2016-04-19 Nr. AB-8516-3-61-3-04092-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-793-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04092-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Palink“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Palink“) skundu (I t., b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – ir VVD inspektorius) 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (37) SD-10928 (toliau – ir Sprendimas Nr. (37) SD-10928), kuriuo UAB „Palink“ 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundas „Dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2013 m. rugsėjo 9 d. UAB „Palink“ darbuotojai R. P. pakartotinio tyrimo“ paliktas nenagrinėtu ir grąžintas, o administracinė procedūra šiuo klausimu baiga, bei įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pakartotinį tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Pareiškėjas savo reikalavimą panaikinti VVD inspektoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (37) SD-10928 grindė tuo, kad atsakovas skundą atmetė formaliais pagrindais, neatsižvelgė į skunde nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis ir jų neanalizavo. Sprendimas Nr. (37) SD-10928 palikti skundą nenagrinėtu, grindžiamas tuo esą pareiškėjas skunde nepateikė naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti 2014 m. liepos 7 d. sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2013 m. rugsėjo 9 d. UAB „Palink“ darbuotojai R. P., pakartotinio tyrimo akte (toliau – ir Pakartotinio tyrimo aktas) nurodytą sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nesutinka su Pakartotinio tyrimo akte nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi „Netinkamas darbo vietos įrengimas – kodas 06“, nes ši priežastis buvo įvertinta formaliai, neanalizuojant išsamiai kitų pareiškėjo skunde nurodytų priežasčių, jų įtakos nelaimingam atsitikimui, taip pat nebuvo atsižvelgta į teismo eksperto 2014 m. birželio 11 d. ekspertizės akte Nr. 10/14 pateiktą išvadą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, jog vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo. Iš Sprendimo Nr.(37)SD-10928 turinio matyti, kad VVD inspektorius netikrino Pakartotinio patikrinimo akto ir jame nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties teisėtumo, nevertino pareiškėjo skundo argumentų bei nurodytų priežasčių, kurios galėjo turėti įtakos kitokio sprendimo dėl Pakartotinio tyrimo akte įvardytos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties priėmimui, ir nepateikė savo išvadų nors turėjo argumentuotai ir motyvuotai tai patvirtinti arba paneigti.

Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo Nr. (37) SD-10928 argumentu, kad skundas gali būti nenagrinėjamas ir grąžinamas, jei tuo pačiu klausimu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalis yra skirta tiems atvejams, kai sprendimas yra įsiteisėjęs arba neginčijimas. Nagrinėjamu atveju pakartotinio tyrimo akto teisėtumas gali būti ginčijimas ir skundžiamas, todėl VVD inspektoriaus argumentas yra nelogiškas ir netinkamai pagrįstas. Pareiškėjo nuomone, VVD inspektorius netinkamai vadovavosi skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais ir priėmė neteisėtą sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 44 straipsnio 7 dalį nelaimingo atsitikimo aktą vyriausiajam darbo inspektoriui gali skųsti darbuotojas, ar darbdavys, nesutinkantis su tokiu aktu.

Nesutikdamas su Pakartotinio tyrimo akte pateikta inspektorės išvada, dėl nelaimingo atsitikimo priežasties (netinkamas darbo vietos įrengimas) pareiškėjas teigė, kad akte nurodyta priežastis nustatyta formaliai, neatsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas kitas galimas priežastis bei nepašalinus abejonių, kurios kyla iš 2014 m. birželio 11 d. ekspertizės akto Nr. 10/14 išvadų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-241, patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų (toliau – ir Tyrimo metodiniai nurodymai), 27 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta, ar nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra logiška tyrimo medžiagoje pateikiamų įrodymų išdava, ar surinktų įrodymų pakanka nelaimingo atsitikimo darbe priežastims pagrįsti, ar nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte nurodyti pažeidimai ir neįvykdyti teisės aktų reikalavimai, susiję su nelaimingu atsitikimu darbe. Pareiškėjo teigimu, Pakartotinio tyrimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys (pakopos aukščio nuokrypiai ir netinkamas turėklų aukštis), yra neįrodytos. Šiame akte nebuvo analizuota, kodėl nukentėjusioji paleido turėklą, nuo kurios laiptų pakopos krito, neatsižvelgta į batų padų nusidėvėjimą, kulno aukščius, galimą pėdos dėjimo padėtį ir kt. Tyrimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl darbuotojos sveikatos galimo sutrikimo nelaimingo atsitikimo momentu, nenurodyti duomenys apie ankstesnius Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) inspektorių patikrinimus įmonėje ir pan. Be to, nenagrinėta aplinkybė, ar darbuotoja negalėjo nukristi, praradusi pusiausvyrą, neteisingai padėjusi pėdą ant laiptų ir kt. Pareiškėjo teigimu, Pakartotinio tyrimo akte nepasisakyta dėl visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų neabejotinai konstatuoti, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo netinkamas darbo vietos įrengimas. Atsakovas, siekdamas pašalinti visas abejones, galėjo kreiptis dėl pakartotinės teismo ekspertizės.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 9–11) paaiškino, kad VVD inspektoriaus 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-158 buvo paskirtas sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2013 m. rugsėjo 9 d. UAB „Palink“ darbuotojai R. P., pakartotinis tyrimas. Pakartotinį tyrimą atliko VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus (toliau – ir VDI NAPL skyrius) vyresnioji darbo inspektorė O. Ž., kuri surašė 2014 m. liepos 7 d. pakartotinio tyrimo aktą. Šis aktas ir surinkta tyrimo medžiaga buvo išnagrinėti VDI. VVD inspektorius 2014 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. (37) SD-9680, kuriuo pripažino, kad UAB „Palink“ darbuotojai R. P. 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas atliktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir NADTA nuostatai), reikalavimais. Tokiu būdu, VVD inspektorius pasisakė dėl pakartotinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių bei priežasčių teisėtumo. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai skundžiami tik teismui (VDIĮ 10 straipsnis, DSSĮ 44 straipsnio 7 dalis, NADTA nuostatų 77 punktas). Pareiškėjas VVD inspektoriaus 2014 m. liepos 17 d. sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka teismui neskundė, o su skundu kreipėsi į Vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių. VVD inspektorius, atsižvelgdamas į tai, kad dėl pakartotinio tyrimo išvadų teisėtumo jau buvo pasisakęs 2014 m. liepos 17 d. sprendime, o naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ar neįvertintos pakartotinio tyrimo metu pareiškėjo skunde nebuvo pateikta, 2014 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (37) SD-10928, kuriuo skundą paliko nenagrinėtą. VVD inspektorius įvertino pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. skunde pateiktus argumentus bei turinį, tačiau jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ar neįvertintos pakartotinio tyrimo metu, nenustatė. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundas grindžiamas tais pačiais teiginiais, kurie pateikti priede prie 2014 m. liepos 7 d. akto ir kuris, kaip neatsiejama tyrimo medžiagos dalis, buvo vertinamas priimant VVD inspektoriaus 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (37) SD-9680.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu UAB „Palink“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyresnioji darbo inspektorė 2014 m. liepos 7 d. surašė Sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2013 m. rugsėjo 9 d. UAB „Palink“ darbuotojai R. P., pakartotinio tyrimo aktą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad šis nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamos darbo vietos įrengimo (I t., b. l. 26–29).

Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2014 m. liepos 17 d. sprendimu nusprendė: 1) pripažinti, kad UAB „Palink“ darbuotojai R. P. 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) laikyti 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo 2014 m. liepos 7 d. surašytą pakartotinio tyrimo aktą bei visą pakartotinio bei papildomo tyrimų metu surinktą medžiagą, neatsiejama pirminio tyrimo metu VDI Kauno skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. K. 2013 m. spalio 8 d. surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 39 ir surinktos tyrimo medžiagos dalimi; 3) pripažinti VDI Kauno skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės K. O. 2014 m. sausio 23 d. surašytą sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo aktą ir VDI Nelaimingų atsitikimų skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus R. R. 2014 m. vasario 19 d. surašytas išvadas „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu 2013 m. rugsėjo 9 d. nukentėjo UAB „Palink“ darbuotoja R. P., papildomo tyrimo“ bei Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo, atliekančio Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, G. Č. sprendimą „Dėl UAB „Palink“ darbuotojai R. P. 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo“, negaliojančiais; 4) administracinę procedūra baigti (I t., b. l. 17–18).

