372d89b4-e92f-4ac0-858b-77d87e3b0804 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-250-834/2019 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38518-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, Sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Daivai Šuopienei dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nukentėjusiajai J. R., gynėjui advokatui A.

K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. S. ( M. S. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atlieka bausmę LukiÅ¡kių TI-K nedirbantis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, teistas 3 kartus: 1) 2016-04-26 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d., 24 str. 6 d., 199 (2) str. 1 d. - 116 MGL (4368,56 Eur) dydžio bauda; 2) 2017-08-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 199 (2) str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 10 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d. bausmė subendrinta su 2016 m. balandžio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirtas 10 mėn. terminuotas laisvės atėmimas bei 116 MGL (4368,56 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 5, 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams; 3) 2017-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 7 d.-laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pritaikius LR BK 64(1) straipsnį, bausmę sumažinta vienu trečdaliu iki vienerių metų laisvės atėmimo.

SumažintÄ bausmę LR BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu, taikant visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimÄ , subendrinti su bausme, paskirta 2017-08-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir nustatyta M. S. galutinė subendrinta vienerių metų ir deÅ¡imties mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 116 MGL (4368,56 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1, 2 ir 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. S. per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje, taip pat visÄ nuosprendžio vykdymo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, be to, pirmus Å¡eÅ¡is nuosprendžio vykdymo mėnesius nevartoti alkoholinių ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. 2018-08-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Vilniaus apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta 1 (vienerių) metų 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Å iuo metu atlieka bausmę LukiÅ¡kių TI-K, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 140 straipsnio 2 dalį Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , - n u s t a t ė : M. S. nežymiai sutrikdė Å¡eimos nario sveikatÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2018-08-10 apie 22.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sugyventinę J. R., o bÅ«tent: paguldęs J. R. veidu į pagalvę, griebė už plaukų ir tampė, po to tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė jai į galvos sritį, ranka paėmęs pastarÄ jÄ už plaukų, kitos rankos kumščiu smogė jai ne mažiau kaip 4 kartus į nugaros virÅ¡utinę dalį, bei paėmė už sprando ir spaudė, Å¡iais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J.

R. poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmÄ . Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiÅ¡kino, jog tÄ dienÄ atėjo namo persirengti, susipyko su sugyventine, susistumdė. Yra kaltas , kad pradėjo konfliktÄ . Nelabai prisimena įvykį. Paėmė už plaukų, nugaros. Nepamena ar kumščiu į galvos sritį sudavė, su kumščiu į nugarÄ sudavė. Už sprando buvo paėmęs. Ä®vykio metu buvo iÅ¡gėręs. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes.

Konfliktas kilo dėl to, kad jis buvo pas kaimynus. Po įvykio susitaikė su nukentėjusiÄ ja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nukentėjusioji J. R. posėdžio paaiÅ¡kino, jog tÄ dienÄ pasakė nustoti gerti ir jis jai sudavė. Ji nuo smÅ«gio nugriuvo ant pagalvės. SmÅ«gius jai sudavė į nugarÄ , buvo paėmęs už kaklo. Å iuo metu yra susitaikę, ji jam atleido, praÅ¡o griežtai nebausti. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios parodymų matyti, jog 2018-08-11 nukentėjusioji J.

R. apklausos metu parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu M. S. ir trimis jų vaikais: D. S., gim. 2007 m., D. S., gim. 2009 m., E. S., gim. 2011 m. Sugyventinis turi problemų su alkoholiu, kuomet iÅ¡geria, tampa agresyvus. Kelis kartus yra smurtavęs prieÅ¡ jÄ . Policija buvo kviesta ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė. 2018-08-10 apie 22.00 valandÄ su vaikais jau ruošėsi eiti miegoti. M. tuo metu vartojo alkoholį pas kaimynÄ . Grįžęs namo, jis iÅ¡laužė namo duris ir užėjęs namo, pradėjo jÄ pulti, t.y. kumščiais daužė per galvÄ , nugarÄ .

