3724970a-a54e-4e2e-bd8a-8acd4783e02e · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-3864-1124/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00588-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 30 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Rasa BagdžiÅ«tė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – V. V. (V. V.), E. K. V. (E. K. V.) valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po motinos E. V. mirties, faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.

2. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos motina mirė 2013 m. balandžio 5 d. Po motinos mirties pareiÅ¡kėja nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, jog tokiam kreipimuisi yra nustatytas trijų mėnesių įstatyminis terminas. Pasak pareiÅ¡kėjos, po motinos mirties palikimÄ ji priėmė, pradėjusi turtÄ faktiÅ¡kai valdyti – savo lėšomis mokėjo mokesčius už paveldimÄ turtÄ (manė, kad tokiu bÅ«du (veiksmais) ji priėmė palikimÄ ); atliko namo remontÄ . PareiÅ¡kėja pažymi, kad tokiais aktyviais veiksmai ji parodė, kad siekia įgyti palikėjos (motinos) turtÄ nuosavybės teise, atitinkamiems jos veiksmams niekas – nei brolis Valdemaras, nei tėvas E. K. V., neprieÅ¡taravo. Tiek pareiÅ¡kėjos brolis, tiek tėvas sutinka, kad ji priimtų palikimÄ , atsiradusį po motinos mirties.

3. Suinteresuoti asmenys byloje – V. V. ir E. K. V., atsiliepimais su pateiktu pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.

4. Suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimais į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad nėra gautas praneÅ¡imas apie galimÄ palikėjos E. V. palikimo perėjimÄ valstybei.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nustatytu terminu atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. PareiÅ¡kimas tenkinamas.

6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali bÅ«ti priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ notarui. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Ä®statyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

10. PareiÅ¡kėjo žodiniai ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiÅ¡kai vertinant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiÅ¡kėjas turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, tačiau vien Å¡i aplinkybė nenulemia, kad jo paaiÅ¡kinimus reikia vertinti kaip nepatikimus.

Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiÅ¡kimu dėl Å¡io juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. PareiÅ¡kėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimÄ faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktÄ , kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl Å¡io fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui yra prieÅ¡taraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiÅ¡kėjo nurodomus faktus.

Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

11. PareiÅ¡kėjos pateiktais duomenimis (2006 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u) jos motinai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu), esantis Lentvaryje, Saulės g. 31; taip pat žemės sklypas, esantis Lentvaryje, Mažoji Bažnyčios g. 10, registruotas pareiÅ¡kėjos tėvo vardu pagal 2003 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ santuokos su pareiÅ¡kėjos motina metu (CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

12. Duomenys byloje taip pat patvirtina, kad po E. V. mirties nei jos dukra, t. y. pareiÅ¡kėja S. P., nei sÅ«nus V. V., nei sutuoktinis E. K. V., nesikreipė į notarÄ dėl jos palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų E. V. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja savo motinos palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti palikimo objektÄ sudarantį turtÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad rÅ«pinasi minėtu turtu kaip savo – savo lėšomis moka mokesčius už palikimo objektÄ sudarantį turtÄ , atliko jos mamai priklausiusio namo remontÄ .

Minėti pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai – nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija – pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus paneigiantys įrodymai teismui nebuvo teikiami, nebuvo nurodytos aptariamus paaiÅ¡kinimus paneigiančios aplinkybės. Taigi, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl jos veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį ir palikimo objektÄ sudarantį turtÄ .

13. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkina, nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , atsiradusį mirus jos motinai, faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti. Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiÅ¡kėjai S. P. gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Sprendimui įsiteisėjus, jo kopijÄ iÅ¡siųsti Testamentų registrui. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundÄ paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėja Rasa BagdžiÅ«tė