2025-05-28 Nr. AB-9378-3-62-3-01614-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-141-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01614-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas), 50 000 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jam atliekant bausmę Alytaus kalėjime, buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės, pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, naudojo fizinį smurtą, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. kalėjimo medicinos punkto darbuotoja, pareiškėjui pasikreipus dėl medicininės pagalbos jam suteikimo (tepalo su antibiotikais pūliuojančiai kojai), atsisakė suteikti pareiškėjui pirmąją medicinos pagalbą, neva pareiškėjas nepagarbiai elgėsi su medicinos punkto darbuotoja. Pareiškėjas, siekdamas medicininės pagalbos suteikimo, parašė skundą dėl nesuteiktos medicininės pagalbos ir susipjaustė dešinę koją, dėl to pareiškėjas pareikalavo iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir pristatyti jį į ligoninę, kad būtų sutvarkytos žaizdos dešinėje kojoje ir apžiūrėta kairė koja, kurią pareiškėjas buvo susipjaustęs ankščiau. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. 20.10 val. buvo apžiūrėtas gydytojų viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės (toliau – ir Alytaus ligoninė) skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje. Pareiškėjui pažiūros metu abiejose blauzdose buvo nustatytos daugybinės pjautinės žaizdos. Pareiškėjo teigimu, jam buvo suteikta medicinos pagalba.

4. Pareiškėjas nurodė, kad grįžus į įkalinimo įstaigą, jis nenustojo kraujuoti, todėl 2024 m. rugpjūčio 7 d. 7.30 val. jis dar kartą prašė pareigūnų iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pareiškėjas pakartotinai buvo pristatytas į Alytaus ligoninės skubios pagalbos skyrių su jį lydinčiais pareigūnais. Atvykus į skubios pagalbos skyrių, pareigūnai vaizdo registratorių nenaudojo, todėl pareiškėjas jautėsi nesaugus. Pareiškėjo įsitikinimu, pareigūnai turėjo įjungti vaizdo registratorius, kad būtų saugūs aplinkiniai ir pats pareiškėjas. Chirurgas atsisakė siūti žaizdas, nes pareiškėjas atvežtas per parą antrą kartą, dėl šių aplinkybių nukreipė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (toliau – ir Kauno klinikos) pas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pakeltu tonu bandė išsiaiškinti, kodėl iš karto jo nevežė į Kauno klinikas, nes siuntimas jau buvo išrašytas pirmosios apžiūros metu. Tuo metu, kai pareiškėjas pakeltu tonu išsakė savo nuomonę, jam vienas pareigūnas sudavė smūgį į veido sritį, dėl ko pareiškėjas teigia patyrė sužalojimų – nuskilo du dantys ir plyšo lūpa. Po to pareigūnai nuvežė pareiškėją į saugomą patalpą ir joje užrakino, kur pareiškėjas išsitraukė skutimosi peiliuko ašmenis ir susipjaustė abiejų kojų venas. Suteikus medicininę pagalbą (sutvarsčius pjautines žaizdas), pareiškėjas buvo konvojuotas į Kauno klinikas, kur buvo užregistruoti kūno ir veido sužalojimai, susiūtos žaizdos, o grįžus į Alytaus kalėjimą apžiūroje odontologas taip pat užfiksavo sužalojimus. Pareiškėjas tvirtino, kad Alytaus kalėjimo pareigūnai viršijo įgaliojimus bei piktnaudžiavo tarnybinėmis pareigomis, pareiškėjas patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, buvo pažeistos žmogaus teisės, įtvirtintos tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose.

5. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Lietuvos kalėjimų tarnyba paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. 19.30 val. bendrosios praktikos slaugytoja L. M. buvo iškviesta į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kamerų tipo patalpas dėl pareiškėjo savęs žalojimo, kur pareiškėjas buvo susipjaustęs kojas. Jis šaukė, keikėsi, spjovė bendrosios praktikos slaugytojai į veidą bei atsisakė medicininių paslaugų. Dėl savo saugumo bendrosios praktikos slaugytoja paliko pareiškėją. 2024 m. rugpjūčio 6 d. 20.10 val. pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojų Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje. Pareiškėjui pažiūros metu abiejose blauzdose buvo nustatytos daugybinės pjautinės žaizdos, tačiau jis atsisakė medicininės pagalbos apžiūros ir buvo nukreiptas gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijai. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo konvojuotas į Kauno klinikas, kur konsultuotas gydytojo (duomenys neskelbtini) bei nukreiptas į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) stacionariniam gydymui, tačiau pareiškėjas gydytis atsisakė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su medicininiu paslaugų nesuteikimu, į Alytaus kalėjimo administraciją ar Lietuvos kalėjimų tarnybą nesikreipė.

7. Lietuvos kalėjimų tarnybos tarnyba nurodė, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kai pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. 7.30 val. buvo pristatytas į Alytaus miesto ligoninę skubios pagalbos skyrių su jį lydinčiais pareigūnais, Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriuje 2024 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.M-2-03-00370-24 (toliau – ir Nutarimas). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas (reg.

Nr. AP-19706) dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų netinkamo elgesio, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir galimo smurto panaudojimo jo atžvilgiu. Aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad minėtas nuteistasis į Alytaus ligoninę buvo vežtas dėl daugybinių susižalojimo tris kartus, t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d. du kartus ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. vieną kartą. Aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d., apie 8.00 val., atvežus nuteistąjį pareiškėją į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, šis, surakintas antrankiais, buvo įsodintas į neįgaliojo vežimėlį, nes sunkiai vaikščiojo.

Sužinojęs, kad chirurgas atsisako siūti žaizdas dėl tyčiojimosi iš chirurgo asmenybės ir medicinos personalo, pareiškėjas pradėjo elgtis agresyviai, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje ėmė draskyti nuo savo kojų tvarsčius bei grasino užkrėsti visus (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu elgesiu ėmė kelti grėsmę medicinos personalui ir pacientams. Nuteistasis perspėtas nurimti ir nustoti keiktis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, toliau agresyviai elgėsi, pakilo nuo neįgaliojo vežimėlio, dėl to pareigūnas suėmė jį už dešinio peties ir spausdamas įsodino atgal į neįgaliojo vežimėlį, o kitas pareigūnas suėmė pareiškėjui už galvos ir prispaudė galvą prie jo kelių, kad neapspjautų šalia esančių žmonių.

Kadangi po kelių minučių nuteistasis pažadėjo elgtis ramiai ir nekelti grėsmės aplinkiniams, atleido pareiškėjo galvą. Atsitiesęs pareiškėjas pareiškė, kad pareigūnai jam prakirto lūpą, kuri buvo kruvina. Pareiškėjas atsisakė leisti jam sutvarstyti supjaustytą koją, Alytaus ligoninėje dirbantis apsaugos darbuotojas pasiūlė nuteistąjį izoliuoti ligoninės priimamajame esančioje izoliatoriaus patalpoje, kol aprims. Pareigūnas nuvežė pareiškėją neįgaliojo vežimėliu į izoliatorių ir dar kartą perspėjo apsiraminti, nerėkauti ir nesikeikti.

Aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė Alytaus ligoninės medikų paslaugų, gydytojas jam išrašė siuntimą į Kauno klinikų priėmimo skyrių, (duomenys neskelbtini) konsultacijai. Konvojuojant pareiškėją iš Alytaus ligoninės į Alytaus kalėjimą, jis, protestuodamas prieš tokį medikų sprendimą, konvojaus automobilyje pradėjo galva daužyti į automobilio pertvaras. Konvojuojamas į Kauno klinikas pareiškėjas be perstojo keiksmažodžiais ir užgauliomis frazėmis įžeidinėjo jį konvojuojančius pareigūnus.

Po pareiškėjui atliktų procedūrų Kauno klinikose pagal gydytojo pateiktą siuntimą, pareiškėjas buvo konvojuojamas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ą kalėjimą stacionariam (duomenys neskelbtini) gydymui. Pastebėjęs, kad konvojuojamas į minėtą įstaigą, pareiškėjas ėmė garsiai šaukti, keiksmažodžiais ir užgauliomis frazėmis įžeidinėjo jį konvojuojančius pareigūnus, be perstojo teigė, kad jam (duomenys neskelbtini) pagalba nereikalinga ir jis atsisako gydymo Pravieniškių 2-me kalėjime. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) specialistų R.

V. ir A. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2024 m. rugpjūčio 19 d. rašte nurodytos aplinkybės.

8. Lietuvos kalėjimų tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjui galėjo būti prakirsta lūpa tuomet, kai jis Alytaus ligoninėje nevykdydamas teisėtų pareigūnų nurodymų, sėdėdamas vežimėlyje, gąsdino aplink esantį personalą ir pacientus, pareigūnai panaudodami fizinę prievartą, t. y. prispausdami nuteistojo galvą prie jo kelių, kad jis neapspjautų šalia esančių asmenų, galėjo prasikirsti lūpą, tačiau tai nebuvo tyčiniai pareigūnų veiksmai. Pats pareiškėjas linkęs save žaloti ir visais įmanomais būdais pasiekti savo reikalavimų įvykdymo, todėl gali apkalbėti pareigūnus. Nuteistojo teigimu, jo pareigūnai nenorėjo vežti į Kauno klinikas, nors buvo konkrečiai nurodyta, kad jam reikalinga (duomenys neskelbtini) konsultacija. Nepaisant to, kad Alytaus ligoninės 2024 m. rugpjūčio 6 d. medicininiame dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad rekomendacija – siunčiamas skubiai (duomenys neskelbtini) konsultacijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Kaunas), Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1049 patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos 53 punkte numatyta, kad palyda ar konvojus organizuojami į arčiausiai esančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose teikiamos atitinkamos paslaugos, ar kitais atvejais, numatytais Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros skyriaus padalinyje taip pat veikia (duomenys neskelbtini) skyrius, todėl Alytaus kalėjimo SVS pareigūnai turėjo teisę vežti asmenį į artimiausią gydymo įstaigą, kuri teikia minėtas paslaugas. Nutarime konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo pareiškėjo teiginiai ir argumentai dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų galbūt padarytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, leidžiančiais manyti, jog galėjo būti padaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nėra pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą Alytaus kalėjimo pareigūnų atžvilgiu.

10. Atsakovas detalizavo, kad pareiškėjas į Alytaus kalėjimo odontologą kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 8 d. 15.24 val., kuris užfiksavo (duomenys neskelbtini), taip pat konstatavo, kad gydymas nereikalingas. Pažymėtina, kad pareiškėjas apie patirtus sužalojimus, susijusius su nuskeltais dantimis, nepranešė 2024 m. rugpjūčio 7 d., kuomet Alytaus ligoninėje 7.38 val., po to 8.30 val., buvo apžiūrimas gydytojų ortopedų traumatologų, taip pat nesiskundė ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. būdamas Kauno klinikose jį apžiūrėjusiam gydytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pareiškime Nr. AP-1970 nurodė, jog nuskilo tik vienas dantis. Įvertinus tai, kad aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui galėjo būti prakirsta lūpa tuomet, kai jis buvo pareigūnų prispaustas galva prie savo kelių, todėl neatmetama galimybė, kad tuo pačiu galėjo būti ir netyčia nuskeltas vienas ar du dantys. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai apie tai, kad buvo naudojamas tyčinis pareigūnų smurtas, Alytaus kalėjimo pareigūnai viršijo įgaliojimus bei piktnaudžiavo tarnybinėmis pareigomis, atmestini.

11. Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodė, kad Alytaus ligoninėje, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, įrengti informaciniai ženklai, draudžiantys filmuoti, todėl Alytaus kalėjimo pareigūnai vaizdo registratoriaus nenaudojo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad pareigūnai pažeidė teisės aktus, nes ligoninėje nenaudojo vaizdo registratorių, atmestini.

12. Atsakovo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad Alytaus kalėjimo pareigūnai veikė neteisėtai, o tos veikimas lėmė pareiškėjo nurodomos žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos suma. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia 50 000 Eur turtinės žalos atsiradimą.

II. 13. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

14. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 29 d. žalojo save susipjaustydamas kairės kojos blauzdą, dėl ko 2024 m. rugpjūčio 6 d. buvo atvestas į procedūrų kabinetą. Nuteistasis atvyko į perrišimo procedūrą pats savavališkai nusiėmęs tvarsčius, buvo matomi pūliavimo procesai. Pareiškėjas reikalavo uždėti ant žaizdų tepalo, skirto pūliuojančioms žaizdoms. Žaizdos buvo sutvarkytos. 2024 m. rugpjūčio 6 d., 19.30 val. pareiškėjas susipjaustė dešinę koją, atsisakė medicinos punkto darbuotojos paslaugų.

15. Teismo vertinimu, iš ambulatorinės sveikatos istorijos buvo matyti, jog pareiškėjas save žalojo tyčia, siekdamas atkreipti dėmesį. Taip pat pareiškėjui yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo nustatytas priklausomybės sindromas. Taip pat šioje sveikatos istorijoje yra užfiksuotas 2024 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjo atsisakymas gydytis ligoninėje ir išreikštas noras gydytis ambulatoriškai.

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo kontekste yra traktuojamas, kaip asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (suimtasis, laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje), t. y. tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste.

17. Teismo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas nepagrindė savo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažino, jog pats pareiškėjas sąmoningai, turėdamas tikslą atkreipti pareigūnų bei medicinos darbuotojų dėmesį, ėmėsi tyčinio savęs žalojimo ir pats tai pripažino. Vertindamas tokį pareiškėjo elgesį, teismas konstatavo, jog pats pareiškėjas savo tyčiniais veiksmais kenkė savo paties sveikatai bei sukūrė nesaugią aplinką įkalinimo įstaigos darbuotojams. Teismas darė išvadą, kad pareigūnų veiksmuose nėra neteisėtumo ar pareigūnų įgaliojimų viršijimo aspektų, toks pareigūnų elgesys yra leistinas, atsižvelgiant į pareiškėjo tyčinius veiksmus žalojant save ir keliant pavojų savo sveikatai bei gyvybei.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, teismas nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai pasisakė apie jo patirtą turtinę žalą bei jos dydį (50 000 Eur), apie netinkamas kalinimo sąlygas bei pareigūnų neteisėtus veiksmus, tačiau savo skundo teiginių pareiškėjas nepagrindė tai patvirtinančiais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiga įrodyti turtinės žalos dydį įstatymų nustatyta tvarka tenka reikalavimą dėl turinės žalos atlyginimo teikiančiam asmeniui. Nenustatęs pareigūnų veiksmų neteisėtumo, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

19. Atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas darė išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo.

III. 20. Pareiškėjas A. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad gavęs teismo sprendimą nusivylė, kadangi teismas buvo palankus pareigūnams. Pareiškėjas patyrė stiprias kančias, prašo teismo iš naujo peržiūrėti visą bylą nešališkai.

22. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo prideda atsakovo atsiliepimą, kurio, kaip nurodo, per trumpą terminą nebuvo gavęs ir kuriame pažymėjo, kokie klausimai turėtų būti atidžiau išnagrinėti. Pareiškėjas nurodo, kad palaiko savo skundą ir apeliacinės instancijos teismui pateikia skundo papildymą, prideda medicininių dokumentų išrašus, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, skirti advokatą.

23. Pareiškėjas pastebi, kad jis yra rašęs skundą dėl netinkamų sąlygų, tačiau teismas nenurodė, koks ginčas nagrinėjamas. Pareiškėjui teismas nepranešė, kad vyksta teismas dėl sužalojimo ir pareigūnų netinkamų veiksmų, todėl pareiškėjas teikė su ginču nesusijusius paaiškinimus – apie dušų kabinų įrengimą.

24. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Atsakovo teigimu, apeliantas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam neva padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 7 d., atlyginimo priteisimo.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, jog teismas buvo šališkas. Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėjant teisme jis teikė su ginčo esme nesusijusius paaiškinimus, kadangi nežinojo, kuris jo skundas nagrinėjamas – ar dėl netinkamų sąlygų, ar dėl sužalojimo.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartose ABTĮ nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos ar atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

30. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek netinkamai taikydamas proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas pagal ABTĮ 52 straipsnio 2 dalį turi teisę, be kita ko, reikšti prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus; kt. ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta, kad teisėjui gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims. Pagal ABTĮ 77 straipsnio 1 dalį byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus byloje: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

33. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo skundą ir pareikalavęs iš atsakovo atstovo atsiliepimo, šį Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktą procesinį dokumentą pareiškėjui išsiuntė 2024 m. rugsėjo 3 d. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjusi teisėja 2024 m. rugsėjo 3 d. rezoliucija baigė pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, ginčo šalims siųstuose teismo šaukimuose nurodyta teismo posėdžio data – 2024 m. rugsėjo 11 d., šią dieną byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), dalyvaujant pareiškėjui, teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą teismas atidėjo 2024 m. rugsėjo 16 d.

34. Susipažinusi su šio teismo posėdžio garso įrašu, teisėjų kolegija nustatė, kad prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės ir pareiškėjo pasiteiravus, ar jam žinomos procesinės teisės, kurios yra nurodytos teismo šaukime, pareiškėjas teigė, kad jis nėra gavęs teismo šaukimo, gavęs tik atsakovo atsakymą, kuriame pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys. Teismui pareiškėjas teikė paaiškinimus dėl jo netenkinančių naudojimosi dušu sąlygų, skiriamo laiko maudytis, kitų higienos sąlygų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepimas uždarame voke įteiktas 2024 m. rugsėjo 12 d., o teismo šaukimas – 2024 m. rugsėjo 17 d., t. y. jau išnagrinėjus bylą.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir tai, kad iki teismo posėdžio pradžios pareiškėjas nebuvo gavęs teismo šaukimo ir atsakovo atstovo atsiliepimo, daro išvadą, kad iš esmės nebuvo sąlygų pirmosios instancijos teismui pradėti teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių priemonių, kad pareiškėjui būtų išaiškintos jo procesinės teisės, sudaromos galimybės (pvz., atidedant bylos nagrinėjimą) susipažinti su atsakovo atstovo pateiktais procesiniais dokumentais, realiai, o ne formaliai naudotis ABTĮ įtvirtintomis procesinėmis teisėmis teikti paaiškinimus, įrodymus, tikslinti skundą; kt. Teismo posėdžio įrašas nepatvirtina, kad teismas, klausydamas pareiškėjo paaiškinimų dėl dušų netinkamo įrengimo, priminė (patikslino) ginčo esmę ir dėl kokių Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų pareiškėjas iniciavo nagrinėjamą ginčą.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-709-442/2018).

37. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

38. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018).

40. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir (ar) skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišreikalavęs iš atsakovo visų su pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis susijusių įrodymų. Iš atsakovo atsiliepimo turinio matyti, kad pagal pareiškėjo skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas tyrimas, atsiliepime aprašomos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, minimi pareiškėją į sveikatos priežiūros įstaigas gabenusių (konvojavusių) pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusių įstaigų paaiškinimai, kiti duomenys, nurodoma, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriuje 2024 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-03-00370-24.

42. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai byloje esančia pareiškėjo asmens ambulatorinės sveikatos istorijos medžiaga, darė išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais pats kenkė savo sveikatai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiai bylai teisingai išnagrinėti buvo būtina išreikalauti iš atsakovo visą su atsiliepime nurodytu tyrimu dėl pareiškėjo galbūt patirtų sužalojimų ir pareigūnų veiksmų susijusią medžiagą.

43. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ginčui objektyviai ir teisingai išspręsti reikalingų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, todėl negalėjo teisingai įvertinti pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo ir priimti visapusiškai pagrįstą sprendimą.

44. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

45. Dėl pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikto skundo papildymo (kiti pareiškėjo pateikti įrodymai jau yra byloje) išaiškintina, kad patikslinto skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas mutatis mutandis taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas (ABTĮ 50 str. 3 d.). Pareiškėjas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (advokato) skyrimo turi teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

46. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius