2023-04-05 Nr. AB-7397-3-64-3-00457-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-321-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00457-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. buvo laikomas Šiaulių TI 109 kameroje, kurioje nėra įrengtas iškvietimo mygtukas, ventiliacija, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nėra priešgaisrinės signalizacijos. Kalinimo laikotarpiu bent du kartus teko be rezultatų belstis į kameros duris, norint pasikviesti budintį pareigūną, beldė apie 20 min., tačiau pareigūno prisikviesti nepavyko. Laimei, tuo metu nebuvo rimtesnių sveikatos sutrikimų ar pavojaus iš kitų kalinamųjų pusės, tačiau jam, kaip patyrusiam (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė sukėlė pakankamai didelę baimę ir susirūpinimą savo saugumu. Kalinimo laikotarpiu du kartus raštu kreipėsi dėl iškvietimo pas gydytoją, vieną kartą buvo iškviestas, buvo išrašyti vaistai, kitą kartą jo prašymas nebuvo patenkintas, nors kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini). Kameroje nėra įrengta ventiliacija, vėdinama tik per langą, tokia ventiliacija nėra pakankama, nes kameroje naudojamasi tualetu, ilgą laiką laikydavosi fekalijų kvapas, buvo rūkoma, džiovinami išskalbti rūbai, kameroje nuolat buvo pridvisęs drėgnas oras. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas dalinai, iš vienos pusės fanerine pertvara apie 1,80 m aukščio, iš kitos pusės plastmasine užuolaida, kuri ne tik neužtikrina privatumo naudojantis tualetu, bet jos neįmanoma dezinfekuoti. Naudodamasis tualetu pastoviai jautė privatumo stoką ir dėl kitų kameroje buvusių asmenų, ir dėl į kamerą galinčio užeiti administracijos atstovo. Kameroje nebuvo įrengtas priešgaisrinis dūmų detektorius. Dėl išvardintų pažeidimų patyrė stiprių neigiamų išgyvenimų, pastoviai tekdavo baimintis dėl savo sveikatos ir saugumo, dėl privatumo pažeidimų nukentėjo jo orumas, teko kęsti nepilnavertiškumo jausmą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 109 vienas arba su dar 1-2 asmenimis. Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas – durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Kameroje Nr. 109 sanitarinis mazgas iš vienos pusės atskirtas mūrinės sienos bei OSB plokštės atitvaru, kuris ne žemesnis, nei vidutinio žmogaus ūgis, o kita pusė atskirta ilga, tvarkinga, nepermatoma užuolaida, kuri uždengia visą įėjimo angą.

Reikalavimas įrengti dūmų detektorius Šiaulių TI pastatuose nėra taikomas, kadangi pastatas priskiriamas ne gyvenamųjų namų, o specialiųjų pastatų kategorijai. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai taikomi tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, kapitaliai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punkte įtvirtina analogiško pobūdžio nuostata.

Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas dar iki nurodytų teisės aktų įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Duomenų, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs išvėdinti patalpų, nėra. Be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d.

Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu. Pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas niekaip nesieja su būtent jo patirtais konkrečiais išgyvenimais ar nepatogumais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, jog jam nepavyko išsikviesti pareigūnų, tačiau nenurodo, nei kada, nei dėl kokių priežasčių jis juos tariamai kvietė, todėl vien pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala.

Be to, Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan., Visų kamerų duryse įrengtos stebėjimo akutės, o išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje įrengta prižiūrėtojo pakyla, kuria vaikšto prižiūrėtojas, stebėdamas suimtuosius. Nuo 2019 m. spalio 1 d. Šiaulių TI neliko sveikatos priežiūros tarnybos, tačiau įsteigtas naujas struktūrinis padalinys – pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Šiaulių TI), taigi Šiaulių TI negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį.

Pareiškėjas dėl nuvedimo pas medikus kreipėsi 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. kovo 2 d. Šiaulių TI pareigūnai atsakingi tik už medikų informavimą apie Šiaulių TI laikomų asmenų norą apsilankyti pas medikus, tačiau sprendimų dėl jų nuvedimo nepriima – asmenys pas medikus iškviečiami pačių medikų sprendimu.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, įvertinęs skundo argumentų pagrįstumą ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo bei bylos medžiagos kontekste, atmetė pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto kameros Nr. 109, kurioje jis ginčo laikotarpiu buvo laikomas, vedinimo, be kita ko, nenustatęs, kad pareiškėjas dėl nepakankamo vėdinimo būtų kreipęsis į Šiaulių TI direktorių ar teiktų skundus kitoms institucijoms.

7. Teismas, spręsdamas dėl privatumo naudojantis kameroje esančiu tualetu užtikrinimo, nustatė, kad kameroje Nr. 109 sanitarinis mazgas iš vienos pusės atskirtas mūrinės sienos bei OSB plokštės atitvaru, kuris yra ne žemesnis nei vidutinio žmogaus ūgis, kita pusė atskirta ilga, tvarkinga, nepermatoma užuolaida, kuri uždengia visą įėjimo angą. Taigi, sanitarinio mazgo zona kameroje atitverta pakankamai aukštomis sienelėmis ir užuolaida, o tai pakankamai užtikrino pareiškėjo privatumą. Teismas nurodė, kad galima pripažinti, jog iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, tačiau pareiškėjas kameroje Nr. 109 buvo laikomas tik 12 dienų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jo patirti nepatogumai buvo tokio intensyvumo, jog pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad buvo susidariusi konkreti situacija, kada reikėjo nedelsiant išsikviesti pareigūną, kada tai buvo, tačiau jis negalėjo to padaryti ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl pareiškėjo teiginiai dėl iškvietimo sistemos nebuvimo yra nepagrįsti.

9. Teismas, įvertinęs teisės aktų reikalavimus, pažymėjo, kad Šiaulių TI administracija neprivalėjo Šiaulių TI kamerose įrengti priešgaisrinio dūmų detektoriaus, o pareiškėjo teiginys dėl tokio detektoriaus neįrengimo abstraktus, pareiškėjas tik nurodo, kad kameroje nebuvo įrengtas toks detektorius, tačiau jo neįrengimo nesieja su savimi, nenurodo, kad dėl tokio detektoriaus nebuvimo buvo kilusi kokia nors grėsmė jo gyvybei ar sveikatai.

10. Teismas, vertindamas skundo argumentų pagrįstumą dėl neiškvietimo pas gydytoją, nustatė, kad pareiškėjas dėl nuvedimo pas medikus kreipėsi 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. kovo 2 d. Pareiškėjas 2022 m. vasario 28 d. buvo konsultuojamas šeimos gydytojo, jam išrašytas siuntimas (duomenys neskelbtini) konsultacijai ir vaistai gydymui, tačiau duomenų, patvirtinančių pareiškėjo patekimą pas gydytoją pagal jo 2022 m. kovo 2 d. prašymą, nėra. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pagal pareiškėjo 2022 m. kovo 2 d. prašymą buvo informuotas pirminės sveikatos priežiūros skyrius, pareiškėjas nurodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų tą kartą jis negavo, todėl teismas pripažino, kad Šiaulių TI pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo pareiškėjui neužtikrino.

11. Teismas vertino, kad dėl pažeistos pareiškėjo teisės į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Šiaulių TI jis galėjo patirti tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau jokių duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl nurodytų aplinkybių neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atkreipė dėmesį, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

12. Taigi teismas, vadovaudamasis teismų praktika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, nustatyto pažeidimo trukmę ir intensyvumą, sprendė, kad nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

14. Pareiškėjo teigimu, nors teismas nurodo, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Šiaulių TI administraciją nesikreipė, tačiau Šiaulių TI administracijai situacija dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra žinoma ir ji eilę metų nesiėmė priemonių šioms sąlygoms keisti, skundų teikimas iš esmės yra beprasmis. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo aktualu tai, kad skunde nurodytų pažeidimų (ventiliacijos nepakankamumas, priešgaisrinės signalizacijos ir iškvietimo mygtuko nebuvimas, netinkamas tualeto įrengimas, privatumo trūkumas) visuma sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus. Nepaisant to, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas ne ilgą laiką, tačiau patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, kurių kompensavimui nepakanka tik pripažinti pažeidimą. 3 000 Eur suma yra teisinga satisfakcija patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, akcentuoja, kad pareiškėjas skunde pirmos instancijos teismui, minėdamas savo neigiamus išgyvenimus Šiaulių TI, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo / nesuteikimo ypatingai neakcentuoja, o apeliaciniame skunde apskritai apie tai neužsimena, sudarydamas pagrindą teigti, kad su tuo susiję tiek fiziniai, tiek dvasiniai išgyvenimai nebuvo tokie reikšmingi. Ši aplinkybė patvirtina, kad pažeistos teisės pripažinimas pareiškėjui yra pakankama satisfakcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2022 m. kovo 2 d. prašymą ir tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Šiaulių TI, pripažino, kad Šiaulių TI pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas. Teismas sprendė, kad nustatyto pažeidimo pripažinimas yra pareiškėjui pakankama bei teisinga satisfakcija.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jo skunde nurodytų pažeidimų (ventiliacijos nepakankamumas, priešgaisrinės signalizacijos ir iškvietimo mygtuko nebuvimas, netinkamas tualeto įrengimas, privatumo trūkumas) visuma sukėlė pareiškėjui stiprius neigiamus išgyvenimus ir jo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą 3 000 Eur suma yra pagrįsta. Kreipimasis su skundais į Šiaulių TI administraciją nėra reikšminga aplinkybė ir neturi įtakos reikalavimo pagrįstumui.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis motyvų. Pareiškėjas nurodo, kad jo skunde nurodytų pažeidimų visuma patvirtina jo teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo apeliaciniame skunde įvardintų pažeidimų dėl ventiliacijos nepakankamumo, priešgaisrinės signalizacijos ir iškvietimo mygtuko nebuvimo, netinkamo tualeto įrengimo, privatumo trūkumo. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą nurodytais aspektais, išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išnagrinėjo ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą nekonstatuodamas pareiškėjo akcentuojamų pažeidimų.

23. Primintina, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Atitinkamai, nesant nustatytiems minėtiems Šiaulių TI neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių TI neužtikrino pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo pagal jo 2022 m. kovo 2 d. prašymą. Atitinkamai, Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, todėl pareiškėjas dėl to galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

25. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias pareiškėjui galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikydamasis pozicijos, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, jo įsitikinimu, turi būti atlyginta pinigais, apeliaciniame skunde apsiribojo paaiškinimais apie patirtus išgyvenimus, kuriuos jam sukėlė kiti jo skunde nurodyti pažeidimai. Pareiškėjas nenurodo ir byloje nėra duomenų, kad teismo nustatytas pažeidimas sukėlė pareiškėjui stiprius neigiamus išgyvenimus.

27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, vertinant, ar atitinkama institucija, šiuo atveju Šiaulių TI, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, reikšminga aplinkybe yra kalinamo asmens kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas.

28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis