37440b1d-abc6-49c7-85a0-e3cc263bf34e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-2224-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00218-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Jurgitai Petkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė :1. PareiÅ¡kėjas D. V. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-10-29 iki 2015-11-05 LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo spintelių, veidrodžio, neužtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas ir ventiliacija, nebuvo įrengtas pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukas, o nuo už kameros lango esančių Å¡iukÅ¡lių sklido smarvė.

Sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje kameros patalpoje ir neturėjo atskiros oro Å¡alinimo sistemos. Pasivaikščioti kiemelyje pareiÅ¡kėjas galėjo tik 1 val. per dienÄ . Be to, dažnai pasivaikščiojimai buvo organizuojami anksti ryte, nepavalgius pusryčių bei nespėjus sutvarkyti kameros. Dėl Å¡ių neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , diskomfortu, psichologinę kančiÄ , taip pat pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ tenkinti.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 13–21) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis apšvietimo normas, bei aliarmo signalizacijos mygtukai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema.

Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Nuteistieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore, tai atitinka teisės aktuose numatytus rėžimo reikalavimus. PareiÅ¡kėjas pasivaikščioti buvo vedamas pagal LukiÅ¡kių TI-K patvirtintÄ dienotvarkę. Teismo posėdyje LukiÅ¡kių TI-K atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismask o n s t a t u o j a :PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad nuo 2015-10-29 iki 2015-11-05 LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).7. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-10-29 iki 2015-11-05.

Minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 109 (7,31 kv. m), Nr. 112A (6,34 kv.

m) ir Nr. 265 (7,87 kv. m), jam tekdavo nuo 2,11 kv. m iki 7,87 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 7 dienas, iš jų – 2 dienas pareiškėjas kamerose praleido neužtikrinant teisės aktuose įtvirtinto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimo.8. Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.9. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.10. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 2 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.11. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.12.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .13. Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.14.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad tualetas Lukiškių TI-K įrengtas gyvenamojoje kameroje, neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, jame nebuvo veidrodžio. 14.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015).

Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiÅ¡kia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali bÅ«ti bloginama.14.2. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara.

Taigi sanitarinis mazgas nėra įrengtas atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema. 14.3. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su sanitarinio mazgo LukiÅ¡kių TI-K įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.14.4.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ . EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ .

Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ asmens bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis iÅ¡lieka visÄ laikÄ visiÅ¡kai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ , 2007-07-19 sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ir kt.). Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.14.5. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu (veidrodžio nebuvimo).15. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo įrengtos spintelės. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse įtvirtinta, kad tardymo izoliatorių kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 punktas).

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose. IÅ¡ pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas tardymo izoliatoriaus kamerose įrengti spinteles, kadangi pastarosios gali bÅ«ti pakeistos lentynomis. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad, atsižvelgiant į asmenų skaičių, kamerose yra įrengtos lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms susidėti.

Taigi toks baldų įrengimas atitinka teisės aktuose įtvirtintÄ reguliavimÄ , o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl spintelių neįrengimo atmestini.16. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros neatitiko higienos normų – jose nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo ir ventiliacijos, be to, nuo už kameros lango esančių Å¡iukÅ¡lių sklido smarvė. 16.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, buitinių atliekų konteinerių aikÅ¡telės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; aikÅ¡telės turi bÅ«ti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi bÅ«ti sandarÅ«s, su dangčiais (18.5 punktas).

Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).16.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017-02-06 raÅ¡tas Nr. 2.10-1394(16.16.19.10.12) (b. l. 11), kuriame nurodyta, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiÅ¡kėjo skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.

Å iÄ aplinkybę 2017-07-06 raÅ¡tu Nr. 24-688 (b. l.

22) patvirtino ir LukiÅ¡kių TI-K. Be to, iÅ¡ atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 109 ir Nr. 112A, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas) nustatyta, kad: kamerų Nr. 109 ir 112A apÅ¡vietimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kamerų vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus (2015-07-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1707 (b. l. 29–30), 2015-10-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2367 (b. l. 39), 2015-12-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2761 (b. l. 41), 2015-12-23 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2936 (b. l. 49–50)); buitinės atliekos surenkamos gyvenamosiose patalpose į talpas, skirtas jų surinkimui, ir kartÄ per dienÄ iÅ¡neÅ¡amos, susidariusios buitinės atliekos saugomos uždaroje, asfaltuotoje aikÅ¡telėje, buitinių atliekų konteineriai su dangčiais, tai atitinka nustatytus reikalavimus (2015-01-16 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-65 (b. l. 43–45), 2015-10-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2205 (b. l. 47–48)).

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo, vėdinimo bei buitinių atliekų laikymo atmestini kaip nepagrįsti.

17. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasivaikščioti kiemelyje jis galėdavo tik 1 valandÄ per dienÄ , be to, kas antrÄ dienÄ pasivaikščioti jis buvo vedamas 6 val. ryto, dar nespėjęs pavalgyti pusryčių ir susitvarkyti kameros, todėl dažnai buvo priverstas neiÅ¡eiti į kiemelį. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo argumentai, esÄ kas antrÄ dienÄ jis buvo vedamas pasivaikščioti 6 val. ryte ir dėl to dažnai turėjo atsisakyti pasivaikščiojimo, laikytini abstrakčiais, kadangi pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kuriomis konkrečiai dienomis buvo Å¡ios aplinkybės. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K praleido itin trumpÄ laikÄ (7 dienas), todėl turėtų prisiminti, kuriomis dienomis jo teisės galimai buvo pažeistos. Kita vertus, byloje pateikta LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtinta LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkė (b. l. 56), kurioje nurodyta, jog darbo dienomis rytinis tualetas ir kamerų tvarkymasis vykdomas nuo 6.00 iki 6.10 val. (poilsio ir Å¡venčių dienomis – nuo 7.00 iki 7.10 val.), pusryčiai organizuojami nuo 6.10 iki 7.00 val. (poilsio ir Å¡venčių dienomis – nuo 7.10 iki 8.00 val.), o pasivaikščiojimas ir kitos užimtumo priemonės visomis dienomis vykdomos nuo 6.30 iki 12.30 val.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pasivaikščioti pareiÅ¡kėjas buvo vedamas laikantis minėtos dienotvarkės. Atsižvelgdamas į tai, konstatuoti kokius nors pažeidimus teismas neturi pagrindo.18. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo įrengtų aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukų. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas).

Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, tuo tarpu aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams.

Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi LVAT (žr. 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A236-858/2015, 2014-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-150/2014). Kita vertus, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad gyvenamosiose kamerose aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , yra įrengti. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, konkrečios situacijos (kada ir kokiomis aplinkybėmis), kurios metu ginčo laikotarpiu jam buvo iÅ¡kilusi grėsmė, dėl kurios reikėtų kviesti budintį pareigÅ«nÄ , byloje tokių duomenų taip pat nėra.

Taigi pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pavojaus mygtukų įrengimo kamerose laikytini abstrakčiais ir nėra susiję su pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu. 19. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata – dėl prasto kameros apÅ¡vietimo skaudėdavo akis, sukosi galva. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje (žr. Å¡io teismo sprendimo 16.2 punktÄ ), teismas nenustatė jokių LukiÅ¡kių TI-K kamerų apÅ¡vietimo reikalavimų pažeidimų.

Be to, pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata. Ä® bylÄ pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2017-02-06 raÅ¡te Nr. S-767 (b. l.

10) nurodyta, kad D. V. ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. IÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 58–73) matyti, kad ginčo laikotarpiu jokių pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimų neužfiksuota. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiÅ¡kėjo sveikatos pakitimus, kuriuos nulėmė netinkamos kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu.20. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų (minimalaus asmeniui tenkančio kameros ploto ir sanitarinio mazgo įrengimo) mastÄ ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 35 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 35 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo D. V. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 35 Eur (trisdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas             Rytis Krasauskas