2016-12-20 Nr. BB-5452-1-25-1-01113-2011-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-404-677/2016 Teisminio proceso Nr. 1-25-1-0113-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.9.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Viktoro Aiduko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

nuteistajam J. M., jo gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei,

nukentėjusiajai L. M., jos atstovui advokatui Daliui Mecelicai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžio išteisintojo J. M. baudžiamojoje byloje.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu J. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių; vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, per paskirtos bausmės laiką įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios L. M. bute.

Priteista iš J. M. nukentėjusiajai L. M. 77,60 Lt (22,47 Eur) turtinei ir 4000 Lt (1158,48 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei 1900 Lt (550,28 Eur) proceso išlaidų už teisines paslaugas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendis panaikintas ir J. M. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios L. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, o prašymas pripažinti jos patirtas išlaidas dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš J. M. netenkintas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios ir jos atstovo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjos, prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų

n u s t a t ė :

1. J. M. buvo nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 14 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), namo antrajame aukšte, sugriebęs už dešinio peties pastūmė L. M., kuri nugara atsitrenkė į laiptų turėklus, taip jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva ant dešinio peties, dešinio antdyglinio raumens daliniu plyšimu, dešinio dvigalvio raumens daliniu plyšimu.

2. Kasaciniu skundu nukentėjusioji L. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendį paliekant nuosprendžio dalį, kuria panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendis, J. M. nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę pagal šio straipsnio sankciją, taip pat palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, pripažinti jos turėtas išlaidas už advokato pagalbą proceso išlaidomis ir priteisti jas iš J. M.

2.1. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų.

2.2. Kasatorė pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal J. M. apeliacinį skundą paskirtos pakartotinės medicinos ekspertizės 2015 m. kovo 26 d. akto Nr. EKG 2/2015(2) 9 punkte nurodyta, kad kasatorei dėl poodinės kraujosruvos dešinio peties užpakaliniame paviršiuje dešinio peties sąnario sumušimo nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas, balsu perskaitęs gautos ekspertizės išvadą, atidėjo J. M. apeliacinio skundo nagrinėjimą, suteikdamas galimybę nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikyti. Nors J. M. atvyko pas nukentėjusiąją ir išreiškė norą taikytis, bet, nesusitarus dėl nukentėjusiosios nuostolių atlyginimo, jie liko nesusitaikę. Dėl to apeliacinės instancijos teismas tęsė baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir buvo baigtas įrodymų tyrimas, o baigiamosiose kalbose nukentėjusiosios atstovas prašė nuteisti J. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti šios straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus ir pasisakęs dėl J. M. kaltės padarius veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurią jis buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, visiškai nepasisakė dėl kaltinimų J. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl to šis teismas pažeidė BPK 417 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias perėjimą iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą.

2.3. Kasatorė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas kasatorės parodymus laikė nepatikimais ir atmetė ekspertų išvadas, nes jokie kiti įrodymai nepatvirtina ekspertizės išvadų, o šios išvados padarytos remiantis tik kasatorės nepatikimais paaiškinimais. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmiausiai buvo išreikalauti medicinos dokumentai iš įstaigų, kuriose kasatorė gydėsi ir kad ekspertizės išvadų 7 punkte nurodyti visi medicinos dokumentai, kurie buvo pateikti ekspertizės aktui gauti, ekspertizės akto išvadose aiškiai nurodyta, kad išvada teikiama remiantis kasatorės medicinos dokumentais ir duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje Nr. 1A-520-327-2014, taigi akivaizdu, kad teismo ekspertai rėmėsi ne tik kasatorės parodymais, bet ir medicinos dokumentais.

Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo atmesti medicinos ekspertizės aktą, jeigu teismas nebūtų pateikęs medicinos dokumentų ir ekspertizės akte būtų nurodyta, kad remiamasi išimtinai tik nukentėjusiojo asmens parodymais. Kasatorė pažymi, kad ekspertizės akte nėra prieštaringų išvadų ir nenustatyta, kad išvados neišsamios, ekspertizės aktas surašytas dviejų specialistų, iš jų ir devyniolikos metų darbo stažą turinčio specialisto. Be to, ekspertizės akte nustatytas sužalojimo mechanizmas, pagrįstas nukentėjusiajai nustatytais sužalojimais, ir konstatuoti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. kad kasatorei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pažymint, kad tokio pobūdžio trauma nėra būdinga rankos judesiui per peties sąnarį, viršijančiam fiziologines ribas.

Tai reiškia, kad specialistas išsamiai aprašė kasatorės sužalojimo eigą, kurią galima palyginti su jos parodymais baudžiamojoje byloje. Kasatorė pažymi, kad vertinant jos kaip nukentėjusiojo asmens parodymus būtina atsižvelgti, kad ji buvo sužalota taip pirmą kartą ir neturėjo patirties ginant savo teises tokiose situacijose, todėl sąžiningai nurodė tas aplinkybes, kurių klausė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jos parodymus, turėjo atsižvelgti į tai, jog viso baudžiamojo proceso metu ji išsamiai nurodė įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. spalio 25 d. ir 2013 m. sausio 30 d. apklausose ji nurodė, kad ją sugriebė už dešinės rankos prie paties, bet neginčija kasatorės nurodytų aplinkybių dėl jos atėjimo laiko ir veiksmų bute, t. y. jis ginčijo tik tas aplinkybes ir jos veiksmus, kurie jam sukelia teisines pasekmes ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

2.4. Kasatorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės ir pirmosios instancijos teismai skirtingai vertino N. M. ir A. B. parodymus. Kasatorė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių liudytojų parodymais negalima remtis, nes jie yra nuteistojo sutuoktinė ir jos brolis, be to, jų parodymai ne tik prieštarauja kitų asmenų, taip pat ir nuteistojo parodymams, bet ir skiriasi nuo jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Kasatorės manymu, nors liudytojos R. B., L. S. ir A. N. tiesiogiai nematė įvykio, bet jos patvirtino kasatorės būklę iki sužalojimo momento, t. y. iki J. M. padarytų veiksmų, kurie pripažintini nusikalstamais, tiek po jo, taip pat jie patvirtino, kad kasatorė nuosekliai nurodė, jog buvo sužalota J. M.

3. Nukentėjusiosios L. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 140 straipsnio taikymo

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad J. M. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir kad nepasisakydamas dėl to, šis teismas pažeidė BPK 417 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias perėjimą iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas.

BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo įrodymus, bet netinkamai juos įvertino ir padarė neteisingas išvadas dėl J. M. kaltės, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir J. M. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintino, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo požymių.

BK 141 straipsnyje išaiškinta, kad BK 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nuosekliais liudytojų N. M. ir A. B. parodymais, kad kontakto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios nebuvo, taip pat ekspertizės akte Nr. EKG 2/2015(02) nustatytomis aplinkybės, kad L. M. diagnozuotas dešinio antdyglinio raumens plyšimas ir dešinio dvigalvio raumens dalinis plyšimas nėra sietinas su 2011 m. rugpjūčio 15 d. trauma, kad tokio pobūdžio traumos metu plyšta visa antdyglinio raumens sausgyslė ar net kelių rotatorių manžetės raumenų sausgyslės – kaip viršdyglinio, podyglinio ir pomentinio raumens, kad pirmiau minėtos patologijos būdingos lėtiniams reumatoidiniams pakitimams, taip pat kad L. M. dėl poodinės kraujosruvos dešinio peties užpakaliniame paviršiuje ir dešinio peties sąnario sumušimo L. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs įrodymų tyrimą (paskyręs teismo medicinos ekspertizę), apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad nagrinėjamo įvykio metu J. M. griebė L. M. už dešinio peties ir pastūmė ją, dėl to nukentėjusioji atsitrenkė į laiptų turėklą, ir dėl tokių J. M. veiksmų L. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinio peties srityje, dešinio antdyglinio raumens dalinis plyšimas, dešinio dvigalvio raumens dalinis plyšimas, vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Taigi šis teismas iš esmės konstatavo, kad J. M. veiksmai nesusiję su jokiais nukentėjusiajai nustatytais sužalojimais ir kad nėra nustatytas jai padarytų sužalojimų mechanizmas. Dėl to kasatorės skunde minimas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, padarytas apeliacinės instancijos teismui atskirai nepasisakius dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių J. M. veiksmuose, yra formalus, nesutrukdęs šiam teismui priimti byloje teisingo sprendimo.

Dėl atstovavimo išlaidų

4. Teismo proceso metu nukentėjusiosios L. M. atstovas pateikė pinigų priėmimo kvitus (Nr. 843526, Nr. 843540) dėl kasacinio skundo surašymo ir atstovavimo kasacinės instancijos teisme – iš viso 400 Eur, ir prašė priteisti šią pinigų sumą iš J. M.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį ir 106 straipsnio 2 dalį išlaidos advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, priteisiamos tik iš nuteistojo.

Nagrinėjamoje byloje J. M. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nukentėjusiosios atstovo prašymas netenkintinas

5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiosios L. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Dalia Bajerčiūtė

Viktoras Aidukas