372477df-7ca9-45f2-8afc-33bd8dcad76b · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-626/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00310-2016-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.1.; 1.2.14.1.1.; 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei, nuteistojo S. U. gynėjui advokatui Aivarui Alimui, nukentėjusiesiems M.

F., J. F., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-07 nuosprendžio, kuriuo S. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-04-14 darbų atlikimo sutarties su L. V. suklastojimo), pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 65 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, įpareigojant S. U. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei atlyginti civiliniams ieÅ¡kovams priteistÄ turtinę žalÄ .

BaudÄ nustatyta sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Å iuo nuosprendžiu S. U. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2015-09-18 bÅ«sto remonto sutarties, sudarytos su E. Č., suklastojimo) ir dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto vertimosi Å«kine, komercine veikla), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinių ieÅ¡kovų E. M., J. F. ir M. F. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ S. U. priteista:

E. M. – 1 688 Eur, J. F. – 1 000 Eur, M. F. – 500 Eur. Civilinių ieÅ¡kovų E. Č. ir L. V. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ S. U. priteista: E. Č. – 1 100 Eur, L. V. – 2 990,99 Eur. Kitoje dalyje E. Č. ir L. V. civilinius ieÅ¡kiniai atmesti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. S. U. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad neturi leidimo verstis bÅ«sto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobÅ«džio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-12-13, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas E. M.

į namus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai nurodytame name visiÅ¡kai įrengti du vonios kambarius, pasirašė su E. M. 2014-12-13 bÅ«sto remonto sutartį ir Å¡ios sutarties 2015-01-03 pakeitimÄ , iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės - visiÅ¡kai įrengti du vonios kambarius neįvykdys, iÅ¡ E. M. už pažadėtus darbus grynaisiais paėmė: 2014-12-13 - 500 Lt (144,81 Eur) avansÄ ; 2014-12-15 – 1 000 Lt (289,62 Eur); 2014-12-19 - 150 Lt (43,44 Eur), iÅ¡ kurių 100 Lt (28,96 Eur) už kurÄ ; 2014-12-24 - 652 Lt (188,83 Eur) ir 162 Lt (46,92 Eur), iÅ¡ kurių – 100 Lt (28,96 Eur) už kurÄ ir 62 Lt (17,96 Eur) medžiagoms pirkti; 2014-12-31 - 550 Lt (159,29 Eur); 2015-01-03 - 172 Lt (49,81 Eur), iÅ¡ kurių 100 Lt (28,96 Eur) už kurÄ ; 2015-01-08 – 777,60 Lt (225,21 Eur), iÅ¡ kurių 100 Lt (28,96 Eur) už kurÄ ; 2015-01-13 – 863,85 Lt (250,19 Eur), iÅ¡ kurių 100 Lt (28,96 Eur) už kurÄ ir 113,85 Lt (32,97 Eur) medžiagoms pirkti; 2015-01-21 – 690,27 Lt (199,92 Eur), iÅ¡ kurių 100 Lt (28,96 Eur) už kurÄ ; 2015-01-29 - 50 Eur; 2015-01-30 bankiniu pervedimu gavo 40 Eur, tačiau savo įsipareigojimų įrengti du vonios kambarius neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovės E. M. iÅ¡ viso 1 688,04 Eur, nuo jos pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ - E. M. priklausantį 1 688,04 Eur turtÄ (pinigines lėšas).

2. Taip pat S. U., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad neturi leidimo verstis bÅ«sto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobÅ«džio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2015-09-14, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas E. Č. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai Å¡iame name suremontuoti du kambarius, pasirašė su E. Č. 2015-09-14 ir 2015-09-18 bÅ«sto remonto sutartis, iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyse numatytos prievolės neįvykdys, iÅ¡ E. Č. už pažadėtus darbus paėmė: 2015-09-18 - 550 Eur ir 600 Eur; 2015-09-25 - 550 Eur, tačiau savo įsipareigojimų suremontuoti kambarius neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovo E. Č. iÅ¡ viso 1 700 Eur, o atlikęs darbų ne daugiau nei už 600 Eur sumÄ , pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ E. Č. priklausantį 1 100 Eur vertės turtÄ (pinigines lėšas).

3. Taip pat S. U. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad neturi leidimo verstis bÅ«sto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobÅ«džio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016-03-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas M. F. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai nurodytame name suremontuoti vienÄ kambarį, pasirašė su J.

F. 2016-03-10 bÅ«sto remonto sutartį, iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės – suremontuoti kambarį neįvykdys, iÅ¡ J. F. už pažadėtus darbus paėmė: 2016-03-10 - 100 Eur avansÄ ; 2016-03-20 - 400 Eur; 2016-03-25 - 500 Eur; 2016-04-01 iÅ¡ M. F. paėmė 500 Eur, tačiau savo įsipareigojimų įrengti vienÄ kambarį neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovės J. F. iÅ¡ viso 1 000 Eur, o iÅ¡ M. F. - 500 Eur, nuo jų pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ - J.

F. ir M. F. priklausantį 1 500 Eur turtÄ (pinigines lėšas).

4. Taip pat S. U. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad neturi leidimo verstis bÅ«sto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobÅ«džio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2017-04-14, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku atvykęs pas L. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai nurodytame name atlikti bÅ«sto apdailos darbus, pasirašė su L.

V. 2017-04-14 bÅ«sto remonto sutartį, iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės – atlikti bÅ«sto apdailos darbus neįvykdys, iÅ¡ L. V. už pažadėtus darbus paėmė 4 000 Eur, tačiau savo įsipareigojimų atlikti bÅ«sto apdailos darbus neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovo L. V. 4000 Eur, o atlikęs darbų ne daugiau, kaip už 1 330 Eur sumÄ , nuo L. V. pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ L. V. priklausantį 2 670 Eur vertės turtÄ (pinigines lėšas).

5. Taip pat S. U. suklastojo tikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: jis, 2017-04-14 name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas apgaule įgyti L. V. priklausantį turtÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį, kurioje nurodė savo vardÄ , tačiau nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pavardę ir asmens kodÄ , o bÅ«tent, melagingai nurodė, kad jo pavardė yra „V.“, asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) ir pasiraÅ¡ydamas sutartį, melagingai patvirtino, kad visi jo pateikti duomenys yra teisingi, t. y. suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ darbų atlikimo sutartį.

6. Taip pat S. U. turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip iki 2017-07-18, atlikdamas bÅ«sto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apdailos darbus, iÅ¡ Å¡io bÅ«sto pavogė L. V. priklausančius įrankius: 124,89 Eur vertės perforatorių „Makita“; 131,11 Eur vertės akumuliatorinį gręžtuvÄ â€žBosh“ ir 64,99 Eur vertės kampinį Å¡lifuoklį „Makita“, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ - L. V. priklausantį 320,99 Eur vertės turtÄ .

II. Apeliacinio skundo praÅ¡ymai ir argumentai 7. Nuteistojo gynėjas advokatas Aivaras Alimas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o iÅ¡teisinti S. U. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; iÅ¡teisinti dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ; dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo bylÄ nutraukti BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu.

8. Skunde nurodoma, jog sprendžiant klausimÄ , ar kaltininko veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį kaip sukčiavimas, svarbu įvertinti ir jo ketinimų turinį bei jų susiformavimo momentÄ . Nurodo, jog asmens ketinimų turinį gali rodyti galimybių įgyvendinti įsipareigojimus neturėjimas, kas nagrinėjamoje situacijoje nėra nustatyta. Pasak apelianto, kasacinio teismo praktikoje patvirtintos žemesniųjų instancijų teismų iÅ¡vados dėl sukčiavimo nebuvimo tokiais atvejais, kai asmuo atliko savo įsipareigojimus pagal sutartis, tačiau užsakovo netenkino gaminio kokybė, medžiagos, iÅ¡ kurių jos padarytos, todėl jis liepė atlikti darbÄ kokybiÅ¡kai ir, kilus nesutarimų dėl darbo kokybės, gaminys buvo iÅ¡sivežtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3S3/2014).

Taigi realus darbo atlikimas, ir esant ginčui dėl atlikto darbo kokybės, paneigia galimybę tokiÄ situacijÄ vertinti kaip sukčiavimÄ . AnalogiÅ¡ka situacija nustatyta ir nagrinėjamu atveju. Pasak gynėjo, nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad tarp sutarties Å¡alių, užsakovų E. M., J. F., M. F., E. Č., L. V. ir vykdytojo S. U. yra ginčas dėl sutarties įvykdymo. Visais atvejais darbai pagal sudarytas sutartis bÅ«davo pradedami, priklausomai nuo susitarimo apimties skyrėsi darbų atlikimo trukmė.

Vienais atvejais - E. Č., L. V. bÅ«sto remontų atvejais, iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų galima daryti iÅ¡vadas, kad pradžioje darbų atlikimo kokybė ir tempas tenkino užsakovus, E. M., J. F. ir M. F. bÅ«stų remonto atveju užsakovai nurodo, kad nebuvo patenkinti darbų atlikimo tempu ir tvarka nuo pat darbų atlikimo pradžios. Pirmosios instancijos teismas visuose epizoduose neginčijo to, kad darbai buvo pradėti ir atitinkamai dalis darbų buvo padaryta. Taipogi E. Č. ir L. V. bÅ«stų remonto atveju didžioji dalis avansu sumokėtų pinigų buvo mokama matant tam tikrÄ progresÄ vykdomuose darbuose, kÄ rodo ir tai, kad visa sutarta pinigų suma nebuvo iÅ¡mokėta.

Visais atvejais darbai buvo nutraukti esant nesutarimams dėl tolimesnės darbo eigos, užsakovams iÅ¡reiÅ¡kiant nepasitenkinimÄ atliekamų darbų tempais ir kokybe.

9. Nurodo, jog iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kuo sutarties pasiraÅ¡ymo metu pasireiÅ¡kė S. U. apgaulė. Pažymi, kad nukentėjusieji susirado S. U. pagal skelbimÄ internete, susitikus ir apžiÅ«rėjus darbo objektus, S. U. pasiÅ«lydavo palankias darbo atlikimo kainas ir terminus ir tai lėmė nukentėjusių sprendimÄ pasiraÅ¡yti bÅ«sto remonto sutartis. AnalogiÅ¡kus parodymus dėl to davė tiek E. M., tiek E. Č., tiek L. V.. M. F. S. U. pasiÅ«lė kitas žmogus, bet visiems užsakovams sutarties pasiraÅ¡ymo metu remonto kaina buvo lemiamas veiksnys lėmęs apsisprendimÄ samdyti S. U..

Nei vienas iš užsakovų nebandė tikrinti nei S. U. kvalifikacijos, nei atsiliepimų apie jį internete. Nors darbai iki galo nebuvo atlikti, tačiau tai nepaneigia to, kad sutarties sudarymo metu S. U. turėjo ketinimus vykdyti savo įsipareigojimus ir galimybes tai padaryti. Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos prieštaringos išvados vienu metu teigiat, kad darbai nebuvo atlikti, kitu - kad darbai buvo atlikti netinkamai, nekokybiškai, nesutariama dėl atliktų darbų apimties.

10. Apeliantas vertindamas teismo argumentus dėl sukčiavimo E. M. atžvilgiu, nurodo, jog iš teismo išvadų lieka neaišku, ar jo ginamasis jokių darbų neatliko, ar atliko nekokybiškai, nes viena vertus teismas nurodė, kad beveik per du mėnesius S. U. neatliko sutartų darbų, net nepadarė nieko ženklaus, toliau teigė, kad buvo įstatyta dušo kabina, bet šis darbas buvo atliktas nekokybiškai. Pažymi, jog liko neįvertintas sutartyje numatytas darbo apmokėjimas, o būtent, kad darbai apmokami po darbų atlikimo, todėl nesupranta, kaip tokio pobūdžio sutarties pasirašymas įtraukė E. M.

į jai nenaudingÄ sandorį. Taipogi nėra aiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas įprastinę praktikÄ pasiraÅ¡yti sutartį vertino ne tik kaip įtraukimÄ Ä¯ žalingÄ sandorį, bet kaip bÅ«dÄ piktnaudžiauti pasitikėjimu, siekiant įgauti E. M. pasitikėjimÄ , sudaryti gero ir patikimo specialisto įvaizdį, ko pasėkoje, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, reikalavo mokėti atlyginimÄ už darbus, kurių realiai nedirbo. Å iame kontekste yra nesuprantama, kodėl nukentėjusiosios žodžiais tariant „darbams praktiÅ¡kai nevykstant, nesimatant rezultato, o tik praÅ¡ant mokėti atlyginimÄ , kas savaitę, nors niekas nebuvo padaryta“, S. U. buvo mokami pinigai.

Pažymi, kad pinigai buvo mokami dalimis, kas savaitę, vadinasi E. M. periodiškai vis mokėjo pinigus, nors sutartyje, kaip buvo minėta, nurodyta kita apmokėjimo tvarka.

11. Taip pat praÅ¡o vertinti kritiÅ¡kai E. M. parodymus dėl S. U. pažadų, kad jis reikalui esant pasitelks į pagalbÄ UAB ar kitus asmenis, nors realiai S. U. jokios įmonės neturėjo ir su juo nedirbo jokie pagalbiniai darbuotojai; parodymai, kad kaimynai neva matė, kad S. U. tik atvažiuodavo ir nieko nedarydavo, nes nesuprantama, kaip kaimynai galėdavo įvertinti, ar darbai yra atliekami, jeigu darbai vyko buto viduje, sanitariniuose mazguose. NeaiÅ¡ku ir kuo pagrįstas nukentėjusiosios pasitikėjimas, kad darbų vykdytojo pareigas jis įvykdys, jeigu jos parodymais darbai nevyko nuo pat pradžių.

12. Pasak gynėjo, skundžiamo nuosprendžio motyvai leidžia manyti, kad S. U. gebėjimas ir atitinkamai reali galimybė atlikti remonto darbus yra nepaneigta, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad S. U. neturėjo galimybės atlikti remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl daro iÅ¡vadÄ , kad S. U. su E. M. sudarė sutartį iÅ¡ anksto suvokdamas, kad įsipareigojimų pagal sutartį nevykdys ir darbų neatliks, t. y. nesiekė sukurti civilinius santykius, o sutartį panaudojo, kaip apgaulės priemonę E. M. suklaidinti.

13. Nesutinka ir su teismo argumentu, kad S. U. sudarinėdamas sutartis ir su kitais nukentėjusiais veikė pagal tam tikrÄ pasirinktÄ sukčiavimo modelį, nes vien sutarties sudarymas nereiÅ¡kia sukčiavimo piktnaudžiaujant pasitikėjimu, o bylos medžiaga nepatvirtina, kad S. U. sutarties sudarymo metu suvokė, kad įsipareigojimų pagal sutartį nevykdys ir darbų neatliks. Pasak gynėjo, iÅ¡ byloje surinktos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų matyti, kad tarp Å¡alių įvyko ginčas dėl sutarties įvykdymo kokybės ir apimties.

Gynėjo nuomone, įvertinus E. M. parodymus galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sprendimÄ samdyti S. U. remonto darbams ir sudaryti su S. U. sutartį lėmė ne kokia nors apgaulė iÅ¡ S. U. pusės, o pasiÅ«lyta itin palanki darbų atlikimo kaina. Be kita ko, vykdydama avansinius mokėjimus, nors sutartyje buvo numatyta apmokėjimas už atliktus darbus, nukentėjusioji E. M. elgėsi nerÅ«pestingai, tačiau pats savaime tokių avansinių mokėjimų praÅ¡ymas nesudaro pagrindo vertinti tokius veiksmus kaip sukčiavimÄ .

14. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštaringas ir dėl sukčiavimo E. Č. atžvilgiu. Remiasi E. Č. parodymais, kad S. U. dirbo sutartyje numatytus darbus ir jam buvo mokami pinigai kol matėsi kažkoks progresas; kad buvo padaryta pusė darbų pirmajame kambaryje ir penki procentai darbų antrajame kambaryje, tačiau darbai, nukentėjusiojo nuomone, buvo nekokybiškai padaryti. Gynėjo nuomone, tai rodo, jog darbai vyko, tik užsakovo netenkino jų atlikimo kokybė ir tempas.

15. KritiÅ¡kai vertina ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad S. U. slėpė nuo E. Č. svarbiÄ informacijÄ apie save bei nesiekė sukurti tikrų civilinių santykių dėl bÅ«sto remonto darbų atlikimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė S. U. parodymų, kad el. laiÅ¡ke įraÅ¡yta U. pavardė yra tiesiog raÅ¡ybos klaida, nes vėliau sutartyje pavardė įraÅ¡yta teisingai, nurodytas tikslus asmens kodas. Be to, E. Č. patikrino S. U. asmens dokumentus, ar teisingai užraÅ¡ytas asmens kodas.

Jokių atsiliepimų apie save ar rekomendacijų iÅ¡ S. U. nebuvo praÅ¡oma, jis niekaip neklaidino dėl savo galimybių atlikti remonto darbus, užsakovui tiko pasiÅ«lyta remonto kaina, iÅ¡ esmės tai buvo pagrindinis veiksnys lėmęs jo apsisprendimÄ , remonto darbai realiai vyko, nesutariama tik dėl jų atlikimo kokybės ir apimties, kas nesudaro pagrindo S. U. veiksmus vertinti kaip sukčiavimÄ , nes objektyvÅ«s tyrimo metu nustatyti duomenys neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl apgaulės dėl ketinimų ir galimybės atlikti bÅ«sto remontÄ , bei iÅ¡ankstinės tyčios nevykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį buvimo.

Jo ginamasis darbus pradėjo ir tęsė iki kol buvo tinkama užsakovui, kai užsakovo netenkino darbų tempas ir kokybė, darbai nebebuvo tęsiami, E. Č. nenurodo, kad bandė susigrÄ Å¾inti sumokėtus pinigus, tarp sutarties Å¡alių yra ginčas dėl sutarties atlikimo apimties. Pažymi, jog sutarčių 3.1.4. punkte buvo numatyta, kad vykdytojui turi bÅ«ti apmokama už atliktus darbus, tačiau buvo praÅ¡oma ir mokami pinigai už neatliktus darbus, kas rodo didelį nukentėjusiojo E. Č. neatsargumÄ , tačiau niekaip nerodo apgaulės ir iÅ¡ankstinio žinojimo ir suvokimo, kad S. U. nevykdys savo prievolės pagal pasiraÅ¡ytas sutartis.

Vien ta aplinkybė, kad priešingai nei nurodoma sutartyje, užmokesčio buvo prašoma ne už atliktus darbus, o avansu, nepagrindžia apgaulės S. U. veiksmuose. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog vertinant pas E. Č. atliktų S. U. darbų apimti, vertę, yra sudėtinga tiksliai nustatyti kokia darbų dalis buvo atlikta, tikslūs skaičiavimai nebuvo padaryti, nėra kvalifikuoto specialisto, eksperto išvados dėl darbų kokybės, nuo būsto remonto praėjo keturi metai ir remontai yra užbaigti kitų vykdytojų ir nėra galimybės patikrinti S. U. darbų kokybės. Visa tai rodo, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai ir atitinkamai visos šios aplinkybės turi ir gali būti nustatytos civilinio proceso tvarka.

16. Gynejo nuomone, iÅ¡ S. U. ir iÅ¡ J. F. bei M. F. parodymų galima taip pat daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostė ginčas dėl sutarties įvykdymo apimties ir kokybės. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ir Å¡iuo atveju niekaip nepaneigė S. U. galimybės ir ketinimų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį. Pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ingai nei L. V. ir E. Č. atveju visiÅ¡kai nevertino atliktų darbų ir S. U. atsakomybę už sukčiavimÄ grindė tuo, kad S. U. neatliko darbų pagal sudarytÄ bÅ«sto remonto sutartį, tačiau vien Å¡i aplinkybė negali patvirtinti ketinimo jau sutarties sudarymo metu nevykdyti sutarties; tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad S. U., kaip ir kitais atvejais, po sutarties pasiraÅ¡ymo pradėjo vykdyti remonto darbus ir juos vykdė iki nesutarimų dėl remonto atlikimo tempo ir kokybės, kas rodo, kad tarp Å¡alių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie negali bÅ«ti vertinama kaip sukčiavimas, nenustačius esminės apgaulės požymio.

Remiasi J. F. parodymais, kad jos apsisprendimÄ samdyti S. U. atlikti remonto darbus lėmė kaina, kuri jai pasirodė nedidelė ir pažadas greitai atlikti darbus.

17. Analogiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sukčiavimo L. V. atžvilgiu. Remiasi L. V. parodymais, iš kurių matyti, jog: darbų apimtys buvo didelės, juos reikėjo daryti etapais; darbai vyko, tačiau lėtai; netiko darbų kokybė; dalis darbų liko neužbaigtų; iš pradžių S. U. dirbo gana kruopščiai, dėl to jokių įtarimų nesukėlė, dirbo nuo 2017 metų kovo pradžios, o birželio, liepos mėnesi S. U. vis vangiau atlikinėjo darbus ir rečiau pasirodydavo darbe.

Gynėjo nuomone, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kovo - gegužės mėnesiais imtinai darbų tempas ir apimtis L. V. tenkino. Pažymi, kad savo parodymuose L. V. niekur neteigia, kad jis tikrino S. U. asmens patikimumÄ , dar iki sutarties pasiraÅ¡ymo svetima V. pavarde, S. U. atliko L. V. patalpose darbus, kurių atlikimo kokybė, galima daryti iÅ¡vadÄ L. V. tenkino, nes buvo pasamdytas ir kitiems darbams ir pasiraÅ¡yta sutartis, kaip matyti tiek iÅ¡ S. U. tiek iÅ¡ L. V. parodymų, sutartis sudaryta L. V. iniciatyva ir jis pasirinko kokius duomenis įraÅ¡yti į sutartį, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad kitokios pavardės įraÅ¡ymas kokiu nors bÅ«du Ä®takojo L.

V. sprendimÄ sudaryti sutartį, taipogi ir tai, kad žinodamas tikrÄ jÄ S. U. pavardę jis sutarties nebÅ«tų sudaręs. L. V. ir nebetenkinant darbų atlikimo tempui ir apimtims nuo 2017 metų birželio mėn. ir toliau mokėdamas avansinius mokėjimus, ir sumokėdamas avansu netgi didesnę sumÄ negu buvo nurodyta sutartyje elgėsi itin nerÅ«pestingai, tačiau tai niekaip nepagrindžia, kad gavus avansinius mokėjimus ir, užsakovo nuomone, neatlikus dalies darbų, tokie teisiniai santykiai gali lemti vykdytojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

18. Skunde nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti ir antrÄ požymį, skiriantį sukčiavimÄ nuo civilinio delikto - kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimÄ . Nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiųjų interesų patenkinimas civilinio proceso tvarka bÅ«tų kaip nors apsunkintas. Tokiai iÅ¡vadai nepakanka vien fakto, kad sutartyse jo ginamasis nenurodydavo savo gyvenamosios vietos adreso. Vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų S. U. adresas buvo žinomas, net ir nesant jo nurodyto sutartyje.

S. U. nesislapstė, prieÅ¡ingai negu teigiama pirmosios instancijos teismo argumentuose, mobiliojo telefono numerio nekeitė, jis buvo žinomas visiems nukentėjusiesiems, byloje nėra jokių duomenų, kad kiti nukentėjusieji nesėkmingai bandė sužinoti S. U. adresÄ ir tai sukliudė jiems apginti savo interesus civilinio proceso tvarka, prieÅ¡ingai - nukentėjusieji savo parodymuose teigė, kad kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes tokį savo pažeistu teisių bÅ«dÄ manė esant efektyvesni.

Taip pat nurodo, jog pagal sutarties 6.2 punktÄ , visi ginčai dėl sutarties yra sprendžiami pagal užsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , į tai teismas apskritai neatsižvelgė. Nukentėjusiųjų sprendimÄ ginti savo pažeistas teises ne civilinio proceso tvarka lėmė perskaityti atsiliepimai apie S. U. internete. Tuo tarpu E. Č. net buvo nuvykęs į jo ginamojo namus. Taip pat nesutinka, kad buvo apsunkinta L. V. teisė savo pažeistas teises ginti civilinės teisės priemonėmis. Nurodo, jog L. V., nepriklausomai nuo sutartyjenurodytos pavardės, nebÅ«damas patenkintas darbų atlikimo tempu ir kokybe, pradėjo ieÅ¡koti informacijos apie vykdytojÄ internete ir informacijÄ jis rado, pasinaudodamas S. U. telefono numeriu, kuris jam buvo žinomas, taip sužinojo ir tikruosius S. U. duomenis.

Taigi, L. V. nebuvo jokių kliūčių savo teises ginti civilinio proceso tvarka.

19. Skunde akcentuojamas ir didelis nukentėjusiųjų nerÅ«pestingumas, kuris, teismų praktikoje, padeda atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įtakos nusikalstamų veikų padarymui turėjo rizikingas pačių nukentėjusiųjų elgesys, nes jie avansu mokėjo S. U. dideles pinigų sumas už neatliktus darbus, nors pagal sudarytas sutartis buvo įsipareigoję su vykdytoju atsiskaityti tik už atliktus darbus, t. y. elgėsi lengvabÅ«diÅ¡kai, todėl savo rizika prisiėmė tokio elgesio pasekmes.

Tokį nukentėjusiųjų elgesį teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Gynėjo nuomone, iÅ¡skirtinį nukentėjusiųjų neatsargumÄ rodo tai, kad E. M., J. F. ir M. F., bÅ«dami nuo pat sutarties vykdymo pradžios nepatenkinti sutarties vykdymo tempu ir kokybe, vis tiek periodiÅ¡kai avansu mokėjo S. U. pinigus, L. V. sumokėjo didesnę negu numatyta sutartyje sumÄ avansu, nors tokia apmokėjimo tvarka sutartyje nebuvo numatyta (kaip galima matyti iÅ¡ pastarojo parodymų jis nepakankamai domėjosi sutarties vykdymo eiga).

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, toks nukentėjusiųjų elgesys vertintinas kaip neatitinkantis minimalaus protingo nukentėjusiojo elgesio lygio.

20. Ä®vertinęs skunde dėstomas aplinkybes, gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, reikÅ¡mingų nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimui; nepagrindė kaip S. U. veiksmuose pasireiÅ¡kė apgaulė; nepaneigė jo galimybių vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus ir to, kad S. U. visais atvejais pradėjo ir vykdė remonto darbus; apsiribojo tik kontaktinių duomenų nenurodymu sutartyse; iÅ¡ esmės nenagrinėjo klausimo dėl to, ar S. U. savo veiksmais įtraukdamas nukentėjusiuosius į jiems nenaudingus sandorius, kurie lėmė jiems nuosavybės teise priklausančio turto praradimÄ , sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas.

Byloje taipogi nustatytas ir itin didelis nukentėjusiųjų nerūpestingumas. Visų šių kriterijų visuma rodo, kad šiuo atveju asmens veika neperžengė civilinių santykių ir savo interesus nukentėjusieji gali nekliudomai ginti civilinės teisės priemonėmis.

21. PraÅ¡o bylÄ pagal BK 300 straipsnį nutraukti dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Nurodo, jog S. U. inkriminuojamais veiksmais pasekmės pasireiÅ¡kė tik tuo, kad jis, pasiraÅ¡ydamas kito asmens pavarde sukÅ«rė teisinius santykius su L. V.. Å iais S. U. veiksmai jokia turtinė arba neturtinė žala nėra padaryta. Savo įsipareigojimus pagal Å¡iÄ sutartį S. U. pripažino ir vykdė. Visa tai kas iÅ¡dėstyta rodo, kad nusikaltimas, kurį padarė S. U., pripažintinas mažareikÅ¡miu. Pažymi, jog L.

V. sudarydamas sutartį netikrino S. U. duomenų, taip pat neieÅ¡kojo apie jį informacijos internete nei nurodyta sutartyje, nei jokia kita pavarde, todėl nėra aiÅ¡ku kodėl pirmosios instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i veika turėjo esminės reikÅ¡mės L. V. sudarant sutartį. Nesupranta ir teismo argumentacijos dėl kitų sutarčių su užsakovais sudarymo kaip sukčiavimo modelio, nes kitose sutartyse S. U. nurodė savo tikrÄ pavardę, o sutartis pasiraÅ¡yta L. V. iniciatyva, kÄ Å¡is ir parodė teisme ir ikiteisminio tyrimo metu.

Priešingai negu nurodo Pirmosios instancijos Teismas sutarties suklastojimas nesukėlė reikšmingų padarinių L. V., kaip matyti iš tolimesnių L. V. veiksmų, jis žinojo S. U. duomenis ir galėjo savo teises ginti civilinio proceso tvarka.

22. Skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog S. U. pavogė L. V. priklausančius įrankius. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visų pirma neįvertino kilusių dvejonių dėl nusikaltimo dalyko. Pasak gynėjo, teismas, pripažindamas, kad L. V. parodymai dėl vieno iš įrankių paneigti įmonės, kurioje jis neva pirko šį įrankį, pateiktais duomenimis, teismas nevertino to, kad kitų L. V. pateikti įrankių įsigijimo dokumentai yra išblukę, neįskaitomi, todėl ir dėl šių įrankių egzistavimo kyla pagrįstų abejonių.

Taigi, visų pirma pirmos instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, kad šie įrankiai realiai egzistavo ir buvo nurodomos vagystės vietoje, o nesant nusikaltimo dalyko nėra ir nusikaltimo sudėties. Be to, gynėjo nuomone, net ir pripažinus, kad nurodomi kaip pagrobti įrankiai iš tiesų egzistavo, surinkti įrodymai nepatvirtina, kad juos pagrobė būtent S. U.. Pirmosios instancijos teismo nuomone aplinkybė, pagrindžianti tai, kad įrankių vagystę įvykdė S. U., yra ta, kad jokie kiti svetimi asmenys be S. U.

į patalpas, kuriuose buvo įrankiai negalėjo patekti. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ vertina kaip niekuo nepagrįsta prielaidÄ , nes teismas nepaneigė, kad į patalpas patekti, signalizacijos kodÄ Å¾inoti ir atitinkamai paimti įrankius, galėjo ir kiti asmenys, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad iki per ir po nurodomos įrankių vagystės objekte vyko nuolatiniai remontai, nuolat lankydavosi kiti asmenys, tai, kad jie remonto darbus atliko ankščiau neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡ie asmenys negalėjo pasidaryti atsarginio rakto ir žinoti signalizacijos kodo ir įrankius paimti vėliau, jie liudytojais neapklausti ir Å¡ių aplinkybių teismas apskritai nenagrinėjo.

Be kita ko, nors L. V. ir teigia, kad įrankių pasigedo liepos mėnesį, tačiau su pareiÅ¡kimu į policijÄ kreipėsi tik po mėnesio, kas leidžia manyti, kad įrankiai galėjo dingti ir rugpjūčio mėnesį, kada remonto darbus atlikinėjo dar kiti asmenys, ko teismas taipogi neįvertino. Vertindamas S. U. tikslÄ ir motyvÄ teismas rėmėsi prielaidomis, kad Å¡iÄ veikÄ S. U. padarė, nes jam nuolat trÅ«ko pinigų ir jis turėjo skolų bei įrankius nuomodavosi. Pirmosios instancijos Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, kad įrankiai nerasti, nėra nei vieno liudytojo, kuris patvirtintų jog bÅ«tent S. U. pagrobė minėtus daiktus.

23. Pažymi, kad teismas savo iÅ¡vadÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo grindžia iÅ¡ esmės tik nukentėjusiojo L. V. parodymais. Todėl nagrinėjamu atveju ypatingai svarbus liudytojo patikimumo klausimas. Gynėjas, vertindamas L. V. parodymų patikimumÄ , pažymi, kad jo parodymai dėl vieno iÅ¡ įrankių pagrobimo buvo paneigti įmonės, iÅ¡ kurios jis neva pirko stakles, pateiktais duomenimis (L. V. pateikė užsakymÄ , tačiau staklių nepirko ir jos buvo grÄ Å¾intos tiekėjams), taigi galima teigti, kad L.

V. pateikė melagingÄ informacijÄ dėl vieno iÅ¡ vagystės dalykų egzistavimo, kas verčia abejoti ir kitų L. V. parodymų dėl įrankių vagystės patikimumu. Gynėjo nuomone, L. V. kaltindamas S. U. sukčiavimu, neabejotinai turi iÅ¡ankstinę nuomonę apie S. U., todėl dar ir dėl Å¡ios aplinkybės jo kaip liudytojo patikimumas vertintinas kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių S. U. įrankių iÅ¡ L. V. buto vagystės įvykdymÄ teismas nenurodė.

Gynėjo nuomone, Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta S. U. kaltė dėl jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

24. Atsiliepimai į skundÄ nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistojo S. U. gynėjas advokatas Aivaras Alimas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundÄ atmesti. Taip pat skundÄ atmesti prašė nukentėjusieji M. F. bei J. F.. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas 25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

26. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino BK 182 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktikus svetimo turto įgijimo apgaule piktnaudžiaujant pasitikėjimu iÅ¡aiÅ¡kinimus ir neteisingai vertino tarp Å¡alių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kaip baudžiamuosius. Skunde praÅ¡oma S. U. iÅ¡teisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o bylÄ dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje nutraukti dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnio pagrindu). Taip pat nesutinkama su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad byloje yra pakankamai įrodymų S. U. kaltei dėl įrankių vagystės pagrįsti. Dėl BK 182 straipsnio taikymo 27. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino.

28. Apgaulė sukčiavime naudojama siekiant įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės ar jÄ panaikinti. Jai bÅ«dingi požymiai: praeities ar dabarties faktų iÅ¡kreipimas, ateities įvykių klaidingas pateikimas siekiant suklaidinti nukentėjusįjį ar asmenį, kuriam patikėtas turto ar turtinės teisės valdymas, ir pateikta apgaulė turi lemti svetimo turto, turtinės teisės perleidimÄ , panaikinimÄ ar iÅ¡vengimÄ turtinės prievolės, o ne suklaidinimÄ dėl kitų aplinkybių (Kasacinė byla Nr. 2K-65-697/2019).

29. Pagal teismų praktikÄ , tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma tik civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį, ar jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-788/2018).

30. Apylinkės teismas nurodė, kad sukčiavimas įvykdytas pasinaudojant nukentėjusiųjų pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iÅ¡ apgaulės rÅ«Å¡ių, kuriai bÅ«dinga, kad tarp kaltininko ir nukentėjusiojo ar turto, turtinės teisės valdytojo yra giminystės, asmeniniai, tarnybiniai ar kitokie tarpusavio ryÅ¡iai, sudarantys pagrindÄ pasitikėjimui, kuriuo piktnaudžiaudamas kaltininkas įgyja svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės ar jÄ panaikina. IÅ¡ teismų praktikos matyti, kad labiausiai paplitęs apgaulės piktnaudžiaujant pasitikėjimu bÅ«das yra kaltininko pateikimas apie save tikrovės neatitinkančios informacijos, pavyzdžiui, kad jis užsiima tam tikrų paslaugų teikimu (įdarbinimu užsienyje ar pan.) arba verčiasi atitinkamu verslu, siÅ«lant partnerystę ar praÅ¡ant paskolos verslui plėtoti ir pan. (Kasacinė byla Nr. 2K-395/2008).

31. Nagrinėjamoje byloje S. U. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos) už tai, kad neturėdamas leidimo verstis bÅ«sto remonto darbais ir neturėdamas teisės teikti tokio pobÅ«džio paslaugas, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai: nukentėjusiajai E. M. įrengti du vonios kambarius; E. Č. suremontuoti du kambarius, M. F. ir J. F. suremontuoti vienÄ kambarį, L. V. name atlikti apdailos darbus, iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad su nukentėjusiaisiais pasiraÅ¡ytose sutartyse nurodytų prievolių neįvykdys, ėmė pinigus avansu, tačiau darbų iÅ¡ esmės neįvykdė, sumokėtų pinigų nukentėjusiesiems negrÄ Å¾ino ir tokiu bÅ«du apgaule įgijo svetimÄ turtÄ .

32. Pagrindiniai apelianto argumentai dėl neva netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kvalifikuojant S. U. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra susiję su tuo, kad tarp užsakovų ir S. U. buvo sudarytos bÅ«sto remonto sutartys, sutartyse nurodyti darbai buvo vykdomi, tačiau nukentėjusiesiems esant nepatenkintiems darbų atlikimu, sutartys pastarųjų noru arba bendru sutarimu buvo nutrauktos. Sumokėti pinigai nukentėjusiesiems negrÄ Å¾inti, nes jie sumokėti už S. U. atliktus darbus. Taip pat teigiama, kad S. U. besÄ lygiÅ¡kai pasitikėti jokio pagrindo nukentėjusieji neturėjo, o pinigus avansu mokėjo savo noru, nors sutartyse buvo numatyta, kad pinigai turi bÅ«ti iÅ¡mokėti atlikus darbus.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados dėl S. U. kaltės padarius keturis nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos, išsamiai motyvuotos ir atitinkančios bylos įrodymus. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų.

34. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl atliktų darbų kokybės, apylinkės teismas motyvuotai Å¡iÄ aplinkybę paneigė. Å ias apelianto aplinkybes visų pirma paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiųjų parodymai bei jų pateikti duomenys (fotonuotraukos, sutartys), iÅ¡ kurių matyti, kad darbai iÅ¡ esmės buvo imituojami, o ir atlikta jų dalis, buvo nekokybiÅ¡ka ir jie patyrė nuostolius dėl darbų perdavimo, kad faktiÅ¡kai sutartimis prisiimtos prievolės nebuvo įvykdytos.

Taip pat visi nukentėjusieji nurodė, jog nors sutartyje ir buvo numatyta, kad pinigai S. U. bus mokami po darbų atlikimo, tačiau bÅ«tent pat S. U. reikalaudavo ir praÅ¡ydavo pinigus sumokėti iÅ¡ anksto. 35. 2014-12-13 sudaryta bÅ«sto remonto sutartis tarp E. M. ir S. U.. Joje S. U. įsipareigojo už 4 700 Lt (kas atitinka 1 361,21 Eur) sumÄ atlikti bÅ«sto remonto darbus objekte ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) nuo 2014-12-13 iki 2015-01-18 bei perduoti atliktus darbus užsakovei. Taip pat susitarė, kad jis atsako už atliktų darbų kokybę ir terminus.

Sutartyje nėra nurodyti S. U. kontaktai (gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio paÅ¡to adresas), nurodyta tik vardas, pavardė ir asmens kodas (1 t., b. l. 32-34). Po sutarties tekstu yra rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai apie sumokėtus pinigus ir S. U. paraÅ¡as, kad pinigus gavo. IÅ¡ įrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-12-13 iki 2015-01-30 E. M. sumokėjo S. U.: už darbÄ (perskaičiavus litus į eurus) 1 463,34 Eur; už kurÄ - 173,77 Eur; už medžiagas – 50,93 Eur. IÅ¡ viso 1 688,04 Eur. 2015-01-03 sutartimi buvo pakeista 2014-12-13 bÅ«sto remonto sutartis ir Å¡alių susitarta, kad S. U. darbas yra 1 ir 2-o sanitarinių mazgų pilnas įrengimas – sienų, lubų pabaigimas, paruoÅ¡imas, klijavimas plytelėmis, santechnikos prijungimas (duÅ¡o kabinų, praustuvių ir klozetų po vienÄ kiekviename aukÅ¡te), durų įdėjimas.

Nustatomas naujas darbų pabaigos terminas – 2015-02-04. Å ioje sutartyje taip pat nenurodyti S. U. kontaktai (t. 1, b. l. 35). Nukentėjusioji E. M. nurodė, kad darbai praktiÅ¡kai nevyko, buvo tik praÅ¡oma mokėti atlyginimÄ kas savaitę, nors niekas nebuvo padaryta. Jai nuolat klausinėjant dėl lėtai vykstančių darbų, S. U. tikino jÄ atsivesiÄ s pagalbininkus. Ji nusprendė nebemokėti S. U. pinigų, tačiau pastarasis pagrasino viskÄ mesti ir iÅ¡eiti, todėl bijodama prarasti jau sumokėtus pinigus, vėl sumokėjo.

Po to jis susirinko daiktus ir nebepasirodė, sakė, kad susirgo. Pinigai buvo sumokėti, o darbai neatlikti. Jis tik įstatė duÅ¡o kabinÄ , tačiau ir jÄ teko iÅ¡lupti, nes buvo įstatyta netinkamai, už iÅ¡lupimÄ taip pat turėjo sumokėti. PaaiÅ¡kino, kad S. U. pinigus iÅ¡viliojo paveikdamas jÄ psichologiÅ¡kai, Å¡nekėjo, kad rÅ«pinasi sÅ«numi, kad „šiandien“ lizingo įmokas reikia mokėti. Sutartį pratęsė, tikėdamasi, kad sutartis bus įvykdyta, tikėjo žmogumi.

