2021-08-24 Nr. AB-18862-4-52-3-00394-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3800-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00394-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant vertėjams A. Z. (A. Z.) ir T. T.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiui K. K. H. (K. K. H.) ir jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. K. H. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. K. H. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį K. K. H. (K. K. H.) (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 5 d. Centro pareigūno sprendimu sulaikytas iki 48 val. 2021 m. birželio 11 d. apie 07.50 val. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, neteisėtai atėjo 32 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantys asmenys, įskaitant Užsienietį. Pastarasis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, apklausoje paaiškino, kad Turkijoje susitiko su vedliu, kuris jam pažadėjo nugabenti į Vokietiją, į Europą išvyko sunkvežimiu su kitais asmenimis, taip pat kad vedliui už jo kelionę į Vokietiją sumokėjo tėvas. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Centras atkreipė dėmesį, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra aiškūs prieglobsčio prašymo motyvai, Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsienietis 2021 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, apklausoje pakeitė savo asmens duomenis, todėl siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

5. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo jo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, Centre nebus tinkamai užtikrinta Užsieniečio apsauga, yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir gali nevykdyti teismo sprendimo, kai jis bus priimtas, dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą – pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

7. Užsienietis nurodo, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Asmens sulaikymas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi socialinių ryšių bei legalaus pragyvenimo šaltinio, Įstatyme nėra įtvirtinti kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Nagrinėjamu atveju nėra būtinybės sulaikyti Užsienietį, nes jis nedavė pagrindo manyti, kad jis ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebandė to daryti, taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių įtarti, kad Užsienietis gali pažeisti buvimo Lietuvoje bei prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo tvarką. Todėl Užsieniečio sulaikymas yra per griežta ir neproporcinga priemonė. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, Užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

9. Centras nurodo, kad Departamentas 2021 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 12PR-187 nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos bei nusprendė išsiųsti jį iš šalies, o 2021 m. liepos 22 d. prašymu Užsienietis pats paprašė nutraukti prieglobsčio prašymo procedūrą ir išsiųsti jį į kilmės valstybę. Centras pažymi, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos sieną, neketino pateikti prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jo tikslas buvo vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsienietis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi, sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo, taigi Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos teikiamomis garantijomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis, asmens dokumentų su savimi neturėjo, neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, todėl siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

12. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog sulaikymas yra per griežta ir neproporcinga priemonė, nes pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su institucijomis prieglobsčio prašymo byloje, savanoriškai prašo leisti išvykti į (duomenys neskelbtini), be to, nesuteikė pagrindo manyti, kad jis ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

15. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra pateiktas K. K. H. vairuotojo pažymėjimas (b. l. 43–48), išduotas (duomenys neskelbtini) kelių policijos ir galiojantis iki 2022 m. vasario 3 d., kuris Tyrimų skyriaus specialistės (L. V.) 2021 m. liepos 22 d. data patvirtintas („kopija tikra“), taip pat byloje yra Užsieniečio paso kopija (b. l. 42), abiejuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys sutampa.

17. Užsienietis 2021 m. liepos 22 d. pateikė raštišką prašymą, kuriame prašo „sugrįžti į gimtąją šalį, savanoriškai būti sugrąžintas į (duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka žodiniame teismo posėdyje Užsienietis patvirtino, kad savo prašymo savanoriškai grįžti į (duomenys neskelbtini) neatšaukė ir pats susisiekė su savo giminaičiu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), kuris kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ministrą dėl jo sugrąžinimo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje Užsienietis taip pat nurodė konkretų universitetą, kuriame jis studijuoja. Nustatyta, kad jo pasakojimas dėl atvykimo į Lietuvą priežasties buvo nuoseklus.

18. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog pagrindinė aplinkybė dėl sprendimo prieglobsčio byloje nepriėmimo, kuria, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo, išnyko Departamentui priėmus 2021 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 12PR-187 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos bei išsiųsti jį iš šalies. Taigi Užsieniečio teisinė padėtis, lyginant su buvusia nagrinėjant bylą dėl jo sulaikymo pirmosios instancijos teisme, pakito.

19. Įstatymo 119 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu pasibaigė užsieniečio sulaikymo terminas, užsienietis turi būti paleistas iš sulaikymo vietos nedelsiant. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Centro teikimą, nusprendė sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Byloje nustačius, kad dėl Užsieniečio jau yra priimtas sprendimas dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos nesuteikimo bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), t. y. kad Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje yra nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas Užsieniečio sulaikymo terminas (iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis) pasibaigė.

20. Atsižvelgiant į šio Sprendimo 16–19 punktuose išdėstytus argumentus, yra pagrindas Užsienietį paleisti.

21. Kartu pažymėtina, jog pagal Įstatymo 118 straipsnio 1 dalį, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį įstatymo nustatyta tvarka. Centras, turi spręsti kitus su Užsieniečio apgyvendinimu Lietuvos Respublikoje bei išsiuntimu į kilmės valstybę susijusius klausimus.

22. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą, o Užsienietį paleisti iš sulaikymo vietos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio K. K. H. (K. K. H.) apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį K. K. H. (K. K. H.).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė