37386c15-a9a2-421f-976a-7cbf96a54331 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1300-260/2014,Proceso Nr. 2-13-3-02518-2013-1,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 60; 99.9; 114.11; 121.14; 121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „MV steelgroup“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-320-470/2014 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „MV steelgroup“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Titransa“, tretiesiems asmenims Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „TVS LT“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Titransa“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „MV steelgroup“ dėl pervežimo paslaugų apmokėjimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b.l. 2–6, t. II) prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės 7 639 EUR (26 375,94 Lt) nuostolius ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Yusyp&Co“ buvo sudaryta vežimo organizavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo organizuoti 4 vienetų garažo vartų vežimÄ marÅ¡rutu Italija-Lietuva-Didžioji Britanija. 2012 m. rugsėjo 5 d. tarp ieÅ¡kovėsir atsakovės buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis – užsakymas, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei pervežti krovinį marÅ¡rutu Lietuva-Didžioji Britanija.

Atsakovei vykdant sutartimi prisiimtÄ prievolę, 2012 m. rugsėjo 11 d. Doverio muitinėje krovinys ir kiti atsakovės autovežiu vežti daiktai buvo sulaikyti nuodugniam patikrinimui, kurio metu folijos rulonuose, kurie nebuvo ieÅ¡kovėskrovinio dalis, buvo rasta kontrabandinių cigarečių. IeÅ¡kant kontrabandinių cigarečių ir ieÅ¡kovės krovinyje, buvo sugręžioti vieni garažo vartai. Jiebuvo sugadinti nepataisomai. UAB „Yusyp&Co“, kuri yra krovinio gavėja, patyrė 7 639 EUR žalÄ , kuriÄ sudaro garažo vartų vertė – 5 877 EUR bei jų gabenimo marÅ¡rutu Italija-Lietuva-Didžioji Britanija iÅ¡laidos – 1 762 EUR.

IeÅ¡kovė 2012 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovėnurodytų nuostolių neatlygino. 2013 m. kovo 12 d. ieÅ¡kovė ir UAB „Yusyp&Co“ sudarė įsiskolinimo grÄ Å¾inimo ir regreso teisės perėjimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė savanoriÅ¡kai atlygino žalÄ jÄ patyrusiai UAB „Yusyp&Co“, todėl ieÅ¡kovei perėjo teisė regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ žalÄ padariusios atsakovės. IeÅ¡kovė pakartotinai 2013 m. balandžio 22 d. kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė nurodytų reikalavimų neįvykdė.Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 57–63, t.

II) prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovėsbylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad dėl kontrabandinių cigarečių gabenimo yra atsakinga ne ji, o trečiasis asmuo UAB „TVS LT“, todėl tik Å¡i įmonė ir privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. Be to, ieÅ¡kovė neįrodė patirtosžalos dydžio ir reikalavimo teisės egzistavimo.Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 42–43, t.

II) su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nėra atsakinga dėl krovinio sugadinimo. Visa atsakomybė tenka krovinio siuntėjui UAB „TVS LT“.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu (b.l. 92–95, t. II) atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 595,68 Lt skolÄ už suteiktas pervežimo paslaugas, 6 procentų dydžio metinespalÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teismeiki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo irbylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. atsakovė ir ieÅ¡kovė sudarė krovinio pervežimo sutartį - užsakymÄ , pagal kuriÄ atsakovė, kaip vežėja, įsipareigojo pervežti ieÅ¡kovės krovinį (garažo vartus) marÅ¡rutu Lietuva-Didžiojo Britanija, o ieÅ¡kovė įsipareigojo atsiskaityti už pervežimo paslaugas sutartyje numatytais terminais ir tvarka.

Garažo krovinysbuvo pristatytas gavėjui, tačiau atsakovė iki Å¡iol nėra sumokėjusi 3 258,75 Lt už krovinio pervežimÄ . 2012 m. liepos 11 d. Å¡alys sudarė krovinio pervežimo sutartį – užsakymÄ dėl langų pervežimo, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį marÅ¡rutu Lietuva-Didžioji Britanija. Krovinysbuvo pristatytas gavėjui, tačiau iki Å¡iol ieÅ¡kovė nėra sumokėjusi už suteiktas pervežimo paslaugas 336,93 Lt.IeÅ¡kovė atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 123–124, t.

II) prašė priešieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovei sugadinus krovinį – garažo vartus – jai kilo pareiga kompensuoti sugadinto krovinio pervežimo išlaidas maršrutu Lietuva-Didžioji Britanija, todėl atsakovė nepagrįstai priešieškiniu šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovės. Dėl likusios skolos sumos sutiko, tačiau nurodė, kad ji artimiausiu metu bus sumokėta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu (b.l. 21–25, t.

III) ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 4 595,68 Lt skolÄ ir 6 procentų dydžio metinespalÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 929,16 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei 138 Lt žyminį mokestį. IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteisė 66 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad ekspedijavimo sutartimi UAB „Yusyp&Co“ (siuntėjas CMR konvencijos prasme) susitarė su UAB „MV steelgroup“ (vežėjas CMR konvencijos prasme) dėl garažo vartų pervežimo iÅ¡ Italijos per LietuvÄ Ä¯ DidžiÄ jÄ BritanijÄ .

UAB „MV steelgroup“ 2012 m. rugsėjo 5 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymÄ Nr. U-Kt 11-112885 su UAB „Titransa“ (faktinis vežėjas CMR konvencijos prasme), kuri įsipareigojo pervežti po perkrovimo garažo vartus iÅ¡ Lietuvos į DidžiÄ jÄ BritanijÄ sutartyje numatytais terminais ir sÄ lygomis, o UAB „MV steelgroup“ įsipareigojo sumokėti už tarptautinio pervežimo paslaugÄ 780 EUR + PVM. Atsakovėkartu su garažo vartų kroviniu gabeno ir trečiojo asmens UAB „TVS LT“ krovinį.

Visas krovinys 2012 m. rugsėjo 11 d. Doverio muitinėje Didžiosios Britanijos valstybės valdžios institucijų pareigūnų buvo sulaikytas nuodugniam patikrinimui. Patikrinimo metu autovežyje siuntėjo UAB „TVS LT“ siuntoje – folijos rulonuose - buvo rasta kontrabandinių cigarečių. Dėl šios priežasties buvo patikrintas ir siuntėjo UAB „Yusyp&Co“ krovinys, tuo tikslu pergręžti vieneri garažo vartai. Garažo vartuose kontrabandinių prekių nerasta, tačiau jie buvo nepataisomai sugadinti.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė savanoriÅ¡kai atlygino žalÄ siuntėjui UAB „Yusyp&Co“ sudarydama įsiskolinimo grÄ Å¾inimo ir regreso teisės perėjimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė UAB „MV steelgroup“ pripažino siuntėjui 7 639 EUR įsiskolinimÄ , atsiradusį iÅ¡ jo nuostolių už apgadintÄ krovinį (5 877 EUR) ir nuostolių dėl pervežimo užmokesčio kompensavimÄ (1 762 EUR), ir įsiskolinimo padengimui įsipareigojo atlikti paslaugų uždarajai akcinei bendrovei UAB „Yusyp&Co“ už 7 639 EUR.

Å alys pripažino, jog krovinys buvo sugadintas dėl trečiosios Å¡alies valstybės institucijų pareigÅ«nų veiksmų, tačiau teismas sprendė, kad pats krovinio muitinės patikrinimo faktas savaime nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nes bÅ«tent vežėjas turi įrodyti, kad padarė viskÄ , kÄ galėtų padaryti ypač sÄ Å¾iningas ir pareigingas vežėjas, siekiantis iÅ¡vengti žalos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovės elgesys buvo pakankamai sÄ Å¾iningas ir atsargus saugiam krovinio pervežimui, kadangi nenustatyta duomenų apie tai, kad atsakovė iÅ¡ anksčiau bÅ«tų siejama su kontrabandinių prekių gabenimu.

Muitinės kontrolę atlikę Jungtinės Karalystės pareigÅ«naiatsakovės kaltės dėl kontrabandos gabenimo neįžvelgė ir nusprendė grÄ Å¾inti autovežį atsakovei, kas įrodo, jog Å¡ios įmonės kaltės dėl kontrabandos gabenimo nebuvo įžvelgta. Be to, teismas nurodė, kad nėra nustatyta, jog atsakovės vairuotojas kokiu nors bÅ«du bÅ«tų susijęs su kontrabandinių prekių gabenimu ar bÅ«tų žinojęs apie tokių prekių buvimÄ jo vairuojamame autovežyje.

Pagal sutartį folijos rulonus į automobilį pakrovė trečiasis asmuo siuntėjas UAB „TVS LT“, o vairuotojo pareigos apsiribojo krovinio vietų skaičiaus sutikrinimu su CMR važtaraštyje nurodytu vietų skaičiumi bei krovinio ir pakuotės išorinės būklės įvertinimu, todėl teismas sprendė, kad vairuotojas neturėjo pareigos tikrinti pakuočių turinio. Kadangi cigaretės buvo paslėptos folijos rulonų viduje, teismas sprendė, kad jos nebuvo matomos be nuodugnaus patikrinimo ar be specialios įrangos, todėl vizualiai vairuotojas negalėjo jų pastebėti.

Taip pat teismas atsakovėskaltę paneigiančia aplinkybe laikė ir tai, kad atsakovė su UAB „TVS LT“ bendradarbiavo nuo 2011 metų, dėl jos veiklos teisėtumo dar anksčiau atliko oficialiai prieinamos informacijos patikrinimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad muitinės patikrinimo metu padaryta žala siuntėjo prekėms negali bÅ«ti vertinama kaip žala dėl vežėjo kaltės, kadangi ji atsirado dėl ne nuo vežėjo priklausančių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė aplinkybes, numatytas CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje, Å¡alinančias jos atsakomybę dėl krovinio dalies sugadinimo, todėl atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ atlyginti 5 877 EUR nuostolius dėl vartų sugadinimo.

Nustatęs atsakovės atsakomybę eliminuojantį požymį – kaltės nebuvimÄ , teismas atskirai dėl nuostolių dydžio nepasisakė. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo atlyginti 1 726 EUR nuostolių dėl pervežimo užmokesčio, nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. tarptautinio pervežimo sutarties Å¡alys yra siuntėja UAB „Yusyp&Co“ ir ekspeditorėUAB „MV steelgroup“, t.y. pagal Å¡iÄ sutartį jos, bet ne UAB „Titransa“yra kreditorius ir skolininkas.

Dėl garažo vartų pervežimo apmokėjimo skolininkė UAB „Yusyp&Co“ įsipareigojo kreditorei UAB „MV steelgroup“, bet ne UAB „Titransa“. Teismas nurodė, kad bÅ«damos sutarties Å¡alys, jos negali bÅ«ti laikomos trečiuoju asmeniu, sumokėjusiu skolÄ CK 6.112 straipsnio 4dalies prasme, todėl sprendė, kad regreso teisė Å¡iame teisiniame santykyje negalima. Spręsdamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neneigia skolos už langų pervežimÄ , todėl nesant įrodymų apie langų pervežimo apmokėjimÄ , teismas 1 226,95 Lt skolÄ už suteiktas pervežimo paslaugas priteisė atsakovei.

Teismasnustatė, kad pagal 2012 m. rugsėjo 5 d. krovinio pervežimo sutartį-užsakymÄ ieÅ¡kovės krovinys – garažo vartai pasiekė gavėjÄ Didžiojoje Britanijoje, todėl sprendė, kad vežėjas UAB „Titransa“ įvykdė savo prievolę pervežti krovinį, kas patvirtinama įraÅ¡ais CMR važtaraÅ¡tyje TR Nr. 001135. Teismas, nustatęs Å¡ias aplinkybes, pripažino, kad UAB „MV steelgroup“ kyla pareiga apmokėti už atliktÄ krovinio pervežimo paslaugÄ , neatsižvelgiant į tai, kad dėl krovinio dalies sugadinimo siuntėjas patyrė tam tikrų nuostolių (CK 6.38 straipsnio 1dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (b.l. 28–31, t. III) praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieÅ¡kinys ir patenkinta prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl 3 258,75 Lt skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, apskaičiuotų nuo Å¡ios sumos, priteisimo bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisėsnormÄ , nepagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė Å¡iÄ teisėsnormÄ ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė įrodė aplinkybes, numatytas CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje, Å¡alinančias jos atsakomybę dėl krovinio sugadinimo.

Atsakovė nepadarė visko, kÄ galėtų padaryti ypač sÄ Å¾iningas ir pareigingas vežėjas tam, kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti žalos, o teismo sprendime Å¡ios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos. Atsakovė prisiėmė įsipareigojimus ne tik apeliantės, bet ir kitų asmenų atžvilgiu, todėl visa rizika, susijusi su kitų asmenų kroviniais, teko atsakovei, o ne apeliantei. Atsakovė, sudarydama sutartį su keliais siuntėjais, turėjo dėti maksimalias pastangas, kad nei vienas iÅ¡ jų nenukentėtų.

Apeliantė sutarties sudarymo metu neturėjo duomenų apie tai, kokie ir kokių asmenų kroviniai bus vežami ta pačia transporto priemone, todėl neturėjo galimybės įvertinti rizikos. Trečiasis asmuo UAB „TVS LT“ yra fiktyvi įmonė, neturinti faktinio veiklos adreso, pagal registro duomenis ilgiau nei 24 mėnesius neteikianti metinių finansinės atskaitomybėsdokumentų, joje dirba tik vienasdarbuotojas, todėl atsakovė turėjo patikrinti Å¡iuos vieÅ¡ai skelbiamus duomenis ne tik bendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu pradžioje, tačiau Å¡iuos duomenis turėjo tikrinti nuolat, bet Å¡ios pareigos neatliko.Kontrabanda yra gana paplitęs nusikaltimas Lietuvoje, todėl atsakovė, veždama prekes į kitÄ valstybę, turi irgali numatyti rizikÄ , jog ji gali bÅ«ti pasitelkta nusikaltimo vykdymui atlikti.

Å i rizika ypač turi bÅ«ti įvertinta tada, kai vežėjasprisiima vežti fiktyvios, veiklos nevykdančios įmonės krovinį. Aplinkybė, kad bendradarbiaujant su Å¡ia įmone nebuvo paaiÅ¡kėję kontrabandos atvejų, nesudaro pagrindo manyti, kad Å¡ių atvejų nebuvo, o kartu besÄ lygiÅ¡kai pasitikėti Å¡ia užsakove. Aplinkybė, kad pagal su UAB „TVS LT“ sudarytÄ sutartį krovinį pakrovė ne atsakovė, o trečiasis asmuo, kad vairuotojas neturėjo pareigos tikrinti pakuočių turinio, o kontrabandinės cigaretės buvo paslėptos folijos rulonų viduje, dėl ko nebuvo vizualiai matomos, nesudaro pagrindo eliminuoti atsakovės atsakomybės pagal su apeliante sudarytÄ vežimo sutartį.

Atsakovės, veikiančios didesne rizika, tokių sutarties sÄ lygų numatymas galėjo sÄ lygoti atsakovės pasirinkimÄ nusikalstamai veiklai vykdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje dėl CMR konvencijos taikymo kontrabandos atvejisnurodytas kaip grubus vežėjo aplaidumas.Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes atsakovės pateiktiems įrodymams teikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei kad apeliantėspateiktiems įrodymams.Draudimo bendrovės paaiÅ¡kinimas, jog ji neįžvelgė atsakovėsveiksmuose kaltės, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės, kadangi draudimo bendrovė yra suinteresuota bylos baigtimi, o jos paaiÅ¡kinimai yra pateikti jai naudingapozicija.

Trečiojo asmens nuomonė negali daryti įtakos teismo iÅ¡vadų ir sprendimų priėmimui.Teismas nepagrįstai nurodė, kad į žalos sumÄ be pagrindo buvo įtrauktos sugadinto krovinio gabenimo iÅ¡laidos. Nurodyta suma turi bÅ«ti laikoma žala. Kadangi užsakovo atžvilgiu nebuvo tinkamai įvykdytos krovinio vežimo sutarties sÄ lygos ir dalis krovinio buvo sugadinta, apeliantėneteko teisės reikalauti iÅ¡ UAB „Yusyp&Co“ sumokėti sugadinto krovinio gabenimo iÅ¡laidų, nors Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos apeliantės. Nurodytos iÅ¡laidos yra apeliantėsnuostoliai, patirti dėl atsakovėsneteisėtų veiksmų, t. y. negautos pajamos iÅ¡ UAB „Yusyp&Co“.Teismas nepagrįstai tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį dėl 3 258,75 Lt skolos, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų nuo Å¡ios sumos priteisimo.

Atsakovei praradus dalį krovinio, jai kilo pareiga kompensuoti sugadinto krovinio pervežimo iÅ¡laidas marÅ¡rutu iÅ¡ Lietuvos į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , todėl Å¡i suma nepagrįstai priteista atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės.Teismo sprendimu nepagrįstaiatsakovei priteist iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 929,6 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos. Ä®vertinusbylos sudėtingumÄ , apimtį ir trukmę, priteista sumaneatitinka Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio ir yra per didelė.

Todėl priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis turi bÅ«ti perskaičiuotas. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 37–44, t. III) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantėsbylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad už kontrabandinių cigarečių gabenimÄ yra atsakinga ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „TVS LT“, dėl ko ne atsakovė, o trečiasis asmuo yra atsakingas ir už apeliantėskrovinio dalies sugadinimÄ .

Atsakovė negali bÅ«ti atsakinga už žalÄ , kadangi kontrabandinės prekėsbuvo rastos ne atsakovei, o trečiajam asmeniui priklausančiose prekėse. Trečiasis asmuo organizavo prekiųpakrovimÄ Ä¯ transporto priemonę, o pagal CMR KonvencijÄ siuntėjui pakraunant prekes vežėjo pareigos apsiriboja tik iÅ¡orinių ir aiÅ¡kiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio iÅ¡dėstymo automobilyje kontrole. Kontrabanda gabentos cigaretės buvo paslėptos tokiu bÅ«du, kad krovinį apžiÅ«rint iÅ¡ iÅ¡orės jų pastebėti nebuvo įmanoma nesinaudojant rentgenu ar kitomis specialiomis priemonėmis, tačiau pagal CMR KonvencijÄ tokių priemonių panaudojimo pareiga vežėjui priimant krovinį nėranumatyta.

Atsakovės atsakomybės nebuvimÄ patvirtinair Didžiosios Britanijos Sienos apsaugostarnybos sprendimas, pagal kurį atsakovei transporto priemonė buvo grÄ Å¾inta be jokio papildomo mokesčio, o taip bÅ«na tik tais atvejais, kai įsitikinama, kad nei vairuotojas, nei transporto priemonės savininkas nebuvo susiję su neleistinų prekių gabenimu ir ėmėsi priemonių siekiant užkirsti keliÄ neleistinų prekių gabenimui. Apeliantė byloje neįrodė patirtosžalos dydžio. Apeliaciniame skundenepagrįstai teigiama, kad atsakovėnesiėmė bÅ«tinų ir pakankamų, protingų priemonių užtikrinti, kad transporto priemone nebÅ«tų gabenamos kontrabandinės prekės. Trečiasis asmuo nebuvo atsitiktinis siuntėjas, prieÅ¡ pradedant bendradarbiauti su Å¡iaįmone buvo atlikta Å¡ios įmonėspatikra siekiant įsitikinti bendrovės veikos teisėtumu ir patikimumu.

Be to, su įmone bendradarbiauta nuo 2011 m. gruodžio mėnesio ir per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nepasitaikė atvejų, kad Å¡ios įmonės pakrautuose kroviniuose bÅ«tų kontrabandos prekių. Vadovaujantis apeliantės logika, atsakovė, priimdama gabenti prekes, turėtų krovinius patikrinti kaip muitinės pareigÅ«nai net ir galimai jas sugadindama, tačiau tokia krovinių gabenimo praktika bÅ«tų nelogiÅ¡ka, ydinga ir neatitinkanti normalios verslo praktikos. Teismui konstatavus, kad atsakovė nėra atsakingauž krovinio sugadinimÄ , pagrįstai priteista atsakovei iÅ¡ apeliantėsuž krovinio gabenimÄ .

Nepagrįsti argumentai ir dėl įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimo. Byloje buvo pateiktasDidžiosios Britanijos Sienos apsaugos tarnybos 2013 m. sausio 24 d. sprendimas, kuris laikytinas oficialiu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Ä®rodymais gali bÅ«ti ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, todėl teismui vertinant byloje esančius įrodymuspagal vidinį įsitikinimÄ , teismas pagrįstai įvertino atsakovėsir trečiojo asmens pateiktus paaiÅ¡kinimus.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d.sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės UAB „MV steelgroup“ ieÅ¡kinys atsakovei UAB „Titransa“, tretiesiems asmenims Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, UAB „TVS LT“ dėl žalos atlyginimo, ir kuria patenkintas atsakovės UAB „Titransa“ prieÅ¡ieÅ¡kinis dalyje dėl 3 258,75 Lt skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, apskaičiuotų nuo Å¡ios sumos, priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „MV steelgroup“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.Faktinės bylos aplinkybės Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. apeliantė ir UAB „Yusyp&Co“ sudarė ekspedijavimo sutartį (b.l. 9, t. II), pagal kuriÄ apeliantė įsipareigojo pervežti marÅ¡rutu Italija-Lietuva-Didžioji Britanija garažo vartų krovinį perkraunant jį Lietuvoje, o UAB „Yusyp&Co“ įsipareigojo sumokėti už krovinio pervežimÄ marÅ¡rutu Italija-Lietuva 882 EUR neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio bei marÅ¡rutu Lietuva-Didžioji Britanija – 880 EUR neįskaitant PVM.

TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2012 m. rugsėjo 4 d. apeliantė ir UAB „Yusyp&Co“ sudarė krovinio pervežimo sutartį – užsakymÄ (b.l. 12, t. II) dėl nurodyto krovinio pervežimo marÅ¡rutu Italija-Lietuva-Didžioji Britanija. 2012 m. rugsėjo 5 d. apeliantė ir atsakovė sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymÄ (b.l. 14, t. II), pagal kurį atsakovė, kaip vežėja, įsipareigojo pervežti marÅ¡rutu Lietuva-Didžioji Britanija krovinį – garažo vartus, o apeliantė įsipareigojo sumokėti už pervežimÄ 780 EUR neįskaitant į Å¡iÄ sumÄ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.

Kroviniui gabenti iÅ¡raÅ¡ytas CMR važtaraÅ¡tis Nr. TR 00135 (b.l. 26, t. II), kuriame nurodyta, kad krovinys vežamas transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 7 d. atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „TVS LT“ sudarė krovinio pervežimo sutartį (b.l. 15, t. II), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo pervežti marÅ¡rutu Lietuva-Anglija plėvelę. Atsakovė nurodytus krovinius priėmė ir juos gabeno, tačiau 2012 m. rugsėjo 11 d.

Doverio muitinėje atlikus patikrinimÄ trečiojo asmens UAB „TVS LT“ krovinyje – folijos rulonuose - buvo aptikta kontrabandinių prekių (cigarečių). Siekiant nustatyti, ar kontrabandinių prekių nėra paslėpta ir siuntėjos UAB „Yusyp&Co“ krovinyje, Å¡is krovinys buvo patikrintas pergręžiant vienus garažo vartus. Kontrabandinių prekių garažo vartuose nebuvo rasta, tačiau vartai buvo sugadinti, jie tapo netinkami naudoti, todėl UAB „Yusyp&Co“ dėl to patyrė nuostolių.

Dėl nuostoliųatlyginimo UAB „Yusyp&Co“ kreipėsi į apeliantę (b.l. 18, t. II), kuri tuopačiu dėl patirtų nuostolių atlyginimo kreipėsi į atsakovę (b.l. 16, t. II). Atsakovei nuostolių gera valia neatlyginus, 2013 m. kovo 12 d. įsiskolinimo grÄ Å¾inimo ir regreso teisėsperėjimo sutartimi (b.l. 19–20, t. II) apeliantė pripažino bei patvirtino dėl sugadinto krovinio 7 639 EUR UAB „Yusyp&Co“ patirtų nuostolių dydį (kuriuos sudaro 5 877 EUR nuostolių dėl sugadinto krovinio ir 1 762 EUR nuostolių dėl pervežimo užmokesčio kompensavimo) ir nuostolius kaip skolÄ apeliantė įsipareigojo padengti UAB „Yusyp&Co“ suteikiant krovinių pervežimo paslaugų ar prekių už nurodytÄ sumÄ per dvejus metus, o apeliantė įgijo regreso teisę reikalauti nurodyto dydžio nuostolių iÅ¡ atsakovės. Sudarius minėtÄ sutartį apeliantė dar kartÄ kreipėsi su pretenzija įatsakovę (b.l. 17, t.

II), tačiau atsakovė nuostolių neatlygino. 2013 m. sausio 24 d. Didžiosios Britanijos Sienos apsaugos tarnybos sprendimu (b.l. 65–70, t. II) nutarta atsakovei grÄ Å¾inti transporto priemonę ir puspriekabę, kuria buvo gabentas sugadintas krovinys, be jokių mokesčių pripažinus, kad dėl folijos rulonuose rastos kontrabandos nėra nei transporto priemonės valdytojo, nei vairuotojo kaltės, t. y. pripažinus, kad tiek atsakovė, tiek transporto priemonės vairuotojas atliko tinkamus pirminius patikrinimus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti krovinio teisėtumÄ bei aptikti bet kokių neteisėtų krovinių. 2013 m. vasario 19 d. sprendimu (b.l. 21–22, t.

II) draudimo kompanija, apdraudusi atsakovės atsakomybę, t. y. trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsisakė tenkinti apeliantės pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo nenustačius atsakovės kaltės dėl nuostolių atsiradimo. Garažo vartų krovinys buvo pristatytas gavėjui, todėl 2012 m. rugsėjo 25 d. atsakovė iÅ¡rašė apeliantei apmokėjimui už suteiktas transporto paslaugas sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 3 258,75 Lt sumai (b.l. 89, t. II), kuriÄ apeliantė turėjo apmokėti iki 2012 m. spalio 16 d.

Dėl tinkamo įrodymų vertinimo Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 str. 1 d.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 d.). Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Apeliaciniame skunde keliamas tinkamo įrodymų vertinimo klausimas.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklę, kadangi atsakovės pateiktiems įrodymams buvo suteikta didesnė įrodomoji galia, nei kad apeliantės pateiktiems įrodymams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ ir apeliacine tvarka skundžiamÄ sprendimÄ , sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nagrinėjamoje byloje nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos Å¡iuo klausimu, sprendimÄ priėmė visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, bei tinkamai įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Apeliaciniame skunde nėra konkrečiai nurodyta, kuo pasireiÅ¡kė teismo veiksmai suteikiant atsakovės pateiktiems įrodymams didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei kad apeliantės pateiktiems įrodymams, o vien aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad teismas byloje įrodymus įvertino netinkamai ir pažeisdamas CPK numatytas įrodymų vertinimo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertino tiek apeliantės, tiek ir atsakovės į bylÄ pateiktus įrodymus, Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus, iÅ¡vadas byloje padarė remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, todėl faktas, kad teismas laikė labiau tikėtinomis aplinkybes, paneigiančias atsakovės kaltę dėl žalos atsiradimo, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas Å¡ias aplinkybes patvirtinantiems įrodymams suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl trečiojo asmens draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo paaiÅ¡kinimų netinkamo vertinimo.

Teismas trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste, iÅ¡vadas byloje padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , todėl negalima sutikti, kad teismo iÅ¡vada dėl atsakovės kaltės dėl žalos atsiradimo nebuvimo yra pagrįsta tik trečiojo asmens nuomone ir jo paaiÅ¡kinimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas iÅ¡vadÄ , jog muitinės patikrinimo metu padaryta žala siuntėjo prekėms negali bÅ«ti vertinama kaip žala dėl vežėjo, t. y. atsakovės kaltės, kadangi ji atsirado dėl ne nuo vežėjo priklausančių aplinkybių, padarė įvertinęs kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir tik po to paminėjo apie trečiojo asmens draudimo kompanijos atsisakymÄ atlyginti žalÄ bÅ«tent dėl to, kad jis vežėjo veiksmuose neįžvelgė draudiminio įvykio požymių.

Dėl iÅ¡ tarptautinio vežimo sutarties kylančios vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimÄ taikymo Visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje nurodytus požymius, vežimo sutarties Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimai sprendžiami pagal CMR konvencijos nuostatas. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobÅ«dis lemia tai, kad joje įtvirtintais pagrindaisatsirandanti vežimo sutarties Å¡alių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota iÅ¡samiai tiek atsakomybės sÄ lygų, tiek atsakomybės ribų požiÅ«riu.

Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju – kai krovinys vežimo metu sugadinamas– nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Å ioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 dalyje.

Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti. Atsakomybę Å¡alinančių pagrindų įrodinėjimo naÅ¡ta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui, t. y. vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trÅ«ksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė su atsakove sudarė tarptautinio krovinių vežimo sutartį, kuriai taikoma CMR konvencija.

Pagal sutartį atsakovės gabento krovinio – garažo vartų – dalis buvo sugadinta dėl krovinio vežimo metu atlikto Didžiosios Britanijos sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų patikrinimo, t. y. siekiant nustatyti, ar gabenamame krovinyje nėra kontrabandinių prekių (cigarečių), garažo vartai buvo pragręžti. Apeliantės reikalavimui dėl žalos, atsiradusios dėl dalies krovinio sugadinimo, taikytina CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ Ä¯tvirtinta objektyvioji vežėjo sutartinė atsakomybė.

Atsakovė, kaip vežėja, pareigÄ atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ neigė remdamasi CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis teigdama, kad ji negalėjo iÅ¡vengti aplinkybių, dėl kurių žala atsirado, o žalos atsiradimui negalėjo užkirsti kelio, kadangi kontrabandinės cigaretės, kurias radus buvo atliktas ir garažo vartų krovinio patikrinimas, buvo rastos trečiojo asmens krovinyje paslėptos taip, kad iÅ¡ iÅ¡orės apžiÅ«rint krovinį jų nebuvo galima pamatyti. Atsakovės teigimu, ji padarė viskÄ , kÄ galėtų padaryti ypač sÄ Å¾iningas ir pareigingas vežėjas, siekiantis iÅ¡vengti žalos, kadangi buvo patikrinusi trečiojo asmens UAB „TVS LT“, kurio krovinyje rastos kontrabandinės cigaretės, veiklÄ , krovinį patikrino vairuotojas, o kadangi bendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu UAB „TVS LT“ metu nepasitaikė kontrabandos atvejų, jos veiksmai laikytini pakankamais siekiant iÅ¡vengti žalos.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė įrodė CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ aplinkybę, Å¡alinančiÄ jos atsakomybę dėl atsiradusiosžalos ir apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Apeliaciniu skundu ginčijama Å¡i pirmosios instancijosteismo iÅ¡vada teigiant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 daliesnuostatas be pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė padarė viskÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinėsbylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė įrodė egzistavus aplinkybes, Å¡alinančias jos atsakomybę dėl atsiradusios žalos, yra teisinga ir pagrįsta.Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios, apeliantės teigimu, sudaro pagrindÄ spręsti, jog atsakovė nagrinėjamu atveju nepadarė visko, kÄ galėtų padaryti ypač sÄ Å¾iningas ir pareigingas vežėjas tam, kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti žalos, laikytinos nepagrįstomis.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė, prieÅ¡ pradėdama bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu, buvo patikrinusi trečiÄ jį asmenį UAB „TVS LT“, t. y. patikrinusi duomenis apie įmonės egzistavimÄ , įmonės veiklos vykdymÄ ir rizikas, kad vairuotojas patikrino trečiojo asmens pakrautÄ krovinį laikydamasis CMR Konvencijos nuostatų, kad nėra duomenų apie atsakovės ir krovinį gabenusio vairuotojo prisidėjimÄ prie kontrabandos sudaro pagrindÄ teigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė buvo sÄ Å¾ininga ir pareiginga vežėja, padariusi viskÄ , kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti žalos.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad civilinėje teisėje egzistuoja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis, todėl tiek, kiek ji nepaneigta, ja bÅ«tina vadovautis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybė, jog atsakovei bendradarbiaujant su trečiuoju asmeniu UAB „TVS LT“ nebuvo nustatyta kontrabandos atvejų, nesudaro pagrindo panaikinti atsakovės atsakomybę dėl atsiradusios žalos, kadangi trečiasis asmuo yra fiktyvi, veiklos nevykdanti įmonė, dėl ko atsakovė, prisiimdama vežti tokios įmonės krovinį, turėjo įvertinti galimÄ rizikÄ dėl jos pasitelkimo nusikalstamai veiklai įvykdyti.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl įmonės faktinio veiklos adreso neturėjimo (trečiojo asmens buveinės adresu nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė), metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius nesudaro pagrindo pripažinti, kad įmonė nevykdo veiklos ir yra fiktyvi. Kaip galima spręsti iš atsakovės paaiškinimų, ji su minėta įmone bendradarbiavo nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, bendradarbiavimas nebuvo vienkartinis, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ši įmonė žalos atsiradimo metu buvo fiktyvi ar kad nevykdė veiklos.

Kaip nurodė atsakovė, ji jokios neigiamos informacijos apie trečiÄ jį asmenį neturėjo, atsiskaitymo ar kitokių problemų su trečiuoju asmeniu neturėjo, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė netinkamai elgėsi papildomai netikrindama trečiojo asmens veiklos. Pažymėtina, kad nuo atsakovės su trečiuoju asmeniu bendradarbiavimo iki ginčo įvykio nebuvo praėjęs labai ilgas laiko tarpas, kad bÅ«tų pagrindas tikrinti trečiÄ jį asmenį, o aplinkybė, kad bendradarbiaujant su trečiuoju asmeniu jokių problemų neiÅ¡kildavo, nesudarė pagrindo atsakovei abejoti Å¡ia įmone.

Atsakovei patikrinus duomenis apie trečiÄ jį asmenį ir bendradarbiavimo metu neiÅ¡kilus jokių abejonių dėl Å¡ios įmonės nesÄ Å¾iningumo ar jos vykdomos veiklos teisėtumo, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė turėjo dažniau tikrinti duomenis apie trečiÄ jį asmenį UAB „TVS LT“, o kartu ir vertinti rizikÄ dėl atsakovės pasitelkimo galimai nusikalstamai veiklai vykdyti. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės pareigos tikrinti gabenamus krovinius.

Apeliantės teigimu, atsakovė, atsisakydama teisės tikrinti krovinių turinį ir apsiribodama tik krovinių vietos parinkimu ir iÅ¡orės apžiÅ«ra veikė savo rizika, todėl turi prisiimti galimÄ neigiamų pasekmių rizikÄ , o tokios liberalios sutarties nuostatos galimai sÄ lygojo trečiojo asmens apsisprendimÄ pasirinkti atsakovę neteisėtai veiklai vykdyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „TVS LT“ sudarytÄ sutartį krovinį, t. y. folijos rulonus į transporto priemonę pakrovė trečiasis asmuo, t. y. siuntėjas, todėl pripažino, kad atsakovės vairuotojo pareiga remiantis CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatomis apsiribojo krovinio vietų skaičiaus sutikrinimu su CMR važtaraÅ¡tyje nurodytu vietų skaičiumi bei krovinio ir pakuotės iÅ¡orės bÅ«klės įvertinimu.

Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada negalima nesutikti, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais vežėjas, priimdamas krovinį, neprivalo patikrinti jo turinio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas nagrinėjamu atveju atsakovei imtis papildomų veiksmų krovinio turiniui patikrinti, kai tokia pareiga nėra numatyta ir CMR Konvencijos 8 straipsnyje, bÅ«tų nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas atsakovės atžvilgiu. Negalima suabsoliutinti vežėjui taikomų krovinio pervežimo reikalavimų bei numatyti jam pareigos užtikrinti visiÅ¡kÄ krovinio saugumÄ transportavimo atveju, todėl negalima sutikti, kad atsakovė, sutartyje su trečiuoju asmeniu nesusitarusi dėl krovinio turinio tikrinimo, prisiėmė bet kokiÄ galimÄ rizikÄ dėl krovinių sugadinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo pačiu ir apeliantė, bÅ«dama sÄ Å¾ininga, atidi ir rÅ«pestinga teisinių santykių dalyvė, kurios veikla susijusi su krovinių pervežimu, turėjo įvertinti galimas rizikas transportuojant krovinį. Nors apeliantė nurodė, kad sudarant sutartį su atsakove jai nebuvo žinoma, kokie ir kokių asmenų kroviniai bus vežami ta pačia transporto priemone, dėl ko ji neturėjo galimybės įvertinti rizikos, tačiau pripažintina, kad aplinkybė, jog vežėjo atsakomybė už krovinio praradimÄ yra preziumuojama, nereiÅ¡kia, kad krovinio saugiu nugabenimu turi rÅ«pintis tik vežėjas.

Tai tuo pat metu ir krovinio siuntėjo (gavėjo) rÅ«pestis, kuris, siekdamas iÅ¡vengti galimų nuostolių (jei vežėjas įrodytų CMR Konvencijos 17 str. 2 p. nurodytas ar kitas atleidžiančias vežėjÄ nuo atsakomybės aplinkybes), galėtų vežimo sutartyje susitarti dėl papildomų apsaugos priemonių, kurias turėtų taikyti vežėjas (pavyzdžiui, kad krovinys vežamas atskirai nuo kitų krovinių) arba tiesiog apdrausti gabenamÄ krovinį. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad apeliantė, kuriai tikėtinai buvo žinoma, kad jos krovinys bus gabenamas kartu su kitais kroviniais, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga teisinių santykių dalyve, turėjo domėtis siunčiamu kroviniu ar imtis papildomų apsaugos priemonių.

Todėl apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, veždama kelis krovinius ta pačia transporto priemone, visais atvejais yra atsakinga už krovinio sugadinimÄ , net jei tai ir įvyko dėl trečiojo asmens kaltės. Pažymėtina, kad atsakovės ir jos vairuotojo kaltės nebuvimas dėl kontrabandos vežimo yra patvirtintas ir Didžiosios Britanijos kompetentingų institucijų sprendimais.Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nagrinėjamu atveju įrodėCMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, Å¡alinančias jos atsakomybę dėl krovinio dalies sugadinimo, t. y. jog ji laiku ir tinkamai ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti žalos atsiradimo vežant krovinį, o apeliacinio skundo argumentai Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepaneigia.Apeliaciniame skundeteigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje dėl CMR konvencijos taikymo kontrabandos atvejis nurodytas kaip grubus vežėjo aplaidumas, kas yra laikomavežėjo kalte, tačiau apeliantė nepagrįstai savo pozicijÄ apeliaciniame skunde grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ (CMR)“ bei Å¡iuo Senato nutarimu aprobuota Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga, nes tai yra metodinė medžiaga, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika formuojama kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis. Todėl dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento nepasisakytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009).

Dėl praÅ¡omos atlyginti žalos dėl krovinio dalies sugadinimo dydžio Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad į žalos sumÄ be pagrindo buvo įtrauktos sugadinto krovinio gabenimo iÅ¡laidos. Apeliantės teigimu, nurodyta suma turi bÅ«ti laikoma nuostoliais, kadangi tai yra apeliantės negautos už krovinio gabenimÄ pajamos. Pažymėtina, kad apeliantė ieÅ¡kinyje reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo dalyje už krovinio gabenimÄ grindė regreso teise teigdama, kad ji kompensavo UAB „Yusyp&Co“ garažo vartų pervežimo iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡laidų už krovinio gabenimÄ Ä¯ nuostolių sumÄ neįskaitė pripažinęs, kad regreso teisė Å¡iuo atveju negalima. Apeliaciniame skunde Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nėra ginčijama, tačiau nurodomas naujas reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidas už krovinio gabenimÄ pagrindas, t. y. kad Å¡ios iÅ¡laidos yra ne apeliantės UAB „Yusyp&Co“ sumokėta vežimo iÅ¡laidų kompensacija, bet negautos apeliantės pajamos. Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

Be to, CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ tik iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, todėl apeliaciniame skunde negali bÅ«ti keičiamas ieÅ¡kinio pagrindas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija nepasisako. Dėl pareigos apmokėti krovinio pervežimo iÅ¡laidas Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ir dėl užmokesčio už vežimÄ , kurio metu buvo sugadinta daliskrovinio, priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisė jai iÅ¡ apeliantės užmokestį už garažo vartų pervežimÄ . Å is teismas nustatė, kad nors ir sugadinus dalį krovinio, jis buvo pristatytasgavėjui. Ginčo dėl to byloje nėra, tačiau apeliantė, remdamasi CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teigia, kad jai neatsirado pareiga sumokėti už atsakovės įvykdytÄ vežimÄ . Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

CMR Konvencijos 23 straipsnyje reglamentuojamas kompensacijos sumos apskaičiavimas tais atvejais, kai vežėjas, praradus dalį ar visÄ krovinį, privalo atlyginti žalÄ . Å io straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad be to turi bÅ«ti kompensuojamas visas užmokestisuž vežimÄ , muitų rinkliavos ir mokesčiai beikitos su krovinio vežimu susijusius iÅ¡laidos, jei prarastas visaskrovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui praradus dalį krovinio. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Å¡io straipsnio nuostatos taikomostais atvejais, kai vežėjas privalo atlyginti žalÄ , t. y. kai nėra nustatyta aplinkybių, kuriospaÅ¡alina vežėjo atsakomybę dėl nuostolių atsiradimo.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, Å¡alinančios vežėjo atsakomybę dėl nuostolių atsiradimo, todėl atsakovei neatsiranda pareiga kompensuoti užmokesčiouž vežimÄ proporcingai nuostolio dydžiui, dėl ko ji turi teisę reikalauti atlyginti jai už krovinio pervežimÄ . Be to, pažymėtina, kad apeliantė praÅ¡o netenkinti viso reikalavimo dėl užmokesčio už pervežimÄ priteisimo, nors buvo sugadintas ne visas, o tik dalis krovinio. Kaip jau buvo nurodyta, tais atvejais, kai prarasta tik dalis krovinio, vežimo iÅ¡laidos kompensuojamos proporcingai nuostolio dydžiui, todėl nagrinėjamu atveju esant sugadintai tik krovinio daliai, apeliantės reikalavimas nepriteisti visos už krovinio pervežimÄ mokėtinos sumos, yra nepagrįstas.

Dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iÅ¡ apeliantės visas iÅ¡laidas, kurias atsakovė turėjo advokato pagalbai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko šį apeliacinio skundo argumentÄ . Nors apeliantė teigia, kad priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma yra per didelė, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Atsakovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, o įvertinusi bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas byloje pateiktiems procesiniams dokumentams parengti, pateiktų procesinių dokumentų apimtį bei skaičių, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma yrapagrįsta, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, todėl jÄ mažinti nėra jokio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliantei nepriteistinas iÅ¡ atsakovės žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė priteisti jai iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, tačiau nei duomenų apie turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, nei bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų atsakovė teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės teismui nepateikė, todėl atsakovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 str., 263 str.), jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Žibutė Budžienė Raimondas Buzelis Leonas Jachimavičius