UAB „Palink“ kreipėsi į VVD inspektorių su skundu, kuriame prašė panaikinti Pakartotinio patikrinimo akto 17 punkte nurodytą priežastį - netinkamas darbo vietos įrengimas (kodas „06“) ir palikti nelaimingo atsitikimo priežastį – saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta (kodas „43“) (b.l.4). VVD inspektorius 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr.(37) SD-10928, vadovaudamasis VDIĮ 6 straipsnio 15 punktu, VAĮ 23 straipsniu, pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą ir grąžino pareiškėjui (I t., b. l. 3). Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad VVD inspektoriaus 2014 m. liepos 17 d. sprendimu buvo išsamiai išnagrinėtos 2013 m. rugsėjo 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sužalota R. P., aplinkybės ir tokie sprendimai gali būti skundžiami tik teismui. Be to, pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ar nenagrinėtos nelaimingo atsitikimo tyrimo metu, nepateikė.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje kilęs dėl VVD inspektoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (37) SD-10928 panaikinimo ir VVD inspektoriaus įpareigojimo iš naujo atlikti pakartotinį tyrimą dėl 2013 m. rugsėjo 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sužalota R. P., pagrįstumo ir teisėtumo.

Spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, teismas vertino VVD inspektoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (37) SD-10928, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat vertino, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismas iš pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundo motyvų nustatė, kad ginčas keliamas dėl 2014 m. liepos 7 d. pakartotinio patikrinimo akte nurodytų aplinkybių vertinimo (I t., b. l. 4). Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų paaiškėjusios po 2014 m. liepos 7 d. akto surašymo ir būtų reikšmingos objektyviam 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo vertinimui.

Teismas atsižvelgė į Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnį, nustatantį, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui, bei į analogiškas nuostatas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, asmens pateiktas skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.

Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvadų, kad VVD inspektoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr.(37) SD-10928 teisingai nuspręsta, jog UAB „Palink“ nenurodžius jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos VVD inspektoriaus 2014 m. liepos 17 d. sprendimo priėmimo metu, tačiau galėjo būti reikšmingos vertinant 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skundas nenagrinėtinas ir grąžintinas pareiškėjai

Išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymus, teismas priėjo prie išvadų, kad VVD inspektorius 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti šį sprendimą atmetė. Nepatenkinę pareiškėjo reikalavimo panaikinti VVD inspektoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr.(37)SD-10928, teismas netenkino ir pareiškėjo skundo išvestinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti pakartotinį tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

III. Pareiškėjas UAB „Palink“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (I t., b. l. 187–189) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas, kaip ir atsakovas, UAB „Palink“ skundą išnagrinėjo formaliai, nesigilino į skundo esmę, skunde nurodytas nelaimingo įvykio galimas priežastis ir jų įtaką nelaimingam atsitikimui. Teismo sprendimas nemotyvuotas, jame nepasisakyta dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, susijusių su Pakartotinio tyrimo akte nurodytomis UAB „Palink“ ginčijamomis nelaimingo atsitikimo priežastimis. Tiek atsakovo, tiek teismo sprendimuose nėra pasisakyta, ar netinkamas darbo vietos įrengimas lėmė nelaimingą atsitikimą, ar dėl nelaimingo atsitikimo negalėjo būti kalta pati darbuotoja R. P., bei kitos skunde nurodytos aplinkybės. Apelianto teigimu, skundas buvo išnagrinėtas nesivadovaujant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir ABTĮ 87 straipsnio nuostatomis. Skunde pirmosios instancijos teismui UAB „Palink“ ginčijo Pakartotinio tyrimo akto 17 punkte nurodytą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį – netinkamas darbo vietos įrengimas (kodas 06), nes ši išvada yra neteisinga ir nelogiška (Tyrimo metodinių nurodymų 27 punktas). Teismas formaliai pritarė atsakovui, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų paaiškėjusios po Pakartotinio tyrimo akto surašymo ir būtų reikšmingos objektyviam 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo vertinimui, tačiau nevertino, ar pagal esamą teisinį reguliavimą Pakartotinio tyrimo akto 17 punkte nurodyta nelaimingo įvykio priežastis yra teisinga ir logiška išvada, tiesiogiai lėmusi nelaimingą atsitikimą darbe. Nei priede prie 2014 m. liepos 7 d. akto Nr. VD-45, nei VVD inspektoriaus 2014 m. liepos 17 d. sprendime Nr. (37) SD-9680 bei 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. SD-10928 nebuvo aiškiai pasisakyta, kuri tiesioginė priežastis iš pareiškėjo nurodytų lėmė nelaimingą atsitikimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo dalykas šioje administracinėje byloje yra VVD inspektoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (37) SD-10928 teisėtumas ir pagrįstumas, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai vertino, ar šiuo pareiškėjo skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundą. Nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių teisėtumo klausimas nėra šio ginčo dalykas, todėl teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl klausimų, nesusijusių su ginčo dalyku. Valstybinė darbo inspekcija, vadovaudamasi įstatymais ir veikdama savo kompetencijos ribose, atliko visus galimus procedūrinius ir procesinius veiksmus, tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, tyrimo metu objektyviai įvertino teismo eksperto ekspertizės išvadas, laiptų pakopų pločio bei laiptų turėklų neatitikimo įtaką nelaimingam atsitikimui darbe, todėl apelianto teiginiai, esą VDI neatliko išsamaus ir objektyvaus tyrimo, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (37) SD-10928, kuriuo VVD inspektorius paliko nenagrinėtą UAB „Palink“ 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundą dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe 2014 m. liepos 7 d. pakartotinio tyrimo akto, ir grąžino skundą pareiškėjui, bei įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neįsigilino į skundo esmę ir pareiškėjo nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nepasisakė dėl pareiškėjo ginčijamos pakartotinio tyrimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties, priimdamas sprendimą nesivadovavo ABTĮ 87 straipsnio nuostatomis.

