2025-12-30 Nr. BB-6182-1-01-1-23690-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4218/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23690-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Arūno Budrio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios N. N. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistosios N. N. gynėjas advokatas R. Girdziušas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą N. N. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes neatsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą, jog yra reikšmingas ir nepaaiškintas prieštaravimas tarp alkotesterio parodymų ir nuteistosios kraujo tyrimo duomenų, gautų atlikus tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Toksikologijos laboratorijoje. Siekiant pašalinti prieštaravimą, apeliacinės instancijos teismas turėjo paskirti ekspertizę, tačiau to nepadarė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo baudžiamojoje byloje taisykles, nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintus BPK 20 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, nes išvadą dėl N. N. kaltės grindė tik vidiniu įsitikinimu, kadangi byloje yra iš esmės lygiaverčiai įrodyta, kad nuteistoji vairavo neblaivi, viršydama 1.51 promilės ribą, taip pat tai, kad nuteistoji vairavo automobilį, bet neviršijo šios ribos. Esant tokiai abejonei, teismas negalėjo perkelti įrodinėjimo pareigos nuteistajai ir turėjo laikyti, kad riba nebuvo viršyta, bet padarė šioje byloje kaltinimą palaikančią išvadą. Ši išvada nėra pagrįsta jokiais duomenimis, tuo tarpu išvada, kad neviršijo neblaivumo koncentracijos yra paremta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkto pagrindu padarytu tyrimu, atliktu VMTVT Toksikologijos laboratorijoje, taip pat konsultacine specialisto išvada. Dėl to išvada dėl nuteistosios kaltumo padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra paremta tik teismo vidiniu įsitikinimu, o tai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, draudžiantį perkelti įrodinėjimo pareigą kaltinamajam, taip pat draudžiantį apkaltinamąjį nuosprendį grįsti spėjimu ar prielaidomis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasacinio skundo teiginiai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų grindžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis konstatuota, jog N. N. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios N. N. gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paneigė jame išreikštas abejones dėl byloje surinkto įrodymų vertinimo ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl ginčijamos N. N., teisės taikymo klaidų nepadarė. Nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nustatytų bylos aplinkybių nereiškia, kad šis teismas pažeidė apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančias BPK nuostatas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų (kurie iš esmės atitinka kasacinio skundo argumentus) yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamų nuosprendžio ir nutarties išvados dėl prieštaravimų tarp alkotesterio parodymų ir VTMT Toksikologijos laboratorijoje atlikto tyrimo rezultatų vertinimo atitinka teismų praktiką (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-1073/2025). Dėl to subjektyviu įrodymų bei įvykio situacijos vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai, deklaratyviai nurodant įrodymų vertinimo ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios N. N. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Eligijus Gladutis

Arūnas Budrys