Legislator Case Law & Legislation
37272af8-ef77-4707-9ea1-e20dedfeb471 AI generated

37272af8-ef77-4707-9ea1-e20dedfeb471 · Regionų administracinis teismas

Case Number 37272af8-ef77-4707-9ea1-e20dedfeb471
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotÄ ; pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedÅ«ros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – Tvarkos apraÅ¡as), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne vieÅ¡ojo naudojimo erdvėse (2 punktas).

Legislator headnote

AI generated

37272af8-ef77-4707-9ea1-e20dedfeb471 · Regionų administracinis teismas: Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 12 punkte plačiau nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobÅ«dis. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos apie Registre registruojamus duomenis įtvirtintos ir Tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punkte.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                     Administracinė byla Nr. I-1379-243/2017                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00831-2017-1                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6; 55.1.3(S) K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O SA D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, dalyvaujant atsakovui A.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui A. K. dėl 140,43 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 140,43 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

PraÅ¡yme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, iÅ¡ieÅ¡koti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. apmokestintas 100,60 Eur vietine rinkliava, kurios atsakovas nesumokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Å ioje dalyje reikalavimÄ atsakovui reiÅ¡kia kaip buvusios savininkės S. K. turto paveldėtojui.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, jog Å¡is butas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 39,83 Eur vietine rinkliava, kurios atsakovas nesumokėjo, ir Å¡ioje dalyje reiÅ¡kia reikalavimÄ kaip turto savininkui. Nurodo, jog iÅ¡ viso susidarė 140,13 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas. PraÅ¡ymo reikalavimÄ grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota vieÅ¡osios teisės normomis.

PareiÅ¡kėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytÄ , faktiÅ¡kai naudotÄ turto objektÄ ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir kitais įrodymai. Atsakovas A. K. atsiliepimu sutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimu dalyje dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už 2016 metus, nes tuo metu bute gyveno jo brolis (b. l. 33). Teismo posėdžio metu jis paaiÅ¡kino, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu jam jau yra priteista sumokėti vietinę rinkliavÄ , kuriÄ yra sumokėjęs, o 2011, 2012, 2013 metais butas nebuvo naudojamas, jame niekas negyveno.

Teismas k o n s t a t u o j a : administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiÅ¡kėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 140,43 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktÄ , Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms.

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ .

Ä®statymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (o 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymÄ nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Å¡iuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punkte ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 12 punkte plačiau nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Iš esmės analogiškos nuostatos apie Registre registruojamus duomenis įtvirtintos ir Tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punkte.

Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiÅ¡kėja parengia mokėjimo praneÅ¡imÄ apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimÄ adresÄ . Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo bÅ«dai:

1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotÄ ;

2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedÅ«ros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – Tvarkos apraÅ¡as), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne vieÅ¡ojo naudojimo erdvėse (2 punktas).

Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytÄ turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir Å¡io nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).

Toks vietinės rinkliavos nustatymo bÅ«das neprieÅ¡tarauja ir Europos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, kuriuo atskleista, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotÄ bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti Å¡ių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes Å¡ie du parametrai daro tiesioginę įtakÄ minėtų iÅ¡laidų sumai.

Europos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamÄ remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiÅ¡kai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura). Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ .IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 11).

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis buto nuosavybės teisė iki (duomenys neskelbtini) buvo registruota S. K. vardu, kuri Gyventojų registro tarnybos duomenimis, mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 8). IÅ¡ Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenų matyti, jog S. K. palikimÄ 2013 m. balandžio 26 d. priėmė atsakovas (b. l. 10). Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiÅ¡kia ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme bei aptartų aplinkybių pagrindu atsakovas pripažintinas disponavęs minėtu turto objektu nuo Å¡io turto palikėjo mirties momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1785-575/2015, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2534-575/2016, kt.), todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų požiÅ«riu.

PalikimÄ priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrÄ taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis. IÅ¡ aptartų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovui už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki palikėjos, kurios turtÄ paveldėjo atsakovas, mirties, kaip palikėjos prievolės paveldėtojui, o už kitÄ laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d. – kaip savininkui. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiÅ¡kėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Teismas gali atnaujinti Å¡ioje nuostatoje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis). Pareiga įrodyti, jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. Å iuo aspektu administracinėje byloje yra pateikti ginčo nekilnojamojo turto adresu ir atsakovo pavarde siųstų vietinės rinkliavos mokėjimų praneÅ¡imų ir įspėjimų nuoraÅ¡ai.

Nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingas 2013 m. kovo 12 d. priminimas sumokėti vietinę rinkliavÄ , siųstas nekilnojamojo turto buvimo adresu po turto palikėjos mirties (b. l. 12). Å iame praneÅ¡ime yra aiÅ¡kiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, iÅ¡skirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola). Vertinant priminimÄ kontekste su vieÅ¡ai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymÄ Ä¯vedimo Savivaldybės teritorijoje, konstatuotina, kad Å¡iuo priminimu įpėdinis iÅ¡ esmės buvo informuota apie palikėjos skolines prievoles ir reikalavimas pareikÅ¡tas nepraleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti rinkliavÄ nuo 2011 m. sausio 1 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y.

Å¡ios teisės normos tarpusavyje sÄ veikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimÄ vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1601-602/2016, 2017 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-72-146/2017, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiÅ«riu Å¡ioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja su pareiÅ¡kimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismÄ kreipėsi 2017 m. birželio 26 d. (b. l. 3), todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iÅ¡ atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo bÅ«ti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d.

Nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiÅ¡kėja turėjo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ bei tvarkymÄ už 2011 metus, kuriÄ pagal pateiktÄ pažymÄ apie skolÄ sudaro 48,57 Eur (b. l. 6), todėl praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias Å¡iuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų.

Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maiÅ¡ymo ar kitokiÄ operacijÄ , kurios metu pasikeičia atliekų pobÅ«dis ar sudėtis. Ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir Å¡io turto naudojimo paskirties. IÅ¡ Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavÄ iÅ¡ esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, Å«kinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymÄ (atsiradimÄ , pagaminimÄ ), kurios turi bÅ«ti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sÄ vokÄ minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimÄ jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukÅ«ręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali bÅ«ti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 4.2 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali bÅ«ti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Pagal ApraÅ¡o 8 punktÄ pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotÄ elektros energijos ir vandens kiekį.

Sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavÄ Å¡io Tvarkos apraÅ¡o 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per praėjusius kalendorinius metus (ApraÅ¡o 15 punktas). Nagrinėjant pareiÅ¡kėjos reikalavimo pagrįstumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., iÅ¡ atsakovo pateiktų AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymų matyti, jog ginčo bute 2011 ir 2013 metais elektros energija nebuvo vartojama ir paskutinis užfiksuotas rodmuo 2014 m. lapkričio 25 d. yra 595 kWh (b. l. 21, 22).

Teismo vertinimu, nors nėra pateikta AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma apie 2012 metais suvartotÄ elektros energijos kiekį, tačiau iÅ¡ pateiktų pažymų matyti, jog elektros energija nebuvo vartojama ir 2012 metais. Be to, iÅ¡ AB „Klaipėdos vanduo“ pažymų matyti, jog nurodytu adresu 2012 metais karÅ¡tas ir Å¡altas vanduo nebuvo vartojamas, o 2013 metais suvartoto vandens kiekis nebuvo deklaruotas (b. l. 25-26). Å iuo požiÅ«riu turtas atitinka ApraÅ¡e nurodytus kriterijus, sudarančius pagrindÄ konstatuoti, jog nekilnojamasis turtas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., už kurį praÅ¡oma priteisti vietinę rinkliavÄ , nebuvo naudojamas.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nors ir nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi dėl nulinės rinkliavos taikymo, įvertinus tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bute nebuvo naudojamasi komunalinėmis paslaugomis, reikalingomis jį eksploatuojant, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog butas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. buvo naudojamas. Atsakovo teigimu, jis tuo metu negyveno bute, nes buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Vien aplinkybė, kad atsakovas dėl lengvatos suteikimo nesikreipė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu naudojosi butu ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos (2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Konstatuotina, jog atsakovas negali bÅ«ti pripažintas „atliekų turėtoju“ Nuostatų požiÅ«riu ir negalėjo bÅ«ti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laikosi pozicijos jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris bÅ«damas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimÄ , turi pagrįsti mokesčio dydį.

Jam tenka pareiga įrodyti mokėtinÄ sumÄ (2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Pagrindžiamas turėtų bÅ«ti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-297/2014). Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotÄ rinkliavÄ , turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimÄ ar jo nemokėjimÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ ir praÅ¡ydama priteisti vietinę rinkliavÄ , nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindÄ vietine rinkliava apmokestinti ginčo nekilnojamojo turto objektÄ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., t. y. nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovas naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukÅ«rė atliekas, už kurių tvarkymÄ turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, ir neginčijo bei nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, jog turtas nebuvo naudojamas.

PraÅ¡ymas Å¡ioje dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už 2016 metus. Atsakovas pripažino, jog butas Å¡iuo laikotarpiu buvo naudojamas, nes jame gyveno jo brolis (b. l. 33). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenų matyti, jog 2016 metais butas nuosavybės teise priklausė atsakovui (b. l. 11). Nekilnojamasis turtas 2016 metais apmokestintas 39,83 Eur vietine rinkliava, kurios atsakovas nesumokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas (b. l. 7).

PareiÅ¡kėjos nurodytas laikotarpis, už kurį praÅ¡oma priteisti vietinę rinkliavÄ yra pagrįstas. Vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo priteistina 39,83 Eur.

PraÅ¡ymas tenkintinas, priteisiant euro centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dalyje dėl 100,60 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39,83 Eur (trisdeÅ¡imt devyni eurai 83 euro centai) pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dalyje dėl 100,60 Eur vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d.             Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                 Vida Stonkuvienė