2025-12-30 Nr. AB-76-3-62-3-01865-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1921-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01865-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui V. G. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, Ministerija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:

1. Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, NŽT) direktoriaus 2025 m. liepos 15 d. akto Nr. ŽVP-297-(1.4) „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalies su nekilnojamais daiktais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto savivaldybės teritorijoje“ (toliau – ir Aktas) teisėtumą ir:

1.1. Leisti įregistruoti valstybės vardu Aktu visuomenės poreikiams paimamus atsakovo V. G. (toliau – ir atsakovas) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus: 1000/1008 dalį 0,1008 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) ir kitus žemės sklypo dalyje esančius, Nekilnojamojo turto registre registruotus nekilnojamuosius daiktus (pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą su garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių-lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių-šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamieji daiktai);

1.2. Leisti atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus Nekilnojamuosius daiktus pradėti naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge plėtrai;

1.3. Nustatyti atsakovui 6 mėnesių terminą atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtus Nekilnojamuosius daiktus, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti Akto teisėtumą įsiteisėjimo momento.

2. Nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu paimtus Nekilnojamuosius daiktus, įskaitant visus patirtus nuostolius, dydis yra 324 617,27 Eur.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 patvirtino projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir pagal šį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įsiteisėjus minėtam nutarimui, pareiškėjas informavo atsakovą apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, taip pat toliau atsakovui teikė visą būtiną informaciją, be kita ko, ir apie Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijose projektą (toliau – ir Projektas), kuris buvo patvirtintas NŽT direktoriaus 2025 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1PV-6-(1.2 E.).

Pareiškėjas teigė, kad NŽT direktorius priėmė Aktą, kuriuo: 1) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus Nekilnojamuosius daiktus; 2) nustatė, kad nuostolių dėl Nekilnojamųjų daiktų paėmimo visuomenės poreikiams dydis, pagal 2024 m. gruodžio 16 d. vertinimo ataskaitą Nr. KMZG24/0812/58 (toliau – ir Vertinimo ataskaita), yra 324 617,27 Eur, iš jų žemės sklypo dalies vertė – 29 057,54 Eur, pastato-gyvenamojo namo vertė – 31 150 Eur, pastato-ūkio pastato su garažu vertė – 233 580 Eur, 1/2 dalies kitų inžinerinių statinių-lauko tualeto vertė – 30 Eur, 1/2 dalies kitų inžinerinių statinių-šulinio vertė – 265 Eur, kitų nuostolių dydis (už esantį medynų tūrį ir įdėtas lėšas miškui auginti, neregistruotus pastatus ir statinius (ūkinį pastatą)) – 30 534,73 Eur. Pareiškėjas 2025 m. liepos 23 d. raštu informavo atsakovą apie priimtą Aktą ir pakvietė per 30 dienų pasirašyti Aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, taip pat nurodė, kad jei Aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Atsakovas per nustatytą terminą nepasirašė Akto, bet pateikė 2025 m. rugpjūčio 8 d. raštą, kuriame nurodė, kad nepasirašys Akto, nes nesutinka su kai kurių nuostolių dydžiais ir nustatytu terminu išsikelti iš Nekilnojamojo turto. Pareiškėjas nurodė, jog jis 2025 m. rugsėjo 11 d. pervedė Akte nurodytą sumą, t. y. 324 617,27 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą ir apie tai pranešė atsakovui.

Atsakovas V. G. atsiliepime į pareiškimą prašė:

1. Netenkinti pareiškėjo pirmojo reikalavimo tokia forma, kokia jis suformuluotas pareiškime.

2. Nuosavybės teisių į Nekilnojamuosius daiktus registravimo valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre ir leidimo naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu klausimą išspręsti tokiu būdu:

2.1. Leisti Nekilnojamuosius daiktus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu pagal Aktą.

2.2. Leisti atsakovui 20 mėnesių nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ir savo nuožiūra naudotis Nekilnojamaisiais daiktais.

2.3. Leisti valstybei po 20 mėnesių nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos Nekilnojamuosius daiktus pradėti naudoti Akte nurodytiems tikslams – Projekto plėtrai.

2.4. Nustatyti atsakovui 20 mėnesių nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą išsikelti iš Nekilnojamųjų daiktų.

3. Nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu paimamus Nekilnojamuosius daiktus ir nuostolius dydis yra 335 358,16 Eur:

3.1. Už paimamą žemės sklypo 1000/1008 dalį – 29 057,54 Eur.

3.2. Už paimamą pastatą-gyvenamąjį namą – 31 150 Eur.

3.3. Už paimamą pastatą-ūkio pastatą su garažu – 233 580 Eur.

3.4. Už paimamą lauko tualeto 1/2 dalį – 30 Eur;

3.5. Už paimamą šulinio 1/2 dalį – 265 Eur;

3.6. Už kitus nuostolius, susijusius su visuomenės poreikiams paimamus Nekilnojamuosius daiktus, atsižvelgiant į esantį medynų tūrį ir įdėtas lėšas miškui auginti, neregistruotus pastatus ir statinius (sandėlį), taip pat nuostolius dėl perkraustymo, – 41 275,62 Eur.

4. Teismui netenkinus antrojo reikalavimo ir nustačius trumpesnį nei 20 mėnesių terminą atsakovui išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamų Nekilnojamųjų daiktų, į bendrą 335 358,16 Eur nuostolių dydį įskaičiuoti 29 050 Eur atsakovo patirtinas nuomos išlaidas ir nustatyti visą nuostolių dydį – 364 408,16 Eur, iš jų už kitus nuostolius, susijusius su visuomenės poreikiams paimamus Nekilnojamuosius daiktus, atsižvelgiant į esantį medynų tūrį ir įdėtas lėšas miškui auginti, neregistruotus pastatus ir statinius (sandėlį), taip pat nuostolius dėl perkraustymo ir nuomos išlaidas, – 70 325,62 Eur.

5. Priteisti atsakovui iš pareiškėjo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo nutarties dėl Nekilnojamųjų daiktų paėmimo visuomenės poreikiams įsiteisėjimo momento iki visiško teismo nutarties įvykdymo dienos.

Atsakovas atsiliepime į pareiškimą teigė, jog jis neprieštarauja dėl Nekilnojamųjų daiktų paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau leidžia juos naudoti visuomenės poreikiams tik praėjus ne mažiau nei 20 mėnesių nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovo vertinimu, jis ir jo šeima (du nepilnamečiai vaikai, jų motina ir atsakovo sutuoktinė) per pareiškėjo siūlomą 6 mėnesių terminą neabejotinai nespėtų pasistatyti naujo gyvenamojo namo ir į jį įsikraustyti. Atsakovas iki šiol nepasistatė kito namo dėl objektyvių priežasčių, t. y. dar negavo kompensacijos iš pareiškėjo. Statybos leidimas naujam gyvenamajam namui statyti turėtų būti išduotas per kelis mėnesius, o statybą planuojama pradėti, kai atsakovui bus pervesta kompensacija, ir ji užtruks apie 20 mėnesių. Atsakovas akcentavo teisę į būsto neliečiamumą ir reikalavimus, taikomus iškeldinant asmenis iš būsto, poreikį užtikrinti jo nepilnamečių vaikų interesus (gyvenimo stabilumą, saugumą ir teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas), taip pat tai, kad Nekilnojamųjų daiktų paėmimas visuomenės poreikiams yra vykdomas ne dėl atsakovo kaltės, kt.

Atsakovas tvirtino, kad ginčo šalys skirtingai vertina persikraustymo išlaidas. Atsakovas teigė, kad Vertinimo ataskaitoje ir jos priede nurodyta 7 940 Eur suma nepadengia jo išsikraustymo išlaidų, nes turto vertintojas vertinimą atliko formaliai. Atsakovas, atsižvelgdamas į gautus perkraustymo paslaugas teikiančių įmonių komercinius pasiūlymus, nurodė, kad 18 680,89 Eur suma objektyviausiai atspindi realius ir pagrįstus perkraustymo nuostolius, kuriuos patirs atsakovas. Atsakovas teigė, kad tuo atveju, jei teismas netenkins jo prašymo nustatyti 20 mėnesių terminą išsikraustyti iš visuomenės poreikiams paimamų Nekilnojamųjų daiktų, atsakovui turėtų būti užtikrinta kita analogiško pobūdžio gyvenamoji vieta ir 29 050 Eur patirtinos nuomos išlaidos už 14 mėnesių laikotarpį. Be to, atsakovo vertinimu, jis turi teisę į procesines palūkanas už kompensacijos sumą už verčių skirtumą, t. y. už 10 740,89 Eur sumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškimą prašė tenkinti pareiškimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad egzistuoja visos sąlygos teismui patvirtinti Akto teisėtumą, taip pat kad nėra duomenų, jog Vertinimo ataskaita buvo nuginčyta, todėl ji laikytina galiojančia ir tinkama nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą turtą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi tenkino pareiškėjo Ministerijos pareiškimą, t. y. patvirtino Akto teisėtumą ir:

1. Leido įregistruoti valstybės vardu Aktu visuomenės poreikiams paimamus atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus Nekilnojamuosius daiktus.

2. Leido atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus Nekilnojamuosius daiktus pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Projekto plėtrai.

3. Nustatė atsakovui 20 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti Akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtus Nekilnojamuosius daiktus.

4. Ginčą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nagrinėti kituose teismo posėdžiuose.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nuostatas ir įvertinęs ginčo aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašymas dėl Akto teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas. Teismas leido įregistruoti paimamus visuomenės poreikiams Nekilnojamuosius daiktus valstybės vardu ir pradėti juos naudoti visuomenės poreikiams.

Teismo vertinimu, 6 mėnesių terminas atlaisvinti Nekilnojamuosius daiktus yra neproporcingas ir faktiškai neįgyvendinamas. Nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog aptariamas gyvenamasis namas yra faktiškai naudojamas kaip nuolatinė atsakovo ir jo šeimos, įskaitant dvi nepilnametes mergaites, gyvenamoji vieta, todėl šio namo paėmimas taip pat turi tiesioginę reikšmę nepilnamečių vaikų gyvenimo stabilumui, saugumui ir teisei į tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas pateikė duomenis apie vykdomą naujo gyvenamojo namo projektavimą naujame žemės sklype, kuris šiuo metu nėra užbaigtas. Teismas nurodė, visas būsto įsigijimo / pasistatymo ir persikėlimo procesas nuo kompensacijos gavimo momento iki įsikėlimo į naują gyvenamąją vietą gali užtrukti priklausomai nuo aplinkybių, todėl 20 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, yra pakankamas ir protingas savininkui išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.

Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginimo dydžio nagrinėtinas kituose teismo posėdžiuose (Žemės paėmimo įstatymo 6 str. 4 d.).

Teismas nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. notaro liudijimas patvirtina, jog į notaro depozitinę sąskaitą yra perversta 324 617,27 Eur. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 31 dalį, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas tampa pinigų sumos, kurią projektą įgyvendinanti institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.

III. Atsakovas V. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria leista Nekilnojamuosius daiktus pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Projekto plėtrai, ir priimti naują sprendimą:

1. Leisti atsakovui 20 mėnesių nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ir savo nuožiūra naudoti Nekilnojamuosius daiktus.

2. Leisti valstybei praėjus 20 mėnesių nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti naudoti Nekilnojamuosius daiktus nurodytiems tikslams – Projekto plėtrai.

Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai leido valstybei pradėti naudotis visuomenės poreikiams paimtu atsakovui priklausančiu turtu nuo nutarties įsiteisėjimo momento. Nutartis yra dviprasmiška ir prieštaringa, nes, viena vertus, teismas tenkino atsakovo reikalavimą ir nustatė 20 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsikraustyti iš visuomenės poreikiams paimamo turto, kita vertus, teismas suteikė teisę valstybei naudotis visuomenės poreikiams paimamu turtu nuo nutarties įsiteisėjimo momento. Teismas nepateikė jokių motyvų dėl valstybei suteiktos teisės iš karto pradėti naudotis Nekilnojamaisiais daiktais bei atmesto atsakovo prašymo leisti jam 20 mėnesių neatlygintinai ir savo nuožiūra naudotis Nekilnojamaisiais daiktais. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino reikšmingų aplinkybių, jog visuomenės poreikiams paimame turte gyvena atsakovas ir jo šeimos nariai, įskaitant nepilnamečius vaikus (2 ir 7 metų amžiaus). Atsakovas akcentuoja teisę į būsto neliečiamybę, vaikų interesų užtikrinimą, proporcingumo principą ir kitus teisės aktų reikalavimus. Atsakovo vertinimu, toks teismo sprendimas neabejotinai neužtikrina atsakovo teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Atsakovas atsidūrė neapibrėžtoje situacijoje, nes jis negali žinoti, kokios teisės jam išlieka, kokios pareigos gali atsirasti ir kaip realiai bus organizuojamas naudojimasis turtu iki išsikraustymo termino pabaigos.

Pareiškėjas Ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neteisingai interpretuoja nutartį, o teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, įskaitant Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas tvirtina, kad Nekilnojamojo turto įregistravimas valstybės vardu ir leidimas naudoti visuomenės poreikiams yra tarpusavyje susiję ir neatskiriami. Ginčijama nutarties nuostata yra būtina tam, kad valstybė galėtų netrukdomai, dar tęsiantis ginčo nagrinėjimui teisme dėl kitų sąlygų, ir teisėtai pradėti (tiksliau, pradėti ruoštis) įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektą ir atlikti reikiamus veiksmus. Šiuo atveju Nekilnojamuosius daiktus įregistravus valstybės vardu, bus galimybė atlikti žemės sklypų apjungimo infrastruktūros koridoriaus formavimui, paskirties keitimo, projektavimo, statybinių tyrimų atlikimo ir kitus paruošiamuosius veiksmus prieš infrastruktūros statybą, kas laikytina naudojimu visuomenės poreikiams.

Pareiškėjas nurodo, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.72 straipsnį, nuosavybės teisė suteikia savininkui tris pagrindines teises: teisę valdyti turtą, teisę juo naudotis ir teisę juo disponuoti. Nors minėta nuostata yra suteikiama teisė naudotis turtu, kitos teisės normos, sutartiniai įsipareigojimai ir pan. gali laikinai apriboti šios teisės įgyvendinimą konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju nutartimi nustatyta sąlyga dėl išsikėlimo iš paimamo turto termino nustatymo laikinai apriboja valstybės, kaip naujo savininko, teisę visiškai naudotis turtu. Priešingai nei teigia atsakovas, visiškai aišku, kad išsikėlimo terminas užtikrina atsakovo teisę teisėtai gyventi paimtame gyvenamajame name iki tol, kol sueis nustatytas terminas, ir, atitinkamai, atsakovui nustato tam tikras pareigas dėl turto, pavyzdžiui, pareigą mokėti mokesčius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria leista atsakovo V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus Nekilnojamuosius daiktus pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Projekto, pagrįstumas ir teisėtumas.

Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, nes, jo vertinimu, ši nutarties dalies yra prieštaringa, nemotyvuota ir nepakankamai aiški.

Pažymėtina, kad atsakovas atskirajame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta patvirtinti Akto teisėtumą ir leisti Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamuosius daiktus įregistruoti valstybės vardu pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat iš esmės neišreiškia nesutikimo su nutarties dalimi, kuria nutarta leisti Nekilnojamuosius daiktus pradėti naudoti visuomenės poreikiams, bet teigia, kad pastarasis leidimas turėjo būti susietas su 20 mėnesių terminu, skaičiuojamu nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina nutarties dalies, kuria leista atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus Nekilnojamuosius daiktus pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Projekto plėtrai, pagrįstumą ir teisėtumą.

Atsakovas ir atsiliepime į pareiškimą, ir atskirajame skunde, be kita ko, prašo: 1) leisti atsakovui 20 mėnesių nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ir savo nuožiūra naudotis Nekilnojamaisiais daiktais; 2) leisti valstybei po 20 mėnesių nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos Nekilnojamuosius daiktus pradėti naudoti Akte nurodytiems tikslams – Projekto plėtrai.

Teisėjų kolegija, atsakydama į atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnyje yra reglamentuojamas ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimas. Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad projektą įgyvendinanti institucija per 60 dienų nuo to, kai sužino, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka privalo kreiptis į apygardos administracinį teismą pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo (6 str. 1 d.). Teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą (6 str. 2 d.).

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismo nutartyje patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą nurodomas terminas, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. Jeigu, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas atsisako išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto teismo nutartyje nurodytais terminais ir tvarka, projektą įgyvendinančios institucijos į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą pervesta suma yra mažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patiriamų iškeldinant šiuos asmenis ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais suteikiant jiems kitą gyvenamąjį būstą, dydžiu. Jeigu teismas nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo atsižvelgdamas į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, konkretūs žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros veiksmai projektą įgyvendinančios institucijos sprendimu šiuo atveju atliekami pakartotinai arba iš naujo, jeigu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymo metu jie nebuvo atlikti arba buvo atlikti netinkamai.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.

Pagal Žemės paėmimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, be kita ko, šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo klausimas sprendžiamas teisme, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, NŽT projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę. Projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype.

Žemės paėmimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, išregistruojamas juridinis faktas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualias Žemės paėmimo įstatymo nuostatas, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, patvirtinus Akto teisėtumą ir leidus įregistruoti valstybės vardu šiuo Aktu visuomenės poreikiams paimamus atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus Nekilnojamuosius daiktus, leisti Nekilnojamuosius daiktus pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Projekto plėtrai, atitinka Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Atsakovas atskirajame skunde nepaaiškina, kaip būtent teismo leidimas pradėti Nekilnojamuosius daiktus naudoti visuomenės poreikiams apriboja / pažeidžia jo (atsakovo) ir jo šeimos narių (įskaitant nepilnamečius vaikus) teises ir teisėtus interesus, taip pat kokią įtaką atsakovo teisių ir pareigų apimčiai turėtų prašomo 20 mėnesių termino, skaičiuojamo nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatymas. Atskirojo skundo deklaratyvūs argumentai, susiję su tuo, kad atsakovui nėra aiški, žinoma naudojimosi Nekilnojamaisiais daiktais iki išsikraustymo termino pabaigos tvarka, tolesnės jo teisės ir galinčios atsirasti pareigos, nesudaro pagrindo konstatuoti tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepagrįstumą ir neteisėtumą. Atsakovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti 20 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuriam suėjus valstybei būtų leidžiama pradėti naudoti Nekilnojamuosius daiktus nurodytiems tikslams, taip pat leisti atsakovui minėtą 20 mėnesių laikotarpį neatlygintinai ir savo nuožiūra naudoti Nekilnojamuosius daiktus, yra grindžiama tik subjektyvia atsakovo nuomone ir abstraktaus pobūdžio argumentais apie teisę į gyvenamojo būsto neliečiamumą bei vaikų teisių užtikrinimą, bet ne konkrečiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais, kad dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies minėtos atsakovo teisės, jo vaikų teisės ir geriausi interesai ar pan. yra pažeidžiami. Pažymėtina, kad nustatant 20 mėnesių išsikėlimo terminą buvo atsižvelgta į atsakovo ir nepilnamečių vaikų interesus.

Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos pagal skunde (prašyme, pareiškime) pareikštus reikalavimus (ABTĮ 80 str. 2 d.). Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, su pareiškimu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Pagal pareiškėjo pareiškimą nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl tolesnio naudojimosi Nekilnojamaisiais daiktais tvarkos ir sąlygų nustatymo, išskyrus termino, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto, nurodymą (Žemės paėmimo įstatymo 6 str. 3 d.). Atsakovas atskirajame skunde nenurodo konkrečių teisės normų ir argumentų, pagrindžiančių, jog egzistavo teisinės prielaidos pirmosios instancijos teismui tokio pobūdžio nutartyje priimti atsakovo pageidaujamą sprendimą leisti jam 20 mėnesių nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ir savo nuožiūra naudotis Nekilnojamaisiais daiktais, taip pat nustatyti 20 mėnesių nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, kuriam suėjus valstybė galėtų pradėti naudoti Nekilnojamuosius daiktus Akte nurodytiems tikslams.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai nutarė leisti atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus Nekilnojamuosius daiktus pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Projekto plėtrai, nenustatydamas atsakovo pageidaujamo termino. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atsakovas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atskiruoju skundu apskųsta nutartis yra tarpinis procesinis sprendimas, administracinė byla yra toliau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, o priimant galutinį procesinį sprendimą turės būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (nepriteisimo) atsakovui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė