Legislator Case Law & Legislation
3745ec56-3409-4f57-97bf-e268bd8ef9a8 AI generated

3745ec56-3409-4f57-97bf-e268bd8ef9a8 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 3745ec56-3409-4f57-97bf-e268bd8ef9a8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracine byla NrAdministracine byla Nr. 1-268-402/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00526-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.4. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužes 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Nataljos Zelionkienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Astos Urbonienes ir Gintaro Cekanausko,sekretoriaujant Daivai Cižinauskienei,dalyvaujant pareiškejo atstovams advokatams Rasai Gradauskienei ir Mantui Arasimaviciui,treciojo suinteresuoto asmens Daugiabucio namo savininku bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams D.

Legislator headnote

AI generated

3745ec56-3409-4f57-97bf-e268bd8ef9a8 · Kauno apygardos administracinis teismas: Teige, kad žemes mokescio mokejo tiek, kiek buvo reikalaujama.Tretysis suinteresuotas asmuo J. S. paliko skundo pagristumo klausima spresti teismo nuožiura.Tretysis suinteresuotas asmuo D. V. M. nurode, kad esant galimybei noretu ginco žeme iÅ¡pirkti, kadangi reikalingas privažiavimas iki jos žemes sklypo. Pažymejo, jog ginco žeme yra netvarkoma.Tretysis suinteresuotas asmuo L. Z. praÅ¡e ginco žeme palikti ju namu reikmems. Skundas tenkintinas. PareiÅ¡kejai V. C. ir V. S. siekia atkurti nuosavybes teises natura i 537 kv.m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracine byla NrAdministracine byla Nr. 1-268-402/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00526-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.4. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužes 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Nataljos Zelionkienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Astos Urbonienes ir Gintaro Cekanausko,sekretoriaujant Daivai Cižinauskienei,dalyvaujant pareiškejo atstovams advokatams Rasai Gradauskienei ir Mantui Arasimaviciui,treciojo suinteresuoto asmens Daugiabucio namo savininku bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams D.

G. ir V. R.,tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. Z., J. S. ir D. V. M.,viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškeju V. C. ir V. S. patikslinta skunda atsakovui Kauno miesto savivaldybes administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Daugiabucio namo savininku bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos Kauno miesto žemetvarkos skyriui, L. Z., J. S., D. V. M., del isakymo panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.Teiseju kolegija n u s t a t e:

Pareiškejai kreipesi i teisma ir patikslintu skundu (t.2, b.l. 13-19) teismo praše:panaikinti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 8 d. isakyma Nr.A-910, kuriuo buvo patvirtintas žemes sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas;ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu per tris menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos parengti O. A. S. iki žemes nacionalizavimo nuosavybes teise valdytos 537 kv. m. žemes, esancios (duomenys neskelbtini)., Kaune, natura gražinamos laisvos (neužstatytos) žemes sklypo plana ir pateikti ji Kauno apskrities viršininko administracijos miesto žemetvarkos skyriaus teisiu ir pareigu peremejui.

Pareiškejai patikslintame skunde nurode, kad ju teta O. A. S. iki žemes nacionalizacijos nuosavybes teisemis valde 1464 kv.m. žemes sklypa (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškeju tevas M. S. LR Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau – Atkurimo istatymo) nustatyta tvarka 1991 metais padave prašyma atkurti nuosavybes teises i O.A. S. valdyta žeme, taciau nuosavybes teises i 0,0205 ha žemes neatkurtos iki šiol. Pareiškejai siekia atkurti nuosavybes teises natura i žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini)., taciau gincijamu 2010 m. kovo 8 d. isakymu Nr. A-910 Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius patvirtino žemes sklypo (duomenys neskelbtini). detaluji plana, pagal kuri nepagristai ginco žeme priskyre Daugiabucio namo savininku bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – DNSB) teritorijai.

Teige, kad 537 kv.m. dydžio žemes sklypo dalis, i kuria pareiškejai pretenduoja atkurti nuosavybes teises natura, yra nenaudojama, užaugusi želdiniais, jai nera jokio konkretaus visuomenes poreikio, todel mano, kad nebuvo jokio pagrindo šia teritorija itraukti i DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribas ir laikyti valstybes išperkama žeme.Pareiškeju atstove advokate R.Gradauskiene pažymejo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisyklemis, asmenys gali isigyti nuosavyben naudojamus namu valdu žemes sklypus, kuriems priskiriami ir žemes sklypai prie daugiabuciu namu.

Taciau minetos taisykles numato, jog žemes sklypai parduodami tik tokio dydžio, kuris butinas esamiems statiniams ir irenginiams eksploatuoti. Teige, kad byloje yra pakankamai irodymu, patvirtinanciu, jog ginco teritorija yra nenaudojama, be to, už ja DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pradejo moketi žemes mokesti tik 2010 metais. Buvo pažeistas ir Žemes reformos istatymo 9 str. reikalavimas, ipareigojantis miesto gyvenamosiose vietovese parduoti ne didesnius kaip 0,2 ha namu valdu naudojamus žemes sklypus. Paaiškino, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.

Z., J. S., D. V. M., gyvenantiems (duomenys neskelbtini)., greta ginco žemes buvo suformuotas 603 kv.m. ploto žemes sklypas, šie asmenys i ginco žemes plota iki šiol pretenziju nera pareiške.Pareiškeju atstovas advokatas M. Arasimavicius paaiškino, jog (duomenys neskelbtini). 9 bendraturciu (kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“) prašymas privatizuoti ginco žeme buvo pateiktas 1995-1998 m., t.y. gerokai veliau nei pareiškeju tevo prašymas atkurti nuosavybes teises, todel Kauno miesto savivaldybes administracija turejo vadovautis Žemes reformos istatymo 10 str., numatanciu jog vykdant žemes reforma prioritetinis tikslas yra žeme sugražinti savininkams natura.

Nurode, kad ginco žeme negali buti laikoma valstybes išperkama, nes jai nera jokio realaus ir pagristo visuomenes poreikio. Tvirtino, kad detalusis planas buvo parengtas nesuderinus visu suinteresuotu asmenu interesu.Atsakovas Kauno miesto savivaldybes administracija atsiliepime i skunda praše ji atmesti kaip nepagrista. Nurode, jog žemes sklypo (duomenys neskelbtini). 9 detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis teises aktais, reglamentuojanciais detaliojo plano rengima, svarstyma ir tvirtinima, todel Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius neturejo jokio teisinio pagrindo atsisakyti ji tvirtinti.

Paaiškino, jog ginco žeme negali buti laikoma laisva (neužstatyta), nes ji yra butina daugiaaukšciam gyvenamajam namui eksploatuoti.Treciojo suinteresuoto asmens DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstove D. G. teige, jog žemes sklypo (duomenys neskelbtini). detalusis planas parengtas pagal teises aktu reikalavimus. Pažymejo, jog ginco žeme jiems reikalinga, nes nera kur pastatyti buitiniu atlieku konteineriu, automobiliu.Treciojo suinteresuoto asmens DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. R. nurode, kad ginco teritorija yra prižiurima ir reikalinga kaip žalioji zona prie daugiabucio.

Teige, kad žemes mokescio mokejo tiek, kiek buvo reikalaujama.Tretysis suinteresuotas asmuo J. S. paliko skundo pagristumo klausima spresti teismo nuožiura.Tretysis suinteresuotas asmuo D. V. M. nurode, kad esant galimybei noretu ginco žeme išpirkti, kadangi reikalingas privažiavimas iki jos žemes sklypo. Pažymejo, jog ginco žeme yra netvarkoma.Tretysis suinteresuotas asmuo L. Z. praše ginco žeme palikti ju namu reikmems. Skundas tenkintinas. Pareiškejai V. C. ir V. S. siekia atkurti nuosavybes teises natura i 537 kv.m.

žemes dali, kuria Kauno miesto savivaldybes administracija priskiria valstybes išperkamai žemei pagal Atkurimo istatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas.Pareiškejai teigia, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 8 d. isakymas Nr. A-910, kuriuo patvirtintas žemes sklypo (duomenys neskelbtini). detalusis planas, esant anksciau (iki isakymo priemimo) ju tevo paduotam prašymui del nuosavybes teisiu atkurimo i dali (537 kv.m.) detaliuoju planu patvirtintos teritorijos, yra neteisetas, o ginco žemes priskyrimas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijai - ir nepagristas.

Iš nuosavybes teisiu atkurima (restitucija) reglamentuojanciu teises normu matyti, kad istatymu leidejas pasirinko ne visiškos, bet ribotos restitucijos modeli. Ribotos restitucijos pasirinkima salygojo tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmoniu turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybes, del kuriu visiškai atkurti nuosavybes teisiu (grižti i pirmine padeti) nebuvo imanoma. Nors istatymu leidejas, nustates nuosavybes teisiu atkurimo tvarka ir salygas, pabreže pirmenybe nacionalizuota turta susigražinti natura, taciau kartu buvo numatyta ir galimybe natura turto negražinti, o ji iš buvusiu savininku išpirkti, atkuriant nuosavybes teises kitais istatyme numatytais budais.

Byloje nustatyta, jog dar nesant patvirtinto detaliojo plano atsakovas 2006-06-29 raštu Nr. 40-2-970 (Civiline byla Nr.2-89-475/2008, I tomas, b.l.

8) informavo pareiškejus, jog ju prašomas atkurti natura žemes sklypas Kauno miesto darbo žmoniu deputatu tarybos Vykdomojo komiteto 1962-11-28 sprendimu Nr.897 ir 1972-07-05 sprendimu Nr. 362 priskirtas namu valdu sklypams, todel yra valstybes išperkama žeme. 1970 m. gruodžio 16 d. patvirtintame Lietuvos Tarybu Socialistines Respublikos žemes kodekse, reglamentavusiame žemes sklypu suteikimo tvarka, buvo numatyta, jog nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemes sklypus nurodoma: tikslas, kuriam jie skiriami, pagrindines naudojimosi žeme salygos, taip pat žemes sklypu dydis, dislokacija ir ribos.

Žemes kodekso 19 straipsnis numate, jog pradeti naudotis suteiktu žemes sklypu, kol žemetvarkos organai nenustate šio sklypo ribu naturoje (vietoveje) ir kol neišduotas dokumentas, patvirtinantis teise naudotis žeme, draudžiama. 1975 m. liepos 28 d. LTSR Ministru tarybos nutarimu Nr. 285 buvo patvirtinta Valstybiniu žemes naudojimo teises aktu išdavimo žemes naudotojams tvarka, ipareigojusi vykdomuosius komitetus iki to laiko, kol bus išduoti valstybiniai žemes naudojimo aktai, tikslinti žemenaudu dydžius, itvirtinti žemenaudu ribas ilgalaikiais ženklais ir patikrinti, ar žemes naudotojai naudoja jiems suteiktas žemes pagal paskirti.

Byloje nera duomenu, kad kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas toks valstybinis žemes naudojimo aktas. Tiek vykdomojo komiteto 1962 m., tiek 1972 m. sprendime nurodyta, jog sklypo dydis turi buti patikslintas po raudonuju liniju plano sudarymo ir ribu nužymejimo vietoje. Taciau toks sprendimas, kuriame pagal 1970 m. Žemes kodekso 20 straipsni butu nurodytas tikslus žemes sklypo dydis, nebuvo priimtas. Darytina išvada, kad nors žemes sklypas ir buvo suteiktas DNSB „(duomenys neskelbtini)“, taciau tikslus sklypo plotas administraciniu aktu nenustatytas.

Nei vienas iš namu valdos technines apskaitos bei garažu technines apskaitos bylose esanciu žemes sklypu (duomenys neskelbtini). planu tiksliai DNSB skirto sklypo ribu neapibrežia. Ivertinus išdestytas aplinkybes, laikytina, jog Kauno apskrities viršininko administracija privalejo vadovautis Atkurimo istatymo 12 str. 3 p. ir, prieš priimdama isakyma del detaliojo plano tvirtinimo, ivertinti ar pageidaujamai gražinti natura žemei yra konkretus visuomenes poreikis.Žemes, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtos miestams, išpirkimo atvejai yra išvardinti Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Šiame punkte numatyta, jog žeme išperkama valstybes, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal istatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar irenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingu žemes sklypu; kitu naudojamu ar nauju infrastrukturos objektu – ivairiu veiklos sriciu, aptarnaujanciu uki ir gyventojus, užtikrinanciu krašto, gyventoju sauguma, gamtos ir kulturos vertybiu apsauga, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kulturos vertybiu apsauga bei atlieku sutvarkymas, krašto, civiline ir priešgaisrine sauga) teritoriju;

žemes sklypu, numatomu naudoti uostams ir ju irenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos itampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybines reikšmes statyboms, bendroms gyventoju reikmems, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybiniu geodeziniu, gravimetriniu ir astronominiu tinklu punktams itvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksu bei objektu apsaugos reikalams; savivaldybiu funkcijoms vykdyti reikalingu komunalinio ukio, socialiniu, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtu objektu, kuriu svarba vietos bendruomenei savo sprendimu pripažista savivaldybes taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; igyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kuriu valstybine svarba savo sprendimu pripažista Seimas arba Vyriausybe;

žemes sklypu, numatomu perduoti individualiai statybai nuosavyben neatlygintinai asmenims, pagal šio istatymo 5 straipsnio 2 dali, jeigu jie jau suprojektuoti gražintinoje pilieciui žemeje.Vertinant šias Nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 straipsnio nuostatas, darytina išvada, jog žeme laikoma valstybes išperkama kai jai yra visuomenes poreikiai ir kai žeme istatyme nustatytiems poreikiams yra priskirta pagal istatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus.Konstitucinis Teismas išaiškino (1998 m. birželio 18 d. nutarimas), jog Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenes poreikiai, kuriems istatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali buti paimama nuosavybe - tai visos visuomenes ar jos dalies interesai, kuriuos valstybe, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai ipareigota užtikrinti ir tenkinti.

Paimant nuosavybe visuomenes poreikiams turi buti siekiama pusiausvyros tarp ivairiu visuomenes bei jos nariu teisetu interesu. Visuomenes poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dali paimama nuosavybe - tai visuomet konkretus ir aiškiai išreikšti visuomenes poreikiai konkreciam nuosavybes objektui. Pagal Konstitucija paimti nuosavybe (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenes poreikiams, kurie objektyviai negaletu buti patenkinti, jeigu nebutu paimtas tam tikras konkretus nuosavybes objektas. Realus ir pagristas visuomenes poreikis butent tai konkreciai žemei reiškia, kad jis objektyviai negali buti patenkintas kitaip nei paimant tam tikra konkretu nuosavybes objekta.Byloje nera jokiu irodymu, kurie patvirtintu, kad ginco žemes sklypas yra užimtas visuomenes poreikiams tenkinti skirtais objektais ir šie objektai naudojami. (duomenys neskelbtini). detaliajame plane pažymeta, jog ginco žemeje yra pastatytas buitiniu atlieku konteineris, vaiku žaidimu aikštele.

Taciau byloje esantys rašytiniai irodymai – 2007 m. gegužes 30 d. antstolio faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolas (civiline byla Nr.2-89-475/2008, T II, b.l. 11-13), 2010 m. gegužes 19 d. faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolas (T.I, b.l. 37-41), proceso dalyviu paaiškinimai teismo posedžiu metu bei aplinkybe, jog buitiniu atlieku konteineris (duomenys neskelbtini). buvo pastatytas tik 2007-04-23 ((civiline byla Nr.2-89-475/2008, T II, b.l. 14), o už ginco žemes plota DNSB „(duomenys neskelbtini)“ žemes mokesti pradejo moketi tik 2010 metais (T II, b.l. 150), patvirtina, jog teritorija yra apaugusi želdiniais ir nenaudojama.

Vertintina, jog gincijamoje teritorijoje per 20 metu, nuo pareiškeju tevo paduoto prašymo atkurti nuosavybes teises, nebuvo sukurti jokie objektai, o tai liudija, jog aiškiai išreikšto visuomenes poreikio, kuris objektyviai negaletu buti patenkintas atkurus pareiškejams nuosavybes teises i O. A. S. tureto sklypo dali, nera. Be to, sklypas perduotas daugiabucio namo savininku bendrijai, t.y. skirtas ne visuomenes ar jos dalies poreikiams tenkinti, o naudojimuisi ribotam asmenu ratui. DNSB atstovo V. R. teiginiai, jog teritorija reikalinga kaip žalioji zona prie daugiabucio, ivertinus tai, jog kitoje (duomenys neskelbtini) puseje yra i LR Kulturos vertybiu registra irašytas Kauno Ažuolyno parkas, laikytini gerokai mažiau reikšmingi, lyginant su nuosavybes teisiu atkurimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykles numato, jog asmenys turi teise isigyti naudojamus namu valdu žemes sklypus (2.1 p.), taip pat žemes sklypus, kuriu reikia isigytiems ar isigyjamiems statiniams ir irenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre irašyta ju tiesiogine paskirti (2.4 p.). Pagal Taisykliu 3 punkta prie nuosavybes teise priklausanciu statiniu ir irenginiu parduodami tik tie žemes sklypai, kuriu ribos ir plotai pažymeti detaliuosiuose planuose, žemevaldu projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietoveje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenu bylose esanciuose žemes sklypu planuose, kai parduodami namu valdu žemes sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris butinas esamiems statiniams ir irenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre irašyta ju tiesiogine paskirti.

Ivertinus nurodyta teises norma, darytina išvada, jog prie nuosavybes teise priklausanciu statiniu ir irenginiu gali buti parduodami tik tokie žemes sklypai, kuriu ribos yra nustatyta tvarka patvirtintos, ir tik tokio dydžio, kuris butinas jiems eksploatuoti pagal tiesiogine paskirti. Kauno miesto savivaldybes administracija jokiais byloje esanciais irodymais nepagrinde aplinkybes, kad žemes sklypas yra butinas visuomenes poreikiams, kad jis reikalingas daugiabuciam namui eksploatuoti, todel priimdama isakyma del detaliojo plano (duomenys neskelbtini). tvirtinimo, nepagristai suvarže pareiškeju teise i nuosavybes teisiu atkurima.Aptartu aplinkybiu ir byloje surinktu irodymu pagrindu kolegija konstatuoja, kad V.

C. ir V. S. patikslintas skundas pagristas ir tenkintinas.Remiantis Apskrities valdymo istatymo ir ji keitusiu istatymu pripažinimo netekusiais galios istatymo 2 straipsnio 4 dalimi, nuo 2010-07-01 panaikintos apskriciu viršininku pareigybes ir likviduotos apskriciu viršininku administracijos. Pagal Žemes istatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymo 40 straipsnio 8 dalies bei Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1, 4, 12, 16, 17 ir 20 straipsniu pakeitimo istatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas iki Šio istatymo isigaliojimo teismu pradetose nagrineti byloje, susijusiose su apskrities viršininko pagal Lietuvos Respublikos žemes istatyma, Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma vykdytomis funkcijomis, valstybei atstovauja Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos, todel pareiškeju patikslinto skundo reikalavime nurodytu Kauno apskrities viršininko administracijos miesto žemetvarkos skyriaus teisiu ir pareigu peremeju laikytina Nacionaline žemes tarnyba.   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85-88 straipsniais, teiseju kolegija n u s p r e n d ž i a:

Skunda tenkinti. Panaikinti 2010 m. kovo 8 d. Kauno miesto savivaldybes administracijos isakyma Nr.A-910 „Del žemes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“.Ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu per tris menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos parengti O. A. S. iki žemes nacionalizavimo nuosavybes teise valdytos 537 kv.m. žemes, esancios (duomenys neskelbtini). Kaune, natura gražinamos laisvos (neužstatytos) žemes sklypo plana ir pateikti ji Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos.Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisejai                                                     Natalja Zelionkiene Asta Urboniene Gintaras Cekanauskas