2025-06-04 Nr. AB-9719-4-16-3-00249-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2105-602/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00249-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. K., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjams Abutalha Arabi ir Jūratei Bernotienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. U. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. U. K. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. K. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2024 m. spalio 19 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, jis neturėjo dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, pilietybę bei suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.

3. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, šiuo metu sprendimas dėl prieglobsčio dar nėra priimtas. Lietuvos Respublikoje Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių, buvo sulaikytas vykstantis per Lietuvą tranzitu, todėl gali vėl bandyti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir vengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

4. Užsienietis su teikimu nesutiko, teigė, kad nori turėti galimybę laisvai judėti. Prašė skirti jam su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gegužės 9 d. sprendimu tenkino VSAT Centro teikimą ir pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. U. K. 2024 m. spalio 10 d. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, netgi savo gimimo datą teismo posėdžio metu nurodė kitokią nei anksčiau, teigdamas, jog pirmiau nurodyta gimimo data yra klaidinga. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo pateikė teisme nagrinėjant klausimą dėl jo sulaikymo, anksčiau dėl prieglobsčio jam suteikimo nesikreipė, kartu su kitais užsieniečiais vyko į Lenkiją, o tai rodo, jog Lietuva nebuvo jo kelionės tikslas. Šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir neaišku kada bus priimtas, iki šiol jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir jo asmens tapatybė nėra patvirtinta.

7. Teismas nurodė, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra nurodytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

8. Teismas pažymėjo, kad sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl vertino, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme. Nurodė, kad Užsienietis 2025 m. gegužės 2 d. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, bet jis nepagrindė, jog taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – pažeidžia jo teises ar pernelyg suvaržo jo judėjimo laisvę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad judėjimo laisvės apribojimas turėtų neigiamą įtaką Užsieniečio sveikatai. Į bylą pateiktas 2025 m. gegužės 7 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad Užsieniečiui yra užtikrinamos ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tarp jų ir skubios, skiriamas gydymas.

9. Teismas vertino, kad Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę, todėl Užsienietis, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas įsiteisėti galutiniam sprendimui jo prieglobsčio byloje ir sutrukdyti jį įvykdyti, todėl sprendė, jog taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė turi būti pratęsta trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis).

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų (nurodyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai laikytini rašymo apsirikimu) 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečio atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės.

11. Užsienietis nurodo, kad teismo išvados yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir tarptautinei praktikai, todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

12. Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio pažeidžiamumu. Tokiu atveju teikiamos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje, taip pat užtikrinti ramią ir saugią apgyvendinimo aplinką, adekvačias poilsio sąlygas. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Be to, įrodyti ypatingas aplinkybes byloje tenka institucijai, todėl teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, teigdamas, kad Užsienietis neįrodė, jog jo teisės apgyvendinant pagal teismo sprendimą yra pernelyg ribojamos ar pernelyg varžo jo judėjimo laisvę. Ginčo atveju būtent institucija turėjo įrodyti ir pagrįsti, jog byloje egzistuoja ypatingos aplinkybės, leidžiančios pažeidžiamo asmens atžvilgiu taikyti jo laisvę ribojančią priemonę, o ne Užsienietis turėjo įrodinėti, kad jo teisės yra pažeidžiamos.

13. Užsienietis teigia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymi ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą. Tačiau įstatymas nenumato, jog tinkamų sąlygų sudarymas apgyvendinimo vietoje suteikia teisę tuo pagrindu nesant ypatingų aplinkybių riboti pažeidžiamo asmens laisvę.

14. Užsieniečio nuomone, asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė su laisvės suvaržymu tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, kaip akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes.

15. Užsienietis pažymi, kad teismas neteisingai vertino, jog jo atžvilgiu taikytina priemonė, ribojanti jo laisvę, nelaikytina faktiniu sulaikymu. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Direktyva 2013/33/ES) 2 straipsnio h punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvos normą ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (2020 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo FMS ir kt., C/924/19 PPU ir C/925/19 PPU, EU:C:2020:367, 216, 223, 225 p.).

16. Užsienietis remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat teigia, kad tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines kraštutines ir esminiai pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones Lietuvos valstybė pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės jam taikymą. Užsienietis teigia, kad byloje yra itin aktuali ir naujausia Teisingumo Teismo praktika (sprendimas prieš Lietuvą kuris paskelbtas 2022 m. birželio 30 d., byla Nr. C 72/22 PPU), kuri taikytina ir šioje byloje. Akcentuoja, kad tik esant objektyvių įrodymų apie tai, jog konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens itin ilgo laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę, todėl prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės ribojimo.

17. Užsienietis taip pat nurodo, kad teismas neįvertino naujausios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos aktualiose ginčui bylose (2022 m. lapkričio 8 d. prejudicinis sprendimas bylose Nr. C-704/20 ir C-39/21).

18. VSAT Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą.

19. Centras, nurodydamas su Užsieniečio sulaikymu ir jo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje susijusias aplinkybes, pažymi kad vadovaujantis Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatomis, Užsienietis nėra atskirtas nuo kitų Agentūros gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Todėl esant tokioms aplinkybėms teigti, kad jis yra prilyginamas asmeniui, kuriam taikomas sulaikymas, nėra jokio pagrindo, nes asmuo gali teikti prašymą ir gauti vadovo leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Juolab, kad daugelis užsieniečių sėkmingai naudojasi tokia galimybe, t. y. teikia prašymus ir gauna vadovo leidimus laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos. Atkreipia dėmesį į tai, jog laikino apgyvendinimo vietos vadovas, spręsdamas klausimą dėl asmens, teikiančio prašymą laikinai išvykti, laikino išvykimo iš apgyvendinimo vietos, turi pareigą įvertinti pasišalinimo pavojų, t. y. sprendžia poreikį skirti ar neskirti prašymą pateikusiam asmeniui palydą, kuri užtikrins asmens grįžimą į laikino apgyvendinimo vietą.

20. Centro nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes, jog Užsienietis pažeidė Įstatymo nuostatas ir vyko per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu bei buvo sulaikytas beišvykstantis į Lenkijos Respubliką, bei priėjo pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais įrodė, jog nesiekia bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis, teikdamas prioritetus savo norams bei poreikiams, todėl priėmė proporcingą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą. Teismas tinkamai sprendė, jog Įstatyme numatyti tikslai, kurių tarpe ir prieglobsčio prašymo išnagrinėjimas bei sprendimo priėmimas, gali būti pasiekti tik kontroliuojant užsieniečio judėjimą Lietuvos teritorijoje. Užsieniečio atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas sietinas su jo nebendradarbiavimu, dėl to kompetentingų valdžios institucijų priimti sprendimai nebus vykdomi.

21. Centras akcentuoja, kad Įstatymo numatyti tikslai (t. y. išnagrinėti prieglobsčio prašymą bei priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje) gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, todėl jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietos be vadovo leidimo, nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė. Asmens atžvilgiu negali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi asmuo nebendradarbiauja su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje, jis pažeidė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, neteisėtai kirsdamas Europos Sąjungos valstybių narių vidines sienas. Taigi Užsienietis nėra linkęs vykdyti savo, kaip užsieniečio pareigų ir tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

22. Centras dėl Užsieniečio pažeidžiamumo nurodo, kad jis 2025 m. gegužės 2 d. Priėmimo ir integracijos agentūros darbuotojo atliktu specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimu yra identifikuotas kaip pažeidžiamas, turintis adaptacijos sutrikimų, asmuo, jo atžvilgiu taikomos specialistų rekomendacijos dėl individualių, specialiųjų poreikių bei pažymima, jog asmeniui turi būti užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka.

23. Teigia, kad aplinkybė, susijusi su Užsieniečio pažeidžiamumu, buvo žinoma skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui. Teismas taip pat įvertino ir tai, jog turimas pažeidžiamumas nesutrukdė Užsieniečiui neteisėtai vykti per Lietuvos Respublikos teritoriją, suvokiant tokių veiksmų neteisėtumą bei galimas pasekmes. Užsieniečiui apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo užtikrintos visos socialinės bei jo psichologinę būklę atitinkančios sąlygos. Jis, būdamas saugioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, vis tiek siekė išvykti į kitas valstybes nares, prioritetą teigdamas savo norams ir tikslams, bet ne Europos Sąjungos valstybių migraciniams įstatymams.

24. Užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu, jis gali judėti tik apgyvendinimo vietai priklausiančioje teritorijoje ir negali iš jos išeiti be atskiro apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Tačiau gali teikti prašymą ir gauti apgyvendinimo vietos vadovo leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Juolab, kad daugelis užsieniečių sėkmingai naudojasi tokia galimybe, t. y. teikia prašymus ir gauna vadovo leidimus laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos. Taigi Užsieniečio pažeidžiamumas nėra tokio intensyvumo bei reikšmingas sprendžiant jo judėjimo laisvės ribojimo klausimą.

25. Centras, atsižvelgdamas į byloje esančias aplinkybes, vertina, jog Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, ir toks jo elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę jam pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, bei įvertinus jo judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, kad prieglobsčio byloje nėra priimtas sprendimas, negalima teigti, jog prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu jam taikomas apgyvendinimo režimas laikino apgyvendinimo vietoje pernelyg pažeistų jo teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

26. Teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių duomenų, prašymą dėl prieglobsčio pateikė tik nagrinėjant klausimą dėl jo sulaikymo, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, sprendė, jog nagrinėjamu atveju netaikant judėjimo laisvės apribojimo, Užsienietis gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas įsiteisėti galutiniam sprendimui jo prieglobsčio byloje ir sutrukdyti jį įvykdyti, tenkino Centro teikimą ir taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę pratęsė trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

29. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvados yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir tarptautinei praktikai, teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su jo pažeidžiamumu, neatsižvelgė į Teisingumo Teismo sprendimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir naikintinas. Prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis 2024 m. spalio 19 d. buvo sulaikytas Žiogaičio k., Kalvarijų sav., netoli kelio Žiogaičiai – Rutka Tartak (Lenkijos Respublika), su savimi neturėjo (negalėjo pateikti) dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, pilietybę bei suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.

31. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

32. Užsienietis 2024 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė nagrinėti iš esmės. Užsieniečio prašymas nėra išnagrinėtas, taigi jis yra prieglobsčio prašytojas.

33. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinis skundas atmestas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

34. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Užsienietis 2025 m. gegužės 2 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Byloje pateikti įrodymai apie Užsieniečio sveikatos būklę, iš kurių matyti, kad jam reikalingas operacinis gydymas.

35. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė, kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

36. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

37. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

38. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus dėl jo pažeidžiamumo, pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

39. Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025 ir kt.).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, Užsieniečio apeliaciniame skunde ir VSAT Centro atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, Užsieniečio papildomai pateiktais įrodymais dėl jo sveikatos būklės, atsižvelgusi į tai, kad jis yra pažeidžiamas asmuo, prieglobsčio prašytojas (prašymas neišnagrinėtas) vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau nei bus nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, į jo sveikatos būklę (reikalingas operacinis gydymas), taip pat į tai, jog Užsienietis sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d. (daugiau nei 7 mėnesius), šiuo konkrečiu atveju yra nėra proporcinga ir būtina. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo Centre tvarką ar savo elgesiu parodęs, kad nėra linkęs paisyti nustatyto teisinio reguliavimo.

42. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Užsienietis neginčija, jog jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo pakeisti teismo sprendimu paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę į švelnesnę, t. y. netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Įstatyme nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-789/2025, 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025, 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025 ir kt.).

44. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija Užsieniečio apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skiria Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. U. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 9 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. K. paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė