neskelbtini) naudai 13000 Lt (trylika tÅ«kstančių litų), neatskaičius mokesčių, iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2013-03-14 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos, ir iÅ¡mokÄ , skaičiuojamÄ po vidutinį darbo užmokesčio dydį – 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) per mėnesį iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) už advokato pagalbÄ .

             Priteisti iÅ¡ atsakovo G. B. Å«kio, į/k (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., 390 Lt žyminio mokesčio ir 32 Lt teismo iÅ¡laidų valstybei.              SprendimÄ dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokos – 1000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovės naudai vykdyti skubiai.              Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                    RÅ«ta Gustienė                                         Â