Administraciniame procese taikomas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t.y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo būdą bei apimtį nustato pareiškėjas skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pabrėžtina, kad bylą nagrinėjantis teismas turi nagrinėti bylą pareiškėjo skundo dalyko ribose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo dalykas – reikalavimas panaikinti Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (37) SD-10928 ir įpareigoti VVD inspektorių iš naujo atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pažymėtina, kad šis pareiškėjo reikalavimas susideda iš dviejų dalių: reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą, ir reikalavimo panaikinus šį aktą įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomą veiksmą - iš naujo atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Taigi šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimo antrosios dalies išsprendimas priklauso nuo to, kaip išsprendžiama (patenkinama ar nepatenkinama) pirmoji reikalavimo dalis.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta apimtimi, pabrėždama, kad teismas nagrinėja bylą pareiškėjo skundo dalyko ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje administracinio ginčo ribas nustatė teisingai. Pagal pareiškėjo skundo dalyką šioje byloje nagrinėtini tik procedūriniai klausimai, t.y. ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundą paliko nenagrinėtą. Pakartotinio patikrinimo aktas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl, priešingai nė teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendime neturėjo pasisakyti dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių ir nepasisakydamas šiais klausimais ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies bei kitų procesinės teisės normų nepažeidė.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo dalyką, teismas turėjo nustatyti ar atsakovas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (37) SD-10928 pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundą paliko nenagrinėtą ir jį grąžino pareiškėjui, ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, spręsti ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomą veiksmą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Palink“ darbuotojai R. P. 2013 m. rugsėjo 9 d. įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas darbe (nukrito nuo laiptų ir patyrė (duomenys neskelbtini) traumą).

Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas yra specialiaisiais šios srities norminiais teisės aktais reglamentuota procedūra, kurią atliekant priimami teisės aktų numatyti administraciniai aktai, kurie gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes turi būti atsižvelgiama į specialiuosius teisės aktus, kurie reglamentuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą ir su tuo susijusių skundų nagrinėjimą, taip pat į bendrąsias piliečių skundų nagrinėjimo taisykles, kurias nustato Viešojo administravimo įstatymas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustatė, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nelaimingo atsitikimų darbe tyrimo tvarkos nereglamentuoja, tik imperatyviai nustato pareigą ištirti visus nelaimingus atsitikimus darbe Vyriausybės nustatyta tvarka (DSSĮ 44 straipsnis). Lengvų, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų darbe, sukėlusių darbuotojo mirtį, ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (bylai aktuali Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr.1562 redakcija).

