37435c49-c46b-48cd-a628-cdf8d51d170c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1061-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02211-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; .1.18.1.1.2 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovo V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kelių priežiÅ«ra“ ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl nuostolių priteisimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė valstybės įmonė (toliau – ir VÄ®) „Kelių priežiÅ«ra“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. 218 479,42 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu – areÅ¡tavo atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ nevirÅ¡ijant 218 479,42 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, nurodė areÅ¡tuoti trÅ«kstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kove ir naudoti bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis palikta nepakeista.

3. Atsakovas V. M. teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. PraÅ¡yme nurodė, kad situacija, buvusi nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo metu, yra iÅ¡ esmės pasikeitusi, todėl yra pagrindas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti. Pirma, V. M. yra visiÅ¡kai iÅ¡teisintas dėl jam įkaltintų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat panaikintos V. M. taikytos kardomosios priemonės, įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų aukų fondÄ . Kadangi atsakovas buvo iÅ¡teisintas baudžiamojoje byloje dėl aplinkybių, kurios sudaro ieÅ¡kinio pagrindÄ Å¡ioje civilinėje byloje, turėtų bÅ«ti iÅ¡ naujo įvertinta, ar egzistuoja civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl turto areÅ¡to atsakovo atžvilgiu netaikymo teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų, nėra jokių įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Å¡iuo klausimu ar aplinkybių, sudarančių pagrįstÄ prielaidÄ manyti, kad atsakovas jam priklausantį turtÄ ketintų paslėpti, perleisti, apsunkinti ar pan. Atsakovas to nedarė ir neketina to daryti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad atsakovo išteisinimas baudžiamojoje byloje nesudaro neabejotino ir neįrodinėtino pagrindo netaikyti jam civilinės atsakomybės. Teismas pritarė ieškovės atsiliepimo argumentams, kad ieškinys pareikštas dėl žalos iš atsakovo priteisimo, įrodinėjant atsakovo neteisėtus veiksmus atskirais epizodais dėl: nepagrįsto išeitinių išmokų darbuotojams, atleistiems pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį, išmokėjimo; nepagrįsto priedų darbuotojams išmokėjimo; nepagrįsto vykimo į komandiruotes; nepagrįsto pašalpų ir piniginių dovanų skyrimo; neteisėto verslo kortelės naudojimo; netinkamai naudotų įmonės rezervo lėšų ir neteisėto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo. O baudžiamojo proceso tvarka buvo vertinamos aplinkybės tik dėl pastarojo epizodo. Be to, teismas pažymėjo, kad civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas ir vertinamas daug plačiau ir, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.

6. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad iÅ¡nyko antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga, kadangi atsakovas nepateikė kokių duomenų apie jo turtinės bÅ«klės pagerėjimÄ , lyginat su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-246-180/2018 konstatuotomis aplinkybėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

7. Atsakovas V. M. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi atsakovo V. M. atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

7.1. Itin griežtas atsakovo teisių suvaržymas – didelės vertės atsakovo turto areÅ¡tas – taikomas beveik 6 metus, per kuriuos atsakovas, bÅ«damas pensinio amžiaus asmuo, su savo turtu negali atlikti jokių su pragyvenimu susijusių veiksmų, esant tokiai situacijai, tai yra visuotinai suprantama aplinkybė, kurios net nereikia įrodinėti. Ilgus metus trunkantis turto areÅ¡tas itin varžo atsakovo gyvenimÄ , blogina gyvenimo kokybę, kliudo įsigyti bÅ«tiniausias prekes, vaistus ir kt. Esant atsakovo turto areÅ¡tui, atsakovas neturėjo jokių galimybių pagerinti savo turtinės bÅ«klės.

7.2. Nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. BÅ«tent ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau tokių duomenų byloje nėra, jų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas nutartyje.

7.3. V. M. visiškai išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, šios aplinkybės yra pakankamos vertinti, kad yra pagrįstų abejonių bent jau ieškinio preliminariu pagrįstumu. Įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl to negali būti sprendžiama priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8. IeÅ¡kovė AB „Kelių priežiÅ«ra“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė į realiÄ atsakovo turtinę situacijÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kinio suma atsakovui laikytina didele ir todėl gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Atsakovas nepateikė kokių duomenų apie jo turtinės bÅ«klės pagerėjimÄ , lyginat su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-246-180/2018 konstatuotomis aplinkybėmis.

8.2. Nei turto areÅ¡tas, nei jo panaikinimas savaime nelemia nei atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, nei pablogėjimo. Nekyla ginčo dėl to, kad laikinosios apsaugos priemonės, kokios yra pritaikytos Å¡ioje byloje, yra konservacinio pobÅ«džio. Tai yra, jos skirtos iÅ¡saugoti turtÄ , kurio gali prireikti vykdant ieÅ¡kovei galimai palankų teismo sprendimÄ .

8.3. Atsakovo argumentai, kad nekilnojamo turto areÅ¡tas neva varžo atsakovo gyvenimÄ , leidžia visiÅ¡kai pagrįstai tikėti, kad, panaikinus areÅ¡tÄ , atsakovas turtÄ perleis. Nes iÅ¡ paties atsakovo aiÅ¡kinimo seka, kad panaikinus turto areÅ¡tÄ , atsakovas šį turtÄ parduos ir gautus pinigus panaudos asmeninėms reikmėms (nesant jokios galimybės kontroliuoti panaudojimo „vaistams“ ar „bÅ«tiniausioms prekėms“).

8.4. Aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos 6 metus, nėra pagrindas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti. Tokio kriterijaus nenumato joks teisės aktas. Nagrinėjamu atveju procesas trunka ilgai ne dėl ieÅ¡kovės kaltės, o dėl to, kad paraleliai vyksta baudžiamoji byla. IeÅ¡kovė ne tik neinicijavo baudžiamosios bylos, bet ilgÄ laikÄ netgi nežinojo apie vykdomÄ ikiteisminį tyrimÄ . Visi suvaržymai, kuriuos patiria atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nulemti jo paties veiksmų, kuriuos ne tik ieÅ¡kovė, bet ir teisėsaugos pareigÅ«nai vertino kaip neteisėtus.

8.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nepriklausomai nuo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje pareikšto ieškinio preliminarus (prima facie) pagrįstumas nesumažėjo.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

11. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Dėl teismo pareigos užtikrinti proporcingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ

12. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartÄ konstatuota, kad vienas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimai). Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualiÄ kiekvieno asmens situacijÄ ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai).

13. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turi užtikrinti Å¡alių teisių pusiausvyrÄ â€“ turi bÅ«ti įvertinti Å¡alių teisėti interesai, nei vienai iÅ¡ jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų, nei reikalinga užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-999-464/2021).

14. Teismo pareiga užtikrinti proporcingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ yra akcentuojama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. EŽTT byloje UAB „JGK statyba“ ir Guselnikovas prieÅ¡ LietuvÄ pažymėjo, kad, net jeigu teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas taikytas „įstatymo numatytomis sÄ lygomis“ ir visuomenės interesams, toks apribojimas turi visada užtikrinti „teisingÄ pusiausvyrÄ â€œ tarp bendrojo visuomenės intereso ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų. Visų pirma tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo turi bÅ«ti iÅ¡laikytas protingas proporcingumo santykis (EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje UAB „JGK statyba“ ir Guselnikovas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 3330/12, 127 punktas).

15. Minėtoje civilinėje byloje EŽTT, įvertinęs, kad pati civilinė byla truko itin ilgÄ laikÄ , visu jos nagrinėjimo metu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (turto areÅ¡to nutartys galiojo daugiau nei vienuolika metų pirmojo teismo proceso metu ir deÅ¡imt metų antrojo teismo proceso metu), pažymėjo, kad, nors turto areÅ¡tas ir galėjo bÅ«ti taikomas, tačiau tai neatleido teismų nuo pareigos nustatyti ir pagrįsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iÅ¡ tiesų atitinka sÄ lygas, nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose, ir ar tos sÄ lygos vykstant teismo procesams neiÅ¡nyko. EŽTT akcentavo, kad, nors ginčijamos areÅ¡tÄ taikyti nutartys formaliai turėjo „teisėtÄ tikslÄ â€œ, tačiau, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dį ir, ypatingai, į trukmę, tos priemonės galėjo turėti tam tikrų neigiamų ekonominių pasekmių pareiÅ¡kėjai bendrovei ir sutrukdyti jos įprastÄ veiklÄ , apribodamos jos teises ir interesus daugiau nei buvo bÅ«tina (EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje UAB „JGK statyba“ ir Guselnikovas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 3330/12, 136 ir 139 punktai).

16. Turto areÅ¡tas pagal savo pobÅ«dį yra griežta ir apribojanti priemonė. Dėl jos poveikio savininko teisėms, gali iÅ¡kilti grėsmė jo pagrindinei verslo veiklai ar netgi gyvenimo sÄ lygoms. LaikinÄ turto areÅ¡tÄ iÅ¡ esmės gali pateisinti „visuomenės interesas“, jeigu juo siekiama užtikrinti, jog ginčijamas turtas nebÅ«tų perleistas tretiesiems asmenims iki teismo proceso pabaigos, tam, kad bÅ«tų užtikrintas kreditoriaus ieÅ¡kinio patenkinimas. Tačiau, atsižvelgiant į jų ribojantį pobÅ«dį, laikinÄ sias apsaugos priemones reikia panaikinti, kai nebėra poreikio jas taikyti, kadangi, kuo ilgiau tokios priemonės taikomos, tuo daugiau paveikiamas netrukdomas savininko naudojimasis savo nuosavybe (EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje UAB „JGK statyba“ ir Guselnikovas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 3330/12, 129-130 punktai).

17. Negriežtosios teisės Å¡altiniuose (angl. soft-law) taip pat pažymima proporcingumo principo svarba taikant laikinÄ sias apsaugos priemones civiliniame procese. Pavyzdžiui, 2020 m. ELI / UNIDROIT modelinėse Europos civilinio proceso taisyklių 185 taisyklė numato, kad laikinoji apsaugos priemonė turėtų kuo mažiau apriboti atsakovÄ . Teismas turi užtikrinti, kad priemonės poveikis nebÅ«tų neproporcingas interesams, kuriuos praÅ¡oma apsaugoti. ALI / UNIDROIT tarptautinio civilinio proceso principų 8.1 paptunktis taip pat nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis proporcingumo principu (ALI / UNIDROIT Principles of Transnational Civil Procedure, 2006 m. The American Law Institute and UNIDROIT).

18. Europos SÄ jungos teisės aktuose taip pat numatytas proporcingumo reikalavimas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, pavyzdžiui, 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sÄ skaitos blokavimo įsakymo procedÅ«ra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 14 punkte pažymėta, kad sÄ lygomis, kuriomis remiantis iÅ¡duodamas blokavimo įsakymas, turėtų bÅ«ti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp kreditoriaus interesų siekti, kad bÅ«tų iÅ¡duotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui įsakymu.

19. Teisės doktrinoje pažymima, kad daugumoje teisės sistemų reikalaujama tam tikros Å¡alių interesų pusiausvyros, tam tikro proporcingumo tarp priemonės ir ja siekiamų tikslų. Laikinosios apsaugos priemonės varžo ginčo Å¡alių interesus. Toks varžymas gali bÅ«ti leidžiamas siekiant užkirsti keliÄ didesnei žalai, tačiau jis neturėtų bÅ«ti toks, kad bÅ«tų nepataisomas arba neproporcingas (D. Draguiev. Interim Measures in Cross-Border Civil and Commercial Disputes. Springer Cham, 2023, 56, 64 p.). Lietuvos teisės doktrinoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas gali bÅ«ti vertinamas ir po jų pritaikymo. Tokiu atveju aktualÅ«s įvairÅ«s klausimai, kurie atsiranda po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, pavyzdžiui, vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita (CPK 148 straipsnis), laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas (CPK 149 straipsnis) ir kt. (A. Doržinkevič. Proporcingumo principas ir šį principÄ Ä¯gyvendinančių priemonių klasifikavimas laikinųjų apsaugos priemonių kontekste. Teisė. 2022, 123, 93 p.).

20. Taigi, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos proporcingai, o neproporcingi apribojimai neturi bÅ«ti taikomi. CPK nuostatos, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , numato įvairius bÅ«dus, kuriais galima užtikrinti tinkamÄ Å¡alių teisių pusiausvyrÄ â€“ galima pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones pakeisti (CPK 148 straipsnio 1 dalis); teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo sÄ skaitÄ arba už atsakovÄ yra laiduojama (CPK 148 straipsnio 2 dalis); laikinÄ sias apsaugos priemones galima panaikinti (CPK 149 straipsnio 1 dalis); ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 146 straipsnio 1 dalis) ir pan. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ reglamentuojančios normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai ir taikomos tokiu bÅ«du, kad viso laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu bÅ«tų iÅ¡laikoma tinkama Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyra, garantuojamas proporcingumo principo laikymasis viso atsakovo teisių suvaržymo metu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

21. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)panaikinimo pagrįstumo. Remiantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti panaikinamos dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, Å¡ie asmenys turi teisę bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjančiam teismui pateikti praÅ¡ymus panaikinti jiems taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

22. Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas ir aiÅ¡kindamas CPK 149 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nyko Å¡ių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neturi bÅ«ti iÅ¡ naujo sprendžiama dėl CPK 144 straipsnyje įtvirtintų bÅ«tinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų egzistavimo ir (ar) kvestionuojamas nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas, o tik vertinamos aplinkybes, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, kurios gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų vertinimÄ .

23. Tiek atsakovo praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžiu V. M. buvo visiÅ¡kai iÅ¡teisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje (turto iÅ¡Å¡vaistymas), 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas – tikėtinÄ ieÅ¡kinio pagrįstumÄ bei grėsmę bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nei vykęs ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimas nebuvo aktualus, o bÅ«tent, nei praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis ar Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis nebuvo grindžiama aplinkybėmis, susijusios su baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimu ir nagrinėjimu. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kalinamasis aktas baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas tik 2019 m. rugsėjo 18 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taigi praÅ¡yme nurodytos aplinkybės dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo neturi esminės teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi Å¡ios aplinkybės nesudarė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinio pagrindo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovo išteisinimas baudžiamojoje byloje nesudaro neabejotino ir neįrodinėtino pagrindo netaikyti jam civilinės atsakomybės nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriuose nurodyta, kad ieškinys pareikštas dėl žalos iš atsakovo priteisimo, įrodinėjant jo neteisėtus veiksmus atskirais epizodais dėl nepagrįsto išeitinių išmokų darbuotojams, atleistiems pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, išmokėjimo; nepagrįsto priedų darbuotojams išmokėjimo; nepagrįsto vykimo į komandiruotes; nepagrįsto pašalpų ir piniginių dovanų skyrimo; neteisėto verslo kortelės naudojimo; netinkamai naudotų įmonės rezervo lėšų ir neteisėto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo. O baudžiamojo proceso tvarka buvo vertinamos aplinkybės tik dėl pastarojo epizodo. Todėl šiose bylose nustatinėtini dalykai yra skirtingi, netapatūs.

25. Sutiktina su atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentais, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas nepaneigia tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo, taip pat savaime neeliminuoja grėsmės bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar nesuponuoja atsakovÄ laikyti sÄ Å¾iningu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai nutarė, kad teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡iuo atveju nėra.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡ esmės buvo grindžiama dviem pagrindiniais argumentais – didele ieÅ¡kinio suma bei prasta atsakovo finansine padėtimi, o bÅ«tent tuo, kad atsakovo turimo turto vertė yra keletÄ kartų mažesnė nei ieÅ¡kinio suma. AnalogiÅ¡kais argumentais yra grindžiamas ir atsikirtimas į atskirÄ jį skundÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su Å¡iais motyvais sutikti.

27. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali bÅ«ti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda iÅ¡saugoti jo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Tiesioginės sÄ sajos tarp pareikÅ¡to reikalavimo sumos ir galimos grėsmės bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-620-943/2019 ir kt.). Be to, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad finansinis nepajėgumas vykdyti sprendimÄ ir siekis iÅ¡vengti teismo sprendimo vykdymo yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019 ir kt.).

28. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukÅ«rimui arba jų sukaupimui, kad vėliau bÅ«tų galima iÅ¡ karto atsiskaityti su kreditoriumi, prieÅ¡ingai, Å¡is procesinis institutas skirtas užkardyti nesÄ Å¾iningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-183-407/2021). Be to, turi bÅ«ti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios atitiktų ekonomiÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principus, kuriais turi bÅ«ti užtikrinta byloje dalyvaujančių Å¡alių interesų pusiausvyra. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

29. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju reikÅ¡minga laiko tai, kad atsakovo atžvilgiu yra taikomos labiausiai atsakovo interesus varžančios laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo viso turto areÅ¡tas, kuris galioja nuo 2017 m. spalio 25 d. Remiantis į bylÄ pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡ais, atsakovo turtui taikomas turto areÅ¡tas, kuriuo be kita ko apribota disponavimo teisė. Disponavimo teisės apribojimas – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimÄ â€“ teisės turtÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, iÅ¡nuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtÄ sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas (TAARÄ® 2 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad, areÅ¡tavus turtÄ ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areÅ¡tuoto turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ribojimai, taikomi atsakovo turtui jau 6 metus, yra neproporcingi siekiamam tikslui.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinė byla yra nagrinėjama jau itin ilgÄ laikÄ , buvo sustabdyta nuo 2019 m. lapkričio 19 d. ir, priėmus kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, konstatuota, kad civilinės bylos sustabdymo pagrindas nėra iÅ¡nykęs. Nors civilinės bylos nagrinėjimas tęsiasi itin ilgai iÅ¡ esmės dėl ne nuo bylos Å¡alių priklausančių priežasčių, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių itin varžančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovo interesus, todėl yra neproporcingos, neekonomiÅ¡kos ir neteisingos.

31. Taigi susiklosčius esamai situacijai, o bÅ«tent, nesant teisinio pagrindo panaikinti taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau pripažinus, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja atsakovo teises ir interesus, reikalinga spręsti dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama teismo teisė savo iniciatyva pakeisti praÅ¡omÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę tokiu bÅ«du, kad ji atitiktų proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1175-370/2022; 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-661-910/2022).

32. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje turto areÅ¡tas atsakovo atžvilgiu yra taikomas jau itin reikÅ¡mingÄ laiko tarpÄ , t. y. virÅ¡ 6 metų, be to, EŽTT praktikoje pažymima, kad ilgai trunkantis teismo procesas gali nulemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnio 1 protokolo pažeidimÄ , jeigu teismas atsisako suÅ¡velninti pritaikomus apribojimus (žr. EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje UAB „JGK statyba“ ir Guselnikovas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 3330/12), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti civilinėje byloje taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinant atsakovui taikomÄ turto areÅ¡tÄ ir atliekant įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) taikant tik dalį disponavimo turtu apribojimų, o bÅ«tent, uždraudžiant turtÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti ir įkeisti, tam, kad bÅ«tų užkirstas kelias toliau taikyti itin neproporcingai atsakovo interesus varžančius apribojimus.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios CPK 149 straipsnio 2 dalies redakcijos, laikinÄ sias apsaugos priemones galėjo panaikinti ir teismas savo iniciatyva tais atvejais, kai buvo bÅ«tina apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir nepanaikinus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, tačiau Å¡i teismo teisė buvo panaikinta priėmus atitinkamus įstatymo pakeitimus. Ä®statymų leidėjas tokį pasirinkimÄ grindė tuo, kad teisinis reguliavimas pernelyg iÅ¡plėtė teismo funkcijas vieÅ¡ojo intereso gynimo srityje ir ribojo rungtyniÅ¡kumo principo taikymÄ . Visgi aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pažymėta, kad tikrose bylose, kuriose aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas vieÅ¡asis interesas, nesiÅ«loma atsisakyti Å¡iuo metu įtvirtintų teismo įgaliojimų veikti savo iniciatyva (Ä®statymų projektų Reg. Nr. XIIP-3551-XIIP-3554 AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas). Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, esant iÅ¡imtiniams atvejams, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aiÅ¡kiai pažeidžia asmens teises ir interesus (kaip, pavyzdžiui, Å¡iuo atveju), teismas turi teisę ir savo iniciatyva svarstyti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas bei teismų praktikÄ ir pagrįstai konstatavo, jog pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nėra. Visgi, nors ir pagrįstai praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė, tačiau neįvertino taikomų laikinųjų apsaugos priemonių masto proporcingumo, teisingumo ir ekonomiÅ¡kumo principų konktekste, todėl nepagrįstai paliko galioti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios iÅ¡ esmės pažeidžia ir nepagrįstai varžo atsakovo teises ir interesus.

35. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad yra pagrindas skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir panaikinti visas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. panaikinti visam atsakovo turtui taikytÄ areÅ¡tÄ , paliekant tik draudimÄ perleisti ar įkeisti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) bei turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį pakeisti ir rezoliocinę dalį išdėstyti taip:

„PraÅ¡ymÄ panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir ieÅ¡kovės valstybės įmonės „Kelių priežiÅ«ra“ ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – padaryti įraÅ¡Ä valstybės įmonės Registrų centre Nekilnojamojo turto registre uždraudžiant atlygintinai ar neatlygintinai perleisti nuosavybės teisę ir įkeisti šį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant Å¡io žemės sklypo esantį pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centre Nekilnojamojo turto registre padarius įraÅ¡Ä , draudžiantį anksčiau iÅ¡vardintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perleisti ir įkeisti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti.

KitÄ praÅ¡ymo dalį atmesti.

Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui, Turto areÅ¡to registrui, ieÅ¡kovei, atsakovui.“

Teisėjas Vigintas Višinskis