3748561e-cd96-481e-abba-e6417082654a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-202-480/2020 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02275-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-27977-347/2019 pagal pareiÅ¡kėjos J. V. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globos nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja J. V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama pripažinti motinÄ R. V. neveiksnia ir paskirti jai institucinę globÄ su tolimesniu gydymu.

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai J. V. nustatė 7 dienų terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja nenurodė globos institucijos ir nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kime nurodytÄ faktÄ , kad R. V. yra naÅ¡lė ir nėra kitų artimų (su ja gyvenančių) giminaičių. Taip pat nepateikė sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažymos, kitų įrodymų apie asmens psichinę bÅ«klę, socialinio darbuotojo iÅ¡vados apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, nenurodė sričių, kuriose pareiÅ¡kėja siÅ«lo pripažinti savo motinÄ neveiksnia.

3. PareiÅ¡kėja teismui pateikė patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė R. V. pripažinti neveiksnia pareiÅ¡kime nurodytose srityse, globos institucijÄ su tolimesniu gydymu paskirti Kėdainių socialinės globos namus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos J. V. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globos nustatymo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas nurodė, kad su patikslintu pareiškimu nebuvo pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada.

6. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja prie pareiÅ¡kimo nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti bÅ«tinybę pripažinti asmenį neveiksniu. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 7. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja J. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį, atnaujinti civilinę bylÄ dėl R. V. neveiksnumo tam tikrose srityse ir globos nustatymo ir perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui, įpareigoti Kauno apylinkės teismÄ iÅ¡sireikalauti medicininius dokumentus iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Atskirajame skunde nurodė: 7.1. Skundžiamos nutarties dėstomojoje dalyje pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007 dėl asmens pripažinimo neveiksniu, kuris nėra gydęsis psichiatrijos ligoninėje. Teismas buvo informuotas, kad R. V. nuo (duomenys neskelbtini)m. buvo gydoma tuometinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, t. y. asmuo jau buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, todėl minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis netaikytina. 7.2.

Teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos reikalavo dokumentų, kurių pareiÅ¡kėja pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymÄ neturi teisės gauti. 7.3. Teismo nutartyse nepasisakyta dėl 2019 m. spalio 29 d. teismui pateikto praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pažeidžiamos pareiÅ¡kėjos, kaip vieno iÅ¡ civilinio proceso dalyvių, teisės į susižinojimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiÅ¡kėjos patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globos nustatymo laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo, prie kurio pridėjo savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo nuoraÅ¡us bei suinteresuoto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuoraÅ¡Ä . Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje nurodė, kad:

1) pareiškime nenurodytas byloje dalyvaujantis asmuo – globos institucija;

2) nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo yra našlė ir nėra kitų artimų (su ja gyvenančių) giminaičių;

3) nepateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma;

4) nepateikti kiti įrodymai apie asmens sveikatos būklę;

5) nepateikta socialinio darbuotojo iÅ¡vada apie praÅ¡omo pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje asmens gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse;

6) nenurodytos sritys, kuriose pareiÅ¡kėja siÅ«lo pripažinti asmenį neveiksniu. PareiÅ¡kėja pateikė teismui patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė globos institucijÄ , sritis, kuriose siÅ«lo suinteresuotÄ asmenį pripažinti neveiksniu, pridėjo įrodymus, patvirtinančius, kad suinteresuotas asmuo yra iÅ¡situokusi, taip pat pridėjo suinteresuoto asmens neįgaliojo pažymėjimo, pažymos apie suinteresuoto asmens santuokos įregistravimÄ , suinteresuoto asmens buvusio sutuoktinio mirties liudijimo, paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nuoraÅ¡us.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (iÅ¡ lot. savo iniciatyva) iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ).

12. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, teismas patikrina, ar procesiniai dokumentai atitinka jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus o, esant pagrindui, priima nutartį ir nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). PareiÅ¡kimas dėl bylos iÅ¡kėlimo ypatingosios teisenos tvarka turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis).

13. Pagal CPK 465 straipsnio nuostatas pareiÅ¡kime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimÄ , dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, taip pat turi bÅ«ti pateikta sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę bÅ«klę, socialinio darbuotojo iÅ¡vada apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. PareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodytos sritys, kuriose pareiÅ¡kėjas siÅ«lo pripažinti asmenį neveiksniu.

14. Vienas iÅ¡ atskirojo skundo argumentų yra tas, kad apeliantė negali pateikti teismo nutartyje nurodytų dokumentų iÅ¡ gydymo įstaigų, nes gydytojai jos praÅ¡ymu neduoda dokumentų apie jos motinos psichinę bÅ«senÄ . Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15. CK 6.744 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu pilnametis pacientas negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, visos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kurį pacientas yra raštu įgaliojęs veikti savo vardu. Jeigu tokio įgalioto asmens nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, pareigos turi būti vykdomos paciento sutuoktiniui ar sugyventiniui (partneriui), išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar sugyventinio (partnerio) nėra, pareigos vykdomos paciento tėvui (motinai) arba vienam iš pilnamečių vaikų, arba vienam iš pilnamečių brolių (seserų), arba vienam iš pilnamečių vaikaičių, arba vienam iš senelių, išskyrus atvejus, kai šie atsisako.

Ä® pilnamečio paciento, kuris negali bÅ«ti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus, artimuosius dėl sutikimo, kad jam bÅ«tų vykdomos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kreipiamasi tokiu eiliÅ¡kumu: į sutuoktinį, sugyventinį (partnerį), tėvus (įtėvius), pilnamečius vaikus, pilnamečius brolius (seseris), pilnamečius vaikaičius, senelius. Gavus Å¡ioje dalyje nustatyta pirmumo tvarka vieno iÅ¡ Å¡ių asmenų sutikimÄ , kad jam bÅ«tų vykdomos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kitų asmenų sutikimas nereikalingas.

Atsižvelgiant į nurodytÄ Ä¯statymo leidėjo reglamentavimÄ vertintina, kad apeliantei Å¡ios nuostatos suteikia galimybę gauti medicininius dokumentus praÅ¡omo pripažinti neveiksnaus asmens atžvilgiu, todėl iÅ¡ esmės sutiktina su apylinkės teismu, jog pareiÅ¡kėja, pateikdama pareiÅ¡kimÄ , turi pareigÄ pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau Å¡i pareiga nėra absoliuti. Tokių įrodymų (ne)buvimas ir ar jų (ne)pakankamumas turi įtakos sprendžiant pareiÅ¡kimo (ne)tenkinimo klausimÄ , bet negali bÅ«ti kliÅ«tis pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ .

16. Taigi, tam, kad bÅ«tų galima pradėti teismo procesÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pareiÅ¡kime teismui turi bÅ«ti nurodytos tokios fizinio asmens psichikos sutrikimÄ rodančios aplinkybės, taip pat prie pareiÅ¡kimo pridėta gydytojo pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę bÅ«senÄ turi bÅ«ti tokie, kurie leistų teismui daryti įtikinamÄ prielaidÄ , kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, bei bÅ«tų pakankami spręsti, kad paduotas pareiÅ¡kimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

17. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ , nurodė, įstaigas, kur gydėsi suinteresuotas asmuo, taip pat nurodė globos institucijÄ , todėl teismui yra galimybė gauti reikiamus dokumentus, susijusius su suinteresuoto asmens sveikatos bÅ«kle. Tačiau kaip matyti iÅ¡ apeliantės patikslinto pareiÅ¡kimo, apeliantė nepaÅ¡alino kitų teismo nutartyje nurodytų pareiÅ¡kimo trÅ«kumų, t. y. nepateikė teismui sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažymos, socialinio darbuotojo iÅ¡vados apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.

Kadangi pareiÅ¡kėja prie pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globos nustatymo nepridėjo CPK 465 straipsnyje nurodytos socialinio darbuotojo iÅ¡vados apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, pareiÅ¡kėjai pagrįstai buvo nustatytas terminas nurodytam dokumentui pateikti. Socialinio darbuotojo iÅ¡vados pateikimo reikalavimas sprendimo dėl asmens veiksnumo apribojimo priėmimo procese nustatytas, siekiant iÅ¡vengti nepagrįstų asmens teisių apribojimų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, socialinio darbuotojo iÅ¡vados apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse nepateikimas teismui kreipiantis su pareiÅ¡kimu dėl asmens veiksnumo apribojimo yra esminis trÅ«kumas, sudarantis kliÅ«tis tolimesnei bylos eigai, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai priėmė skundžiamÄ nutartį.

18. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad būtent tai ir siekiama pabrėžti skundžiamoje nutartyje cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007, todėl nesutiktina su apeliantės teiginiais, jog ši nutartis netaikytina, nes joje buvo reiškiamas pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu, kuris nėra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, priešingai nei šioje byloje.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarti palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė