373b2b36-718d-455c-8762-e7a448f7bf82 · Plungės apylinkės teismas

?Administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-259-588/2020 Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00044-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 9.4.4.; 9.4.5.; 21.3.3.;21.9.9 (S) ROIK: 20115493072 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 17 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė, sekretoriaujant Ingridai Šakickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J.

P., gim., 1969-02-14, gyvenančios (duomenys neskelbtini) k. Kretingos sen., Kretingos raj., savivaldybė, J. P. prekybos įmonės savininkės, administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnio 3 dalį, 163 straipsnio 4 dalį. Teismas n u s t a t ė : J. P. buvo kaltinama tuo, kad 2020-05-02 13:30 val., atlikus patikrinimÄ nustatyta, jog ji, bÅ«dama J. P. prekybos įmonės, įm. k. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. darbdavys, leido dirbti J.

K. gim. 1968-02-17, J. P. prekybos įmonėje įm. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, gėlių kioskelyje. J. P. teisės aktų nustatyta tvarka, apie tai nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nepasirašė su J. K. raÅ¡ytinės darbo sutarties. Tokiu bÅ«du J. P. kaltinta, kad savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , ir padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 95 straipsnio l dalyje.

Taip pat nustatyta, kad patikrinimo metu, atlikus J. P. prekybos įmonėje, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, patikrinimÄ , elektroninio kasos aparato dienos X ataskaitos duomenimis rastas 30 eurų trÅ«kumas. Tokiais veiksmais įmonės vadovė J. P., bÅ«dama atsakinga už įmonės veiklos organizavimÄ , nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kurios užtikrintų grynųjų pinigų įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ kasos aparatu, taip pat įtrauktų į apskaitÄ pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikimÄ .

Tokiu bÅ«du J. P. pažeidė 2002-08-13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo apraÅ¡o patvirtinimo“ 14, 15, punktų reikalavimus ir padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 164 straipsnio 3 dalyje Taip pat atlikus patikrinimÄ , J. P. prekybos įmonėje, įm. k. (duomenys neskelbtini), gėlių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, dirbanti darbuotoja I. B. neapskaitė, tai yra, neįnešė į elektroninį kasos aparatÄ ir neiÅ¡davė fiskalinio kasos kvito, kontrolinį pirkimÄ atliekantiems pareigÅ«nams.

J. P. kaip įmonės savininkė, nesiėmė visų priemonių, kad darbuotojai su kasos aparatu dirbtų pagal teisės aktų keliamus reikalavimus t. y. pažeidė 2002-08-13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo apraÅ¡o patvirtinimo“ 13 punkto ir 14 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 163 straipsnio 4 dalyje. Teismo posėdžio metu J. P. savo kaltę pripažino, dėl nusižengimų gailėjosi. PaaiÅ¡kino, kad pardavėja, jai nežinant pasikvietė draugę, kurios ji nepažįsta, prekiauti.

Å i ten buvo gal apie pusvalandį. Tuo metu įvyko patikrinimas. Supranta, kad ji yra atsakinga dėl to, kad įmonėje bÅ«tų laikomasi įstatymų. Ä®monėje dirba aÅ¡tuoni darbuotojai. Po Å¡io įvykio darė susirinkimÄ , kurio metu aptarė su darbuotojais įvykį, iÅ¡aiÅ¡kino, kad kokios tvarkos jie privalo laikytis. PraÅ¡o skirti mažesnę baudÄ , stengsis, kad ateityje daugiau taip neatsitiktų. SuraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , J. P. padarytus pažeidimus pripažino, nurodė analogiÅ¡kas jų padarymo aplinkybes, dėl padarytų nusižengimų gailėjosi (b. l. 18).

Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl atlikto patikrinimo J. P. PÄ® nurodyta, kad 2020-05-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos virÅ¡ininko A. G. pavedimu Nr. 30-IL-3027 (b. l. 11-13), atlikus kontrolinį užpirkimÄ ir netikėtÄ patikrinimÄ buvo nupirktos gėlės, už kurias sumokėta 7 eurai, tačiau prekybos vietoje buvusi pardavėja I. B. už įsigytas gėles neiÅ¡davė kasos aparato kvito. Taip pat patikrinimo metu, kasos aparato FE800 Nr. 0401228, pagal atspausdintÄ x ataskaitÄ grynųjų pinigų likutis stalčiuje turėjo bÅ«ti 127 eurai, tačiau patikrinus faktinį pinigų likutį, rastas 30 eurų trÅ«kumas, tęsiant patikrinimÄ kasos operacijų atlikimo vietoje t. y. darbastalio stalčiuje buvo rasti 507,30 Eur, kasos aparatu FE800 Nr. 0401228 neįtraukti pinigai.

Be to, tęsiant patikrinimÄ buvo nustatyta, kad J. P. prekybos įmonės priklausančias gėles pardavinėjo ir jokio apskaitos dokumento neiÅ¡davinėjo (buvo rasti 139,40 eurų) J. K., gim. 1968m. Patikrinimo metu, pagal policijos centrinę duomenų bazėje esančius SODRA duomenis nustatyta, kad J. K., gim. 1993-01-31, t. y. nebuvo įdarbinta J. P. įmonėje (b. l. 5-6). AnalogiÅ¡kas aplinkybes patvirtina ir patikrinimo metu suraÅ¡ytas Patikrinimo aktas (b. l. 14-17). J. K. 2020-05-02 paaiÅ¡kinime patvirtino, kad padėjo prekiauti gėlių kioskelyje dirbančiai pardavėjai, nes buvo didelis darbo krÅ«vis, o ji laukė maÅ¡inos.

Kasos kvito už suprekiautas prekes neiÅ¡davė, darbo sutarties su J. P. įmone nėra sudariusi (b. l. 19). I. B. 2020-05-02 paaiÅ¡kinime nurodė, kad paprašė padėti draugės J. K. jai padėti darbe, nes buvo didelis žmonių srautas. J. K. suprekiavo už 139 Eur. Ji tÄ dienÄ nepažįstama vyriÅ¡kiui pardavė 3 rožes po 2,50 Eur, iÅ¡ viso už 7,50, tačiau čekio neiÅ¡mušė, nes buvo daugiau klientų, todėl skubėjo. Patikrinimo metu rastus 507,30 Eur neapskaitytų pinigų po patikrinimo įtraukė į apskaitÄ (b. l. 20).

Sodros duomenys apie J. P. prekybos įmonėje dirbančius asmenis patvirtina, kad J. K. nėra Å¡ios įmonės darbuotoja (b. l. 25). UAB „S.“ pažyma ir 2019-12-31 susitarimas patvirtina, kad J. K. yra Å¡ios bendrovės darbuotoja, dirbanti pilnÄ darbo dienÄ (b. l. 39-40). ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbÄ . Pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį (nusižengimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raÅ¡tu ir apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42, 43 straipsniuose. Pagal DK 32 straipsnį darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad bÅ«tų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi bÅ«ti nustatyti Å¡ios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020). Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, matyti, kad nuo pat įvykio fiksavimo pradžios tiek oficialiai dirbanti I. B., tiek J. K., tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J.

P. nurodė, jog J. K., kartu su I. B. dirbo Å¡ios praÅ¡ymu, nes turėjo laisvo laiko ir norėjo padėti draugei, neinformavusios J. P. ir Å¡iai nežinant. Netikėti tokiais aptartais įrodymais nėra pagrindo, nes jie logiÅ¡ki, atitinka įvykio sekÄ , fiksuoti bylos procesiniuose dokumentuose, nepaneigti surinktais byloje įrodymais. Nors formaliai J. K. atliko darbines funkcijas, o J. P. neužtikrino, kad darbovietėje nedirbtų paÅ¡aliniai asmenys, su kuriais nebuvo sudaryta darbo sutartis, tačiau atsakomybei dėl inkriminuojamo pažeidimo taikymui bÅ«tina nustatytai ar tarp Å¡ių asmenų yra susiklostę santykiai turintys darbo sutarties požymių – bÅ«tent ar tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai.

Byloje nėra duomenų apie J. K. ketinimÄ dirbti J. P. įmonėje, apie tai, kad buvo tartasi dėl darbo užmokesčio, kad ji epizodiÅ¡kai padėdama savo draugei, bÅ«tų pavaldi J. P., dirbtų jos naudai ar paklustų darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. J. K. tik padėjo savo draugei I. B., kuri neturėjo darbdavio įgaliojimų leisti kitam asmeniui dirbti įmonėje. Akivaizdu, kad J. P., nežinodama apie I. B. veiksmus, negalėjo bÅ«ti susitarusi su J. K. nei dėl jos darbo funkcijų, nei dėl apmokėjimo, nei dėl kitų bÅ«tinų sÄ lygų.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y.

įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno Å¡ių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad J. P. veiksmuose nesant esminio pažeidimo sudėties elemento – tyčios įvykdyti pažeidimÄ , jos veikoje nėra ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl Å¡ioje dalyje administracinio nusižengimo byla nutraukiama.

Tačiau byloje surinkti ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad J. P. prekybos įmonėje nebuvo laikomasi 2002-08-13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo apraÅ¡o patvirtinimo“ 13, 14, 15, punktų reikalavimų, nes atlikus patikrinimÄ gėlių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, elektroninio kasos aparato dienos X ataskaitos duomenimis rastas 30 eurų trÅ«kumas, o parduotuvėje dirbanti darbuotoja I. B. neapskaitė – neįnešė į elektroninį kasos aparatÄ ir neiÅ¡davė fiskalinio kasos kvito kontrolinį pirkimÄ atliekantiems pareigÅ«nams.

Tokiais veiksmais įmonės vadovė J. P., bÅ«dama atsakinga už įmonės veiklos organizavimÄ , nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kurios užtikrintų grynųjų pinigų įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ kasos aparatu, taip pat įtrauktų į apskaitÄ pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikimÄ , bei nesiėmė visų priemonių, kad darbuotojai su kasos aparatu dirbtų pagal teisės aktų keliamus reikalavimus. Toks J. P. neveikimas atitinka ANK 163 straipsnio 4 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies sudėtį, todėl jai skirtina nuobauda.

Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. J. P. pateikė praÅ¡ymÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jai skirti mažesnė baudÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad dėl Å¡io padaryto teisės pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka. Jos darbingumas siekia tik 50 %. Yra naÅ¡lė, turi sÅ«nų, kuris jau 8 metai serga lėtine, Å«mine liga.

TÄ pačiÄ dienÄ FNTT atlikus patikrinimÄ ir Kretingoje esančioje įmonės parduotuvėje, jokių pažeidimų nenustatyta. Be to, dėl paskelbto karantino patyrė nemažai nuostolių – sugedo gėlės ir kiti vazoniniai augalai. Per visÄ 20 metų įmonės veiklos laikotarpį patikrinimų metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Šį praÅ¡ymÄ pažeidėja palaikė ir teismo posėdžio metu. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimÄ , atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, skirti mažesnę baudÄ nei sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjai skirti Å¡velnesnes nuobaudas nei jos numatytos sankcijoje už padarytus pažeidimus.

J. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusižengimų nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. P. nustatytas 50 procentų neįgalumo lygis, ji yra naÅ¡lė, viena rÅ«pinasi depresija sergančiu sÅ«numi. Dėl padarytų nusižengimų ypač sunkių pasekmių nekilo. J. P. anksčiau už analogiÅ¡kus jos įmonėje padarytus pažeidimus nėra bausta, byloje nenustatyta, kad ji bÅ«tų davusi pavedimÄ pavaldiems darbuotojams neapskaityti už prekes gautų pinigų.

Pažeidėja visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusižengimų nuoÅ¡irdžiai gailisi, su darbuotojais aptarė susidariusiÄ situacijÄ ir pažadėjo griežčiau vykdyti darbuotojų kontrolę, kad panaÅ¡Å«s atvejai nepasikartotų. Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, kitas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti J. P. paskyrus mažesnio dydžio baudas, nei numato ANK 163 straipsnio 4 dalis ir 164 straipsnio 3 dalis, Å¡ias nuobaudas subendrinant pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nutaria: J. P. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163 straipsnio 4 dalyje, 163 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jai paskirti: - pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163 straipsnio 4 dalį –500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) baudÄ ; - pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 164 straipsnio 3 dalį – 300,00 Eur (trijų Å¡imtų eurų 00 ct) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo bÅ«du ir J. P. paskirti galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) dydžio baudÄ . J. P. administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos, turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 20115493072.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis). Nutarimas apeliaciniu skundu per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Plungės apylinkės teismÄ .

Teisėja Diana Vercinskė