2018-06-13 Nr. AB-11460-3-64-3-01238-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-585-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01238-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai) 2016 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. R. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Tauragės RATC) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. R. (toliau – ir atsakovas) 76,04 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir rinkliava) (b. l. 2–4). Tauragės RATC taip pat prašė priteisti iš atsakovo 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (prašymo teismui parengimą).

2. Tauragės RATC paaiškino, kad pagal Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 (toliau – Nuostatai), 3 punktą, Tauragės RATC yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Tauragės RATC nurodė, kad jis pagal Nuostatų 31–33 punktus, turi apskaičiuoti rinkliavos dydžius, formuoti sąskaitas ir pateikti jas mokėtojams. Pasak Tauragės RATC, atsakovas rinkliavą turi mokėti už 64,96 kv. m ploto nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tauragės RATC taip pat nurodė, kad prašoma priteisti rinkliava susidarė už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

3. Tauragės RATC teismui pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 25–26), nurodydamas, kad atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Tauragės RATC nurodė, kad atsakovas nesikreipė nei į Jurbarko rajono savivaldybę, nei į Tauragės RATC dėl komunalinio konteinerio suteikimo ar dėl atleidimo nuo rinkliavos mokėjimo (iki 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovas nepateikė nei vieno prašymo). Pasak Tauragės RATC, vietinės rinkliavos administratorius nėra įpareigotas ieškoti nekilnojamojo turto savininkų. Tauragės RATC paaiškino, kad 2013 m. sausio 1 d. savo iniciatyva pritaikė atsakovui rinkliavos lengvatą, nes atsakovo nekilnojamojo turto objektas iki artimiausios buitinių atliekų surinkimo vietos yra nutolęs daugiau kaip 1,5 km.

4. Atsakovas V. R. atsiliepime (b. l. 11) su pareiškėjo Tauragės RATC prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Tauragės RATC prašyme nurodytoje sodyboje negyvena, faktiškai ja nesinaudoja. Atsakovas taip pat nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybę ir į Tauragės RATC, kad jam būtų skirtas (išnuomotas, parduotas) konteineris šiukšlėms rinkti, tačiau Jurbarko rajono savivaldybė ir Tauragės RATC atsisakė suteikti pareiškėjui šiukšlių išvežimo paslaugą, nes pareiškėjo sodyba yra 20 km atstumu nutolusi nuo kitų sodybų, esančių Jurbarko rajone, t. y. sodyba yra arčiau Raseinių rajono. Atsakovas nurodė, nesuprantantis, kodėl turi mokėti už nesuteiktas paslaugas. Atsakovo nuomone, tai yra reketas.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu (b. l. 29–31) pareiškėjo Tauragės RATC prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovo 76,04 Eur rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., taip pat priteisė 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Teismas konstatavo, kad Nuostatai yra privalomi visiems Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems asmenims. Teismas taip pat konstatavo, kad pagal Nuostatų 46 punktą, nesumokėtą rinkliavą iš jos mokėtojų išieško Tauragės RATC.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybę dėl konteinerio suteikimo. Teismas nurodė, kad atsakovas nesikreipė į Tauragės RATC ar Jurbarko rajono savivaldybę dėl atleidimo nuo rinkliavos mokėjimo, todėl sprendė, kad iš atsakovo priteistina skola Tauragės RATC. Atitinkamai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti Tauragės RATC patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 9. Atsakovas V. R. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 33–36), prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą.

10. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pagrindinės faktinės aplinkybės, kad atsakovui dėl Jurbarko rajono savivaldybės neteisėto neveikimo nebuvo suteiktas ir iki šiol nesuteiktas komunalinių atliekų kaupimo konteineris, į kurį atsakovas galėtų kaupti atliekas ir už jų išvežimą mokėti nustatytą rinkliavos mokestį. Pasak atsakovo, teismas priteisė mokestį už atliekų tvarkymą, nors tokia paslauga atsakovui nebuvo ir nėra teikiama. Teismas nesigilino, kodėl atsakovui nėra sudaryta galimybė naudotis konteineriu. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyr. specialistą P. K., kuris tik nurodė, kad atsakovui gali būti skirta lengvata, tačiau atliekas atsakovas turi nuvežti pats į daugiau nei 5 km atstumu nutolusį konteinerį. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

11. Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra pasirašęs konteinerių priėmimo-perdavimo sutartį, ar atsisakė siūlomo konteinerio. Tai patvirtina, kad individualus konteineris atsakovui nebuvo suteiktas. Atsakovas siekė įgyvendinti savo pareigas, tačiau dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo, to padaryti iki šiol nepavyksta.

12. Atsakovo nuomone, Jurbarko rajono savivaldybės administracija pažeidė pareigą visus skundus spręsti tinkamai ir laiku, neužtikrino, kad konteineriai stovėtų atliekų turėtojo teritorijoje. Atsakovas pažymi, kad, netenkinant jo prašymo dėl konteinerio pastatymo jo žemės sklype, nebuvo užtikrinta, jog atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės ir atsakovui prieinama.

13. Pareiškėjas Tauragės RATC atsiliepime (b. l. 124–126) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Tauragės RATC atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (prašyme ir jo papildyme). Papildomai pažymi, kad rinkliava (privaloma piniginė prievolė) ir jos dydis nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl dėl jos, kaip ir dėl mokesčių, su jų mokėtojais nesitariama. Asmuo pats savalaikiai turi nurodyti ir pateikti duomenis apie rinkliavos sumokėjimo negalimumą arba prašymą dėl atleidimo nuo jos. Tauragės RATC nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 76,04 Eur rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad Tauragės RATC atliekų tvarkymo paslaugos atsakovui neteikė (atsakovui priklausančioje teritorijoje atliekų konteineris nebuvo pastatytas), todėl pareiškėjas neturi pareigos mokėti.

17. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis).

18. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia savivaldybės tarybai teisę savivaldybės teritorijoje už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyti vietines rinkliavas. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, vietinių rinkliavų mokėtojams nustato lengvatas, taip pat nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus.

19. Nuostatų (redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu) 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.

20. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu nuosavybės teise turėjo 64,96 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (b. l. 17). Tai reiškia, kad atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą, yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

22. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas minėtu adresu esančiu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir ten jokių atliekų ginčo laikotarpiu nesukaupė. Atsakovas dėl atleidimo nuo rinkliavos už nenaudojamus pastatus Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 nustatyta tvarka nesikreipė. Be to, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ne kartą prašė jo sodybos (vasarnamio) teritorijoje pastatyti atliekų konteinerį, nes artimiausias atliekų konteineris nuo minėtos sodybos yra apie 5 km atstumu. Atsižvelgdama į visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas pagal objektyvius duomenis negali būti pripažįstamas „atliekų turėtoju“.

23. Atsakovas Nuostatų pagrindu laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl turėjo pareigą ginčo laikotarpiu mokėti rinkliavą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo nesumokėtos rinkliavos įsiskolinimą.

24. Atliekų surinkimo vykdymo tvarka (t. y. atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis dėl savivaldybės neteisėto neveikimo yra priverstas atliekas vežti apie 5 km nuo gyvenamojo namo) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su tuo susiję atsakovo argumentai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Kaip minėta, vietinė rinkliava yra nekilnojamojo turto valdytojų ar naudotojų privaloma įmoka, mokama pagal mokėjimo pranešimus (Nuostatų 59.1 punktas). Nesumokėjusiems šios įmokos asmenims, siunčiami raginimai. Per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos, mokėtojas turi sumokėti įsiskolinimą, priešingu atveju, rinkliava išieškoma įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 43–44 punktai). Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog minėta rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

25. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius