Legislator Case Law & Legislation
372bb91a-488b-4050-b9ed-a0b0a6eeb043 AI generated

372bb91a-488b-4050-b9ed-a0b0a6eeb043 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 372bb91a-488b-4050-b9ed-a0b0a6eeb043
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. A2.6.-8689-818/2016Proceso Nr. 4-68-3-07187-2016-3                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)                     VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Aistei Bareikei, Gretai Čiuladaitei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D.

Legislator headnote

AI generated

372bb91a-488b-4050-b9ed-a0b0a6eeb043 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Šį raÅ¡telį surašė jos kaimynas, kuris buvo eismo įvykio liudininkas, jis papasakojo, jog matė, kaip moters vairuojamas „Opel“ kliudė stovinti „Mercedes Benz“, vyras buvo priėjęs prie vairuotojos bei jai sakė, kad jį kÄ tik apgadino svetimÄ automobilį, tačiau moteris vis tiek iÅ¡važiavo. Automobilis „Mercedes Benz“ yra raudonos spalvos, buvo apgadintas visas automobilio deÅ¡inės pusės šonas, buvo nubrauktas iÅ¡ilgai. Tai buvo vizualiai matomi apgadinimai, jų nepastebėti neįmanoma.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A2.6.-8689-818/2016Proceso Nr. 4-68-3-07187-2016-3                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)                     VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Aistei Bareikei, Gretai Čiuladaitei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,           n u s t a t ė:D. J. 2016-04-24 apie 07.00 val. Salomėjos Neries g. 95, Vilniuje, vairuodama automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį „Mercedes Benz CLS 320“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino.

Iš eismo įvykio vietos D. J. pasitraukė. Šiais savo veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. D. J. teismo posėdžio savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino, tačiau neigia jos ji tyčia pasišalino iš įvykio vietos, su kuriuo yra susijusi.

Nurodė, kad bevažiuodama S. Neries gatvėje, Vilniuje, ties pastato Nr. 95, automobilių stovėjimo aikštelėje bandė su automobiliu „Opel“ išvažiuoti iš aikštelės tarp kitų priparkuotų transporto priemonių. Bevažiuodama kontakto tarp automobilių, įskaitant ir raudonos spalvos „Mercedes Benz“, nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tyčios pasitraukti ji neturėjo. Automobilyje „Opel“ taip pat važiavo draugė.

Matė, kad jÄ stabdė vyriÅ¡kis, kuris jai sakė, jog jį kÄ tik bevažiuodama kliudė kitÄ automobilį. Kitų automobilių vairuotojai jai irgi signalizavo. D. J. teigimu, ji dar kažkiek pavažiavo į priekį, sustojo bei iÅ¡lipusi apžiÅ«rėjo savo automobilį, apgadinimų nerado, todėl vėl sėsdama į „Opel“ iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. Jos manymu, jį svetimo automobilio „Mercedes“ nėra apgadinusi.Liudytojas Ž. L. paaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016-04-24 tarnybos metu iÅ¡ Vilniaus m.

OVS buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį S.Neries gatvėje, Vilniuje, kur buvo apgadintas stovintis automobilis. Atvažiavus į pareigÅ«nus kreipėsi automobilio vairuotojas, kuris buvo eismo įvykio liudininkas ir visÄ Ä¯vykio eigÄ matė. Å is vyriÅ¡kis paaiÅ¡kino, kad po to kai automobilis „Opel“ kliudė stovinti kitÄ automobilį „Mercedes“, jis dar ragino „Opel“ vairuotoja grįžti atgal į įvykio vietÄ , tačiau vairuotoja iÅ¡važiavo. Buvo paliktas raÅ¡telis už apgadintos transporto priemonės valytuvÄ .

Ž. L. apžiūrėjo automobilį „Mercedes Benz“ ir pamatė, kad nubrauktas šonas. Liudytoja A. J. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiama asmenį D. J. pažįsta gerai, jie yra bendradarbiai. Nurodė, kad 2016-04-24 ji važiavo kaip keleivė automobilyje „Opel“, kurį vairavo D. J., kolegė bandė išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, kur stovėjo daug priparkuotų kitų automobilių. Liudytojos teigimu, D. J. lėtai ir atsargiai pravažiavo tarp kitų automobilių, nors tarpas tarp transporto priemonių buvo nedidelis.

Bevažiuojant, iÅ¡girdo, jog kažkoks vyras jų stabdo, jie sustojo, tas vyras pasakė, pažiÅ«rėkite, kaip jus važiuojate, kÄ jus padarėte. D. J. iÅ¡lipo bei apžiÅ«rėjo savo automobilį „Opel“, kitÄ automobilį jį neapžiÅ«rėjo, po to sėdo ir iÅ¡važiavo. Liudytoja patvirtino, jog D. J. iÅ¡važiuojant iÅ¡ aikÅ¡telės teko pravažiuoti raudonos spalvos stovintį automobilį, tačiau jis manymu, jokio paÅ¡alinio garso negirdėjo. V. Å . paaiÅ¡kino, kad jį yra automobilio „Mercedes Benz“ valdytojÄ . 2016-04-24 paliko automobilį prie gyvenamojo namo aikÅ¡telėje, o kai grįžo pamatė už valytuvo užkiÅ¡ta raÅ¡telį, iÅ¡ kurio tÅ«rinio suprato, jog jos automobilis buvo apgadintas, kol stovėjo.

Šį raÅ¡telį surašė jos kaimynas, kuris buvo eismo įvykio liudininkas, jis papasakojo, jog matė, kaip moters vairuojamas „Opel“ kliudė stovinti „Mercedes Benz“, vyras buvo priėjęs prie vairuotojos bei jai sakė, kad jį kÄ tik apgadino svetimÄ automobilį, tačiau moteris vis tiek iÅ¡važiavo. Automobilis „Mercedes Benz“ yra raudonos spalvos, buvo apgadintas visas automobilio deÅ¡inės pusės šonas, buvo nubrauktas iÅ¡ilgai. Tai buvo vizualiai matomi apgadinimai, jų nepastebėti neįmanoma.

Liudytojas M. G. paaiÅ¡kino, kad 2016-04-24 ryte jis grįžo iÅ¡ darbo bei matė, kaip moters vairuojamas automobilis „Opel“ stovėjimo aikÅ¡telėje bevažiuodamas kliudė kitÄ stovintį raudonos spalvos automobilį „Mercedes Benz“. Nuo kontakto net sujudėjo stovinčio automobilio „Mercedes“ kėbulas. Liudytojas matė, kaip „Opel“ važiuodamas į priekį, kliudė kitÄ stovinti automobilį savo prekiniu bamperiu ir nubraukė raudonos spalvos automobilio visÄ Å¡onÄ .

M. G. pasivijo šį automobilį „Opel“ bei pasakė vairuotojai apie svetimo automobilio apgadinimus, ji pasakė, kad nieko tokio nepadarė bei iÅ¡važiavo. Vairuotoja nebuvo iÅ¡lipusi iÅ¡ savo automobilio. Liudytojo teigimu, vairuotoja girdėjo jo pastabas, ir turėjo galimybę iÅ¡lipusi apžiÅ«rėti svetimo automobilio apgadinimus, tačiau ji to nepadarė, iÅ¡važiavo. IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių įrodymų pakanka patvirtinti D.

J. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimÄ iÅ¡ dalies neigė ir tvirtino, kad ji iÅ¡ eismo įvykio iÅ¡važiavo nepajutusi, jog atsitrenkė į svetimÄ automobilį, tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo, tačiau tokius jos parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų – Ž. L., V. Å ., M. G. parodymai. Liudytojai M. G. patvirtino, kad jam bÅ«nant automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje jis matė, kaip D.

J. vairuojamas automobilis „Opel Corsa“ pravažiuodamas kliudė stovinti raudonos spalvos automobilį „Mercedes Benz“, pasak liudytojÄ , nuo kontakto, nes sujudėjo stovinčio automobilio „Mercedes Benz“ kėbulas. M. G. sakė automobilio „Opel“ vairuotojai, kad jį kÄ tik apgadino svetimÄ automobilį, nubraukė visÄ kėbulo Å¡onÄ , tačiau D. J. į Å¡ias asmens pastabas nereagavo bei iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Liudytojas ne tik matė eismo įvykį, tačiau ir apibÅ«dino kilusios eismo situacijos aplinkybės, jis parodė, kad „Opel“ važiuodamas į priekį savo prekinio bamperio kampu perbraukė per automobilio „Mercedes Benz“ deÅ¡inė kėbulo Å¡onÄ , liudytojas matė apgadinimus bei užfiksavo savo mobilaus ryÅ¡io telefono pagalbÄ (b.l. 11).

Liudytoja V. Å . paaiÅ¡kino, kad grįžus prie savo automobilio „Mercedes Benz“ pamatė kėbulo apgadinimus, kurie ėjo iÅ¡ilgai, ties durelių vidurių ir prie rato arkos. Pažymėtina, kad Kelių policijos valdybos sustačius 2016-04-24 eismo įvykyje dalyvavusius automobilius „Ople Corsa“ bei Mercedes Benz“, jų apgadinimų pobÅ«dis sutapo, Å¡ie duomenis užfiksuoti suraÅ¡ant sugretinimo aktÄ Nr.AV2-1765/491 (b.l. 17-19). Teismo vertinimu, nekilo abejonių, jog 2016-04-24 eismo įvykį sukėlė bÅ«tent D.

J., kurį turėdama pareigÄ sustoji ir įsitikinti, ar dėl jos veiksmų vairuojant automobilį „Opel“ nekilo kokių nors padarinių, kai liudininkas M. G. jai sakė apie jos sukeltÄ Ä¯vykį, jį nepasiliko eismo įvykio vietoje bei neįvykdė KET 126 bei 222 punktų reikalavimus.  Teismas kritiÅ¡kai vertina D. J. teiginius, jog ji nepajuto kontakto ir jokio paÅ¡alinio garso negirdėjo. Liudytojas M. G. savo parodymuose akcentavo, jog bÅ«damas visai Å¡alia jis pats vizualiai matė atsitrenkimo į „Mercedes Benz“ momentÄ , nes nuo kontakto, „Mercedes“ kėbulas net sujudėjo, o be to, liudytojas pakankamai aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė vairuotojai pastabÄ , jog jį sukėlė eismo įvykį, D.

J. kaip disciplinuotÄ vairuotojÄ privalėjo iÅ¡ karto sustoti bei įsitikinti įvykio aplinkybėmis, tačiau to nepadarė bei tyčia pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos. Teismas taip pat atmeta ir liudytojos A. J. parodymus neva po įvykio metu D. J. buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ savo automobilio bei apžiÅ«rėjo tik vairuojamÄ â€žOpel“, kitÄ automobilį neapžiÅ«rėjo. Å i liudytoja yra susijusi draugiÅ¡kais santykiais su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl suinteresuota duoti jai palankius parodymus.

Vien tokie duomenis, jog vairuotoja D. J. buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio „Opel“ transporto priemonės apžiÅ«rai jau sudaro pagrindÄ teigti, jog jį suvokė apie sukeltÄ eismo įvykį ir esamomis aplinkybėmis turėjo pareigÄ praneÅ¡ti policijai. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad ji nepajuto smÅ«gio garso susidÅ«rus automobiliams, nepagrįsti jokiais duomenimis ir prieÅ¡tarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams bei byloje esantiems objektyviems raÅ¡ytiniams įrodymams, todėl atmestini ir vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.           Pažeidėjos D.

J. kaltė, įvykdžiusios administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr.10P-60394991-16, Bendrojo pagalbos telefono Nr.112 pažymos duomenimis, policijos pareigÅ«no J. M. tarnybiniu praneÅ¡imu bei eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiÅ«ros akto fotolentelių duomenimis, liudytojų – Ž. L., V. Å ., M. G. parodymais, kita bylos raÅ¡ytine medžiagaD. J. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėti, pažeidėja baustina.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad D.

J. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilio dešinės pusės durelės, nukentėjusiajam padaryta itin maža turtinė žala. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjos nustatymo. Byloje nėra atsakomybę sunkinančiu aplinkybių, D. J. nėra bausta administracinė tvarka, neteista. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį D.

J. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡ios nuobaudos jai neskirti. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis.             Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. padarymÄ pažeidėjai skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumo.Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).                 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 301 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str. - 287 str., teismas,-             n u t a r ė : p r i p a ž i n t i D.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta:             padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir skirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų baudÄ ;             padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 869 (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių) eurų baudÄ .             Subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio nuostatas, už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti D.

J. galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 869 (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių) eurų baudÄ .Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudÄ pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. Bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001.

Mokant baudÄ bÅ«tina gavėju nurodyti VMI (gavėjo kodas: 188659752), taip pat nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodÄ ir ROIK: 16057867224. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje;

LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡is Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo (ATPK 314 str. 1 d.).Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                      Miroslavas Gvozdovičius