2022-11-16 Nr. AB-27907-3-63-3-02091-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-388-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02091-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 20-IL-30-01583-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 15 val. be jo žinios ir sutikimo į jo gyvenamąjį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įėjo policijos pareigūnu prisistatęs asmuo ir nurodė atvykęs patikrinti, kaip jis laikosi ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų reikalavimų, konkrečiai – ar seifas, kuriame saugomi jam priklausantys šaunamieji ginklai, yra tinkamai pritvirtintas prie sienos. Jis buvo palydėtas iki ginklų saugojimo patalpos – darbo kambario, esančio jo gyvenamojo būsto pirmame aukšte, kurioje yra stacionariai pritvirtintas seifas.

Atlikęs trumpą vizualinę apžiūrą, policijos pareigūnu prisistatęs asmuo išvyko. Jokio dokumento apie atliktą patikrinimą nesurašė. Teigė, kad policijos pareigūnas buvo vienas. Jam suabejojus, ar patikrinimas buvo sankcionuotas ir vykdytas policijos pareigūno, jei taip – ar jis veikė suteiktų įgaliojimų ribose, 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK su prašymu pateikti informaciją. 2020 m. spalio 19 d. pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad atliktas patikrinimas buvo sankcionuotas, vykdytas Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo, o objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad patikrinimo metu buvo pažeisti pareigūno veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir (ar) etikos normos, nebuvo nustatyta.

Po to buvo priimtas Ginčijamas sprendimas. Pareiškėjas teigė, kad iki šio sprendimo priėmimo jis nebuvo informuotas ar įspėtas apie kokius nors pažeidimus, nebuvo paprašytas pateikti paaiškinimus ir nebuvo informuotas apie tai, kad yra / bus svarstomas jo turimų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus klausimas. Pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai patvirtina, jog priimant sprendimą, kuriuo panaikinamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, turi būti surinkta konkretų sprendime nurodytą leidimo panaikinimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (objektyvūs duomenys) ir toks sprendimas turi būti motyvuotas.

Pareiškėjo teigimu, Ginčijamas sprendimas visiškai nepagrįstai motyvuotas išgalvotomis aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrovės, nes pareigūnu prisistatęs asmuo jo tik prašė parodyti, kur yra seifas, nes norėjo patikrinti, ar jis yra tinkamai pritvirtintas prie sienos. Pareiškėjo vertinimu, nelogiška, kad seifas, kuriame laikomi jam priklausantys ginklai, būtų vonios kambaryje, t. y. drėgniausioje gyvenamojo būsto patalpoje, nes drėgmė ypatingai kenkia ginklams. Pažymėjo, kad seifas sveria 100–150 kg, todėl neracionalu jį būtų nešti į antrą aukštą ir dar į vonią.

Teigė, kad pareigūnu prisistatęs asmuo nereikalavo atidaryti seifo ar parodyti jame laikomus ginklus, nei pateikti patikrinimui išduotus leidimus. Nurodė, kad tam objektyviai nėra jokio poreikio, nes leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra registruojamas dokumentas, kuris jam išduotas iki 2025 m. liepos 20 d. ir policijai, kaip kontroliuojančiai institucijai, tai yra žinoma. Atkreipė dėmesį, kad nei vieta, kurioje stacionariai pritvirtintas seifas, nei pareigūnu prisistačiusio asmens duoti nurodymai, kurių, kaip teigiama Ginčijamame sprendime, jis nevykdė, nei tariamas jo atsisakymas atidaryti seifą ir parodyti ginklus, apžiūros metu nebuvo niekaip fiksuojami ar protokoluojami, nebuvo surašytas joks atsisakymo vykdyti nurodymus aktas, iš kurių būtų aišku, ko konkrečiai jis nevykdė.

Pareiškėjo teigimu, Ginčijamas sprendimas priimtas, pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 59 punkte nustatytą 10 dienų terminą nuo aplinkybių leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimui nustatymo dienos. Pareiškėjo teigimu, tokį poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų nesilaikymą Klaipėdos AVPK veiksmuose galimai išprovokavo siekis jam atkeršyti už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi su prašymu dėl jo namuose 2020 m. rugsėjo 23 d. atlikto patikrinimo.

Pareiškėjas teigė, kad nuo pat 2014 m. birželio 30 d., kai jam buvo išduotas vienas iš leidimų laikyti (nešiotis) ginklus, jis nei karto nebuvo pažeidęs jokių jam nustatytų imperatyvių reikalavimų, susijusių su turimų ginklų laikymu, priežiūra, naudojimu. Įvertinant skundo argumentus, kokiomis aplinkybėmis ir galimai dėl kokių priežasčių buvo priimtas Ginčijamas sprendimas, pareiškėjas manė, kad reikalavimas jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 41 straipsnio 7 d. nuostatą yra perteklinis.

3. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas teigė, kad Ginčijamas sprendimas priimtas, vykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 3 d. nurodymą Nr. 5-N-11 „Dėl fizinių asmenų turimų ginklų kontrolės“, kuomet buvo tikrinami asmenys, namuose laikantys ginklus. 2020 m. rugsėjo 23 d. pareigūnai atvyko pas pareiškėją, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti ginklų laikymo sąlygų kontrolinio patikrinimo. Vienas iš pareigūnų paskambino durų skambučiu, tačiau durų niekas neatidarė. Prie namo dirbantys asmenys nurodė, jog matė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje yra vyriškis, pradaręs atrakintas duris, pareigūnas keletą kartų pašaukė šeimininką, o kai išgirdo jį lipant laiptais, nuėjo link jo, prisistatė ir paaiškino, kokiu tikslu atvyko. Pareiškėjas pareigūną nusivedė į vonią ir parodė seifą, tačiau jį atidaryti bei parodyti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei ginklo dokumentus pareiškėjas atsisakė. Pažymėjo, kad seifas buvo apžiūrėtas vizualiai. Dėl šio įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2-13694. Kadangi pareiškėjas policijos pareigūnams neleido patikrinti ginklų ir jų laikymo sąlygų bei nepateikė leidimo ir ginklų pažymėjimų, pareiškėjas nesilaikė ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo ir naudotojo pareigų, numatytų GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Dėl šių faktinių aplinkybių buvo priimtas Ginčijamas sprendimas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Vykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 3 d. nurodymą Nr. 30-TA-439 „Dėl fizinių asmenų turimų ginklų kontrolės“, 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo suformuota užduotis, kuria Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui G. K. buvo pavesta patikrinti asmenų, nurodytų Tikrinamų asmenų sąraše, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, ginklų laikymo sąlygas.

6.2. Ginčijamas sprendimas priimtas, vadovaujantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 9 punktu, konstatavus, jog pareiškėjas neleido tinkamai patikrinti ginklų ir jų laikymo sąlygų bei nepateikė leidimo ir ginklų pažymėjimų.

7. Visų pirma teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Šiai bylai reikšmingos GŠKĮ nuostatos. Teismas apžvelgė GŠKĮ 30 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies 8 punkto nuostatas ir nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo (2020 m. liepos 4 d. redakcija) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 59.1 ir 92.1 punktuose numatyta, kad GŠKĮ 40 straipsnyje nustatytais pagrindais neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų įsiteisėjimo.

8. Teismas pažymėjo, kad iš GŠKĮ 30 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkto nuostatų matyti, jog šios teisės normos šaunamojo ginklo savininko, valdytojo ar naudotojo pareigos pateikti ginklus ir sudaryti sąlygas patekti į šaunamojo ginklo laikymo vietą ir pateikti patikrinti ginklus nesieja tam tikromis aplinkybėmis. Taigi pareigūnai turi teisę reikalauti pateikti ginklus, o ginklų savininkas, valdytojas ar naudotojas – pareigą sudaryti sąlygas patikrinti jo buvimo vietą.

9. Teismas nurodė, kad byloje vertinamu atveju poreikis patikrinti ginklų laikymo sąlygas tiesiogiai sietinas su kontroliuojančiųjų institucijų įgaliotų asmenų teise patekti į ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo vietas bei šaunamojo ginklo savininko, valdytojo ar naudotojo pareiga kontroliuojančiųjų institucijų įgaliotų asmenų reikalavimu pateikti patikrinti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus, taip pat ginklo pažymėjimą.

10. Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. atvykus pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti ginklų laikymo sąlygų, pareiškėjas parodė seifą, kuriame, jo teigimu, yra laikomi ginklai, tačiau atsisakė jį atidaryti bei pateikti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklų pažymėjimus. Nors pareiškėjas teigė, kad Ginčijamame sprendime pateiktos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūno parodymų teisingumu. Byloje esantis Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 19 d. raštas Nr. 30-S-11235 „Dėl prašymo“ patvirtino, jog 2020 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo rezultatai buvo patalpinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 3 d. nurodyme Nr. 30-TA-439 „Dėl fizinių asmenų turimų ginklų kontrolės“ nurodytame portale.

11. Kadangi pareiškėjas atsisakė atidaryti ginklų laikymui skirtą seifą, bei pateikti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklų pažymėjimus, teismas darė išvadą, jog tokiu būdu jis sudarė kliūtis policijos pareigūnui atlikti ginklų patikrinimą, todėl atsirado GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas savarankiškas teisinis pagrindas jo turimų leidimų panaikinimui.

12. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas anksčiau jokių pažeidimų, susijusių su ginklo laikymu, nėra padaręs, ginčo situacijos nekeičia. Atsižvelgiant į ginklų, kaip ypatingų civilinės apyvartos objektų, pobūdį, tokios pareigos nevykdymas neeliminuoja iš to kylančių pasekmių.

13. Pareiškėjas teigė, kad Ginčijamas sprendimas priimtas, pažeidžiant Aprašo 59.1 ir 92.1 punktuose nustatytą terminą. Aprašo 60 ir 93 punktais nustatyta, kad neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybės, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimtas sprendimas.

14. Teismas įvertino, jog apie pagrindą pradėti pareiškėjui išduotų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo procedūrą Klaipėdos AVPK vėliausiai sužinojo 2020 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo rezultatus patalpinus į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 3 d. nurodyme Nr. 30-TA-439 „Dėl fizinių asmenų turimų ginklų kontrolės“ nurodytą portalą. Byloje esantis Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 19 d. raštas Nr. 30-S-11235 „Dėl prašymo“, parengtas atsakant į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymą, patvirtina, jog ši aplinkybė Klaipėdos AVPK buvo žinoma. Kadangi Ginčijamas sprendimas priimtas tik 2020 m. lapkričio 6 d., teismas darė išvadą, jog jis priimtas, pažeidžiant Aprašo 59.1 ir 92.1 punktuose nustatytą terminą. Nežiūrint į tai, tokia aplinkybė, teismo vertinimu, nesuponuoja išvados, jog dėl tokių atsakovo veiksmų (procedūrinio pobūdžio pažeidimo) yra teisinis pagrindas pakeisti Ginčijamo sprendimo priėmimo ar įsigaliojimo datą ar tiesiog, be jokio įstatyme įtvirtinto pagrindo, pakeisti Ginčijamą sprendimą, nurodant kitą pareiškėjui išduotų leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo datą, nes Viešojo administravimo įstatymo normos nenustato, jog dėl nepagrįstai ilgai nebaigtos administracinės procedūros turi būti keičiama viešojo administravimo subjekto priimto akto priėmimo ar įsigaliojimo data.

15. Likę pareiškėjo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl jie detaliau nebeanalizuoti. Teismas įvertino, jog Ginčijamas sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jo panaikinimui teisinio pagrindo teismui nebuvo.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Ginčijamą sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog administracinėje byloje nėra surinkta jokios medžiagos, patvirtinančios Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Aprašo 60 ir 93 punktuose aiškiai įtvirtinta, jog privalo būti surinkta konkretų leidimo panaikinimo pagrindą pagrindžianti medžiaga, kurios pagrindu priimamas sprendimas panaikinti leidimą laikyti ginklus. Pirmosios instancijos teismas paliko galioti Ginčijamą sprendimą, nors tokios medžiagos, kuri patvirtintų, jog yra pagrindas pareiškėjui panaikinti leidimą laikyti ginklus, nėra arba bent jau ji į bylą nebuvo pateikta / išreikalauta. Pareiškėjas pažymi, jog patikrinimo metu jis įvykdė pareigūno nurodymą parodyti ginklų saugojimo seifą. Jokių kitų nurodymų pareigūnas pareiškėjui nedavė. Taip pat pažymi, jog ne pareiškėjas turi pateikti duomenis, kurie paneigtų tam tikras aplinkybes, bet šiuo atveju būtent atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priėmęs Ginčijamą sprendimą, privalėjo surinkti medžiagą, kuri patvirtintų, jog yra pagrindas panaikinti leidimus laikyti ginklus. Aplinkybę, jog nėra jokios medžiagos, patvirtinančios pagrindą panaikinti leidimą patvirtina ir tai, jog pačiame Ginčijamame sprendime nėra nuorodos į jokį dokumentą.

17.2. Ginčijamas sprendimas priimtas remiantis išimtinai patikrinimą atlikusio pareigūno parodymais, nors teisinis reglamentavimas aiškiai rodo, jog to neužtenka, turi būti surinkta medžiaga, pagrindžianti pažeidimo padarymo faktą. Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino: seifo buvimo vietos; informacijos apie neva nevykdytus pareigūno nurodymus atsiradimo tik praėjus 20 dienų nuo patikrinimo; tai, kad ginklų patikrinimą vykdė tik vienas policijos pareigūnas. Teismo posėdžio metu patikrinimą atlikęs pareigūnas negalėjo paaiškinti, iš kur žinojo, ką tiksliai atvyko tikrinti ir kokius ginklus tikrinti. Taip pat pareigūnas teismo posėdžio metu nurodė, jog ketino patikrinti tik vieną ginklą, nors pareiškėjas turi daugiau nei vieną ginklą. Institucijos versija, ką konkrečiai buvo įgaliotas patikrinti pareigūnas, viso bylos nagrinėjimo proceso metu nebuvo nuosekli.

17.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neturėdamas visos administracinės bylos. Byloje nėra medžiagos, kurios pagrindu yra priimtas sprendimas. Teismas privalėjo šiuos duomenis išreikalauti, o jeigu jų nėra, tokiu pagrindu Ginčijamą sprendimą panaikinti, nes Aprašo 60 ir 93 punktuose aiškiai įtvirtinta, jog sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu egzistuoja medžiaga, kuri patvirtina aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikintas leidimas. Pareiškėjas akcentuoja ir tai, kad 2021 m. vasario 17 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išreikalauti įrodymus, susijusius su viešojo administravimo subjekto išnagrinėta administracine byla ir priimtu sprendimu, įskaitant meta duomenų kortelę su patikrinimo rezultatais, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio prašymo netenkino, nurodęs, jog nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl tokių duomenų išreikalavimo būtų kreipęsis į atsakovą ir pastarasis būtų atsisakęs juos pateikti. Byloje nėra duomenų ar / ir kada duomenys į Tikrinamų asmenų sąrašą buvo suvesti (Lietuvos policijos generalinio komisaro Nurodymo dėl fizinių asmenų turimų ginklų kontrolės 1.6 p.), nors šie duomenys turi esminę reikšmę, nes būtent šių duomenų pagrindu ir priimamas sprendimas dėl leidimo laikyti ginklus panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neturėdamas tokios medžiagos (patikrinimo rezultatų). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui neturint tokios medžiagos, teismas neturėjo jokių galimybių patikrinti Ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dar daugiau, minėto Nurodymo 2.2 punkte įtvirtinta, jog patikrinimų vykdymui turėjo būti parengtos ginklų laikymo sąlygų tikrinimo ir atsakomybės taikymo rekomendacijos. Šio dokumento taip pat byloje nėra. Taigi, Ginčijamas sprendimas priimtas pirmosios instancijos teismui net nesiaiškinant, ar buvo laikytasi patikrinimo tvarkos, atitinkamai, ar pareiškėjui pritaikyta atsakomybė atitinka rekomendacijoje numatytas atsakomybės taikymo priemones.

18. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai yra nepagrįsti, nes GŠKĮ įtvirtinto reguliavimo prasme fiziniam asmeniui nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas, naudotojas privalo sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų institucijų įgaliotiems asmenims patekti į ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo vietas ir jų reikalavimu pateikti patikrinti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, taip pat ginklo pažymėjimą, tačiau pareiškėjas savo šios pareigos neįvykdė, nors ir 2020 m. liepos 17 d. prašyme Nr. 20-G-30-02983-e savo parašu patvirtino, jog sutinka, kad policija teisės aktų nustatyta tvarka atliktų patikrinimus susijusius su ginklų apyvarta. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 20-IL-30-01583-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Klaipėdos AVPK 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 20-IL-30-01583-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, panaikino pareiškėjui išduotą neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai Nr. (duomenys neskelbtini), nes, kaip nustatė atsakovas, vykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 3 d. nurodymą Nr. 5-N-11 „Dėl fizinių asmenų turimų ginklų kontrolės“, 2020 m. rugsėjo 23 d. policijos pareigūnas atvyko pas A. K., adresu: (duomenys neskelbtini), atlikti ginklų laikymo sąlygų kontrolinio patikrinimo; pareiškėjas policijos pareigūnui parodė vonioje buvusį seifą, tačiau atidaryti seifą ir parodyti leidimą bei ginklo dokumentus atsisakė. Pareigūnas paprašė dar kartą, tačiau vyras vėl atsisakė tai padaryti. Šis administracinis sprendimas priimtas, vadovaujantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

22. GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, trukdo, neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančiosioms institucijoms atlikti patikrinimą.

23. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

24. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis, be kita ko, objektyvumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 9 p.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Objektyvumo kriterijus pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį yra taikomas viešojo administravimo veiklai, kaip procesui, o ne konkrečios teisės normos turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I442-14/2013). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

26. Kaip matyti iš ginčijamo administracinio sprendimo turinio, jame nurodyto pareiškėjo padaryto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimo faktinės aplinkybės yra grindžiamos tik policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Kitų faktinių duomenų, patvirtinančių administracinio sprendimo faktinį pagrindą nenurodyta.

27. Pareiškėjas savo skundo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad, jo teigimu, pareigūnu prisistatęs asmuo jo tik prašė parodyti, kur yra seifas, nes norėjo patikrinti, ar jis yra tinkamai pritvirtintas prie sienos, tačiau nereikalavo atidaryti seifo, parodyti jame laikomus ginklus, pateikti patikrinimui išduotus leidimus.

28. Byloje surinktų faktinių duomenų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas, priimdamas Ginčijamą sprendimą, nesilaikė objektyvumo principo, nes vienašališkai rėmėsi tik policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir be jokio pagrindo, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išaiškinti sprendimo faktinį pagrindą patvirtinančias aplinkybes neapklausė pareiškėjo.

29. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą liudytoju apklausė policijos pareigūną G. K., kuris betarpiškai tikrino, ar pareiškėjas tinkamai vykdo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus. Šis liudytojas parodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. atvykus pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti ginklų laikymo sąlygų, pareiškėjas parodė seifą, kuriame, jo teigimu, yra laikomi ginklai, tačiau atsisakė jį atidaryti bei pateikti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklų pažymėjimus.

30. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos liudytojo parodymus, skundžiamame sprendime nurodė, jog, nors pareiškėjas teigia, kad Ginčijamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūno parodymų teisingumu, be to, byloje esantis Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 19 d. raštas Nr. 30-S-11235 „Dėl prašymo“ patvirtina, jog 2020 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo rezultatai buvo patalpinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 3 d. nurodyme Nr. 30-TA-439 „Dėl fizinių asmenų turimų ginklų kontrolės“ nurodytame portale.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).

32. Vertinant byloje esančius įrodymus, visų pirma, pažymėtina tai, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas bei ginčijamo administracinio sprendimo pobūdį, nagrinėjamu atveju, būtent atsakovui teko pareiga surinkti faktinius duomenis tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl ginčijamo administracinio sprendimo faktinio pagrindo.

33. Byloje esančiame minėtame atsakovo 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. 30-S-11235 nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjo patikrinimo rezultatai buvo įrašyti į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 3 d. nurodyme Nr. 30-TA-439 „Dėl fizinių asmenų turimų ginklų kontrolės“ nurodytą portalą, todėl patikrinimo vietoje jokie procesiniai dokumentai nebuvo pildomi.

34. Byloje esant prieštaringiems įrodymams (liudytojo G. K. parodymams bei pareiškėjo paaiškinimams) ir nesant kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima patikrinti minėto liudytojo parodymų teisingumą, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį sprendimą, nesurinko pakankamai faktinių duomenų, kuriais remiantis neginčijamai būtų galima pripažinti, jog administracinio sprendimo faktinis pagrindas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).

35. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

36. Kadangi, priimdamas ginčijamą administracinį sprendimą atsakovas nesilaikė objektyvumo principo bei Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, todėl ginčijamas administracinis sprendimas panaikinamas.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

38. Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

39. Pareiškėjas skunde nurodė, kad prašo pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nenurodė kokias konkrečiai bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti, taip pat nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų, todėl priteistinas tik pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis už skundo padavimą.

40. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 2 233,66 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo pagal pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus už apeliacinio skundo parengimą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad paminėtas bylinėjimosi išlaidas yra patyręs. Taip pat byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

41. Pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį už skundą, 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

42. ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti žyminių mokesčių, mokamų už skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų (30 Eur), ir apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo (15 Eur), dydžiai. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą ir apeliacinį skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam grąžintina 11,25 Eur žyminio mokesčio dalis. Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam iš atsakovo priteistina 33,75 (22,50 + 11,25) Eur suma sumokėtų žyminių mokesčių.

43. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, į tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi skunde pirmajai instancijai nurodyti argumentai, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, prieina išvadą, kad pareiškėjui priteistina 1 000 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

45. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 033,75 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 20-IL-30-01583-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 033,75 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt tris eurus ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Grąžinti pareiškėjui A. K. 11,25 Eur (vienuolika eurų ir 25 centus) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys