2018-10-10 Nr. AB-18166-3-62-3-00039-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1830-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00039-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. birželio 29 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose (sektoriuose) teisės normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Daug vietos kamerose užėmė baldai, o laisvo ploto liko vos keli kvadratiniai metrai. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos, įtampa, dėl ko jautėsi žeminamas, atsirado nepasitikėjimas savimi, kilo depresija, sutriko miegas, dingo apetitas, sumažėjo svoris, pasireiškė odos ligos. Dėl prasto maisto nusilpo imuninė sistema, atsirado skrandžio, kepenų, vidaus organų skausmai, trupėjo dantys, dėl blogo apšvietimo nusilpo regėjimas.

3. Skundo papildyme pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad 5 būrio 51 brigadoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, 12 būrio 121 ir 122 brigadose – po 20 miegamųjų vietų. Ginčo laikotarpiu į medikus kreipėsi dėl kepenų ir skrandžio skausmų, gydytoja juodą duoną pakeitė balta. 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Psichologinės tarnybos specialistus dėl pablogėjusios emocinės būklės ryšium su netinkamomis kalinimo sąlygomis.

4. Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime, jo patikslinime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. birželio 29 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus būriuose Nr. 5, Nr. 12, Nr. 2. Pareiškėjas už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus ginčo laikotarpiu nuobaudų neatlikinėjo. Duomenų apie tai, kiek konkrečiai buvo asmenų ginčo laikotarpiu pataisos namų gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, pateikti nėra galimybės, nes tokie duomenys nesisteminami. Tačiau gyvenamosiose patalpose paprastai ne visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka. Minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Maitinimas pataisos namuose atitinka teisės aktų reikalavimus. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalų pavadinimai ir svoris gramais, dienos maisto davinio cheminė sudėtis ir energetinė vertė pataisos namuose yra užtikrinama. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje įrašų apie blogų gyvenimo sąlygų, maitinimo bei regėjimo sutrikimus nėra. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užregistruoti reti pavieniai nusiskundimai, tokie kaip pilvo pūtimas, rėmens graužimas, kartumas burnoje. Pareiškėjas du kartus buvo konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) dėl odontologinių problemų. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinės būsenos (jaučiasi neramus, jautrus). Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalą. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti abstrakčiais teiginiais.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. birželio 29 d., atlyginimo.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktu, kuris nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantį plotą teismas skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

9. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atlieka nuo 2015 m. gegužės 8 d. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. – 5 būrio 51 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. – 12 būrio 121 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. birželio 29 d. – 12 būrio 122 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje. Remdamasis atsakovo atstovo pateiktais patikslintais duomenimis, teismas nustatė, kad 5 būrio 51 brigados 1 gyvenamosios patalpos plotas 46,38 kv. m., įrengta 14 gyvenamųjų vietų, t. y. vienam asmeniui teko 3,31 kv. m. (46,38/14) ploto; 12 būrio 121 brigados 1 gyvenamosios patalpos plotas 55,08 kv. m., įrengta 18 vietų, t. y. vienam asmeniui teko 3,06 kv. m. (55,08/18) ploto; 12 būrio 122 brigados 2 gyvenamosios patalpos plotas 55,08 kv. m., įrengta 18 vietų, t. y. vienam asmeniui teko 3,06 kv. m. (55,08/18) ploto.

10. Teismas nurodė, jog pareiškėjas skundo papildyme bei teismo posėdyje pažymėjo, kad atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių gyvenamosios patalpose neatitinka tikrovės. Pareiškėjas paaiškino, kad 5 būrio 51 brigadoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, 12 būrio 121 ir 122 brigadose – po 20 miegamųjų vietų. Miegamųjų vietų skaičius gyvenamosiose patalpose buvo sumažintas tik 2016 metų pabaigoje, iš patalpų išnešus po vieną dviaukštę lovą. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nurodytoms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų į bylą nepateikė. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas paaiškino, kad duomenys apie miegamųjų vietų skaičių pateikti tokie, kokie buvo ginčo laikotarpiu. Teismas neabejojo atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių bei jais rėmėsi. Akcentavo, kad pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime, į bylą nepateikė. Teismas vertino, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų šiuo atveju nepakanka. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo argumentus dėl miegamų vietų skaičiaus laikė deklaratyviais.

11. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui gyvenant 12 būrio 121 ir 122 brigadose nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. birželio 29 d. (iš viso 322 paras) nebuvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma, kadangi jam trūko 0,04 kv. m. ploto, todėl Pravieniškių PN-AK minėtu laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

12. Teismas pažymėjo, kad Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintą minimalią ploto normą – 3,1 kv. m – neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamojoje patalpoje esantys baldai ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Pripažinęs, kad gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimai buvo pažeisti, šias aplinkybes vertino Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.

13. Dėl netinkamo apšvietimo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 2, 6 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) bei atsižvelgdamas į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), sprendė, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo, nes šis reikalavimas susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl netinkamo patalpų apšvietimo. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl pablogėjusio regėjimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo apšvietimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie įrodymai.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro priežiūros laboratorijos 2016 m. kovo 15 d. cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch-493, iš kurio matyti, kad Pravieniškių PN-AK teikiamo paros maisto davinio kaloringumas atitinka nustatytą vidurkį. Remiantis Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintu valgiaraščiu, nedirbančiam vyrui per parą nustatytas maisto davinio kaloringumo vidurkis – 2421 kcal, o pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų protokolą, nustatytas nedirbančio vyro dienos maisto davinio kaloringumas - 2549 kcal. Išrašas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos taip pat nepatvirtina skunde nurodytų aplinkybių dėl sveikatos sutrikimų susijusių su netinkamu maitinimu. Jokių kitų pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių, kad buvo pažeista jo teisė gauti pilnavertį kokybišką maistą nepateikta. Teismas, neabejojo į bylą atsakovo pateiktais įrodymais dėl pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo atitikties nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl nepakankamo / nepilnaverčio maisto, pripažino kaip nepatvirtintus jokiais objektyviais įrodymais, deklaratyviais.

15. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo už pažeidimą, kuriuo pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl nosiaryklės uždegimo, riešo sausgyslių patempimo, nugaros skausmo, tulžies latakų disfunkcijos, alergijos, epilepsijos, odontologo konsultacijos. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, teismas neteigė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK. Nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Įvertinęs nustatytus pažeidimus, jų trukmę, teigė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, darė išvadą, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiribojo pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 18. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo atstovo pateikti 2017 metų duomenis apie miegamųjų vietų skaičių gyvenamosiose patalpose nėra aktualūs ginčo laikotarpiui. Į bylą nėra pateikti ginčo laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. birželio 29 d. aktualūs duomenis, nes, kaip pats atsakovo atstovas pripažino, jie nėra sisteminami, nors jų saugojimo terminas yra trys metai. Šiuo atveju atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti, ir nuslėpė tikruosius duomenis apie gyvenamosiose patalpose įrengtą miegamųjų vietų skaičių. 5 būrio 51 brigadoje (46,38 kv. m) buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, 12 būrio 121 ir 122 brigadose (55,08 kv. m) – po 20 miegamųjų vietų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad nebuvo užtikrinta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, nes trūko nuo 0,20 iki 0,34 kv. m ploto. Teismas, nustatęs pažeidimą dėl minimalios ploto normos neužtikrinimo, neatsižvelgė į tai, kad gyvenamasis plotas buvo apstatytas baldais ir kitu inventoriumi, dėl ko buvo apribota judėjimo laisvė. Atėmus baldų ir kito inventoriaus užimamą plotą vienam asmeniui 5 būrio 51 brigadoje teko 2,20 kv. m, 12 būrio 121 ir 122 brigadose – 1,83 kv. m ploto. Dėl nurodytos aplinkybės pažeidimas pripažintinas ženkliu.

20. Pareiškėjas pažymi, kad gyvenamosiose patalpose buvo pilna parazitų.

21. Pasak pareiškėjo, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre prie sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. sausio 12 d. buvo gautas jo prašymas dėl netinkamų kalinimo sąlygų atitikties higienos normų reikalavimams ištyrimo, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas ir teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrinimas pagal šį prašymą būtų atliktas.

22. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai atmetė skundo argumentus dėl netinkamo maitinimo. Atsakovo atstovui iš anksto yra žinoma apie Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ketinamus atlikti patikrinimus, todėl maistas patikrinimo dienomis yra geresnės kokybės ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro priežiūros laboratorijos 2016 m. kovo 15 d. protokolu buvo užfiksuotas maisto davinio kaloringumo atitikimas teisės aktuose nustatytam vidurkiui.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismo motyvai, jog į bylą nėra pateikta įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę yra nepagrįsti. Kreipimąsi į psichologinės pagalbos specialistus patvirtina į bylą pateikta 2017 m. vasario 10 d. pažyma. Dėl epilepsijos, kuri paūmėjo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, 2016 m. birželio 1 d. buvo etapuotas į LAVL. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjo emocinė ir fizinė sveikata, padažnėjo epilepsijos priepuoliai.

24. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju nėra pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti, neturtinė žala turi būti atlyginama pinigine 10 000 Eur išraiška. Pagal LVAT išaiškinimus nėra būtina iš pareiškėjo reikalauti pagrįsti patirtą žalą, nes toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas atima galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

25. Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas, jame nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turi būti pakeistas ar panaikintas. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia, be kita ko, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, tačiau dėl šių sutrikimų medicininės, psichologinės pagalbos nesikreipė. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala yra patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas tai pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismas įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme ir nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs procesinės ar materialinės teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios pareiškėją laikant Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui 322 paras bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose teko 0,04 kv. m mažiau ploto nei teisės aktais nustatyta, atsižvelgęs, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjui atsiradusias neigiamas pasekmes, taip pat kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kas laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą.

29. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jam tekusio gyvenamojo ploto, be to, teigia, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad gyvenamasis plotas buvo apstatytas baldais ir kitu inventoriumi. Pareiškėjas vertina, kad pažeidimo pripažinimas nėra pakankama satisfakcija jo pažeistai teisei apginti.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų dėl miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičiaus patalpose, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.). Vis dėl to pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., EŽTT 2016 m. sprendimą byloje M. prie Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) ir kt.)).

33. Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–14), Pravieniškių PN-AK 2017 m. vasario 14 d. pažymoje Nr. 61-324 „Dėl nuteistojo R. S.“ (b. l. 21), Pravieniškių PN-AK pažymoje „Dėl 2017 m. vasario 14 d. pažymos Nr. 61-324 Dėl nuteistojo R. S. patikslinimo“ (b. l. 58) nurodytais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. birželio 29 d. (iš viso 322 paras) jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sąlygas 12 būrio 121 ir 122 brigadose, kurių plotas 0,04 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma (plotas 55,08 kv. m, miegamųjų vietų 18, tenka gyvenamojo ploto vienam asmeniui 3,06 kv. m). Teismas, atlikęs paskaičiavimus dėl kitose bendrabučio tipo patalpose ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkančios ploto normos, konstatavo, kad pareiškėjo teisė į 3.1 kv. m gyvenamojo ploto normą buvo užtikrinta.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad pareiškėjui buvus 5 būrio 51 brigadoje bendrabučio tipo patalpose, minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma čia buvo užtikrinta. Be to, teigia, kad ploto norma 12 būrio 121 ir 122 brigadose buvo ženkliai pažeista, nes šiose brigadose buvo po 20 miegamųjų vietų. Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių neatitinka tikrovės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas jokių šiuos jo argumentus patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė. Pareiškėjo nesutikimas su atsakovo pateiktais duomenimis yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

35. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasis pozicijos, kad nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, taip pat žr. 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Gyvenamosios patalpos, t. y. bendrabučio tipo atveju, nėra aktualus sanitarinio mazgo plotas (sanitarinis mazgas tokiu atveju yra įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos) (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2018, taip pat 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1039-822/2018). Atsižvelgiant į tai, kad konkrečiu atveju yra konstatuotas ploto normos pažeidimas, sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad jam tenkantį plotą mažino dar bendrabučio tipo patalpose esantis baldai. Į šią aplinkybę atsižvelgtina nustatant pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdą ir dydį. Tačiau pažymėtina, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, todėl šiuo atveju santykinai mažą patalpų plotą iš dalies gali kompensuoti suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; EŽTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Insanov prieš Azerbaidžaną (pareiškimo Nr. 16133/08) 120 p., 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Živulinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34096/02), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

36. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks teisės normos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017 ir kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo daug parazitų. Šis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo pareiškėjas grindžia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nebuvo nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

37. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atliktas gyvenamųjų patalpų, kuriuose jis buvo laikomas, patikrinimas pagal jo 2017 m. sausio 12 d. Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pateiktą prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl šios įstaigos 2017 m. vasario 23 d. rašte nurodyto sprendimo nenagrinėti pareiškėjo skundo (b. l. 46), todėl teismas neturėjo pagrindo nagrinėto tokio sprendimo teisėtumo. Be to, minėtas 2017 m. sausio 12 d. pareiškėjo prašymas dėl Pravieniškių PN-AK patalpų (5 būrio 51 brigados, 12 būrio 121 ir 122 brigados) atitikties higienos normos reikalavimams buvo pateiktas po to, kai pareiškėjas čia jau daugiau nei 6 mėnesius nebegyveno, todėl nėra aišku, kokias ginčui reikšmingas aplinkybes toks patikrinimas būtų patvirtinęs.

38. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Pravieniškių PN-AK iš anksto buvo žinoma apie Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ketinamus atlikti teikiamo maisto patikrinimus, dėl ko tokių patikrinimų aktai neįrodo, kad maistas Pravieniškių PN-AK atitinka teisės aktų keliamus reikalavimas, grindžiami samprotavimais, o ne faktiniais duomenimis, todėl negali būti vertinami kaip paneigiantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos konstatuotus faktus (b. l. 50).

39. Priešingai nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbus vertinimas, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti šioje byloje nustatyto pažeidimo, t. y. minimalios ploto normos neužtikrinimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodytus sveikatos sutrikimus sąlygojo ploto normos jam neužtikrinimas. Akcentuotina, kad byloje esančiose Pravieniškių PN-AK Psichologinės ir Sveikatos priežiūros tarnybų išvadose apie pareiškėjo sveikatos būklę nurodyta, kad pareiškėjas dėl gyvenimo sąlygų į tarnybas nesikreipė, nusiskundimų dėl maitinimo, regėjimo neišreiškė (b. l. 25, 32). Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų sveikatos sutrikimų ir laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatyto byloje pažeidimo pobūdį (minimalios vienam asmeniui tenkančio ploto normos gyvenamojoje patalpoje neužtikrinimas) ir trukmę (322 paros), sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius ir fizinius nepatogumus.

41. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos, yra vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-143/2015 ir kt.).

42. Ginčo atveju, nors nustatytas kalinimo sąlygų pažeidimas nėra žymus, tačiau jis nebuvo trumpalaikis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisėms apginti tik pažeistų teisių pripažinimas nėra pakankamas, todėl turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.

43. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

44. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

45. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

46. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

47. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (žr., pvz., 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p.).

48. Nors pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

49. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 700 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė