37462db7-eb4e-41ff-83ae-d0876f4019ee · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1368-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03854-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.3.1.; 15.5. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus, sekretoriaujant V. K., dalyvaujant ieškovui P. K., jo atstovui P. G..atsakovo atstovei adv.

V. R., vertėjai O. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo P. K. ir atsakovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „VSA Vilnius“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas P. K. 2010-04-07 kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-2) ir prašė pripažinti neteisėtomis bei panaikinti atsakovo UAB „VSA Vilnius“ 2009-12-11 įsakymais Nr. 158 - P ir Nr. 162 - P paskirtas drausmines nuobaudas – papeikimus, kurie jam buvo skirti dėl netinkamo kuro ir automobilio naudojimo bei padarytos darbdaviui materialinės žalos, dėl darbo pareigų pažeidimo - kuro normų virÅ¡ijimo.

Nurodė, kad atsakovo paskirtos drausminės nuobaudos buvo apskųstos darbo ginčų komisijai, tačiau darbo ginčų komisija atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ panaikinti paskirtas nuobaudas. Dėl kuro pereikvojimo ieÅ¡kovas nėra kaltas. Atsakovo administracija buvo informuota, kad naudojami seni, dažnai gendantys automobiliai, kurie naudoja daugiau kuro. Automobilį vairavo du vairuotojai, o darbo įstatymai nenumato kolektyvinės ar solidarios drausminės atsakomybės. IeÅ¡kovas yra kaltinamas kuro pereikvojimu likus dviem darbo dienoms iki automobilio remonto, tačiau kiek tomis dienomis kuro buvo pereikvota ir kokia materialinė žala padaryta atsakovas net nenustatė.Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ atsiliepimu (b.l. 13-16) prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, jog Å¡is buvo informavęs atsakovo administracijÄ apie tai, kad automobilis yra senas ir naudojantis daug kuro. Automobilio kuro norma buvo nustatyta teisingai ir atitiko realias kuro sunaudojimo sÄ naudas, tačiau automobilį vairuojantys asmenys kurÄ nupildavo. Automobilis buvo sugadintas, kadangi ieÅ¡kovas netinkamai jį naudojo. Aplinkybę, kad kuro norma buvo virÅ¡yta, pripažino ir pats ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas pažeidė pareiginius nuostatus bei visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sÄ lygas, o drausminės nuobaudos – papeikimai buvo skirtos laikantis nustatytos tvarkos.

Be to, ieÅ¡kovas galimai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes toks ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paduotas iki 2010-04-05. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-11-25 sprendimu (b.l. 65-68) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pripažino neteisėta ir panaikino 2009-12-11 atsakovo įsakymu Nr.158 - P ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ dėl netinkamo kuro ir automobilio naudojimo ir padarytos materialinės žalos, o ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti neteisėta ir panaikinti ieÅ¡kovui 2009-12-11 įsakymu Nr.162 - P paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ dėl darbo pareigų pažeidimo - kuro normos virÅ¡ijimo, netenkino; priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 130 Lt žyminio mokesčio ir 10,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo klientų aptarnavimo skyriaus vairuotoju. Su ieÅ¡kovu 2008-10-21 pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, jis supažindintas su pareiginiais nuostatais (b.l. 21 - 26). Drausminė nuobauda – papeikimas paskirta ieÅ¡kovui 2009-12-11 įsakymu Nr.162 - P, remiantis 2009-12-08 tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 120 – T. Atlikus 2009 m. lapkričio mėnesio kelionės lapų suvestinių sutikrinimÄ buvo nustatyta, jog sunaudota 142 litrų dyzelinio kuro daugiau, negu priklauso pagal nustatytas normas, o mėnesio pabaigoje įraÅ¡yti neteisingi duomenys – didesnis, negu turėtų bÅ«ti, kuro likutis.

Darbdavys pateikė darbuotojui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, tačiau Å¡is atsisakė pasiaiÅ¡kinti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus, pripažino, jog 2009-12-11 įsakymu Nr.162 - P ieÅ¡kovui pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už kuro normos virÅ¡ijimÄ 2009 m. lapkričio mėnesį. Suvartojamo kuro norma buvo ženkliai virÅ¡yta per visÄ 2009 m. lapkričio mėnesį. TokiÄ aplinkybę teismas vertino kaip ieÅ¡kovo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , t.y. pareigÅ¡ netinkamÄ vykdymÄ , nustatytų kuro normų nesilaikymÄ , pareiginių nuostatų 1.5.2 p., 2.6 p., 2.15 p., 4.1.7 p. reikalavimų nevykdymÄ .

