373726f7-a3f3-45d0-9eee-c2e7c8cb3c94 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-497-478/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01567-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3; 21.11.10

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties R. N. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu R. N. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 400 eurų dydžio bauda. Jis administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už tai, kad 2019 m. sausio 25 d. 14.30 val. buvo nustatyta, jog patikrinimo metu faktiÅ¡kai naudojamo R. N. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypo ribų. Pažeidžiant žemės sklypo ribÄ pagal (duomenys neskelbtini) gatvę, valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora betono pamatais, kuri užima apie 12 kvadratinių metrų (m2) valstybinės žemės ir kuri yra aptverta. 2020 m. vasario 25 d. suraÅ¡ytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 7ŽN-15-(14.7.78). Tokiais veiksmais R. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi R. N. skundas dėl Institucijos priimto nutarimo atmestas. Teismas konstatavo, kad skundžiamu Institucijos nutarimu pagrįstai pripažinta, jog R. N. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , jo kaltė yra įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Nuobauda paskirta tinkamai.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praÅ¡o perduoti administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Nacionalinei žemės tarnybai (Institucijai) arba pirmosios instancijos teismui, arba pakeisti nutarimÄ , neskiriant apeliantui baudos, arba baudos dydį sumažinti iki 150 eurų.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis nubaustas nepagrįstai, neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų aplinkybių, kadangi pažeidimas yra nustatytas ne dėl tvoros pastatymo, bet dėl valstybinės žemės užėmimo. Skunde nurodo, kad tvora ir jos dabartinė padėtis ir buvo priežastis, dėl ko Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos jam inkriminavo administracinį nusižengimÄ pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir nurodė nugriauti minėtÄ jÄ tvorÄ , todėl teismas privalo nustatyti asmenį, atsakingÄ už tvoros pamato pastatymÄ ir tvoros pamato pastatymo momentÄ , ko pirmosios instancijos teismas nepadarė, ir dėl ko iÅ¡ esmės negalėjo priimti tinkamo ir pagrįsto sprendimo (nutarties), kaip tai yra nurodyta ANK 627 ir 640 straipsniuose. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, privalėjo tinkamai įvertinti gautÄ medžiagÄ ir, atsižvelgiant į poreikį, reikalauti daugiau įrodymų, siekiant nustatyti administracinio nusižengimo aplinkybes.

3.2. Apeliantas skunde teigia, kad inkriminuojant ANK 110 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , yra privaloma nustatyti tyčinę pažeidėjo kaltę, ko nei Institucija, nei pirmos instancijos teismas nepadarė. Apeliantas pažymi, kad tyčia ir savavaliÅ¡kai byloje nagrinėtino valstybinės žemės ploto neužėmė, todėl nei Institucijos, nei pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai ir nustatytos aplinkybės neįrodo jo tyčinės kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo. Apelianto teikiami dokumentai (nuotraukos bei brėžiniai) pirmos instancijos teismui iÅ¡ esmės turėjo padėti suprasti jo sklype susidariusiÄ situacijÄ ir priežastis, dėl kurių kilo Å¡is nesusipratimas, ir dėl ko buvo priimtas ir iÅ¡ esmės netinkamas ir nepagrįstas nutarimas. Jo vertinimu, viso administracinio nusižengimo proceso metu nebuvo pateikta R. N. kaltę įrodančių duomenų, bei taip pat nebuvo atsižvelgta į paties apelianto teikiamus argumentus. Taip pat skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad Institucija matavimus atliko nuo valstybinių koordinačių sistemos, nors apelianto žemės sklypas yra iÅ¡matuotas vietinėje koordinačių sistemoje. Tarp vietinės ir valstybinės (Lietuvos) koordinačių sistemų yra neatitikimų ir netikslumų, todėl bÅ«tina iÅ¡ naujo atlikti žemės sklypo matavimus nuo vietinės koordinačių sistemos, o ne nuo valstybinės koordinačių sistemos.

3.3. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bauda. Jo nuomone, paskirta 400 eurų bauda, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nėra nei proporcinga, nei teisinga. Teigia, kad pats administracinis pažeidimas ir užimtas plotas (12 m2) yra mažareikÅ¡mio pobÅ«džio, nežymus ir nėra pavojingas, ar keliantis grėsmę valstybei ar jos saugomiems gėriams. Pažymi, kad skiriant administracinį nurodymÄ yra taikytina pusė minimalios administracinio nusižengimo baudos, tačiau apeliantas negalėjo sutikti su Å¡ioje administracinio pažeidimo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir privalėjo pasinaudoti savo teisėmis, tačiau skundžiant Institucijos ir pirmos instancijos teismo sprendimus, neturėtų bÅ«ti didinamas baudos dydis. Apeliantas praÅ¡o teismÄ atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir neskirti jam baudos, tik įpareigoti nugriauti ginčijamÄ objektÄ , t. y. tvorÄ su betoniniu pamatu, arba skiriamÄ baudÄ proporcingai sumažinant.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o R. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. R. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma, kai iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. N. padarė ginčijamÄ administracinį nusižengimÄ , o jo kaltės neigimas pagrįstai buvo vertinamas kritiÅ¡kai kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės. Visus gynybos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė.

8. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį R. N. patrauktas dėl to, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai naudojamos ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypo ribų. Pažeidžiant žemės sklypo ribÄ (koordinatės X:6091519.0, Y: 497372.0), pagal (duomenys neskelbtini) gatvę, valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora betono pamatais, kuri užima apie 12 m2 valstybinės žemės ir kuri yra aptverta. Apeliantas teigia esÄ s nubaustas nepagrįstai, kadangi ne jis pastatė tvorÄ , kuri ir buvo jo nubaudimo priežastis, lėmusi jo neteisėtÄ nubaudimÄ dėl valstybinės žemės užėmimo, ir todėl nubaustas turėjo bÅ«ti buvęs savininkas, kuris tvorÄ ir pastatė. Tokie argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti.

9. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ arba savavaliÅ¡kÄ vandens telkinių naudojimÄ . Å ioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavaliÅ¡kai užima žemės, miÅ¡ko, vandens telkinius arba savavaliÅ¡kai naudoja vandens telkinius. Kaip matyti iÅ¡ normos dispozicijos, atsakomybė kyla ne tik už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės ar kitų objektų užėmimÄ , tačiau ir už savavaliÅ¡kÄ jų naudojimÄ . Taigi, sprendžiant asmens administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti žemės užėmimo ar naudojimo faktÄ ir asmens tyčiÄ sÄ moningai užimti ar naudoti kito asmens ar valstybinį žemės sklypÄ . Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad žemės savininkams ir naudotojams numatyta pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo bÅ«du naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ (turtÄ ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Daikto, Å¡iuo atveju žemės, naudotojo pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymÄ numato ir Žemės įstatymas. Å io įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta žemės naudotojo sÄ voka, pagal kuriÄ Å¾emės naudotojas - tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi žemės naudotojai. Viena iÅ¡ žemės naudotojų pareigų yra savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalis). Byloje nėra ginčo dėl dabartinio žemės sklypo nuosavybės teisių, todėl akivaizdu, kad įgydamas šį sklypÄ , R. N. įgyja į perduotÄ daiktÄ ne tik teises, bet ir su juo susijusias pareigas, kurių nevykdymas jam, kaip daikto savininkui, užtraukia atsakomybę. Remiantis aptartu, nei Institucijai, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti asmenį, atsakingÄ už tvoros pamato pastatymÄ ir tvoros pamato pastatymo momentÄ .

11. SkundÄ nagrinėjantis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nustatytos aplinkybės neįrodo R. N. tyčios dėl administracinio nusižengimo padarymo. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus specialistai 2019 m. sausio 24 d. atliko R. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikrinimÄ vietoje. Patikrinimo metu nustačiusi pažeidimus, Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. vasario 5 d. raÅ¡tu informavo apeliantÄ apie tai, kad savavaliÅ¡kai užimta apie 12 m2 valstybinės žemės ir kad už nustatytÄ Å¾emės naudojimo tvarkos pažeidimÄ yra numatyta atsakomybė ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

R. N. kviečiamas atvykti į skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo. 2019 m. kovo 11 d. institucijoje gautas apelianto elektroninis laiÅ¡kas, kuriame buvo praÅ¡oma skirti laiko sklypo kadastrinių matavimų tikslinimui, tačiau jokios informacijos apie Å¡iuos matavimus Institucija iÅ¡ apelianto negavo. Institucija 2020 m. vasario 5 d. raÅ¡tu informavo R. N. apie 2020 m. vasario 25 d. numatomÄ atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliekant naudojimo patikrinimÄ vietoje. 2020 m. vasario 25 d. atlikto antrojo R.

N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikrinimo vietoje metu buvo nustatyti tie patys pažeidimai, kaip ir prieÅ¡ metus – neteisėtai užimta apie 12 m2 valstybinės žemės. R. N. 2020 m. vasario 27 d. raÅ¡tu buvo informuotas apie pakartotinio patikrinimo metu nustatytÄ pažeidimÄ . Institucija kvietė jį atvykti dėl nustatyto galimo pažeidimo aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo. Institucijos 2020 m. birželio 2 d. raÅ¡tu R.

N. buvo dar kartÄ pasiÅ«lyta pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, jis informuotas, kad Institucija, siekdama nustatyti ar geranoriÅ¡kai paÅ¡alintas patikrinimo metu nustatytas pažeidimas, 2020 m. birželio 19 d. atliks pakartotinį patikrinimÄ vietoje. Atlikus šį patikrinimÄ , buvo nustatyta, kad pažeidimas nebuvo paÅ¡alintas, R. N. į InstitucijÄ neatvyko, jokių duomenų ar informacijos nepateikė. 2020 m. birželio 19 d., pažeidėjui nedalyvaujant, buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas.

12. Å ie duomenys neginčijamai patvirtina, kad Institucija ne vienÄ kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino R. N., kad atlikus patikrinimus jam priklausomame žemės sklype, buvo nustatyti pažeidimai, ir jis, kaip žemės savininkas ir faktinis jos naudotojas, privalo laikytis Žemės įstatyme reglamentuotų žemės naudojimo reikalavimų ir Å¡alinti nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Nuo pirmojo atlikto patikrinimo, kuomet buvo nustatyti pažeidimai, iki administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo praėjo beveik pusantrų metų, kas neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog Institucija iÅ¡naudojo visas galimybes suteikti pažeidėjui laiko paÅ¡alinti konstatuotÄ pažeidimÄ , tačiau R. N. jokių veiksmų nesiėmė. Apeliantas ir pats pripažino faktÄ , kad jam priklausančiame sklype esanti tvora apima dalį valstybinės žemės. Å ie duomenys patvirtina, kad R. N. turėjo suprasti, kad jis yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytus teisės pažeidimus, ir niekas kitas, tik jis, juos turėjo pareigÄ paÅ¡alinti, kas įrodo jo veiksmuose esant tyčiÄ .

13. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad Institucijos vykdyti matavimai netikslÅ«s, nes atlikti naudojant GPS valstybinėje (Lietuvos) koordinačių sistemoje, o jo žemės sklypas iÅ¡matuotas vietinėje koordinačių sistemoje, tarp kurių yra netikslumų. Skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Nors apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo sklypas buvo iÅ¡matuotas vietinėje koordinačių sistemoje, tačiau pažymėtina, kad Institucijos patikrinimas buvo atliktas pagal Registro centro duomenis, o Registrų centras yra valstybinė įstaiga, kurioje visi duomenys renkami ir nustatomi pagal bendrus valstybėje nustatytus standartus. Tai patvirtina, kad dėl skirtingų koordinačių taikymo, atliekant tyrimÄ , negalėjo bÅ«ti jokių netikslumų.

14. Nesutikdamas su paskirtos baudos dydžiu, apeliantas pažymėjo, kad skiriant administracinį nurodymÄ , yra taikytina pusė minimalios administracinio nusižengimo baudos, tačiau jam nesutikus su byloje nustatytomis aplinkybėmis ir skundžiant Institucijos ir pirmos instancijos teismo sprendimus, baudos dydis neturėtų bÅ«ti didinamas. Toks skundo teiginys teisiÅ¡kai nepagrįstas. ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas yra į administracinio nusižengimo protokolÄ Ä¯raÅ¡omas pasiÅ«lymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o Å¡io kodekso 611 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytais atvejais – per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu iÅ¡siuntimo dienos savo noru sumokėti baudÄ , lygiÄ pusei minimalios baudos, nustatytos Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymÄ , administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. Jei asmuo per administraciniame nurodyme numatytÄ laikotarpį baudos nesumoka, jam yra skiriama bauda neperžengiant ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų.

15. Ä®statymo teksto analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, administracinio nurodymo įvykdymas siejamas su administracinio nusižengimo bylos teisenos baigimu ir, įtvirtinant įstatyme jo institutÄ , buvo siekiama ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du pasiekti administracinės nuobaudos tikslus tais atvejais, kai padaromi mažesnio pavojingumo administraciniai teisės pažeidimai, o asmuo neginčija pažeidimo ir savo kaltės bei egzistuoja didelė tikimybė, jog pažeidėjas savanoriÅ¡kai vykdys administracinį nurodymÄ , t. y. sumokės paskirtÄ baudÄ . Kaip patvirtino pats apeliantas, jis nesutiko su suraÅ¡ytu administracinio nusižengimo protokolu, kaltės dėl jame nurodyto teisės pažeidimo nepripažino, todėl ir neįvykdė administracinio nurodymo. Suėjus administraciniame nurodyme numatytam baudos sumokėjimo terminui, Institucija R. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimÄ ir jam paskyrė baudÄ ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose. Nenustačius R. N. jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam paskirta administracinė nuobauda, artima ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam nuobaudos dydžio vidurkiui, individualizuota tinkamai ir nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta.

16. Dėl skundo argumento, jog administracinis pažeidimas yra mažareikÅ¡mio pobÅ«džio, nėra pavojingas, pažymima, kad pagal ANK nusižengimas gali bÅ«ti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikÅ¡miu. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kuomet veika pripažįstama mažai pavojinga (bet ne mažareikÅ¡me). KonkretÅ«s kriterijai, kuriais remiantis yra pagrindo administracinio nusižengimo požymių turinčiÄ veikÄ vertinti kaip mažai pavojingÄ , nėra apibrėžti ANK 12 straipsnyje, tačiau Å¡io straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as tokių veikų ir į šį sÄ raÅ¡Ä administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnyje, nepatenka, todėl nėra formalaus pagrindo R. N. inkriminuotÄ nusižengimÄ vertinti kaip mažai pavojingÄ .

17. Ä®vertinus aptartÄ , R. N. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistÄ ir R. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė