2016-05-24 Nr. ATPB-535-4-69-3-06449-2015-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinė byla Nr. 2AT-43-507/2016 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06449-2015-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. prašymą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu A. R. pagal ATPK 1245 straipsnį nubaustas 26 Eur bauda už tai, kad 2015 m. gegužės 28 d. 10.45 val. Kaune, Maironio g. esančioje mokomoje automobilių stovėjimo vietoje, paliko automobilį VW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Taip padarė pažeidimą, numatytą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 345 patvirtintų (2014 m. gegužės 29 d. redakcija sprendimas Nr. T-284) Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 13 punkte.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVADN-35800111-15 paliko nepakeistą, pareiškėjo A. R. skundą atmetė.

Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. sausio 19 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo priimtas ir byla atnaujinta.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. R. prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir bylą nutraukti.

2.1. Pareiškėjas teigia, kad atvyko į seminarą, nutarė mokamoje aikštelėje pasistatyti automobilį, tačiau monetomis turėjo tik 1,60 Eur, kurių pakako sumokėti už stovėjimą tik iki 10.33 val. Neturėdamas laiko ieškoti, kur galėtų pasikeisti pinigus apmokėjimui, nes tokios keityklos šalia aparato nėra ir aparatas grąžos neduoda, jis pasiskambino VšĮ Automobilių stovėjimo aikštelės ant kvito nurodytu tel. Nr. 8 37 321648 (skambutis atliktas 9.14 val.) ir išsiaiškino, kad už transporto priemonės stovėjimą galima atsiskaityti siunčiant mokamą SMS žinutę. Pareiškėjas nusprendė, kad, seminaro metu pasibaigus transporto priemonės stovėjimo laikui, apmokės likusį stovėjimo laiką SMS žinute. Seminaras prasidėjo 9.30 val. Kadangi jis aktyviai dalyvavo seminare, pareiškėjas teigia pamiršęs, jog transporto stovėjimas apmokėtas tik iki 10.33 val; apie šį faktą prisiminė 10.49 val. ir nedelsiant 10.50 val. išsiuntė SMS numeriu 1332 su reikiamais duomenimis, kad sumokėtų už paliktos transporto priemonės stovėjimą. 10.51 val. gavo atsakymą, kad stovėjimas apmokėtas iki 15.51 val. Pasibaigus seminarui, pareiškėjas 15.10 val. grįžo prie transporto priemonės ir ant lango rado priklijuotą pranešimą, surašytą 10.41 val., kad transporto priemonės stovėjimas neapmokėtas. Pareiškėjas teigia nedelsiant 15.12 val. paskambinęs numeriu 1332 dėl susidariusios situacijos, tačiau atsiliepęs operatorius į jo paaiškinimus nekreipė jokio dėmesio. Anot pareiškėjo, faktinės aplinkybės aiškiai rodo, kad jis neplanavo vykdyti ir neįvykdė pažeidimo, nes jo veiksmuose nėra kaltės, be to, jis ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad sumokėtų už transporto priemonės stovėjimą ir netgi sumokėjo už ilgesnį laiko tarpą nei stovėjo automobilis.

2.2. Pareiškėjas mano, kad teismai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, nepagrįstai neįvertino jo argumentų, nesilaikė teisėtumo reikalavimo, taip padarė esminius materialiosios ir proceso normų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, pažeidimus, kurie turėjo esminę įtaką neteisėto nutarimo priėmimui. Priimant teismų procesinius sprendimus, nebuvo įvertinta susiformavusi teismų praktika tokio pobūdžio bylose, neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjo veiksmai buvo mažareikšmiai, juose nėra kaltės, o rinkliavą už prastovėtą laiką jis apmokėjo, taigi žala savivaldybės biudžetui nebuvo padaryta. Teismai nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašios kategorijos bylose. Antai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-2013 išaiškino, kad ATPK 1245 straipsnyje nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas.

2.3. Taip pat teismai nepagrįstai neįvertino ir tos aplinkybės, kad savivaldybės naudojami mokesčio rinkimo automatai neturi galimybės grąžinti permokėtų už stovėjimą sumų, todėl savivaldybės reikalaujamas avansinis stovėjimo apmokėjimas ir baudimas už keleto minučių nesumokėjimą avansu yra neteisėtas, prieštaraujantis teisingumo bei protingumo principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogišką bylą 2014 m. kovo 18 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2014, išaiškino, kad taikant ATPK 1245 straipsnį būtina nustatyti ne tik tai, kad asmuo pažeidė vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, bet ir kaltę dėl tokio pažeidimo. Kasacinės instancijos teismas akcentavo, kad tokios kaltės nėra, jeigu nustatyta, jog asmuo, padaręs šį pažeidimą, rinkliavos nesiekė išvengti, pavyzdžiui, dėl objektyvių priežasčių nespėjo laiku grįžti prie automobilio, tačiau grįžęs nedelsdamas atsiskaitė už ilgesnį nei buvo iš anksto sumokėta automobilio stovėjimo laiką.

2.4. Taigi pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas nesiekė išvengti įmokų už stovėjimą, mokėjo tiek iš karto pastatęs automobilį, tiek iš karto prisiminęs, jog baigėsi laikas, už kurį sumokėjo, todėl jo veikoje nėra kaltės. Be to, jeigu būtų pripažinta, kad padaryta veika atitinka inkriminuoto pažeidimo sudėtį, tačiau pagal faktines aplinkybes buvo aiškiai mažareikšmė, tai baudos skyrimas tokiu atveju neatitiktų administracinės atsakomybės tikslų ir proporcingumo principo.

3. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas atsiliepimu į pareiškimą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. prašymo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, VšĮ Automobilių stovėjimo aikštelės 2015 m. birželio 10 d. pranešimu, rinkliavos kontrolieriaus 2015 m. birželio 10 d. tarnybiniu pranešimu, nuotraukomis, kurie, vadovaujantis ATPK 256 straipsniu, pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą. Pažymima, kad pagal faktines bylos aplinkybes A. R. veika pagal ATPK 1245 straipsnį kvalifikuota teisingai, o nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, neperžengiant sankcijos ribų, nepažeidžiant nuobaudų skyrimo tvarkos ir pagrindų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir teismų nutartys yra teisėti ir pagrįsti. Teismai teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, išvadas tinkamai argumentavo, motyvuotai pagrindė. Laikoma, kad teismai nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos nagrinėjant tokio pat pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti tvarkos pažeidimų (buvusi ATPK 1241 straipsnio 2 dalis).

Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodyti teiginiai iš esmės analogiški kaip ir skunduose, kuriuos išnagrinėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Teismų padarytos išvadas nepaneigtos jokiais duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims ar jų prieštaringumą. Laikytina, kad teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, įrodymų vertinimo principų nepažeidė. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, kaip ir apeliaciniame skunde, A. R. nepagrįstai vadovaujasi kasacine nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-13/2014, teigdamas, kad dėl šio pažeidimo nėra jo kaltės. Priešingai nei teigiama, jo kaltė yra įrodyta jo paties prisipažinimu tiek 2015 m. liepos 30 d. paaiškinime, tiek 2015 m. rugsėjo 2 d. skunde pirmosios instancijos teismui, tiek 2015 m. lapkričio 3 d. apeliaciniame skunde, jog jis pats pamiršo apie tai, kad baigėsi transporto priemonės stovėjimo apmokėtas laikas, ir byloje surinktais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 368 pakeitė Nuostatų 13 punktą ir numatė papildomas 10 min., per kurias transporto priemonės valdytojas turi išvažiuoti iš apmokestintos vietos arba sumokėti už tolesnį transporto priemonės stovėjimą Nuostatų 12 punkte nurodyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas pats nurodė, jog palikdamas transporto priemonę išsiaiškino galimą apmokėjimo būdą siunčiant SMS žinutę, tačiau to laiku nepadarė. Taigi jo kaltė visapusiškai yra įrodyta ir pagrįsta.

4. Prašymas tenkintinas.

Dėl ATPK 1245 straipsnio taikymo

5. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas vykdydamas šią ir kitas funkcijas vietos savivalda vadovaujasi inter alia (be kita ko) atsakingumo savivaldybės bendruomenei, savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principais.

5.1. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

6. Pagal ATPK 1245 straipsnį Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 80 iki 140 Lt.

6.1. A. R. pagal šį straipsnį nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 28 d. 10.45 val. Kaune, Maironio g. esančioje mokomoje automobilių stovėjimo vietoje, paliko automobilį kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Taip padarė pažeidimą, numatytą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 345 patvirtintų (2014 m. gegužės 29 d. redakcija sprendimas Nr. T-284) Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 13 punkte. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 13 punktą vietinę rinkliavą nuo atitinkamo kelio ženklo galiojimo pradžios iki pabaigos reikia mokėti nepertraukiamai; baigiantis apmokėtam laikui, transporto priemonės valdytojas turi išvažiuoti iš apmokestinamos vietos arba sumokėti už tolesnį transporto priemonės stovėjimą; sumokėti vietinę rinkliavą atgaline data ar atgaliniu laiku negalima.

6.2. Nubaustasis A. R. savo prašymą panaikinti dėl jo priimtus sprendimus ir administracinę bylą nutraukti motyvuoja tuo, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, o ATPK 1245 straipsnis jam pritaikytas nesant jo veiksmuose kaltės, t. y. nenustačius šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis), nesutikti su prašyme išdėstytais esminiais argumentais, kuriais ginčijamas ATPK 1245 straipsnio taikymas, neturi pagrindo.

7.1. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai).

7.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų.

7.3. Kauno miesto savivaldybės sprendimu nustatyta privaloma įmoka fiziniams ir juridiniams asmenims, kaip nurodoma nuostatuose, – už teisę naudotis nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti. Pagrindinis Vietinės rinkliavos nuostatų nustatytos mokėjimų tvarkos reikalavimas rinkliavos mokėtojui – nustatyta mokestinė pareiga – privaloma sumokėti rinkliava (įmoka), kuri įskaitoma į miesto savivaldybės biudžetą.

7.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-2013, yra pasisakęs, kad ATPK 1245 straipsnyje nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas. Analogiškai išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2014, kartu pažymint, kad taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę <…> subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

8. Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas A. R. apeliacinio skundo ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad pažeidėjas, pastatęs automobilį mokamoje vietoje ir už automobilio stovėjimą sumokėjęs rinkliavą iki atitinkamos valandos, turėjo būti įsitikinęs, kad tiek laiko jam pakaks išklausyti paskaitą, patraukti automobilį arba laiku pratęsti mokėjimą už automobilio stovėjimą apmokamoje vietoje. Taip pat jis privalėjo numatyti, kad laiku nesumokėjus mokesčio gali kilti neigiami padariniai, tačiau pasielgė lengvabūdiškai ir neatsakingai, už tai ir privalėjo atsakyti.

8.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vietinės rinkliavos nuostatų 13 punkte nustatyta mokėjimo tvarka, pagal kurią rinkliavą reikia mokėti nepertraukiamai, kad baigiantis apmokėtam laikui transporto priemonės valdytojas turi išvažiuoti iš apmokestintos vietos arba sumokėti už tolesnį transporto priemonės stovėjimą, buvo pažeista, to neginčijo ir pats nubaustasis A. R. Tačiau, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. A. R. ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliaciniame skunde nuosekliai aiškino, kad, atvykęs į seminarą, už automobilio stovėjimą SMS žinute apmokėjo iki 10.33 val. Kadangi jis aktyviai dalyvavo seminare, apie tai, jog reikia pratęsti mokėjimą, prisiminė 10.49 val. ir nedelsiant 10.50 val. išsiuntė SMS numeriu 1332 su reikiamais duomenimis, kad sumokėtų už paliktos transporto priemonės stovėjimą. 10.51 val. gavo atsakymą, jog stovėjimas apmokėtas iki 15.51 val. Pasibaigus seminarui A. R. 15.10 val. grįžo prie transporto priemonės ir ant lango rado priklijuotą pranešimą, surašytą 10.41 val., kad transporto priemonės stovėjimas neapmokėtas. Pareiškėjas teigia nedelsiant 15.12 val. paskambinęs numeriu 1332 dėl susidariusios situacijos, tačiau atsiliepęs operatorius į jo paaiškinimus nekreipė dėmesio. Pareiškėjas teigia, kad jis neplanavo vykdyti ir neįvykdė pažeidimo, jo veiksmuose nėra kaltės, be to, jis ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad sumokėtų už transporto priemonės stovėjimą ir netgi sumokėjo už ilgesnį laiko tarpą nei stovėjo automobilis.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties turinio, šis teismas kaltės klausimo nesprendė, o tiesiog apsiribojo pažeidimo (nesumokėjimo už stovėjimą) nustatymo faktu laikydamas, kad to pakanka asmens kaltei pagal ATPK 1245 straipsnį pagrįsti.

8.2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A. R. apeliacinį skundą, kuriuo iš esmės buvo ginčijamas kaltės klausimas, priimtoje nutartyje nurodė, kad ATPK 1245 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas neatsargios kaltės buvimą A. R. veikoje, nurodė, jog A. R., pastatęs automobilį mokamoje vietoje ir už automobilio stovėjimą sumokėjęs rinkliavą (1,60 Eur) iki 10.33 val., turėjo būti įsitikinęs, kad tiek laiko jam pakaks išklausyti paskaitą, patraukti automobilį arba laiku pratęsti mokėjimą už automobilio stovėjimą apmokamoje vietoje; jis privalėjo numatyti, kad laiku nesumokėjus mokesčio gali kilti neigiami padariniai, tačiau pasielgė lengvabūdiškai ir neatsakingai, už tai ir privalėjo atsakyti.

8.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltė yra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, t. y. situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir esamus duomenis, A. R. nustatytos rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje nesiekė išvengti, už automobilio stovėjimą pavėlavo sumokėti 18 min. dėl objektyvių priežasčių: dalyvavo seminare ir pamiršo laiku pratęsti mokėjimą išsiųsdamas SMS atitinkamu numeriu. Kai tik prisiminė, jog reikia pratęsti mokėjimą, tą ir padarė, t. y. 10.50 val. išsiuntė SMS su reikiamais duomenimis, kad sumokėtų už paliktos transporto priemonės stovėjimą. Be to, A. R., pratęsęs mokėjimą už automobilio stovėjimą iki 15.51 val., prie transporto priemonės grįžo 15.10 val. Taigi buvo sumokėta net ir už ilgesnį transporto priemonės stovėjimą negu ji realiai stovėjo. Esant tokiems bylos duomenims teigti, kad A. R. neįvykdė pareigos – nesumokėjo rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje, nėra pagrindo.

8.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. R. ATPK 1245 straipsnis taikytas nenustačius šio pažeidimo sudėties būtinojo požymio – kaltės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. R. ATPK 1245 straipsnis pritaikytas netinkamai, todėl priimti sprendimai naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant A. R. veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Jonas Prapiestis

Gintaras Goda