372e90db-7a4a-4662-8807-e1060a5fdf80 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                      Civilinė byla Nr. e2S-459-230/2016 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22881-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.1.18.4.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ramesa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-28825-454/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Audva“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramesa“ dėl skolos priteisimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 12 511,14 Eur skolÄ , 286,56 Eur delspinigius, 8 273,28 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi atsakovė atsisakė bendradarbiauti, jos turtinė padėtis yra neaiÅ¡ki, nes ji neturi registruoto nekilnojamo turto, o skolos suma pakankamai didelė, todėl ieÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovės turtÄ , pinigines lėšas, turtines teises pareikÅ¡to reikalavimo sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Audva“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovei UAB „Ramesa“ priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant juo disponuoti, o jo esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, reikalavimo sumai (21 070,98 Eur), uždraudžiant lėšas (21 070,98 Eur sumÄ ) pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kove.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei dėl skolos priteisimo yra tikėtinai pagrįstas, jame ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo atsakovės prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kove už atliktus darbus neįvykdymo faktinį pagrindÄ , atskleidė teisinius reiÅ¡kiamo reikalavimo atsakovei argumentus, pridėjo raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieÅ¡kinyje nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas taip pat įvertino tai, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ bendrai 21 070,98 Eur sumai, reikalavimo suma laikytina reikÅ¡minga Å¡alims. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerÄ , stabiliÄ atsakovės finansinę – turtinę bÅ«klę ir taip paneigtų pavojų, jog Å¡ioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nesiėmus ieÅ¡kovės reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovė gali savo turimÄ turtÄ paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ir neliktų turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Ramesa“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tuo atveju, jeigu praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tų atmestas, įpareigoti ieÅ¡kovę įneÅ¡ti 21 070,98 Eur sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga, priimta neiÅ¡siaiÅ¡kinus esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, kadangi ieÅ¡kinys priimtas ir iÅ¡nagrinėtas pažeidus CPK 32 str. reikalavimus.

Å alys sutarties 13.2 punkte yra numačiusios, kad teisminis ginčas sprendžiamas pagal rangovo buveinės vietÄ . IÅ¡ VÄ® Registrų centras duomenų matyti, kad UAB „Audva“ buveinės vieta yra Panevėžys, Parko g. 47-50. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo priimti ieÅ¡kinį bei preliminarų sprendimÄ Å¡ioje byloje, juolab taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, ieÅ¡kovė UAB „Audva“ nepagrįstai reikalauja sumokėti skolÄ bei nuostolius, nes bÅ«tent dėl pastarosios kaltės statybos darbai buvo atlikti iÅ¡ dalies bei nekokybiÅ¡kai, nesilaikant nustatytų terminų, kuriuos teko užbaigti pačiai atsakovei.

Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimas ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonių panaikinimo atveju pasunkėtų arba taptų neįmanomas, kadangi UAB „Ramesa“ yra pelningai dirbanti įmonė, o atsakovės pelno rodikliai yra augantys lyginant su praėjusiais metais, tai patvirtina 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje matyti, kad grynasis pelnas sudaro 114 617 Eur, o 2014 m. siekė tik 17 493 Eur sumÄ , pajamos sudarė 55 322 Eur sumÄ . Ilgalaikio turto įmonė turi už 22 183 Eur sumÄ , o trumpalaikis turtas sudaro 183 919 Eur sumÄ .

Todėl laikinosios apsaugos priemonės, pareiÅ¡kus 21 070, 98 Eur dydžio reikalavimÄ , neturėtų bÅ«ti taikomos, kadangi nėra jokio pagrindo daryti prielaidÄ , jog atitinkamus finansinius rodiklius pasiekiančiai įmonei gali kilti sunkumų sumokėti ieÅ¡kovei ginčijamÄ pinigų sumÄ . Be to, pagal skundžiamÄ teismo nutartį visų pirma turėjo bÅ«ti areÅ¡tuotas visas kilnojamasis bendrovės turtas, o jam nesant ar esant nepakankamai, ir piniginės lėšos. Kadangi piniginės lėšos yra reikalingos bendrovei vykdant Å«kinę-komercinę veiklÄ , mokant nustatytus mokesčius valstybei, iÅ¡mokant darbo užmokestį darbuotojams ir pan., Å¡ios lėšos turėjo bÅ«ti areÅ¡tuotos tik tuo atveju, jei teismo antstolis nebÅ«tų gavęs informacijos apie kitÄ kilnojamÄ jÄ ar nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra įmonės balanse.

Nagrinėjamu atveju bendrovė nuo 2015-11-20 negali disponuoti savo lėšomis, o tai labai apsunkino bendrovės Å«kinę-komercinę veiklÄ , dėl to bendrovė patiria didelių problemų atsiskaitydama su užsakovais, prekių bei paslaugos tiekėjais, įmonės darbuotojais. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Audva“ nesutinka su atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ ir nurodo, jog ieÅ¡kovės buveinės adresas, nurodytas rangos sutartyje, yra Draugystės g. 19, Kaunas, todėl Å¡is ginčas yra teismingas Kauno apylinkės teismui.

Juridinių asmenų registro duomenys atspindi ieÅ¡kovės registracijos adresÄ , bet ne veiklos vykdymo, tai yra buveinės vietÄ , kuri aiÅ¡kiai buvo nurodyta ir rangos sutarties 15 p. „Šalių rekvizitai“, todėl teismas priimdamas ieÅ¡kinį Å¡alių pasirinkto ginčų sprendimo teismingumo taisyklių nepažeidė. Be to, atsakovė jokio kilnojamojo turto neturi, nes (balanso A eilutės) papunkčiai įrodo turto nebuvimÄ , o „kitas ilgalaikis turtas – 22 183 Eur“ tėra atidėtas pelno mokestis, kadangi 2014 m. atsakovė dirbo nuostolingai ir pelno mokesčio nemokėjo.

Jeigu atsakovė tikrai turėtų kokio nors turto, pvz., kilnojamojo, tai atsispindėtų balanse ir ji turėtų galimybę pateikti tokio turto sÄ raÅ¡Ä . Be to, atsakovė nepateikė ir aiÅ¡kinamojo raÅ¡to prie balanso, todėl tikėti pateiktame preliminariame balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytais skaičiais nėra pagrindo, nes Å¡ie tarpiniai finansiniai dokumentai nėra pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovė kilnojamojo turto neturi, todėl nebuvo kÄ areÅ¡tuoti ir todėl buvo areÅ¡tuota kredito įstaigoje esanti atsiskaitomoji sÄ skaita.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kovės UAB „Audva“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės UAB „Ramesa“ atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, bÅ«simu teismo sprendimu galimai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ä®statyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sÄ raÅ¡as. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų vertinti Å¡iÄ grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus.

Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl jos turi atitikti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo esmę ir bÅ«ti susijusios su galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymu.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio suma (21 070,98 Eur) atsakovei laikytina didele, todėl nutarė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prezumpcija, kad didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiÅ¡kai taikyti skolininko turto areÅ¡tÄ , kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinamos konkrečios faktinės bylos aplinkybės, skolininko finansinės galimybės, nustatant ar Å¡i suma yra didelė konkrečiam atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovė, teikdama atskirÄ jį skundÄ , Å¡iÄ prezumpcijÄ gali paneigti, pateikdama duomenis, įrodančius jos gerÄ turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali bÅ«ti duomenys iÅ¡ viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan. Sprendžiant, ar ieÅ¡kinio suma yra didelė, atsižvelgiama į to asmens finansines galimybes, t. y. ar ji yra didelė, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams.

Taip pat ar tas asmuo turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar Å¡is turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan. Nors pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, esant minimalioms sÄ naudoms (CPK 3 str. 1 d.).

Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali jÄ Ä¯rodyti skolininkė, Å¡iuo atveju – apeliantė. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį ir siekdama eliminuoti abejones dėl jos galimybių įvykdyti teismo sprendimÄ ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, nurodė, jog nesutinka, kad ieÅ¡kinio suma jos atžvilgiu laikytina didele, kadangi UAB „Ramesa“ yra pelningai dirbanti įmonė ir nėra jokio pagrindo daryti prielaidÄ , jog jai gali kilti sunkumų sumokėti ieÅ¡kovės naudai ginčijamÄ pinigų sumÄ .

IÅ¡ atsakovės su atskiruoju skundu pateiktų jos turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos), kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima, nes atsakovė neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ jai nebuvo praneÅ¡ta (CPK 147 straipsnio 1 dalis), matyti, kad atsakovė turi ilgalaikio turto už 22 183 Eur, kurį sudaro kitas ilgalaikis turtas, ir trumpalaikio turto – 183 919 Eur, kurį sudaro atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 21 220 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 106 747 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 55 952 Eur.

IÅ¡ pateikto 2015 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenų taip pat matyti, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 133 568 Eur ir po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 15 192 Eur. Atsakovė turi 55 102 Eur grynojo pelno (2015 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita). Atsižvelgiant į apeliantės pateiktus finansinius duomenis ir preliminariai įvertinus ieÅ¡kinio pagrįstumÄ bei atsakovės galimybes įvykdyti galimai palankų teismo sprendimÄ , spręstina, kad ieÅ¡kiniu reikalaujama suma skolininkės kaip juridinio asmens atžvilgiu, vertinant jos turimÄ turtÄ , visgi laikytina didele, o apeliantė neįrodė, jog jos turimo turto vertė bÅ«tų žymiai didesnė nei kad ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų suma (CPK 178 straipsnis).

TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas daro įvertindamas tai, kad atsakovė neturi nei materialaus, nei nematerialaus, nei finansinio turto, o jos turimÄ ilgalaikį turtÄ sudaro kitas ilgalaikis turtas (t. y. tie turto objektai, kurie nebuvo atspindėti kituose turto straipsniuose), o didžiÄ jÄ dalį atsakovės turimo trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (106 747 Eur), tačiau atsakovės trumpalaikiu turtu nurodomos per vienerius metus gautinos sumos negali bÅ«ti laikomos atsakovės realiai turimu turtu, kadangi atsakovė turi tik teisę į tokiÄ pinigų sumÄ .

Be to, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro net 148 760 Eur sumÄ , o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 133 568 Eur, kas virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl spręstina, kad atsakovės turimo turto (jo pobÅ«džio) ir minėtų didelės apimties skolinių įsipareigojimų santykis ateityje gali kelti tam tikrÄ grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

Apeliantė atskirÄ jį skundÄ taip pat grindžia argumentu, jog pagal skundžiamÄ teismo nutartį visų pirma turėjo bÅ«ti areÅ¡tuojamas visas kilnojamasis bendrovės turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir piniginės lėšos. Tačiau atsakovė nuo 2015-11-20 negali disponuoti savo lėšomis, o tai ženkliai apsunkina bendrovės Å«kinę-komercinę veiklÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės taip pat turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. Teismų formuojamojoje nuoseklioje praktikoje pasisakoma, kad minėti ginčo Å¡alių interesų ekonomiÅ¡kumo, pusiausvyros, lygiateisiÅ¡kumo principai sÄ lygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti tokios, kad iÅ¡ esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-Å«kinės veiklos, t. y.

įmonės komercinė-Å«kinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis c. b. Nr. 2-949/2008, 2009-02-05 nutartis c. b. Nr. 2-84/2009). Stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyto turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, areÅ¡to eiliÅ¡kumas – pirmiausia areÅ¡tuojant kilnojamÄ jį turtÄ ir tik Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, iÅ¡ esmės atitinka ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principus, o tai, kad antstolis nagrinėjamu atveju areÅ¡tavo atsakovės UAB „Ramesa“ pinigines lėšas neleidžia teigti, jog Å¡ie principai buvo pažeisti, kadangi, kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateikto balanso, atsakovė materialaus, t. y. kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, kuris galėtų bÅ«ti areÅ¡tuojamas, neturi.

Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių turimÄ kilnojamÄ jį ir (ar) nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris galėtų bÅ«ti areÅ¡tuojamas antstolio, atsakovė nepateikė. Akivaizdu, kad piniginių lėšų areÅ¡tas tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims yra itin nepalankus, nes dažniausiai, iÅ¡skyrus gal tik atvejus, kai disponuojama žymiai didesnėmis pinigų sumomis negu taikomo areÅ¡to mastas, tiesiogiai suvaržo įmonės veiklÄ ar fizinio asmens normaliÄ gyvenimo tėkmę, tačiau kartu pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau nagrinėjamu atveju Å¡is suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami dėl to, kad antstolis nesilaikė skundžiamoje nutartyje nurodyto turto areÅ¡to eiliÅ¡kumo, tokius antstolio veiksmus gali skųsti CPK nustatyta tvarka. Apeliantė atskirajame skunde taip pat kelia ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ ir nurodo, jog ieÅ¡kovė UAB „Audva“ nepagrįstai reikalauja sumokėti skolÄ bei nuostolius, kadangi bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės statybos darbai buvo atlikti iÅ¡ dalies bei nekokybiÅ¡kai, nesilaikant nustatytų terminų, kuriuos teko užbaigti pačiai atsakovei.

Apeliacinės instancijos teismas tokį apeliantės argumentÄ laiko nepagrįstu ir pažymi, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ Ä¯vertinti reikalavimo pagrįstumÄ . Ar ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali bÅ«ti priimtas Å¡aliai palankus sprendimas.

Jei preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės), o bÅ«simo, galimai Å¡aliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Kartu laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo atsakovės prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kove už atliktus darbus neįvykdymo faktinį pagrindÄ , atskleidė teisinius reiÅ¡kiamo reikalavimo atsakovei argumentus, pridėjo raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieÅ¡kinyje nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Todėl, apeliacinės instancijos vertinimu, Å¡ioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimus), kai ginčas nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė savo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų. Apeliantė atskirajame skunde taip pat kelia civilinės bylos teismingumo klausimÄ , nurodydama, jog ieÅ¡kinys buvo priimtas ir iÅ¡nagrinėtas pažeidus CPK 32 straipsnį, kadangi Å¡alys sutartyje buvo numačiusios, kad teisminis ginčas sprendžiamas pagal rangovo buveinės vietÄ , todėl teismas neturėjo pagrindo priimti ieÅ¡kinį bei preliminarų sprendimÄ , tuo labiau taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi pagrindo spręsti ginčo teismingumo klausimo, o atsakovė, manydama, kad ginčas teismingas kitam, t. y. ne Kauno apylinkės teismui, tÄ gali nurodyti savo procesiniuose dokumentuose, teikiamuose pirmosios instancijos teismui, bei praÅ¡yti teismo perduoti bylÄ pagal teismingumÄ . Be to, atsakovė atskirajame skunde praÅ¡o tuo atveju, jeigu praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tų atmestas, įpareigoti ieÅ¡kovę įneÅ¡ti 21 070,98 Eur sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

Atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintina, jog praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ji turi teikti pirmosios instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas tikrina tik pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ nutartimi iÅ¡spręsto klausimo ribose.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:                      Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .   Teisėja                                                                                                                             Nijolia Indreikienė