Pagal NADTA nuostatų 59 punktą, atlikus papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, gali būti paliktas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu surašytas atitinkamos formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (padaryta išvada) arba jis papildytas, arba surašytas naujas atitinkamos formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, arba tyrimas nutrauktas, kaip nurodyta šių Nuostatų 12 punkte. NADTA nuostatų 60 punkte nurodyta, kad papildomo ar pakartotinio tyrimo medžiaga nagrinėjama Valstybinėje darbo inspekcijoje. Nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas nepažeidžiant šių Nuostatų reikalavimų, per 10 darbo dienų nuo papildomo ar pakartotinio tyrimo medžiagos gavimo ji išsiunčiama šių Nuostatų 53 punkte nustatyta tvarka, nurodžius sprendimą dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo. Iš NADTA nuostatų 59-60 punktuose nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad atlikus pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, yra numatyta privalomoji procedūra, kurią turi atlikti VDI, t.y. turi patikrinti, ar nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas nepažeidžiant šių Nuostatų reikalavimų ir priimti atitinkamą sprendimą, kuriame nurodoma dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo.

Byloje nustatyta, kad dėl UAB „Palink“ darbuotojai R. P. 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykusio sunkaus nelaimingas atsitikimas darbe VDI vyriausioji darbo inspektorė 2013 m. spalio 8 d. surašė nelamingo atsitikimo darbe aktą Nr.39 (toliau – ir NAD aktas Nr.39), kurio 17 punkte nurodė, kad saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta (kodas 43). VVD inspektoriaus 2013 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V-471, atsižvelgiant į nukentėjusios atstovo prašymą ir VDI NAPL skyriaus 2013 m. lapkričio 11 d. išvadą Nr.60, kurioje nurodyta, kad tikslinga papildyti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą duomenimis apie laiptų nuolydį, buvo paskirtas sunkaus nelaimingo atsitikimo papildomas tyrimas (NADTA nuostatų 75 punktas).

Papildomą tyrimą atlikusi VDI Kauno skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2014 m. sausio 23 d. papildomo tyrimo aktu papildė NAD akto Nr.39 7 punktą, kuris skirtas nelaimingo atsitikimo aplinkybių nustatymui, duomenimis apie laiptus nuo kurių nukrito UAB „Palink“ darbuotoja R. P. Nurodė, kad laiptų pakopų tame pačiame laiptatakyje skirtumas pagal standarto LST EN ISO 141223 5.3 punkto reikalavimus neviršija 15 procentų. VDI NAPL skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė 2014 m. vasario 19 išvadą Nr. VD-18, kuria pasiūlė VVD inspektoriui pripažinti, kad papildomas tyrimas atliktas pagal NADTA nuostatų reikalavimus ir papildomo tyrimo metu surinkta medžiaga pripažintina neatsiejama VDI atliktų tyrimų dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo dalimi.

VVD inspektoriaus pareigas einantis jo pavaduotojas 2014 m. vasario 19 sprendimu Nr.(37)SD-2624, sutikdamas su minėta išvada, joje išdėstytus pasiūlymus patvirtino šiuo administraciniu aktu. VVD inspektorius 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-158, atsižvelgdamas į tai, kad pastebėti neatitikimai tarp standarto EN ISO 14122-3:2001 oficialiąja kalba ir šio standarto lietuviškosios versijos LST EN ISO 14122-3:2001, dėl ko galėjo būti netinkamai išaiškintos standarto nuostatos, vadovaudamasis NADTA nuostatų 56.1 punktu, paskyrė sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinį tyrimą, kurį pavedė atlikti VDI NAPL skyriaus vyresniajai darbo inspektorei O.

Ž. Atlikusi pakartotinį sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą minėta VDI NAPL skyriaus vyresnioji darbo inspektorė surašė 2014 m. liepos 7 d. pakartotinio tyrimo aktą, kuriame atitinkamai koregavo NAD akto Nr.39 7 punktą (nelaimingo atsitikimo aplinkybės) ir 17 punktą (nelaimingo atsitikimo priežastys), kuriame išbraukė sakinį „Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta“ ir, atsižvelgdama į sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinio tyrimo metu paskirtos ir atliktos strigtinių laiptų ekspertizės 2014 m. birželio 11 d. akto Nr.10/14 išvadas, įrašė nelaimingo atsitikimo priežastį „Netinkamas darbo vietos įrengimas – kodas 06“.

UAB „Palink“ atstovas, dalyvavęs nelaimingo atsitikimo darbe pakartotiniame tyrime, įmonės atstovas darbų saugai ir įmonės vadovas Pakartotinio patikrinimo akte įrašė, kad nesutinka su 17 punkte nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, o 2014 m. liepos 7 d. rašte (Pakartotinio patikrinimo akto priede) išdėstė nesutikimo priežastis ir pareiškė nuomonę, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi turi būti nurodyta „Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta – kodas 43“, t.y. taip, kaip buvo nurodyta NAD akto Nr.39 17 punkte.

Į šį pareiškėjo raštą 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. VD-45 atsakė sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinį tyrimą atlikusi VDI NAPL skyriaus vyresnioji darbo inspektorė O. Ž., nurodydama priežastis dėl kurių nėra pagrindo keisti Pakartotinio tyrimo metu nustatytą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį (kodas 06) į pareiškėjo nurodytą (kodas 43). VDI NAPL skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 16 d. išvadoje dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo pakartotinio tyrimo Nr. VD-48, pateikė VVD inspektoriui savo išvadą ir pasiūlymus.

VVD inspektorius, sutikdamas su VDI NAPL skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 16 d. išvadoje Nr. VD-48 pateiktais pasiūlymais, 2014 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr.(37) SD-9680, t. y. administracinį aktą, kuris pagal NADTA nuostatų 60 punktą turi būti priimtas VDI išnagrinėjus pakartotinio tyrimo medžiagą, įvertinus ar pakartotinis tyrimas atliktas nepažeidžiant šių Nuostatų ir atitinkamai nurodant dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo. VVD inspektorius 2014 m. liepos 17 d. sprendimu Nr.(37) SD-9680 nusprendė: pripažinti, kad UAB „Palink“ darbuotojai R.

P. 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais (1 punktas); 2014 m. liepos 7 d. pakartotinio tyrimo aktą ir visą pakartotinio bei papildomo tyrimų metu surinktą medžiagą, laikyti neatsiejama pirminio tyrimo, dėl kurio surašytas NAD aktas Nr.39, medžiagos dalimi (2 punktas); pripažinti 2014 m. sausio 23 d. sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo aktą ir su juo susijusius administracinius aktus (VDI Nelaimingų atsitikimų skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2014 m. vasario 19 d. išvadas Nr. VD-18 ir VVD inspektoriaus pavaduotojo, atlikusio VVD inspektoriaus 2014 m. vasario 19 d. sprendimą Nr.(37)SD-2624), negaliojančiais (3 punktas): administracinę procedūrą baigti (4 punktas).

Iš minėtos UAB „Palink“ darbuotojai R. P. 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo eigos, ją vertinant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje numatytos ir NADTA nuostatuose detalizuotos sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūros kontekste, matyti, kad pareiškėjo skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavimo dieną galutinis administracinis aktas, kuriame patvirtinta nelaimingo atsitikimo priežastis (kodas 06), nustatyta pakartotinio tyrimo metu, yra VVD inspektoriaus 2014 m. liepos 17 d. sprendimas Nr.(37) SD-9680. Būtent šiuo administraciniu aktu VVD inspektorius patvirtinto, kad nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas buvo atliktas vadovaujantis NADTA nuostatų reikalavimais, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra ta, kuri nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinio tyrimo metu, taip pat nustatė, kurios ankstesnio tyrimo išvados negalioja. Pareiškėjas UAB „Palink“ nesutinka būtent su 2014 m. liepos 7 d. pakartotinio tyrimo metu nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi (kodas 06) ir siekia, kad būtų palikta pirminio tyrimo metu nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (kodas 43).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe pirminio tyrimo išvadų (aktų) apskundimo tvarka nėra tapati tvarkai, kuri norminiuose teisės aktuose yra nustatyta nelaimingų atsitikimų darbe papildomo ar pakartotinio tyrimo išvadų apskundimui. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnį ir NADTA nuostatus nėra numatyta, kad atlikus nelaimingo atsitikimo darbe pirminį tyrimą ir surašius nelaimingo atsitikimo darbe aktą, tyrimo medžiaga turėtų būti nagrinėjama VDI. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe aktu, gali jį skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o VVD inspektoriaus priimtą sprendimą gali skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (DSSĮ 44 straipsnio 7 dalis, NADTA nuostatų 71, 73,74,75 punktai).

Ginčui reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas nesutinka su nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinio tyrimo išvada. Minėta, kad NADTA nuostatų 60 punktas numato nelaimingo atsitikimo papildomo ar pakartotinio tyrimo medžiagos nagrinėjimo VDI privalomąją procedūrą, kurios tikslas nustatytai, ar papildymas/pakartotinis tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant NADTA nuostatų ir priimti sprendimą dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo. Taigi VVD inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe papildomo ar pakartotinio tyrimo medžiagą vertina atlikdamas NADTA nuostatų 60 punkte numatytas procedūras ir savo poziciją išdėsto atitinkamame administraciniame akte (šiuo atveju 2014 m. liepos 17 d. sprendime Nr.(37) SD-9680).

Valstybinė darbo inspekcija yra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo prasme papildomas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas yra administracinė procedūra, kuri šio ginčo atveju prasidėjo VVD inspektoriui 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-158 pavedus atlikti nelaimingo atsitikimo pakartotinį tyrimą ir baigėsi VVD inspektoriaus 2014 m. liepos 17 d. sprendimu Nr.(37) SD-9680. Kad šis sprendimas yra ginčui aktualaus nelaimingo atsitikimo pakartotinio tyrimo administracinės procedūros baigiamasis dokumentas nurodyta ir šiame sprendime (4 punkte).

Taigi pareiškėjas, turėdamas pagrindą teigti, kad nelaimingo atsitikimo pakartotinio tyrimo procedūra buvo atlikta neužtikrinant NADTA nuostatų reikalavimų ir nesutikdamas su pakartotinio tyrimo metu nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastimi, turėjo paduoti skundą teismui dėl VVD inspektoriaus 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr.(37) SD-9680 (DSSĮ 44 straipsnio 7 dalis, VDDĮ 10 straipsnis, NADTA nuostatų 76,77 punktai). Šiuo atveju pareiškėjas skundą padavė tam pačiam viešojo administravimo subjektui (VVD inspektoriui), kuris pareiškėjo skundžiamu klausimu jau buvo pasisakęs 2014 m. liepos 17 d. sprendime Nr.(37) SD-9680), priimtame atliekant NADTA nuostatų 60 punkte numatytus veiksmus, pateikdamas savo išvadas dėl pakartotinio tyrimo metu atliktos pakartotinio tyrimo procedūros atitikties NADTA nuostatų reikalavimams ir nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties pagrįstumo, be kita ko, įvertindamas ir pareiškėjo 2014 m. liepos 7 d. rašte išdėstytą nesutikimą su pakartotinio tyrimo procedūra ir išvadomis.

Taigi pareiškėjas, gavęs VVD inspektoriaus 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr.(37) SD-9680 ir prie jo pridėtą nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinio tyrimo medžiagą, 2014 m. rugpjūčio 7 d. paduodamas skundą VVD inspektoriui ir prašydamas panaikinti Pakartotinio tyrimo akte nustatytą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį (kodas Nr.06), netinkamai vadovavosi teisės normomis. Pareiškėjo skunde teismui nurodytas VDDĮ 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių prašymus ir skundus dėl VDI inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo, yra bendroji įstatymo norma, kuri suteikia VVD inspektoriaus kompetenciją nagrinėti skundus, tačiau dėl skundo padavimo VVD inspektoriui kiekvienu konkrečiu atveju turi būti remiamasi teisės aktais, kurie nustato konkrečių administracinių procedūrų ir jas atliekant priimtų administracinių aktų apskundimo tvarką.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Aptariamo straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Palyginus pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundo VVD inspektoriui turinį su 2014 m. liepos 7 d. rašto VDI, kuriame išdėstytas UAB „Palink“ nesutikimas su Pakartotinio patikrinimo aktu ir jame nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastimi, turiniu, nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. skunde pažodžiui pakartotas 2014 m. liepos 7 d. rašto turinys. Šis pareiškėjo raštas buvo vienas iš nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo medžiagos dokumentų , kurį VVD inspektorius vertino kartu su visa pakartotinio tyrimo medžiaga (NADTA nuostatų 60 punktas), priimdamas 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr.(37) SD-9680). Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 7 d. skunde nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie VVD inspektoriui nebuvo žinomi iš pareiškėjo 2014 m. liepos 7 d. rašto ir kurie buvo įvertinti VVD inspektoriui priimant 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr.(37) SD-9680.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) ir apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su VVD inspektoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (37) SD-10928, nes atsakovas šiuo administraciniu aktu pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundą paliko nenagrinėtą ir grąžino pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai (Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis). Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė