Legislator Case Law & Legislation
37469de2-e679-454f-b9c1-9963160df60f AI generated

37469de2-e679-454f-b9c1-9963160df60f · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 37469de2-e679-454f-b9c1-9963160df60f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

Legislator headnote

AI generated

37469de2-e679-454f-b9c1-9963160df60f · Kauno apygardos administracinis teismas: Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                        Administracinė byla Nr. I-1046-422/2017                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00086-2017-8                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.; 2.3.;

                                         20.2.3.2.;37.2.;55.1.1.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. A.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.           Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. A. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4,10) nurodė, jog nuo 2016 m. spalio 28 d. iki skundo padavimo teismui dienos 2017 m. sausio 16 d. (viso 2 mėnesius ir 20 dienų) buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 15, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai, todėl trÅ«ko vietos judėti.

Tvirtino, kad į kamerÄ nepateko dienos Å¡viesa, nes už metro nuo lango stovėjo aukÅ¡ta tvora, kuri užstojo saulę. Pasivaikščiojimo kiemelio stogelis matinis, todėl ir jame negalėjo matyti tiesioginių saulės spindulių. Kameroje trÅ«ko oro, skaudėjo galvÄ , dažnai kreipėsi į medikus dėl vaistų skyrimo. Kameros sanitariniame mazge silpnai bėgo vanduo, dažnai užsikiÅ¡davo, todėl tekdavo kentėti neatlikus gamtinių reikalų net keletÄ valandų, kol jis atsikimÅ¡davo.

Å viesa kameroje degė nuo 6.00 val. iki 22.00 val., todėl skaudėdavo akis. Nurodė, kad jam nebuvo leidžiama skambinti bei siųsti laiÅ¡kų artimiesiems, pažeidžiant jo teisę į asmeninį gyvenimÄ . Dėl tokių kalinimo sÄ lygų patyrė nežmoniÅ¡kÄ psichologinį bei fizinį kankinimÄ , psichologinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 8000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundÄ (b. l. 12-15), raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 45,46) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo kamerų tipo patalpose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Marijampolės PN įrengti 3 pasivaikščiojimo kiemeliai, skirti kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems. Jie įrengti pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nėra uždengti nepermatomu stogeliu, tik uždengti metaliniu sietu, tačiau atviri, juose laisvai cirkuliuoja oras. 2016 m. vasario 22 d. kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15 buvo atliktas sanitarinio mazgo remontas, todėl sanitarinis mazgas neužsikimšęs, jo patalpa tvarkinga, atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

Nuteistieji dažnai nesilaiko elementarių priežiÅ«ros taisyklių, mesdami įvairius daiktus į klozetÄ , todėl jį sÄ moningai užkemÅ¡a. Ginčo patalpa buvo tikrinta Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistų, patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta, kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimas, drėgmė, apÅ¡vieta atitiko higienos reikalavimus. PareiÅ¡kėjui, patalpintam į kamerų tipo patalpÄ , nebuvo leidžiama siųsti laiÅ¡kų bei skambinti telefonu artimiesiems, nes tokie suvaržymai nustatyti BVK 145 str. 1 d.

Marijampolės PN nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp jo laikymo sÄ lygų Marijampolės PN ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Ä® teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie posėdį jam praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. sausio 16 d. jį kalinant kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15, pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ , neužtikrinant higienos normų reikalavimų. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. viso bendro kameros ploto, todėl, skaičiuojant kameros gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo gyvenamojo ploto normos skaičiavimo, iÅ¡ bendrojo gyvenamosios patalpos ploto neatėmus baldų užimamo ploto, atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15, kurios gyvenamasis plotas yra 16,46 kv. m. (b. l. 16,33), joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam Å¡ioje kameroje teko 4,1 kv. m.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas sutiko, kad neužstatytas kameros gyvenamasis plotas gali bÅ«ti toks, kurį nurodė atsakovo atstovas, taip pat neginčijo aplinkybės, kad kameroje gyveno keturi asmenys.

Kadangi pareiÅ¡kėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos skaičiavimo atmesti, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ . Skunde nurodytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15 Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nurodyta vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl Å¡iame kontekste nėra pagrindo atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl netinkamos kameros natÅ«ralios apÅ¡vietos, nurodydamas, kad į kamerÄ nepatekdavo saulės Å¡viesa dėl netoli pastatytos aukÅ¡tos sienos.

Taip pat nurodė, kad kameroje trÅ«ko oro, nuolatos buvo įjungta Å¡viesa. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 16.7. punktÄ , kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.Nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.Higienos norma HN 134:2015 natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo verčių nenustato, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos kameros natÅ«ralios apÅ¡vietos atmestini kaip nepagrįsti.Kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Taisyklių 16.10. punktas).Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpose vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Byloje esančiuose Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikslinimo aktuose 2016 m. kovo 14 d. Nr. PT-55 ir 2016 m. balandžio 27 d. Nr. PA.4-10 (23.4.1.4.12), nustatyta, kad uždarosios zonos baudos izoliatoriaus kameros Nr. 15 vėdinimas atitiko Higienos normos HN 134:2015 17 p. reikalavimus (b. l. 17-22).IÅ¡ į bylÄ pateiktos kameros Nr. 15 fotonuotraukos ( b.l. 48-49) matyti, kad kameroje esantis langas atsidaro, t.y. per jį užtikrinama galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ jÄ patalpÄ .Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad kameros, kurioje vertinamuoju laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, ventiliacija atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ , todėl, nenustačius kameros perpildymo fakto, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl oro trÅ«kumo kameroje atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl nuo 6.00 val. iki 22.00 val. įjungto dirbtinio apÅ¡vietimo. Duomenų, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpose nurodytomis valandomis nuolatos įjungtas dirbtinis apÅ¡vietimas į bylÄ nepateikta, tačiau, teismo nuomone, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ apÅ¡viesti gyvenamÄ sias patalpas nėra draudžiama, tačiau Å¡is apÅ¡vietimas turi atitikti Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kameros Nr. 15 dirbtinė apÅ¡vieta atitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus (b.l. 17-22).

Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl apÅ¡vietimo keliamų nepatogumų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas atsakovo atstovui, teikęs praÅ¡ymus, skundus, reikalaudamas iÅ¡jungti jį, taip pat atsakovo atstovo atsisakymų tenkinti tokius pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, todėl, nesant tokių duomenų, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali bÅ«ti nustatyti.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ techniÅ¡kai netvarkingo klozeto sanitariniame mazge, tvirtindamas, kad vandens nuleidimo srovė buvo per silpna, todėl sanitarinis mazgas dažnai užsikimÅ¡davo.Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ , laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.Atsakovo atstovas nurodė (b. l. 45-46), kad kamerų tipo patalpų kameros Nr. 15 sanitarinis mazgas 2016 m. vasario 22 d. buvo suremontuotas, jo patalpos tvarkingos.

Ä® bylÄ pateiktas Marijampolės PN 2016 m. vasario 22 d. Avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktas Nr. 14/07-1041 patvirtina, kad 2016 m. vasario 22 d. buvo atliktas ginčo kameros sanitarinio mazgo remontas (b. l. 47 ). Kad kameros Nr. 15 patalpa ir joje esantys įrenginiai (įranga) yra techniÅ¡kai tvarkinga, konstatavęs ir Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2016 m. kovo 14 d. patikrinimo akte Nr. PT-55 (b. l. 17 -19). Objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo ginčo kameroje metu joje buvęs klozetas buvo techniÅ¡kai netvarkingas į bylÄ nepateikta, pareiÅ¡kėjas į atsakovo atstovÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl netvarkingo klozeto keliamų nepatogumų nesikreipė.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl techniškai netvarkingo klozeto kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15 laikytinos deklaratyviomis, nesudarančiomis pagrindo atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams nagrinėjamame kontekste konstatuoti.Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelio stogelis buvo matinis, todėl pro jį nepatekdavo saulės spinduliai.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punkte nustatyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu.

Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali bÅ«ti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal Å¡ių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. IÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje, įrengiama prižiÅ«rėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti atmosferos kritulių Å¡alinimo sistema (Taisyklių 19 punktas).Ä® bylÄ atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 52-60) patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogas yra atviras, uždengtas metaliniu tinklu bei grotomis, tai paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl matinio pasivaikščiojimo kiemelio stogo.PareiÅ¡kėjas padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su draudimu raÅ¡yti laiÅ¡kus bei skambinti artimiesiems, jam kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15.Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalį, perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina Å¡io Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu.

Taigi, akivaizdu, kad nesuteikdamas pareiÅ¡kėjui galimybės raÅ¡yti laiÅ¡kus bei skambinti artimiesiems, jam kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15, atsakovo atstovas tinkamai taikė nurodytas BVK 145 str. 1 d. nuostatas.Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                             Janina Vitunskienė