Å i drausminė nuobauda, teismo nuomone, paskirta nepažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo sunkumÄ . Dėl antrosios drausminės nuobaudos paskyrimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad taikant drausminę atsakomybę turi bÅ«ti nustatyti kiekvieno darbuotojo veiksmai - padarytas darbo drausmės pažeidimas bei kaltė, o drausminė nuobauda paskirta už konkretų darbo drausmės pažeidimÄ . Å iuos nuobaudos atveju atsakovas neįrodė, jog automobilis sugedo ir turtinė žala padaryta bÅ«tent ieÅ¡kovo kaltais veiksmais, bei sprendė, kad vien remiantis prielaidomis nustatyti ieÅ¡kovo kaltę dėl dyzelinio kuro nupylimo ir angos tinkamo neužsandarinimo bei dėl to taikyti jam drausminę atsakomybę negalima.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad po darbo automobiliai paliekami ir saugomi įmonės teritorijoje, todėl, esant nepilnai užplombuotam kuro paėmimo bako korpusui, dyzelinį kurÄ iÅ¡ jo galėjo nupilti ir pasisavinti ne vien ieÅ¡kovas, be to, automobilio sugadinimo priežastis galėjo nustatyti tik ekspertai.IeÅ¡kovas P. K. apeliaciniu skundu (b.l. 70-71) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-25 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas panaikinti drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , paskirtÄ 2009-12-11 įsakymu Nr. 162 – P dėl kuro normos virÅ¡ijimo, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ neteisėta ir jÄ panaikinti, o likusiÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Tvirtina ne kartÄ informavęs atsakovo administracijÄ , kad automobilis sunaudoja daugiau kuro, negu nustatyta norma. Nustatant kuro normÄ ieÅ¡kovas nedalyvavo, o tokį aktÄ pasirašęs darbdavio nurodymu. Kuro norma buvo nustatinėjama liepos mėnesį, kuomet važiuojant oro temperatÅ«ra siekė 30 laipsnių šilumos, o kuro normos virÅ¡ijimas buvo nustatytas žiemÄ , kai automobilis natÅ«raliai sunaudoja daugiau kuro. Atsakovas nenurodė ieÅ¡kovui kaip vairuoti automobilį, kada surenkant Å¡iukÅ¡les bÅ«tina juo manevruoti.

Be to, automobilį atsakovas buvo pavedęs vairuoti ir kitam darbuotojui O. S., tačiau, paskirdamas drausminę nuobaudÄ , nenurodė, kad kuras buvo pereikvotas bÅ«tent tomis dienomis, kai automobilį vairavo ieÅ¡kovas. Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniu skundu (b.l. 80-83) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-25 sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti drausminę nuobaudÄ , paskirtÄ Ä¯sakymu Nr. 158 – P, neteisėta ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad drausminė nuobauda įsakymu Nr. 158-P ieÅ¡kovui buvo paskirta dėl netinkamo atsakovo turto naudojimo bei jo sugadinimo, automobilį neabejotinai sugadino ieÅ¡kovas, nors ir nebÅ«dinai Å¡iam pasisavinant kurÄ . Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimÄ . IeÅ¡kovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė pareigas, nustatytas pareiginiuose nuostatuose, su kuriais jis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas, bei visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sÄ lygas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas. Viena vertus, buvo pripažinta, jog ženklai virÅ¡yta suvartoto kuro norma. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nenustatė netinkamo automobilio naudojimo, kas sÄ lygojo jo sugedimÄ . Buvo sugadinta bÅ«tent kuro sistema, taigi darytina iÅ¡vada, kad buvo netinkamai ir neiÅ¡samiai įvertintos nagrinėjamos bylos aplinkybės. Be to, byloje nebuvo nagrinėjamas materialinės atsakomybės klausimas, o buvo sprendžiamas drausminės atsakomybės sÄ lygos.

Drausminės atsakomybės sÄ lyga – darbo drausmės pažeidimas, kuris buvo visiÅ¡kai įrodytas. Darbuotojas nepaneigė savo kaltės dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo prezumpcijos ir savo nekaltumo neįrodė, taigi pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡kuose bylose. Buvo pažeistas laisvo įrodymų vertinimo taisyklės, įrodymai įvertinti nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai, pažeidžiant procesines teises normas, taip pat teisingumo ir protingumo principus, pažeista ir įrodymų tikėtinumo taisyklė.

Antai 2009-12-11 ieÅ¡kovas sutiko, kad buvo virÅ¡yta kuro norma bei pasirašė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo. Tačiau vėliau, siekdamas iÅ¡vengti drausminės atsakomybės, pakeitė savo pozicijÄ . Be to, ieÅ¡kinį patenkinus tik iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos nebuvo paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (b.l. 74-76) praÅ¡o ieÅ¡kovo skundžiamÄ Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-25 sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tvirtina, kad ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai. IeÅ¡kovas nepagrindė nurodytos aplinkybės, kad informavo atsakovÄ , jog automobilis naudoja daugiau kuro, tokių praneÅ¡imų atsakovas nėra gavęs. Atsakovas 2005 metais pirko naujÄ automobilį, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad automobilis yra senas. Kuro limitai vasaros ir žiemos metu yra skirtingi, Å¡ie limitai nustatomi praktiniu bÅ«du – vykstant į reisus, todėl kuro normos yra realios.

Pats ieÅ¡kovas pripažino aplinkybę, jog 2009 metų lapkričio mėnesį kuro sunaudojo ženkliai daugiau. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad nebuvo jo kaltės dėl to, kad kuro buvo sunaudojama daugiau. Tiek ieÅ¡kovo, tiek vairuotojo O. S. automobilio vairavimo dienomis kuro buvo pereikvota panaÅ¡iu mastu. IeÅ¡kovas P. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ (b.l. 91-93) praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ patenkinti. Liudytojų parodymai ir raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas informavo atsakovo administracijÄ , jog automobilis sunaudoja daugiau kuro, nei nustatyta norma.

Dar iki automobilio gedimo darbdavys buvo informuotas, kad automobilis sunkiai užsiveda, todėl į automobilio bakÄ buvo pilami cheminiai priedai, kurie vėliau galėjo sukalkėti ir sÄ lygoti automobilio gedimÄ . Nebuvo pateikta ekspertų iÅ¡vada, kad sugedo automobilio variklis, o atsakovas reikalauja, kad gedimo priežastį nurodytų ieÅ¡kovas ir taiko ieÅ¡kovo kaltumo prezumpcijÄ . Nesant tiesioginių įrodymų ieÅ¡kovui negali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė. IeÅ¡kovo P. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytus nesutikimo su atitinkama teismo sprendimo dalimi argumentus (CPK 320 str. 1 d.), patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais. Å ioje byloje kilo teisinis ginčas dėl darbuotojo drausminės atsakomybės sÄ lygų ir faktinių aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo darbinių pareigų atlikimu, traktavimo kaip darbuotojo kaltų veiksmų, dėl to kolegija ir pasisako.

Å ios bylos kontekste aktualu dar ir tai, kad dėl tų pačių pažeidimų, kuriais atsakovas kaltino kitÄ savo darbuotojÄ â€“ O. S., jau yra įsiteisėjęs Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vilniaus apygardos teismo 2011-10-28 nutartis c.b. Nr. 2A-1905-302/2011), taigi Å¡io teisminio precedento ir jame nustatytų faktų taip pat privalu yra paisyti. Tos pačios dienos - 2009-12-11 - atsakovo UAB „VSA Vilnius“ administracijos vadovės įsakymais Nr. 158 - P ir Nr. 162 - P ieÅ¡kovui buvo paskirtos dvi atskiros drausmines nuobaudos – papeikimai dėl netinkamo kuro ir automobilio naudojimo bei padarytos darbdaviui materialinės žalos ir dėl kuro normų virÅ¡ijimo.

Pirmiausiai bÅ«tina pastebėti, kad netinkamas kuro panaudojimas ir kuro normų virÅ¡ijimas iÅ¡ esmės yra tapačios sÄ vokos ir reiÅ¡kia tÄ patį. Kitaip jas traktuoti leistų nebent darbdavio įsakymuose konkrečiai įvardintos tokio darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybės – kada, kokius bÅ«tent veiksmus darbuotojas atliko ir kokias pasekmės kiekvienu konkrečius atveju jie darbdaviui sukėlė. Tik toks individualizuotas darbo drausmės pažeidimo įvardijimas, o ne tęstinių veiksmų apibrėžimas įsakymuose dėl drausminių nuobaudų skyrimo, galėtų bÅ«ti pripažintas atskiru darbo drausmės pažeidimu, už kurį darbuotojui jau gali bÅ«ti taikoma atsakomybė.

Å iÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro atsižvelgdama į drausminių nuobaudų skyrimo tikslus. Ä®statymo įtvirtinta darbuotojo drausminė atsakomybė yra viena iÅ¡ priemonių, padedančių užtikrinti tinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ . Todėl tuo pačiu metu paaiÅ¡kėjus galimai netinkamam darbuotojo elgesiui darbe (b.l. 31-33, 36-37, 39-40), nėra teisėto darbdavio intereso ar, juo labiau, teisinio pagrindo darbuotojo veiksmus traktuoti kaip atskirus darbo drausmės pažeidimus ar taikyti jam už tuos pačius veiksmus dvigubÄ drausminę atsakomybę.

Nagrinėjamoje byloje darbo pareigų netinkamu atlikimu darbdavys pripažino netinkamÄ kuro bei paties automobilio panaudojimÄ tam tikru apibrėžtu kalendoriniu laikotarpiu – 2009 m. lapkričio mėnesį (b.l. 18-19, 20), kuris ir nulėmė didesnes, nei nustayta norma (b.l. 30), kuro sÄ naudas tÄ patį mėnesį. Taigi skirdamas tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ karto dvi drausmines nuobaudas, darbdavys atskirai nubaudė darbuotojÄ ir už pasekmes (kuro vnormos virÅ¡ijimÄ ), ir už jas, darbdavio požiÅ«riu, sÄ lygojusias priežastis (netinkamÄ transporto priemonės eksploatavimÄ ar kuro nupylinėjimÄ , kaip tai nurodoma atsakovo procesinuose dokumentuose).

Tokiu atveju akivaizdžiai paneigiami drausiminių nuobaudų skyrimo tikslai – suteikti galimybę darbuotojui pasitaisyti, skatinti darbuotojÄ savo darbines pareigas atlikti kuo tinkamiau, nepažeidžiant darbdavio nustaytų taisyklių ar įstatymo reikalavimų, nedaryti darbaviui žalos. Identifikuojant nuobaudų paskyrino eiliÅ¡kumÄ pagal įsakymų numerius darytina iÅ¡vada, kad pirmoji jų buvo paskirta įsakymu Nr. 158 - P (b.l.3). Taigi antroji, įsakymu Nr. 162- P paskirta drausminė nuobauda (b.l.

4) jau yra perteklinė, akivaizdžiai pažeidžianti DK 239 str. nustaytÄ draudimÄ , todėl pripažintina negaliojančia vien dėl Å¡ios priežasties.Tačiau minėtos nuobaudos paskyrimo pagrįstumas yra ginčijamas ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde ir kitais motyvais, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieÅ¡kovo apeliacinio skundo bei atsakovo atsiliepimo į jį argumentus, pasisako dėl įsakymu Nr. 162 - P paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir kitais aspektais. Darbdavys grindžia savo teisę nubausti ieÅ¡kovÄ už netinkamÄ aurtomobilio bei kuro panaudojimÄ , kurio pasekmė - kuro normų virÅ¡ijimas - ieÅ¡kovo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi (b.l. 21-22), jo pareiginių nuostatų 1.5..2. p., 2.6. p., 2.15 p. (b.l. 23-26), kuro sunaudojimo normų automobiliui (duomenys neskelbtini) kurį ieÅ¡kovas vairavo pakaitomis su O.

S., nustaymo aktu (b.l. 30), 2009 m. lapkričo mėnesio kelionės lapu ( b.l. 20) ir suvestinėmis apie kiekviueno iÅ¡ vairuotojo virÅ¡ytÄ kuro kiekį (b.l. 18-19), ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimu, kuriame Å¡is pripažino 142 l kuro trÅ«kumÄ (b.l.

29) bei įsipareigojimu drauge su O. S. atlyginti darbdaviui žalÄ (b.l. 28), savo darbuotojų tarnybiniais praneÅ¡imais (b.l. 31-33, 39), automobilį remnontavusios bendrovės prieraÅ¡u sÄ skaitoje apie jo sugadinimo priežastis (b.l. 34-35). Kolegija negali nesutikti su apelianto skundo argumentais, kad taikyti jam drausminę atsakomybę, ieÅ¡kovo veiksmų neatribojant nuo kito darbuotojo (O. S.) atliktų veiksmų, t.y. neindividualizuojant kiekvieno iÅ¡ Å¡ių asmenų atliktų veiksmų, kuriuos darbdavys laiko kaltais, negalima.

Viena vertus, teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka bÅ«tent darbdaviui, tÄ lemia įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės tokios kategorijos bylose, patvirtinamos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-79/2009; 2009-10-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-448/2009), ir rungimosi bylos procese principas (CPK 12 str., 178 str.), ir darbuotojo, kaip tokioje situacijoje nelygiavertės darbo sutarties Å¡alies, padėtis.

Atsakovas nepagrįstai precedento reikÅ¡mę suteikia Vilniaus apygardos teismo bylai Nr. 2A-814-464/2008, kurioje ir faktinės aplinkybės, ir pats ginčo pobÅ«dis (reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, kuomet įrodinėjimo naÅ¡ta paskirstoma Å¡alims kitaip) (b.l. 82). Nagrinėjamo ginčo atveju darbuotojo kaltės prezumpcija dėl darbo drausmės pažeidimo netaikoma ir pareigos jÄ paneigti darbuotojas neturi.   Kolegijos nuomone, atsakovo pateikti duomenys nebuvo pakankami konstatuoti, kad ieÅ¡kovas padarė jam priskiriamÄ darbo drausmės pažeidimÄ , kadangi jo atsakomybės, kaip minėta, neatribojo nuo kito darbuotojo, neįvardijo konkretaus bÅ«tent ieÅ¡kovo padaryto darbo pareigų pažeidimo, dėl kurio padarymo jam skiriama Å¡i drausminė nuobauda, t.y. kokį kuro kiekį, kokiomis aplinkybėmis ir kada kaltina jį sunaudojus virÅ¡ijant nustatytus normatyvus.

Pripažintina, kad darbdavys iÅ¡ esmės neiÅ¡dėstė jokių konkrečių Å¡io pažeidimo padarymo aplinkybių, nenurodė, kada ir kokie ieÅ¡kovo kalti veiksmai buvo atlikti. Pastebėtina, kad pats darbdavys pripažįsta kuro sÄ naudų tÄ mėnesį padidėjimÄ ne tik ieÅ¡kovo, bet ir kito Å¡io automobilio vairuotojo O. S. darbo dienomis bei pats pateikia tokius duomenis teismui (b.l. 18-19), tačiau O, S. drausminė atsakomybė už Å¡iuos veiksmus netaikoma. Tai gali reikÅ¡ti, kad visa atsakomybė už nustatytÄ Â kuro normų virÅ¡ijimÄ perkeliama tik vienam ieÅ¡kovui, o tai neatitinka DK 35 str., 38 str., 236 str., 238 str. nuostatų.Kita vertus, negalima paneigti ir ieÅ¡kovo nurodytų bei liudytojų V.

G., R. J. ( b.l. 61-62) patvirtintų kitų galimų automobilio gedimo priežasčių, dėl ko atitinkamai ir kuro sÄ naudos galėjusios bÅ«ti didesnės. Kaip matyti iÅ¡ bylos, vairuotojai mėgino inicijuoti kuro normų, taikomų bÅ«tent Å¡iam automobiliui, patikrinimÄ (bl. 54), vairuotojo O. S. anksčiau buvusį praneÅ¡imÄ darbdaviui apie Å¡io automobilio gedimus pripažino ir darbdavio sudaryta Darbo ginčų komisija, kuri šį faktÄ traktavo jam nepalankia linkme (b.l. 7). Todėl kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad dėl iÅ¡augusių tÄ mėnesį kuro sÄ naudų yra kaltas tik ieÅ¡kovas, nevykdęs pareiginių nuostatų 2.15 p. ar kitų jų punktų reikalavimų, nebÅ«tų nei teisinga, nei pagrįsta.

DK 234 str. darbo drausmės pažeidimu įvardija darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ , kuomet dėl to yra darbuotojo kaltė. Tokios jo asmeninės kaltės nepatvirtina ir fakto, jog tam tikro kiekio degalų (142 l) pagal dokumentus trÅ«ksta, pripažinimas pasiaiÅ¡kinime (b.l. 29).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į situacijÄ , nevisiÅ¡kai tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir bylos duomenis, dėl ko padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo reikalavimo nepagrįstumÄ , palikdamas nuobaudÄ galioti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Tokiu atveju Å¡i skundžiama teismo sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas - 2009-12-11 įsakymu Nr.162 - P ieÅ¡kovui paskirtÄ antroji drausminė nuobauda - papeikimas panaikintina. Pirmosios nuobaudos, t.y. 2009-12-11 atsakovo įsakymu Nr.158 - P paskirto papeikimo, atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir vertina, kad Å¡i nuobauda jam buvo panaikinta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Å¡ios nuobaudos paskyrimo aplinkybes, pasisakydamas apie jos neteisėtumÄ ir neadekvatumÄ , sprendime iÅ¡analizavo kodėl darbuotojui Å¡iuo atveju nekyla drausminė atsakomybė, juolab, automobilis nekliudomai pasiekiamas ir paÅ¡aliniams asmenims, o jo techninio gedimo priežastis tos srities ekspertų nebuvo patvirtinta. Kolegija sutinka su teismo motyvais, jų nekartodama.

Pažymėtina ir tai, kad sudaryta su darbuotoju visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, prieÅ¡ingai nei teigiama atsakovo apeliaciniame skunde, dar nesudaro prielaidų besÄ lygiÅ¡kai taikyti vairuotojui drausminę atsakomybę už bet kokį automobilio gedimÄ ar reikalauti žalos atlyginimo, nenustačius darbuotojo kaltės ir veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryÅ¡io tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Tačiau Å¡ioje byloje materialinės žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas, todėl dėl to kolegija daugiau nepasisako.Aptariant atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo sprendimo prieÅ¡taringumo, pastebėtina, kad tokia aplinkybė yra jau eliminuota, panaikinus ir antrÄ jÄ ieÅ¡kovui skirtÄ drausminę nuobaudÄ .

Dėl darbuotojo kaltės prezumpcijos netaikymo tokio ieÅ¡kinio reikalavimo atveju, dėl nebuvimo darbuotojui pareigos jÄ paneigti, apeliacinės instancijos teismas savo argumentus taip pat jau iÅ¡dėstė. Argumentas dėl netinkamo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims, visiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus, tampa teisiÅ¡kai neaktualus, todėl nepasisakytina ir dėl to. Kolegija dar kartÄ akcentuoja precedentinę įsiteisėjusio Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimo reikÅ¡mę.

Teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į savo pačių kuriamus precedentus, o minėtos ir nagrinėjamos bylos atveju faktinės aplinkybės visiÅ¡kai sutampa, yra analogiÅ¡kos. Vilniaus apygardos teismas, tikrindamas Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , konstatavo, kad darbuotojų (O. S. ir P. K.) kaltės dėl kuro paėmimo korpuso neužfiksavimo, galimai sÄ lygojusio automobilio kuro sistemos gedima, nenustatyta, o prieÅ¡inga darbdavio padaryta iÅ¡vada paremta tik jo ir jo darbuotojų prielaida.

Nesutiko apeliacinis teismas ir su darbdavio vertinimu, jog O. S. praneÅ¡imas apie automobilio ankstesnius gedimus reiÅ¡kia nesirÅ«pinimÄ jam perduota darbui atlikti darbo priemone. Taip pat minimoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi apklaustų joje liudytojais asmenų paaiÅ¡kinimais, sprendė, jog prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į reisÄ automobilis buvo patikrinamas, kurÄ Ä¯ automobilį užpildavo kuro darbuotojas, atliekantis šį darbÄ , o ne patys automobilio vairuotojai, todėl ne vairuotojams ir teko pareiga tikrinti automobilį prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į reisÄ , o automobilis, pasak liudytojų, gesdavo ir anksčiau.IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste kolegija pripažįsta, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumo neapsprendžia ir Å¡ios sprendimo dalies panaikinimo nesÄ lygoja.  IÅ¡ atsakovo UAB „VSA Vilnius“ priteistina 8,90 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).                                                                                   Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija n u s p r e n d ė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinti. P. K. ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti P. K. 2009-12-11 įsakymu Nr.162 - P paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ ,KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ UAB „VSA Vilnius“ 8 (aÅ¡tuonis) litus 90 centų procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų valstybės naudai Kolegijos pirmininkė                                                                              Dalia Kačinskienė Teisėjai                                                                                           Henrichas Jaglinskis                                                                                                         Virginijus Kairevičius