37395ebf-ff85-48e0-a3e3-e28d4293072f · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2652-814/2021 Proceso Nr. 1-01-1-24610-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.6.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6;2.4.1.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 10 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afronienė, sekretoriaujant Rasai Å altienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui R. P., nukentėjusiajam M. R., jo atstovei advokatei E. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , faktiÅ¡kai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : R. K. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: 2021 m. liepos 21 d., apie 17 val. 40 min., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su M.

R. metu tyčia kumščiais sudavė nuketėjusiajam M. R. ne mažiau dviejų smÅ«gių į veido sritį, vienÄ smÅ«gį į kairį petį ir vienÄ kartÄ spyrė į kairę kulkÅ¡nį, tuo padarė M. R. poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inio skruosto sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas kairio peties srityje, kairio iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio srityje, odos nubrozdinimÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, taip nežymiai sutrikdė nuketėjusiojo M. R. sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Apklaustas teisme kaltinamasis R. K. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad 2021 m. liepos 21 d. pavakary jam paskambino sesuo I. D. ir pasakė, kad jÄ , einančiÄ namo, dėl terÅ¡iamo keliuko užsipuolė ir iÅ¡koliojo M. R.. Tuo metu jis dirbo laukuose. Grįždamas po darbų pamatė M. R. kiemo vartus atidarytus ir jį vaikÅ¡tantį kieme. Jį buvo apėmęs pyktis. Jis nuėjo iki M. R. ir jo paklausė, kodėl jis iÅ¡koliojo jo seserį ir nesusilaikęs sudavė jam kelis smÅ«gius rankomis ir koja.

SmÅ«gių skaičiaus negali pasakyti. Buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Galėjo suduoti du smÅ«gius į veido sritį, vienÄ smÅ«gį į kairį petį ir vienÄ kartÄ Ä¯spirti į kairę kulkÅ¡nį. Pripažįsta nukentėjusiajam padaręs sužalojimus, konstatuotus specialisto iÅ¡vadoje. Gailisi, dabar taip nesielgtų. Tuo metu sukilo pyktis, nes nukentėjusysis užsipuolė jam artimÄ Å¾mogų. Su nukentėjusiuoju nebendrauja, yra pažįstami iÅ¡ matymo. Anksčiau panaÅ¡aus pobÅ«džio konfliktų nėra buvę.

M. R. užsipuolė seserį dėl neva terÅ¡iamo keliuko. Tuo metu keturias dienas buvo iÅ¡vežinėjamas organinis kompostas. Keliukas yra bendro naudojimo. Nukentėjusysis iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl dulkių, iÅ¡kritusių trÄ Å¡Å³, tačiau visas pretenzijas reikėjo reikÅ¡ti jam, o ne jo darbuotojai. Nukentėjusysis buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ dėl keliuko, atvykę pareigÅ«nai nieko nerado, jokių priekaiÅ¡tų nereiÅ¡kė, pasakė, kad keliukas sutvarkytas. Vykstant su nukentėjusiuoju konfliktui keliais smÅ«giais pasikeitė, buvo kaip didelių berniukų pasistumdymas.

Gailisi dėl to kas nutiko, netinkamai pasielgė. Jam sužalojimai nebuvo padaryti. Po įvykio su nukentėjusiuoju susitikęs nebuvo, nebendravo, kad nekiltų papildomų konfliktų. Pervedė nukentėjusiajam 300 eurų neturtinei žalai atlyginti ir pilnai atlygino turtinę žalÄ . Su nukentėjusiojo praÅ¡oma 1500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti nesutinka, mano, kad per didelė. Su 700 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidomis sutinka. Praeitais metais nukentėjusysis dėl keliuko buvo atvykęs į Å«kį, pasikalbėjo ir viskas baigėsi, o šįmet užsipuolė seserį.

Jis dirba po 16-18 valandų per parÄ . Galimai viskas susidėjo ir nutiko kas nutiko, ateity nenaudotų smurto. Dalį žalos atlygino tik prieÅ¡ posėdį. Anksčiau neatlygino, nes neturėjo nukentėjusiojo sÄ skaitos, teko daryti paÅ¡to perlaidÄ . Nukentėjusiojo neatsiprašė iki dabar, prisipažįsta, kad yra kaltas, tačiau dalinai situacijÄ iÅ¡provokavo ir nukentėjusysis. Po pokalbio su nukentėjusiuoju jo sesuo buvo iÅ¡sigandusi, kurį laikÄ Ä¯ darbÄ eidavo per aplink. Sesuo paskambinusi jam pasakė, kad jÄ užsipuolė nukentėjusysis, iÅ¡koliojo, pasakodama verkė, sakė bijos eiti į darbÄ .

Teismui priteisus nukentėjusiajam didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , turės galimybę jÄ sumokėti. Nukentėjusiajam pervedė 300 eurų sumÄ , manydamas, kad tokia suma pakankama. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir sutiko tuoj pat duoti parodymus. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusiojo atstovė, kaltinamasis bei kaltinamojo gynėjas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, iÅ¡nagrinėjus bylÄ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Nukentėjusysis M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021m. liepos 21 d., apie 17.30 val. grįžinėjo į namus (gyvena (duomenys neskelbtini)) po darbo.

Pakeliui pamatė keliuku iÅ¡ fermų važiuojančius traktorius, kurie trukdė pravažiuoti jam link savo namų. Jis paspaudė garsinį signalÄ , kad traktorius jį praleistų. Grįžęs namo nuėjo link fermų, tikslu pasikalbėti su Å«kininku R. K. dėl terÅ¡iamo kelio, nes iÅ¡ fermų buvo vežamas mėšlas. Jam beeinant link fermų sutiko R. K. seserį I. D., kurios paklausė kur jos brolis. Jis taip pat papriekaiÅ¡tavo I. D. dėl terÅ¡iamo keliuko, kadangi tai vyksta jau ne pirmi metai.

Dėl terÅ¡iamo kelio tarp jo ir I. K. kilo žodinis konfliktas. Po konflikto su I. K. jis grįžo namo. Jam bÅ«nant kieme, maždaug apie 17.40 val., į jo kiemÄ Ä¯bėgo Å«kininkas R. K., kuris Å¡aukdamas jo klausė, kodėl jis įžeidė jo seserį I .K.. R. K. iÅ¡ karto jį puolė ir kumščiu sudavė jam smÅ«gį į veidÄ . R. K. sudavinėjo jam smÅ«gius, o jis nuo smÅ«gių gausos ginėsi, suduodamas smÅ«gius R. K.. Kiek kartų jam sudavė R. K., pasakyti negali, bet konflikto metu R.

K. sudavė jam ne vienÄ smÅ«gį. Konflikto metu jam ant veido atsirado paraudimas, ant kaktos deÅ¡inės pusės buvo patinęs skruostikaulis, praskelta deÅ¡inės pusės virÅ¡utinė lupa. Po konflikto R. K. iÅ¡ jo kiemo išėjo. Jo kiemas yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Jo sutuoktinė apie įvykį pranešė policijai. Ä®vykio metu pas jį į kiemÄ buvo atėjęs ir M. D., tačiau M. D. jam jokių smÅ«gių nesudavė. Prisimena, kad R. K. tik įėjęs į jo kiemÄ pribėgo prie jo ir abiem rankomis smÅ«giavo jam į veidÄ , krÅ«tinę ir pečius, po to spyrė (kuria koja neįsidėmėjo) jam į kojas.

Jei gerai atsimena, jis įspyrė jam į kairę kojÄ netoli pėdos. Kiek atsimena, tyčia smÅ«gių R. K. jis nesudavė, jis nuo jo smÅ«gių tik ginėsi (1 t., b. l. 1-2, 37-40, 41-43). Liudytoja D. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 21 d., apie 17.30 val. kartu su vyru M. R. grįžo į namus po darbo. Važiuojant link namų pamatė keliuku važiuojančius traktorius, kurie trukdė pravažiuoti link jų namų. Vyras paspaudė garsinį signalÄ , kad traktorius juos praleistų.

Grįžusi namo, nuėjo į namo vidų. BÅ«dama namuose, po kurio laiko, per virtuvės langÄ pamatė už namo kampo besimuÅ¡ančius vyrus. Savo vyro nematė, matė tik besimosikuojantį jai nepažįstamÄ asmenį. Ji iÅ¡karto paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ , kadangi nežinojo kiek tų asmenų yra jų kieme. Vėliau pamatė savo vyrÄ ir kitÄ jai nepažįstamÄ asmenį ir dar vienÄ jaunuolį einančius link vartų. Netoli vartų vienas iÅ¡ vyrų vėl puolė jos vyrÄ .

Po konflikto asmenys išėjo iÅ¡ jų kiemo (1 t., b. l. 64-66). Liudytoja I. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. R. ji gerai pažįsta, nes jie anksčiau bendravo Å¡eimomis. M. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji pati dirba pas savo brolį Å«kininkÄ R. K., kurio fermos yra (duomenys neskelbtini). 2021m. liepos 21 d., apie 17.30 val. ji išėjo iÅ¡ darbo (iÅ¡ fermų) ir pamatė link jos greitai atbėgantį M. R., kuris buvo įsiutęs. Pribėgęs prie jos M. R. iÅ¡ karto pradėjo jos atžvilgiu vartoti necenzÅ«rinius žodžius.

Ji bandė su M. R. iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jis jÄ keikia, o M. R. jai pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl kelio, neva kelias terÅ¡iamas nuolat, nes iÅ¡ fermų vežamas mėšlas. Jie apsižodžiavo ir iÅ¡siskirstė. Ji paskambino savo broliui R. K. ir papasakojo apie įvykį. Po pokalbio su broliu ji išėjo namo. Po kurio laiko jai paskambino brolis ir pasakė, kad jis buvo nuėjęs pas M. R. tikslu pasiaiÅ¡kinti dėl įvykio, jie sukonfliktavo ir brolis sudavė M. R. smÅ«gius į veidÄ . Nori papildyti, kad dėl neva terÅ¡iamo kelio kiekvienais metais su M.

R. kyla konfliktai, tačiau iki tol viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kindavo gražiuoju (1 t., b. l. 69-72). Liudytojas M. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. K. yra jo dėdė. 2021 m. liepos mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos neatsimena, galimai apie 18-19 val. jo mama I. D. pasakė, kad visai nesenai, jÄ užsipuolė jų kaimo ((duomenys neskelbtini)) gyventojas M. R.. Po kurio laiko jis su savo dėde R. K. nuvažiavo pas M. R. į namus. Privažiavus M. R. namus, R. K. nuėjo pas M. R., o jis liko laukti.

Maždaug po 1-2 min jis nuėjo pažiÅ«rėti, kur yra jo dėdė R. K. ir atėjęs į M. R. kiemÄ pamatė, kad jo dėdė R. K. ir M. R. muÅ¡asi, vienas kitam sudavinėja smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Jam atėjus vyrai nustojo muÅ¡tis, jis ir R. K. iÅ¡eidinėjo iÅ¡ M. R. kiemo, tačiau tarp vyru vėl prasidėjo konfliktas ir jie vienas kitam vėl pradėjo sudavinėti smÅ«gius. MuÅ¡tynės greitai baigėsi ir jis kartu su dėde R. K. pasiÅ¡alino. Kai jie išėjo iÅ¡ M.

R. kiemo, R. K. pasakė, kad negerai pasielgė, kad nereikėjo jam eiti į svetimÄ kiemÄ ir susimuÅ¡ti su M. R.. Jis suprato, kad konfliktas įvyko dėl to, kad M. R. užsipuolė jo motinÄ . Jis patS į M. R. kiemÄ Ä—jo, nes norėjo pažiÅ«rėti, kokiu tikslu R. K. eina į šį kiemÄ , kad jis susimuÅ¡ su M. R., jis nesitikėjo (1 t., b. l. 75-78). 2021m. liepos 21 d. pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021m. liepos 21 d. M. R. kreipėsi į policijÄ praneÅ¡damas, kad 2021m. liepos 21 d., apie 17.30 val. jam bÅ«nant savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), į kiemÄ atvykęs Å«kininkas R.

K. jį puolė ir sudavė jam smÅ«gius kumščiu į veidÄ t. y. į deÅ¡inės pusės kaktÄ ir skruostikaulį bei praskėlė virÅ¡utinę lupÄ (1 t., b. l. 1-5). 2021m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 17-22). Policijos registruojamų įvykių registro duomenyse nurodyta, kad 2021m. liepos 21 d., 17.49 val. D. R. praneÅ¡a, kad kÄ tik kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras konfliktavo su kaimynais, vyrai mušėsi, stumdėsi (1 t., b. l. 23-26). 2021 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėti 2021m. liepos 21 d. vaizdo įraÅ¡ai, užfiksuoti policijos pareigÅ«nų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameros), kuriuose užfiksuota, kad D.

R. policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kina, kad jos vyras susikivirčijo su kaimynu, nes kaimynas atėjo į jų kiemÄ , užpuolė ir primušė jos vyrÄ . Taip pat vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad M. R. atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kina, kad su kaimynu R. K. įvyko konfliktas dėl užterÅ¡to kelio, po to kaimynas atbėgo į M. R. kiemÄ , užpuolė jį ir jie susimušė (1 t., b. l. 28-30). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1387/2021(02), nurodyta, kad M.

R. konstatuota poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inio skruosto sumuÅ¡imas, poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, kairio iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio srityje, odos nubrozdinimas virÅ¡utinėje lÅ«poje. Sužalojimai padaryti dėl keturių ar daugiau trauminių poveikių, kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritys. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2021 m. liepos 21 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 50-51). 2021 m. liepos 21 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis M.

R. pateikė 2021 m. liepos 21 d. vaizdo įraÅ¡Ä , užfiksuota jo kieme darytomis vaizdo kameromis (1 t., b. l. 54-55). 2021m. rugpjūčio 10 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas 2021 m. liepos 21 d. vaizdo įraÅ¡as, pateiktas 2021 m. liepos 21 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo M. R.. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad į kiemÄ Ä¯bėga vyras (galimai R. K.), kuris suduoda rankomis smÅ«gius kitam vyrui (galimai M. R.), pirmas vyras antram vyrui suduoda smÅ«giu į galvÄ , krÅ«tinę, spiria į kojÄ , o antras vyras nuo jam suduodamų smÅ«gių dengiasi rankomis, po to abu vyrai susikimba, stumdosi.

Taip pat užfiksuota, kad muÅ¡tynių metu į kiemÄ ateina trečias vyras (galimai M. D.), tačiau jis niekam jokių smÅ«gių nesuduoda, o du besistumdantis vyrai nustoja vienas kitam sudavinėti smÅ«gius ir pirmas vyras (galimai R. K.) su trečiu vyru (galimai M. D.) iÅ¡ kiemo iÅ¡eina (1 t., b. l. 56-61). Asmens neblaivumo nustatymo duomenyse nurodyta, kad 2021 m. liepos 21 d., 18.28 val. M. R. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas, 2021 m. liepos 21 d., 20.52 val. R. K. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 80-81).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad R. K. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ . Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju metu, jis sudavė du smÅ«gius į veido sritį, vienÄ smÅ«gį į kairį petį ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į kairę kulkÅ¡nį, pripažįsta nukentėjusiajam padaręs sužalojimus, konstatuotus specialisto iÅ¡vadoje.

Tai, kad R. K. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį M. R., bei, kad tokiais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sukėlė jam fizinį skausmÄ , be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie jam padarytus sužalojimus, kuriuos patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, liudytojų D. R., I. D., M. D. parodymai, pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, apžiÅ«ros protokoluose konstatuoti duomenys, bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Aukščiau iÅ¡vardinti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. K. 2021 m. liepos 21 d., apie 17:40 val. smurtavo nukentėjusiojo M. R. atžvilgiu, t.y. tyčia kumščiais sudavė nuketėjusiajam M. R. ne mažiau dviejų smÅ«gių į veido sritį, vienÄ smÅ«gį į kairį petį ir vienÄ kartÄ spyrė į kairę kulkÅ¡nį, tuo padarė M. R. poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inio skruosto sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas kairio peties srityje, kairio iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio srityje, odos nubrozdinimÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, taip nežymiai sutrikdė nuketėjusiojo M.

R. sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ . Faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai įrodo, kad jis nežymiai sveikatÄ sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobÅ«dį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytÄ , R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ bei dalį neturtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir iÅ¡vados Asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis R. K., jo gynėjas advokatas R. P., kaltinamojo R. K. sutuoktinė V.

K., pageidaujanti tapti kaltinamojo laiduotoja, praÅ¡o atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, praÅ¡o paskirti laiduotoja kaltinamojo R. K. sutuoktinę V. K. ( 2 t., b. l. 30-31, 32). Apklausta teisiamojo posėdžio metu pageidaujanti tapti kaltinamojo laiduotoja - liudytoja V. K. prašė atleisti jos sutuoktinį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , sutinka bÅ«ti jo laiduotoja. Nurodė, kad su R. K. kartu gyvena 16 metų. IÅ¡ karto po įvykio jai paskambinęs vyras pirmiausia pasakė, kad pasielgė labai neteisingai, o tada papasakojo kas įvyko.

Ji pritaria savo sutuoktinio nuomonei, t.y. kad jis pasielgė neteisingai, ir mano, kad suaugę žmonės turėtų vengti konfliktus spręsti tiek fiziniu, tiek žodiniu smurtu ir ieÅ¡koti kitokių sprendimo bÅ«dų. Sutuoktinis jai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, sakė, kad jo sesuo apsižodžiavo su kaimynu, buvo kaimyno užpulta ir iÅ¡gÄ sdinta. Jos vyras iÅ¡ sesers iÅ¡girdęs kas įvyko, iÅ¡ karto nuėjo pakalbėti su M. R., tarp jų įvyko apsistumdymas. Ji su R. K. nuolat kalbasi apie tÄ Ä¯vykį, akcentuoja, kad tai prastas pavyzdys ir jų vaikams ir, kad toks elgesys netoleruotinas.

Ji dirba mokykloje mokytoja. Jos pareiga vengti bet kokio smurto, apie tai labai dažnai kalbasi. Å eimoje sutuoktinis nesmurtauja nei prieÅ¡ jÄ , nei prieÅ¡ vaikus. Bendro laisvalaikio labai nedaug, tačiau jie stengiasi kuo dažniau bÅ«ti kartu. Savaitgaliais kartu su vaikais eina prie gyvulių, dirba tokius darbus, kuriuos gali atlikti ir vaikai. VasarÄ kartu užsiima kÅ«limu, sėja. Å eima kartu atostogauja, kartu atlieka buities darbus, žaidžia įvairius žaidimus, gamina maistÄ . Ji neteista, administracine tvarka nebausta.

Jos sutuoktinis kaltinamųjų suole pirmÄ kartÄ . Kartu gyvenant sutuoktiniui darys teigiamÄ Ä¯takÄ savo elgesiu, bendravimu, rodomu pavyzdžiu vaikams. Mano, kad toks sutuoktinio elgesys buvo vienkartinis, ir ateityje tokių įvykių bus iÅ¡vengta. Dėl Å¡io įvykio jos vyras labai iÅ¡gyvena. Sutuoktinis, girdint vyresniajam sÅ«nui, vis pabrėžia, kad jis pasielgė netinkamai, kad taip negalima elgtis ir, kad tai nėra bÅ«das spręsti konfliktus. Dėl galimybės sutuoktiniui susitaikyti su nukentėjusiuoju, kalbėjosi apie tai.

IÅ¡ vienos pusės aptarė, kad galbÅ«t reikia atsipraÅ¡yti, taikytis, tačiau sustabdė R. K. sesers situacija. Ji pati, bÅ«dama moteris, jaustųsi labai blogai, jei taip bÅ«tų atsitikę jai. Mano, kad jeigu ji bÅ«tų buvusi Å¡alia, kaip žmona, bÅ«tų įsikiÅ¡usi ir sustabdžiusi abu vyrus nuo tokio elgesio. Tarp R. K. ir jo sesers yra labai artimas ryÅ¡ys, kartu dirba, artimai bendrauja Å¡eimomis, susutinka kiekvienÄ dienÄ . Prokurorė praÅ¡ymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ neprieÅ¡taravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sÄ lygos, sudarančios pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

R. K. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos. Viso proceso metu R. K. savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Kaltinamasis dirba – Å«kininkauja, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Kulvos seniÅ«nijos charakterizuojamas teigiamai, kaip lengvai bendraujantis, drausmingas, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, nekonfliktuojantis bei padedantis savo darbais seniÅ«nijai (2 t. b. l. 33), taip pat teigiamai charakterizuojamas ir Čičinų kaimo bendruomenės „Čičinų kraÅ¡tas“, kaip mėgstamas ir gerbiamas bendruomenės narys, su Å¡eima aktyviai dalyvaujantis bendruomenės veikloje (2 t. b. l. 34).

R. K. savo elgesį vertina neigiamai, iÅ¡gyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, nukentėjusiajam turtinę žalÄ atlygino pilnai, taip pat iÅ¡ dalies atlygino ir neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes yra pagrindas manyti, kad R. K. padarė iÅ¡vadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali bÅ«ti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi.

Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

V. K. yra R. K. sutuoktinė. Jie 16 metų gyvena kartu, gerai sutaria. Visa Å¡eima kartu atostogauja, kartu atlieka buities darbus, su vaikais padeda R. K. Å«kyje. V. K. neigiamai vertina sutuoktinio poelgį, teigė, kad kartu gyvenant, ji sutuoktiniui darys teigiamÄ Ä¯takÄ savo elgesiu, bendravimu, rodomu pavyzdžiu vaikams. Ji turi pastovų darbÄ , yra mokytoja. Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktorės charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, kÅ«rybinga ir aktyvi mokyklos bendruomenės narė, ne kartÄ buvo paskatinta padėkomis, yra santÅ«ri, korektiÅ¡ka, dėmesinga, empatiÅ¡ka.

V. K. Å¡eima yra mokyklos rėmėja, aktyvi bendruomenės renginių dalyvė. V. K. neteista, administracine tvarka nebausta. Todėl, įvertinęs V. K. asmenybę, jos vertybinį požiÅ«rį į nusikalstamÄ veikÄ , Å¡eimyninius ryÅ¡ius, tarpusavio santykius ir nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ , teismas mano, kad ji gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo bÅ«ti paskirta laiduotoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad R.

K. gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ . Å iuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kadangi nusikaltimÄ padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomÄ jį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , sprendžiamas klausimas dėl Å¡io asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Civilinis ieÅ¡kinys ir proceso iÅ¡laidos Nukentėjusysis M. R. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. K. 39,33 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodo, kad nukentėjusysis kaltinamojo buvo užpultas savo namų kieme, nusikalstamos veikos metu M. R. buvo nežymiai sužalotas veidas. Po įvykio jam skaudėjo sumuÅ¡tÄ veidÄ , maudė sužalotÄ akį, skruostÄ , skaudėjo galvÄ , buvo sunku susikaupti darbe, kurį laikÄ negalėjo valdyti kairės rankos, skaudėjo sumuÅ¡tÄ kojÄ .

Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ , daug nepatogumų buityje. Dėl įvykio turėjo kurį laikÄ gydytis ambulatoriÅ¡kai namuose. Sužalojimus veide matė ir paÅ¡aliniai žmonės, teko aiÅ¡kintis darbe. Dėl įvykio turėjo ne kartÄ vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, atsipraÅ¡yti iÅ¡ darbo. Å iuo metu jis ir jo sutuoktinė jaučia didelę baimę bÅ«ti užpultam, nuolat patiria įtampÄ , kad tai nenutiktų jo artimiems žmonėms. Civilinis ieÅ¡kovas ir jo atstovė teisiamojo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė Lietuvos paÅ¡to perlaidas, iÅ¡ kurių matyti, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl 39,33 Eur turtinės žalos priteisimo pilnai atlygintas, o civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo atlygintas iÅ¡ dalies, sumokėta 300 Eur (2 t. b. l. 38). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiÅ¡kino, jog jo manymu, 300 Eur suma yra pakankama dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo, tačiau jis sutinka sumokėti tokį neturtinės žalos atlyginimÄ , kokį nustatys teismas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė neigiamas emocijas, dvasinį skausmÄ fizinius nepatogumus.

Vertindamas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad M. R. patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , į tai, kad veikos metu nukentėjusysis patyrė trumpalaikį fizinį skausmÄ . Sužalojimai buvo padaryti veide ir akivaizdžiai visiems matomi, todėl teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad tai kėlė diskomfortÄ nukentėjusiajam. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi.

Kita vertus byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajam būtų buvęs nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai. Nukentėjusysis įrodymais nepagrindė ir ieškinyje nurodomų aplinkybių dėl ilgalaikių baimių.

Nėra duomenų, kad jis bÅ«tų kreipęsis dėl to į medikus. Padarytas nusikaltimas nesunkus, kaltinamasis dirbantis, gauna pajamas. Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumÄ , veiksmų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltinamojo kaltės laipsnį ir formÄ , taip pat ir į paties nukentėjusiojo elgesį, dėl kurio kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, teismų praktikÄ bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais priteisiamos sumos svyruoja nuo 150 eurų iki 1 500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299-648/2015, 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017), ir sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 600 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sumokėjo paÅ¡to perlaida – 300 Eur neturtinės žalos, iÅ¡ R. K. M. R. priteisinta 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad spręsdamas klausimÄ dėl priteistino iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumÄ , proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumÄ procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ pagrįstumÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme sudaro 700 eurų (1 t., b. l. 143-144, 2 t., b. l. 27-28).

Kaltinamasis R. K. sutinka su nukentėjusiojo praÅ¡omomis priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Nukentėjusiojo nurodytos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis. Atsižvelgiant į minėtų iÅ¡laidų dydį patvirtinančius dokumentus, bylos apimtį, į tai, kad ji iÅ¡nagrinėta per vienÄ teisiamÄ jį posėdį, į nukentėjusiajam atstovavusios advokatės atliktus veiksmus (susipažinimas su byla ikiteisminio tyrimo metu, civilinio ieÅ¡kinio rengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir kt.), nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis laikytinas pagrįstu, todėl praÅ¡ymas dėl 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas pilnai.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta. Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – CD laikmena su 2021 m. liepos 21 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis (“body” kameros), 1 vnt, CD laikmena su 2021 m. liepos 21 d. vaizdo įrašais, 1 vnt., paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

R. K., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (baudžiamojo kodekso 40 straipsnis) ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti. R. K. perduoti laiduotojos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . M. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. K. 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) M. R. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ R. K. M. R. 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) proceso iÅ¡laidų. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti - CD laikmenÄ su 2021 m. liepos 21 d. vaizdo įraÅ¡ais 1 vnt, CD laikmenÄ su 2021 m. liepos 21 d. vaizdo įraÅ¡ais, 1 vnt., palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. IÅ¡aiÅ¡kinti R. K., kad:

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti V. K., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka). Teisėja Lina Å afronienė