Sudavė ne mažiau trijų kartų. Kiek tiksliai, neprisimena. Taip pat tampė už plaukų, paguldęs ant pagalvės, smaugė jÄ paėmęs už kaklo. Atlikdamas Å¡iuos veiksmus, sugyventinis jai grasino, jog jei iÅ¡kvies policijÄ , padegs namus. Tuomet liepė savo vaikams bėgti pas kaimynÄ kviesti policijÄ . Jie iÅ¡bėgo, sugyventinis bėgo jiems iÅ¡ paskos. VienÄ vaikÄ , D. S.,  jis sulaikė, neleido jam pabėgti. Ji tuo metu iÅ¡bėgo iÅ¡ namų. Nuėjo pas kaimynę ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Vaikai tuo metu buvo su ja, iÅ¡skyrus D. S., kurį sugyventinis galimai mušė. IÅ¡oriÅ¡kai vaikas neatrodė sumuÅ¡tas. Vaikas sakė, jog M. nuėjo su kažkokia moterimi į kaimÄ . Pas kaimynę jie laukė policijos. Su atvažiavusiais pareigÅ«nais užėjo namo ir pamatė, jog ten nėra sugyventinio, jis negrįžo iki Å¡iol. Kur jis galėtų bÅ«ti, nežino. Nori pasakyti, kad bijo savo vyro, todėl praÅ¡o jÄ ir vaikus apsaugoti nuo sugyventinio. ( 1 tomas, b. l.

17)  IÅ¡ byloje esančio apklausos protokolo matyti, jog 2018-08-14 nukentėjusioji J. R. papildomos apklausos metu parodė, kad su sugyventiniu M. S. gyvena kartu apie 11 metų. Su M. S. turi 3 bendrus sÅ«nÅ«s. Namas, kuriame gyvena nuosavybės teise priklauso M. S. motinai. Pirmoje apklausoje minėjo, kad prieÅ¡ šį įvykį M. S. buvo prieÅ¡ jÄ smurtavęs ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei jei susitaikė. Dėl Å¡ito nori patikslinti, kad dėl to, kad M. S. ankščiau prieÅ¡ jÄ smurtavo, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji nekvietė policijos, jam atleido, galvodama, kad M.

S. pasikeis ir daugiau jos nemuÅ¡. 2018-08-10 buvo nuėjusi į miÅ¡kÄ . IÅ¡ miÅ¡ko sugrįžo apie 16.00 val., gal truputį vėliau. Atėjusi namo pamatė, kad M. S. sėdi prieÅ¡ais jų namÄ ant laiptelių su kažkokia mergina ir geria alkoholinius gėrimus, lygtais alų. Ji priėjusi tai merginai pasakė „ar tu žinai, kad jis vaikų turi“. Ta mergina nieko neatsakė, o M. S. jÄ pasiuntė necenzÅ«riniais žodžiais. Ji nuėjo namo. Paskui pamatė, kad M. S. nuėjo pas kaimynÄ A..

Ji ten nuėjusi nebuvo. Kaip minėjo,  apie 22.00 val. ruošėsi su vaikais eiti miegoti, todėl užrakino duris. Tuo metu M. S. grįžo į namus. Jis sakė atrakinti duris, bet ji nenorėjo, kadangi žinojo, kad sugyventinis jÄ pradės muÅ¡ti. M. S. stipriai paėmęs už durų, jas iÅ¡laužė. Užėjęs į namÄ pradėjo jÄ muÅ¡ti. IÅ¡ pradžių M. S. viena ranka griebė už plaukų ir tempė. Po to laikydamas jÄ viena ranka už plaukų, kita ranka sudavė vienÄ smÅ«gį į galvos sritį dėl ko liko guzas, jai skaudėjo.

Paskui M. S. sudavė jai ne mažiau 4 smÅ«gių į nugaros sritį. Po to M. S. jÄ paguldė ant pagalvės, kuri gulėjo ant grindų ir pradėjo smaugti. Gulėjo ant pilvo. Jokių žymių neliko. M. S. buvo paėmęs už kaklo iÅ¡ nugaros pusės, jai oro netrÅ«ko, bet labai skaudėjo. Tuo metu M. S. pasakė „jei iÅ¡kviesi policijÄ , padegsiu namÄ â€œ. M. S. tik grasino, kad padegs namÄ . Vaikams suÅ¡aukė, kad bėgtų iÅ¡ namų pas kaimynę ir kviestų policijÄ . Ji ir pati paskui vaikus iÅ¡bėgo pas kaimynę.

Du sūnūs buvo su ja pas kaimynę, o D. S. pasiliko namuose. Grįžo namo tik tada, kai M. S. išėjo iš namų. Kad M. S. nėra namuose, pasakė sūnus D. S. , kai atbėgo pas kaimynę F. S.. Grįžęs namo sūnus D. S. pasakė, kad tėvas M. S. jį mušė. D. S. pasakė, kad M. jį spardė, tačiau tiksliai kur spardė ir į kokias vietas, nesakė, bet, kaip suprato, per kojas. Dar D. S. pasakė, jog M. S. pagrasino, kad „sugrįšiu, dar gausi per kepenis“. Sūnus pasakė, kad kai tėvas M.

S. puolė jį muÅ¡ti (spardyti), jis nuo jo pabėgo ir pasislėpė. Tai viskÄ Å¾ino iÅ¡ sÅ«naus D. S. žodžių. Pati Å¡io fakto nematė, nes buvo nubėgusi pas kaimynę kviesti policijÄ . D. S. nemeluoja, jei taip sako, vadinasi M. S. jį mušė. ApžiÅ«rėjusi D. S. jokių sumuÅ¡imo žymių nepastebėjo. Pas gydytojus dėl savo ir D. S. sužalojimų nesikreipė. Kai M. S. jÄ mušė, jai skaudėjo. Visi tris sÅ«nÅ«s matė, kaip M. S. jÄ mušė. (1 tomas, b. l. 35-36)  IÅ¡ byloje esančio apklausos protokolo matyti, jog 2018-10-31 apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji J.

R. parodė, kad pasilieka prie savo pirminių duotų parodymų. Nori tik patikslinti, kad įvykio metu M. S. paguldęs jÄ veidu į pagalvę, kuri gulėjo ant grindų, griebė iÅ¡ pradžių už plaukų ir tampė. Paskui vienÄ kartÄ sudavė kumščiu jai į galvos sritį, po ko viena ranka paėmė jÄ už plaukų, laikė, o kita ranka sudavė jai į nugaros virÅ¡utinę dalį ne mažiau 4 smÅ«gių. Paskui dar paėmęs už sprando pradėjo spausti. Nori patikslinti, kad pirminės apklausos metu suklydo pasakydama už kaklo.

M. S. jÄ buvo paėmęs už sprando. Ä® klausimÄ ,  kaip ji suprato iÅ¡sakytus grasinimus padegti namÄ , atsakė, kad mano, jog tai buvo tiesiog girto žmogaus žodžiai. Å itie grasinimai buvo nerealÅ«s, nes M. S. nepadegtų namo,  kur gyvena vaikai. (b. l. 54-55)  IÅ¡ byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog 2018-09-13 liudytojas M. M. apklausos metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigose. 2018-08-10 nuo 15.30 val. (arba nuo 13.30 val.), tiksliai nepamena jau, pagal patvirtinÄ grafikÄ pradėjo darbÄ .

Patruliuojant kartu su M. S. apie 22.00 val. iÅ¡ Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras muÅ¡a pranešėjÄ , iÅ¡laužė duris, namuose yra mažamečiai vaikai. Atvykus į įvykio vietÄ nurodytu adresu, prie jų tarnybinio automobilio pribėgo pareiÅ¡kėja J. R., jos vaikai, ir jų kaimynė (moteriÅ¡kė). Kartu su pranešėja užėjo į namo vidų, kur pastaroji paaiÅ¡kino, kad jos girtas vyras iÅ¡daužė duris, mušė jÄ , puolė vaikus bei grasino sudeginti namÄ .

Tada ji pabėgo pas kaimynę kviesti policijos. Tiksliai negali nurodyti, bet jam rodos, kad vizualiai jokių sužalojimų ant moters kÅ«no nesimatė nei ant pareiÅ¡kėjos, nei ant vaikų. Matėsi, kad pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡sigandusi, susijaudinusi ir verkė. Pabendravus su pareiÅ¡kėja surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl įvykio. Taip pat pareiÅ¡kėja Julija savo ranka parašė pareiÅ¡kimÄ . Pranešėjos vyro namuose nebuvo, nes iki jiems atvykstant jis pasiÅ¡alino. Pabendravus su pareiÅ¡kėja ir viskÄ suraÅ¡ius, ieÅ¡kojo smurtautojo bet nesurado.

Nori pasakyti, kad pareiÅ¡kėja detaliau nieko neaiÅ¡kino dėl įvykio, tiesiog trumpai papasakojo, kas įvyko, o bÅ«tent, jog girtas vyras jÄ mušė, grasino sudeginti namus ir puolė vaikus. Gali bÅ«ti, kad dėl to, kad pareiÅ¡kėja buvo susijaudinusi ir apsiverkusi, detalesnių faktų ir nepaaiÅ¡kino. Daugiau dėl Å¡io fakto nieko pasakyti neturi. (1 tomas, b. l. 91-92)  IÅ¡ byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog 2018-10-31 liudytoja F. S. apklausos metu parodė, kad J. R. ir M.

S. yra jos kaimynai. 2018 metais rugpjūčio mėnesį, tiksliai datos jau nepamena, bet gali bÅ«ti 10 d., jai bÅ«nant namuose vėlai vakare, gali bÅ«ti apie 22.00-22.10 val., atbėgo kaimynė J. R.. Paskui J. R. atbėgo ir jos vaikai. J. R. ir vaikus įleido į namus. Taip pat paskui juos buvo atbėgęs ir M. S., tačiau jo neįleido. Kai J. R. atbėgo pas jÄ ,  buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, nes M. S. , kai ji paskui papasakojo, jÄ sumušė. Kadangi tai jau ne pirmas kartas, kai M. S. mušė J.

R. (tai žino iÅ¡ J. R. žodžių), J. R. iÅ¡kvietė policijÄ ir laukė pas jÄ , kol jie atvažiuos. Kaip minėjo, J. R. pasakė, kad M. S. jÄ sumušė bei smaugė. J. R. plaukai buvo pasiÅ¡iaušę, drabužiai suplėšyti. J. R. buvo streso bÅ«senoje, iÅ¡sigandusi. KitÄ dienÄ J. R. jai rodė ant rankos, nugaros srityje mėlynes. Nori pasakyti, kad kai policija atvyko, M. S. namuose jau nebuvo, nes jis pabėgo, nes suprato, jog jos iÅ¡kvietė policijÄ . M. S. įvykio dienÄ buvo tikrai iÅ¡gėręs, nes matė, kaip gėrė alkoholinius gėrimus su kaimynu ir kažkokia moterimi, kurios nepažįsta. (1 tomas, b. l. 94-96)  IÅ¡ byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog 2018-10-05 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ kaip liudytojas D.

S. parodė, kad žino, dėl ko čia atvyko. Tėtis atėjo namo. Jis pamatė, kad tėtis pyksta ir nubėgo į laukÄ . Paskui tėtis išėjo irgi. Paskui mama į laukÄ atėjo pas juos. Jie nuėjo pas mamos draugę. Paskui ten sėdėjo ir mama paskambino policijai. Tėčio jau namie nebuvo. Paskui jie nuėjo namo, o mama kalbėjosi su policija. Jie nuėjo miegoti. Paskui mama atėjo, pažiÅ«rėjo televizorių ir ėjo miegoti. Tėtis atėjo ir barėsi, trenkė mamai į petį. Sėdėjo su broliais, o tėtis su mama buvo už sienos.

Paskui nubėgo į laukÄ . Paskui tėtis apsirengė ir išėjo. Jie nuėjo pas mamos draugę. Mama paskambino policijai ir nuėjo namo. Mama kalbėjo su policija. Girdėjo, kaip mama verkė už sienos. Mama sakė, kad jai trenkė. Mama kitÄ dienÄ pasakė, kad jai trenkė. Daugiau nieko negirdėjo, tik kad mama verkė. Paskui jie nubėgo į laukÄ . Matė, kaip mama sėdėjo ant lovos ir verkė. Tėtis apsirengė ir nuėjo. Paskui mama atėjo pas juos į laukÄ ir ėjo pas draugę.

Jie patys nusprendė iÅ¡bėgti į laukÄ . Mama sakė, kad jie bėgtų į laukÄ ir nematytų, kaip jie barasi. Paskui tėtis apsirengė ir išėjo, o jie buvo pasislėpę. Paskui mama išėjo į laukÄ ir nuėjo pas draugę. Mama paskambino policijai. Daugiau nieko negirdėjo. Tėtis apsirengė ir ėjo pas draugÄ . Nežino, kÄ jis anksčiau veikė, jis grįžo namo ir jie barėsi. Suprato, kad jie barasi, nes rėkė. Tėtis rėkė žodžius, kurių klausytis vaikams negalima.

Ä® teisėjo klausimÄ atsakė, kad mama pasakė, kad bėgtų į laukÄ , dėl to, kad nematytų ir negirdėtų, kaip jie barasi. Jam mamos buvo gaila dėl to, kad ji verkė. Mama verkė dėl to, kad tėtis jai trenkė. Ä® prokurorės klausimÄ atsakė, kad nematė pas mamÄ jokių sužalojimų. Negirdėjo, kÄ mama kalbėjo. Kai buvo pas draugę, jis buvo kitame kambaryje. Mama pasakė kaimynei, kad jie barėsi ir jai trenkė. Tada mama paskambino policijai. Negirdėjo, kÄ mama kalbėjo su policija, nes nuėjo su broliais miegoti.

Jo niekas nemušė, brolių taip pat niekas nemušė. Nežino, dėl ko tėvai konfliktuoja. PirmÄ kartÄ matė, kad tėvai taip barasi. Tėtis jau bijo. Ä® teisėjo klausimÄ atsakė, kad nežino, kas bÅ«tų nutikę, jei nebÅ«tų iÅ¡bėgę iÅ¡ namų. (1 tomas, b. l. 81-82)  IÅ¡ byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog 2018-10-05 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ kaip liudytojas D. S. parodė, kad tėtis su mama konfliktavo truputį. Tėvai susimušė.

Po to tėtis persirengė ir nuėjo kažkur, o toliau - nežino. Tai įvyko jo kambaryje. Jis tuo metu buvo mamos kambaryje, žiÅ«rėjo televizorių. Mama tuo metu irgi buvo savo kambaryje. Mamos kambarys yra -  kaip užeini iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Jie jame su mama žiÅ«rėjo televizorių. Kas toliau įvyko, nežino. Tėtis buvo įėjęs į šį kambarį. Nelabai atsimena, kas įvyko. Nori pas mamÄ . Ä® prokurorės klausimus atsakė, kad nežino, kÄ mama darė, kai tėtis apsirengė ir išėjo.

Jo niekas nėra mušęs. Brolių taip pat niekas nemušė. (1 tomas, b. l.87-88)  IÅ¡ byloje esančio 2018-08-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2785/2018 (01) matyti, kad J. R. padarytos poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-08-10), paveikus kietais bukais ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis minėtomis aplinkybėmis.

Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 tomas, b. l.

52)  IÅ¡ byloje esančio 2018-08-10 J. R. pareiÅ¡kimo  matyti, kad 2018-08-10 apie 22.00 val. jos sugyventinis M. S. atėjo namo, iÅ¡laužė duris, pradėjo tampyti jÄ už plaukų, pradėjo jÄ daužyti kumščiais į galvÄ , nugarÄ , norėjo sudaužyt vaikus – D., D. ir E. S.. Žadėjo sudeginti namus. (1 tomas, b. l.

6) Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji J. R.2018-08-14 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kokiomis aplinkybėmis ji 2018-08-10 buvo sumušta.  ( 1 tomas, b. l. 39-47) Iš byloje esančio 2018-08-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo J. R., gim. 1991 m. Smurto patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė.

Smurtu įtariamas asmuo – M. S., gim. 1988 m. RyÅ¡ys, siejantis smurtÄ patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sugyventinis. Å eimoje yra nepilnamečiai vaikai: D. S., gim. 2007 m., D. S., gim. 2009 m., E. S., gim. 2011 m., kurie buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai. Nustatyta, kad 2018-08-10 apie 22.00 val. minėtu adresu pranešėjos sugyventinis M. S. iÅ¡laužė namuose duris, mušė pranešėjÄ , puolė muÅ¡ti nepilnamečius vaikus, grasino, kad padegs namÄ . Iki policijos atvykimo sugyventinis pasiÅ¡alino. ( 1 tomas, b. l. 4-5)  IÅ¡ byloje esančio 2018-08-11 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų protokolo matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

PareiÅ¡kėja J. R. pareiÅ¡kė, kad 2018-08-10 apie 22.00 valandÄ , adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis M. S. tampė jÄ už plaukų, ne mažiau kaip  tris kartus trenkė į galvos sritį, smaugė už kaklo. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. ( 1 tomas, b. l.

16)  IÅ¡ byloje esančio 2018-08-11 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta adresu  (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros objektas yra gyvenamasis namas, kurio teritorija yra aptverta medine tvora. Patekus į namo kiemÄ , matomas gyvenamasis namas, Å¡alia jo yra keli Å«kinės paskirties pastatai, Å¡ulinys. Gyvenamojo namo durys atidarytos, durų vyriai iÅ¡laužti. Užėjus į namo vidų, matomas kelių kvadratinių metrų prieÅ¡kambaris. IÅ¡ Å¡io prieÅ¡kambario yra medinės durys, pro kurias patenkama į kitÄ prieÅ¡kambarį.

DeÅ¡inėje pusėje yra praėjimas į miegamojo kambarį, kuriame deÅ¡inėje pusėje yra lova, toliau kambaryje yra stalas, kėdė, televizorius. Kambaryje yra spinta, kuri perskiria kambarį į dvi dalis. Tarp spintos yra praėjimas į kitÄ kambario dalį, kuriame yra virtuvė, taip pat, lova. Bendra daiktų tvarka nepažeista. Pėdsakų, reikÅ¡mingų tyrimui, nerasta. (1 tomas, b. l. 17-18) IÅ¡ byloje esančio 2018-08-22 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raÅ¡te nurodyta, kad 2018-08-10 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du skambučiai iÅ¡ Nr. (duomenys neskelbtini).

Garso įraÅ¡as buvo iÅ¡analizuotas ir suraÅ¡yta įraÅ¡o suvestinė. IÅ¡analizavus garso įraÅ¡us nustatyta, kad pranešėja J. R. kvietė policijÄ dėl to, kad jÄ vyras muÅ¡a, buvo paėmęs už plaukų, per inkstus mušė. (1 tomas, b. l. 99. 102-104) Dėl veikos kvalifikavimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010 ).

TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Teismas iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo M. S. kaltė, jog jis smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė ir sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui sugyventinei, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis savo kaltė pripažino pilnai. IÅ¡ esmės kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino.

Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymÄ patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusios parodymai liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, iÅ¡tirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad M. S. 2018-08-10 apie 22.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, paguldęs J. R. veidu į pagalvę, griebė už plaukų ir tampė, po to tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė jai į galvos sritį, ranka paėmęs pastarÄ jÄ už plaukų, kitos rankos kumščiu smogė jai ne mažiau kaip 4 kartus į nugaros virÅ¡utinę dalį, bei paėmė už sprando ir spaudė, Å¡iais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J.

R. poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis kartu su nukentėjusiÄ jÄ gyvena apie 11 metu, tarp jų yra susiklostę Å¡eimyniniai santykiai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. M. S. padarė vienÄ nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 str.1d.2p.).

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recydyvistu ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str. 1 d. 9 p. 13 p. ). Praeityje ne kartÄ teistas, (1 tomas, b. l. 160-190). Administracine tvarka baustas ( 1 tomas, b.l. 154-159 ). NusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas leidžia teismui pagrįstai manyti, jog jis nėra linkęs laikytis visiems priimtinų taisyklių, iÅ¡vadų nepadarė, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai.

Ä®vertinus atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad kaltinamasis prisipažino nusikaltęs, gailisi, nukentėjusiosios pozicijÄ , jog kaltinamajam atleido, bausmės trukmė nustatytina žemesnė nei sankcijos vidurkis. LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi; paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir neatlikta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant, pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinojo sulaikymo laikas ir atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendį Atsižvelgiant į tai, jog M.

S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti su paskirtais įpareigojimais panaikintinas paskelbus nuosprendį. (LR BPK 139 str.). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : CD -R laikmena, kurioje įrašytas garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro ir CD -R laikmenos su liudytojų apklausomis saugomus byloje paliktinos saugojimui prie bylos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,- n u s p r e n d ž i a :

M. S. ( M. S. ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir neatlikta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos dalį bausmės pridedant prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 2 ( dvejiems ) metams ir 1 ( vienam ) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2019 m. vasario 7 dienos. IÅ¡ bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-11-02 iki 2016-11-03 ir 2017-05-16 bei nuo 2018-08-13 07.11 val. iki 2018-08-14 13.38 val. ir atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendį. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti paskelbus nuosprendį. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : CD -R laikmenÄ , kurioje įraÅ¡ytas garso įraÅ¡as gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro ir CD -R laikmenas su liudytojų apklausomis saugomus byloje palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus, o suimtam nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos. Teisėja Vaida Sinkevičienė