IÅ¡ 2014-12-13 nukentėjusiosios su S. U. pasiraÅ¡ytos sutarties matyti, kad S. U. buvo įsipareigojęs suremontuoti du vonios kambarius, tačiau fotonuotraukos iÅ¡ remontuotų patalpų ir nukentėjusiosios parodymai paliudija, kad S. U. iÅ¡ esmės sutarties neįvykdė, tik pastatė duÅ¡o kabinÄ . 2014-12-13 sutartyje nurodytų darbų terminas buvo pratęstas, tačiau jie ir toliau iÅ¡ esmės nevykdyti. Taigi, beveik per du mėnesius S. U. neatliko sutartų darbų. Tai, kad darbai iÅ¡ esmės nevyko, o tik buvo imituojami, matyti iÅ¡ 2014-12-13 sutartyje padarytų rankraÅ¡tinių įrašų, kad S. U. gavo 1 463,34 Eur sumÄ , kuri yra beveik 30 kartų didesnė nei suma medžiagoms pirkti.

Sutiktina ir su apylinkės teismo argumentu, kad S. U. tyčiÄ , žinojimÄ , kad jis nevykdys sutarties, parodo ir tai, kad jis nuo nukentėjusiosios pasislėpė, žinodamas, jog sutartyje nėra nurodytas jo adresas, todėl nukentėjusiajai bus sunku jį surasti. Nors nukentėjusioji žinojo nuteistojo telefono numerį, tačiau iÅ¡ jos parodymų matyti, kad S. U., pastarajai paskambinus, liepė jai nebeskambinti ir pasakė, jog jis jai nieko neskolingas. S. U. teiginius, kad nukentėjusioji žinojo jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paneigė pati nukentėjusioji, nes tai, pasak jos, ir buvo priežastis kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl S. U. suradimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

E. M. pateiktos 2015-02-28 fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų pagal pasirašytas sutartis (1 t., b. l. 6-13). 36. 2015-09-14 ir 2015-09-18 buvo sudarytos būsto remonto sutartys tarp E. Č. ir S. U.. Iš 2015-09-18 būsto remonto sutarties matyti, kad darbų kaina yra 1 500 Eur, darbų pradžia 2015-09-18, pabaiga - 2015-10-01. Sutartyje vykdytoju nurodytas S. U., įrašytas jo asmens kodas. Sutarties paskutinio lapo kitoje pusėje yra rankraštiniai įrašai, patvirtinantys, kad S. U. 2015-09-18 gavo 550 Eur ir 600 Eur, 2015-09-25 gavo 550 Eur, iš viso 1 700 Eur. 2015-09-14 sudarytoje būsto remonto sutartyje įrašų apie gautas pinigų sumas nėra.

Å ios sutarties darbų kaina nurodyta 1 000 Eur, darbų pradžia 2015-09-14, darbų pabaiga 2015-10-01. Abiejų sutarčių darbo objekto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sutarčių 3.2 punkte numatyti vykdytojo įsipareigojimai: laiku atlikti sutartimi numatytÄ darbÄ , informuoti užsakovÄ apie darbo pabaigÄ ir galimybę perduoti darbÄ , organizuoti darbo priėmimÄ ir perdavimÄ užsakovui, taip pat vykdytojas atsako už atliktų darbų kokybę ir terminus (t. 1, b. l. 50-51, 52-53).

IÅ¡ 2015-09-18 bÅ«sto remonto sutarties matyti, kad antrame lape, teksto gale, po eilute „Vykdytojas“ yra paraÅ¡yta „S. U.“, žemiau yra paraÅ¡as, o po paraÅ¡u yra paraÅ¡ytas adresas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 50-51, 54-55). Nukentėjusysis E. Č. nurodė, kad pirmÄ savaitę vyko vieno kambario remonto darbai, todėl jis sudarė sutartį ir dėl antro kambario (pirma sutartis pasiraÅ¡yta 2015-09-14, antra – 2015-09-18). Darbai turėjo bÅ«ti atlikti iki 2015-10-01 (per dvi savaites).

Avansu S. U. nukentėjusysis sumokėjo 330 Eur. Nukentėjusysis nurodė, jog atidirbęs savaitę S. U. iš karto dar paprašė pinigų. Pirmame kambaryje nuteistasis išrinko sienas, abu kartu nupirko medžiagų remontui, vėliau paaiškėjo, kad medžiagos netinkamos darbams. Išrinkęs kambarį S. U. pradėjo daryti darbus, paprašė dar 600 Eur ir tada pradėjo slapstytis. Pirmus kartus sakydavo, kad reikėjo papildomai užsidirbti, kad yra užsiėmęs, kad susirgo, o po to nebekėlė ragelio.

S. U. nuolat įnirtingai reikalavo apmokėti kuo daugiau į priekį, sakė, kad jam reikia pinigų, kad reikia vaikui, lizingui mokėti, taip pat mokėti už įrankių nuomÄ ir pan. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad už įrankių nuomÄ jis taip pat buvo skolingas. Paskutinis mokėjimas atliktas 2015-09-25, po Å¡io mokėjimo jis nebepasirodė. Kai pradėjo slapstytis, bet dar atvyko, jis paprašė S. U. nurodyti gyvenamÄ jÄ vietÄ . S. U. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad ten jis niekad negyveno, o Å¡iuo adresu gyvenanti moteris jo nepažįsta.

Taip pat pažymėjo, kad S. U. iÅ¡ pradžių nenorėjo nurodyti gyvenamosios vietos, apie 10 min. reikėjo įtikinėti kam reikalingas sutartyje jo adresas, S. U. Å¡nekėjo nesÄ mones, kad jis (E. Č.) sumuÅ¡ S. U. atėjęs ir pan. Skambinant telefonu S. U. neatsiliepdavo. S. U. ieÅ¡kojo įdėdamas jo automobilio nuotraukÄ Ä¯ internetÄ , po to nuėjo į įmonę, kur S. U. nuomodavosi įrankius, ten jis buvo nurodęs, jog gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Rado jį (duomenys neskelbtini), klausė kodėl pastarasis slapstosi, ilgai Å¡nekėjo, S. U. sutiko tęsti darbus, atėjo po 2 dienų, iÅ¡rinko antrÄ kambarį, pasakė, kad nieko neskolingas ir išėjo.

Tuo tarpu buvo sutarta dėl trijų kambarių remonto už 2 500 Eur kainÄ . Reikėjo apÅ¡iltinti du kambarius, vienÄ reikėjo perskirti siena ir padaryti du kambarius. Pasak nukentėjusiojo, net ir tiek, kiek buvo padaryta, buvo padaryta nekokybiÅ¡kai, sugadintos statybines medžiagas, kiti du statybininkai darbus padarė per 3 dienas. Byloje nustatyta, kad S. U. turėjo remonto darbus įvykdyti iki 2015-10-01, iÅ¡ nukentėjusiojo gavo 1 700 Eur. Apylinkės teismas konstatavo jog S. U. apgaule įgijo iÅ¡ nukentėjusiojo 1 100 Eur, atėmus atlyginimÄ už atliktus darbus.

E. Č. pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų pagal pasirašytas sutartis. Taip pat iš nuotraukų matyti darbų kokybės fragmentai (elektros laidų sujungimai, apšiltinimo medžiagos sudėjimas ir kt.) ir, kad yra neatlikta didelė darbų dalis (t. 1, b. l. 43-48). S. U. pateikta UAB laikmena su fotonuotraukomis iš pas E. Č. remontuotų patalpų taip pat patvirtina, jog būsto remonto darbai nebuvo baigti, neatlikta didelė darbų dalis (t. 2, b. l. 110). 37. 2016-03-10 sudaryta būsto remonto sutartis tarp S. U. ir J.

F. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje remonto. Darbų kaina – 1 500 Eur, darbų pradžia 2016-03-21, darbų pabaiga 2016-04-11. Pagal 3.2 punktÄ vykdytojas įsipareigojo laiku atlikti sutartimi numatytÄ darbÄ , informuoti užsakovÄ apie darbo pabaigÄ ir galimybę perduoti darbÄ , organizuoti darbo priėmimÄ ir perdavimÄ užsakovui, taip pat atsako už atliktų darbų kokybę ir terminus. Po sutarties teksto yra rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai apie sumokėtus pinigus, t. y. S. U. už darbÄ 2016-03-20 buvo sumokėta 400 Eur, po penkių dienų 2016-03-25 – 500 Eur, po Å¡eÅ¡ių dienų 2016-04-01 – 500 Eur.

Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad užsakovas darbų pradžioje sumoka 100 Eur avansÄ nuo sutartos sumos, todėl iÅ¡ viso buvo sumokėta vykdytojui S. U. 1 500 Eur (t. 1, b. l. 88-89). Nukentėjusysis M. F. nurodė, kad sutarė su S. U. dėl vieno kambario buto remonto. S. U. prisistatė meistru, sakė, kad sugebės atlikti buto remonto darbus ir įsipareigojo juos padaryti per tris savaites. Pats S. U. pasiÅ«lė atlyginimo už remontÄ kainÄ â€“ 1 500 Eur. Sutartį pasirašė jo motina J. F., kuri po remonto norėjo bute gyventi.

J. F. po sutarties pasiraÅ¡ymo avansu sumokėjo 100 Eur. Sutartis pasiraÅ¡yta 2016-03-10, darbai pradėti tik 2016-03-21. Jis S. U. sumokėjo 2016-04-01 500 Eur, dar 1 000 Eur avansu vėliau sumokėjo jo motina. Po paskutinės iÅ¡mokos S. U. darbų nebetęsė, motyvuodamas tuo, kad jam trukdoma. Iki sutartos datos (2016-04-11) remontas nebuvo atliktas. Remonto darbus S. U. pradėjo, tačiau problemos prasidėjo nuo pirmos savaitės, nes darbai buvo vangiai atliekami, o trečiÄ savaitę S. U. dingo, buto raktÄ palikęs paÅ¡to dėžutėje.

Paskambinus S. U. pasakė, kad darbų nevykdys, priežasties nepaaiÅ¡kino. Vėliau S. U. nebekėlė telefono ragelio. Kai S. U. pranešė, kad nebedirbs, bute nebuvo sÄ lygų gyventi, plytelės nuplėštos, sienos neparuoÅ¡tos, lubos nepadarytos, tualetas ir vonia neužbaigti. Kad pabaigti remontÄ jie samdė kitÄ meistrÄ , apie 90 procentų darbų reikėjo atlikti nuo pradžių. S. U. reikalavo pinigų avansu ir jie mokėjo, pasitikėjo juo. Taip pat mokėjo jam už kurÄ bei medžiagoms.

Kreipėsi į draudimo bendrovę, nes manė, kad butas sugadintas, bet bendrovė įvykio nepripažino draudžiamuoju įvykiu, kadangi buvo neoficialiai samdytas meistras. Nukentėjusioji J. F. parodė, jog S. U. žadėjo butÄ suremontuoti, tačiau ji ateidama į butÄ matė, kad darbai nevyksta, įrankių S. U. mažai turėjo, dirbo vangiai ir klausinėdavo, kada ji vėl ateis į butÄ pasižiÅ«rėti. S. U. sugalvodavo daug įvairių priežasčių, kodėl negali dirbti (tai pirÅ¡tus susižeidė pjaustydamas kopÅ«stus, tai serga, tai pateko į avarijÄ ir automobilį sudaužė).

Ji jau S. U. buvo davusi 1 500 Eur, tačiau S. U. prašė vėl sumokėti arba paskolinti pinigų, bet ji nebemokėjo ir neskolino, tuomet jis supyko ir pasakė, kad su ja daugiau nenori turėti reikalų, pradėjo neatsiliepinėti į jos skambučius. PirmÄ kartÄ S. U. sumokėjo 500 Eur (100 Eur avansu ir 400 Eur medžiagoms), apie 100 Eur S. U. galėjo iÅ¡leisti medžiagoms (pirko cemento, glaisto), grÄ Å¾os neatidavė. KitÄ savaitę sumokėjo 500 Eur, po to paskambino ir pasakė, kad neateis, nes avarija įvyko, maÅ¡inÄ sudaužė.

Sakė, kad vienam sunku dirbti, kitÄ asmenį atsives, bet taip ir neatsivedė. Sumokėjo dar 500 Eur, nes galvojo, kad yra sutartis, po to pretenzijas jai reikÅ¡. TrečiÄ savaitę S. U. rasdavo priežasčių nedirbti. Praėjus 3 savaitėms vėl reikalavo pinigų, ji atsisakė, nurodydama, kad mažas procentas darbų padarytas ir, kad už medžiagas duotus pinigus, kurių jis neiÅ¡leido, užsiskaitytų sau. S. U. prašė paskolinti, ji atsisakė, nebeatėjo, sÅ«nui pasakė, kad neberemontuos ir ji po to rado raktÄ paÅ¡to dėžutėje.

Po jo iÅ¡vykimo, ji iÅ¡karto telefonu padarė buto fotonuotraukas, nes draudimas paprašė nufotografuoti. Ä®vykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad M. F. 2016-04-06, 21.36 val., pranešė, kad jis su J. F. nukentėjo nuo S. U., kuris pagal pasiraÅ¡ytÄ bÅ«sto remonto sutartį įsipareigojo suremontuoti butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau paėmęs pinigus – 1 500 Eur, darbų neatliko ir pasiÅ¡alino iÅ¡ objekto, raktÄ palikęs paÅ¡to dėžutėje. BÅ«sto remontas liko neužbaigtas, todėl gyvenamoji vieta yra sugadinta ir netinkama gyventi (t. 1, b. l. 66, 67).

M. F. pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų pagal 2016-03-10 sudarytÄ bÅ«sto remonto sutartį (t. 1, b. l. 74). 38. 2017-04-14 darbų atlikimo sutartis patvirtina, kad tarp L. V. ir S. U. (sutartyje pasiraÅ¡iusio S. V.) buvo sudaryta sutartis dėl dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengimo. Visa priskaičiuota suma už darbus yra 3 747 Eur, 2017-04-14 dienai vykdytojui jau buvo sumokėta 2 220 Eur suma avansu. Sutartyje nurodyta, jog likusi 1 527 Eur suma už laiku ir kokybiÅ¡kai atliktus darbus bus sumokėta per 7 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pasiraÅ¡ymo dienos arba atskiru susitarimu gali bÅ«ti iÅ¡mokama dalimis iki darbų vykdymo pabaigos.

Vykdytojas įsipareigojo visus darbus pabaigti iki 2017-06-01 (1 t., b. l. 122-123). Nukentėjusysis L. V. parodė, kad jis pasamdė S. U. kotedžo apdailos ir elektros iÅ¡vedžiojimo darbams. S. U. sutiko atlikti darbus, sakė, kad moka Å¡iuos darbus daryti. Darbų apimtys buvo didelės, reikėjo etapais daryti. Kas savaitę S. U. mokėjo pinigus, taip pat mokėjo už kurÄ . Po poros mėnesių pamatė, kad per lėtai vyksta darbai, S. U. darbų nebaigė, medžiagų daug sunaudojo ir dingo. S. U. prašė mokėti avansu, jis mokėdavo, nes kai kurie darbai ne iÅ¡ karto pasimato.

Jį iÅ¡ pradžių įspėjo kaimynai, pasak jų S. U. atvykdavo tik kelioms valandos ir mažai dirbdavo. Kalbėjo su S. U. ir apie sutarties nutraukimÄ , tačiau pastarasis tikino, kad darbus užbaigs. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. U. nuolat rasdavo priežastį, kad jam bÅ«tų iÅ¡mokėti pinigai avansu, kartais visai nesusiję su remonto darbais, ir jis sumokėdavo. Pastebėjo, kad S. U. be reikalo griovė, neteisingų dalykų pridarė, o liepos mėnesį dingo. Jis skambino S. U. kelias savaites, tačiau Å¡is neatsiliepė.

Pradėjo jo ieÅ¡koti, pagal telefono numerį surado atsiliepimus apie S. U. internete, paaiÅ¡kėjo, kad S. pavardė skiriasi nuo sutartyje įraÅ¡ytos, todėl kreipėsi į policijÄ . IÅ¡ viso S. U. sumokėjo už darbus 4 000 Eur. IÅ¡ esmės sutampančius parodymus davė ir liudytoja M. V.. Apylinkės teismas nustatė, kad buvo atlikta darbų už 1 330 Eur sumÄ (ne daugiau nei trečdalis), apgaule pasisavintos L. V. priklausančios 2 670 Eur dydžio piniginės lėšos. Kitų objektų apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėta S. U. pateikta USB laikmena su remonto darbų nuotraukomis ir vaizdo įraÅ¡ais iÅ¡ L.

V. būsto patalpų. Nuotraukos patvirtina, kad būsto įrengimo darbai nėra baigti, nepadaryta didesnė darbų dalis (t. 1, b. l. 151, 152).

39. Ä®vertinus visų nukentėjusiųjų parodymus bei kitus paminėtus įrodymus, matyti, jog S. U. dar prieÅ¡ sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais buvo nesÄ Å¾iningas, nes prieÅ¡ imdamasis gyvenamojo bÅ«sto remonto (apdailos, elektros iÅ¡vedžiojimo, apÅ¡iltinimo ir kt.) darbų, juos patikino, kad gali atlikti kokybiÅ¡kai sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ne tik iki galo remonto darbų neatliko, o atliktų darbų dalis buvo visiÅ¡kai nekokybiÅ¡ka. Byloje taip pat nėra duomenų, kad S. U. turėtų reikiamų profesinių įgÅ«džių statybos darbams, tuo tarpu nukentėjusiajam E. Č. teigė turintis verslo liudijimÄ ir žadėjo jį jam pateikti, o kitus nukentėjusiuosius patikino, kad gebės atlikti sutartyse numatytus darbus.

Be to, nukentėjusiesiems E. Č., J. F., L. V. nurodė klaidingÄ savo pavardę (E. Č. bendraujant elektroniniu paÅ¡tu, kitiems – sutartyse). Pasak E. Č., tai jį suklaidino, nes internete, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis ieÅ¡kojo atsiliepimų apie „U.“, o ne „U.“, jei bÅ«tų žinojęs tikrÄ jÄ pavardę, bÅ«tų S. U. nesamdęs, nes internete yra daug neigiamų atsiliepimų apie jį, kad žmonės neatgauna pinigų ir pan. Apklausiamas apylinkės teisme S. U. nurodė, kad sutartyje su L.

V. klaidingÄ pavardę („V.“) nurodė bÅ«tent dėl to, kad internete apie jį buvo daug neigiamų atsiliepimų. Tai rodo, kad S. U. iÅ¡ anksto turėjo tyčiÄ suklaidinti nukentėjusiuosius, nepriklausomai nuo to, kad dalis iÅ¡ jų prieÅ¡ sudarant sutartis neieÅ¡kojo atsiliepimų apie jį internete. Taigi, sutartis S. U. sudarė su nukentėjusiaisiais leisdamas jiems suprasti, kad jis turi reikiamų gebėjimų ir įgÅ«džių apdailos darbams.

40. Sutiktina ir su apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusių parodymai patvirtina, kad remonto darbai vyko vangiai, buvo iš esmės imituojami, siekiant kuo daugiau gauti avansu pinigų. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog S. U. supratus, kad pinigų avansu daugiau nebebus duodama, šis darbus be pateisinamos priežasties nutraukdavo, į nukentėjusiųjų telefono skambučius nereaguodavo.

41. Å ioje byloje taip pat nustatyta, kad S. U. jau sudarant sutartis siekė, kad bÅ«tų apsunkinta jo suradimo galimybė. Nors S. U. teigė, kad visi nukentėjusieji jį galėjo rasti, nes žinojo jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai paneigta nukentėjusiųjų parodymais ir sutartimis, kuriose S. U. gyvenamoji vieta nenurodyta arba nurodyta melaginga. Nukentėjusioji E. M. teismui parodė, jog į policijÄ kreipėsi bÅ«tent dėl to, kad nežinojo, kur S. U. gyvena, o telefonu jis atsisakė bendradarbiauti. Nukentėjusysis E. Č. apylinkės teismui paaiÅ¡kino, kad S. U. pradėjus slapstytis (neatvykti į darbÄ ), jis pareikalavo į sutartį įraÅ¡yti pastarojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , praÅ¡yti S. U. teko apie 10 min., nes jis nenorėjo.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad S. U. nukentėjusiajam nurodytoje gyvenamojoje vietoje niekada negyveno. Å iÄ aplinkybę patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. G., nurodžiusi, jog S. U. nurodytu adresu ji gyvena jau 43 metus, tačiau S. U. nepažįsta ir jis nėra gyvenęs sutartyje nurodytu adresu (t. 1, b. l. 63). Nukentėjusysis E. Č. parodė, kad jis S. U. ieÅ¡kojo internetu (įdėdamas jo vairuojamo automobilio fotonuotraukÄ ), adresÄ sužinojo tik iÅ¡ įrankių nuomos bendrovės „D.“ ir tai netikslų.

S. U. įkalbėjo grįžti pabaigti darbus, tačiau jis jų neužbaigė (tik iÅ¡rinko antrÄ kambarį) ir vėl pasiÅ¡alino. PasiraÅ¡ydamas sutartį su L. V. S. U. nenurodė gyvenamosios vietos adreso bei įrašė į sutartį ne savo pavardę „V.“ ir neteisingÄ asmens kodÄ . L. V. informacijÄ apie S. U. surado internete pagal S. U. telefono numerį. Su nukentėjusiÄ ja pasiraÅ¡ytoje sutartyje taip pat įraÅ¡yta klaidinga pavardė „U.“. Taigi akivaizdu, kad teismai turėjo pagrindÄ konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems buvo apsunkinta galimybė be teisėsaugos institucijų pagalbos savo turtinius interesus apginti civilinio proceso tvarka.

42. Apibendrinat iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, jog prieÅ¡ nukentėjusiuosius sudarant sutartis bei jų pagrindų reikalaujant pinigų, buvo panaudota apgaulė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. U. su nukentėjusiaisiais pasiraÅ¡ytų sutarčių objektas – įvairÅ«s remonto darbai (tarp jų elektros iÅ¡vedžiojimas). Sutartys pasiraÅ¡ytos S. U. apžiÅ«rėjus remonto reikalaujančius objektus ir patikinus, kad reikiamus remonto darbus jis gali atlikti. Sutartyse buvo numatyta, kad užsakovas apmoka vykdytojui pagal atliktų darbų aktÄ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (sutarčių 4.2. punktas), tačiau, S. U. praÅ¡ant bei reikalaujant, visi sutartimi sulygti pinigai bÅ«davo sumokėti avansu, nesant jokio darbų atlikimo akto bei esant iÅ¡ esmės neatliktiems sutartiems darbams.

Be to, nors S. U., neturintis atitinkamo iÅ¡simokslinimo, nukentėjusiuosius patikino galintis atlikti bÅ«sto remonto darbus, nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad kaltininko gebėjimai atlikti apdailos darbus yra abejotini ir nepagrįsti, nes iÅ¡ esmės visus jo atliktus darbus (tiek kiek jie buvo padaryti), reikėjo perdaryti, o dalis statybinių medžiagų buvo sugadintos. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiesiems buvo apsunkinta galimybė be teisėsaugos institucijų pagalbos savo turtinius interesus apginti civilinio proceso tvarka (žr. 41 punktÄ ).

IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , jog S. U. nuo pat pradžių slėpė nuo nukentėjusiųjų reikÅ¡mingÄ informacijÄ apie save, suklaidindamas nukentėjusiuosius ir įtraukdamas juos į sandorius dėl bÅ«sto remonto darbų atlikimo, nors pats nesiekė sukurti tikrų civilinių teisinių santykių, jo tikslas buvo imituojant remonto darbus, bei praÅ¡ant įvairiais pagrindais avanso – gauti iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus (už kurÄ , avansÄ už darbÄ ), žinant, kad sutartų darbų jis nepadarys.

Å ios aplinkybės taip pat rodo, kad S. U. siekis gauti kuo didesnę pinigų sumÄ , iÅ¡ esmės neketinant atlikti sutartyse numatytų darbų, buvo susiformavęs iÅ¡ anksto, dar iki sutarčių sudarymo.

43. Esant nustatytam faktui, kad S. U. klaidino nukentėjusiuosius dėl ketinimų vykdyti sutartis ir faktui, kad siekdamas gauti pinigus iÅ¡ nukentėjusiųjų taikė apgaulės metodÄ , bÅ«tina įvertinti, ar apgaulingos taktikos panaudojimo atvejis įgyjant svetimÄ turtÄ pripažintinas nusikalstama veika. YpatingÄ reikÅ¡mę veikos pripažinimui nusikalstama ir jos kvalifikavimui turi subjektyvieji požymiai – tyčios susiformavimo momentas, apibrėžtumas, padarytos žalos dydis, kaltininko veiksmai siekiant apsunkinti pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinės teisės priemonėmis. Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia apgaule įgyjant svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengiant turtinės prievolės ar jÄ panaikinant, paprastai dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (Kasacinė byla Nr. 2K-65-697/2019).

44. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad panaudotos apgaulės nėra pagrindo laikyti esmine. Taip pat su argumentu, kad pačių nukentėjusiųjų didelis nerÅ«pestingumas lemia tai, kad jų pažeistos teisės turėtų bÅ«tų ginamos ne baudžiamÄ ja, o civilinio proceso tvarka.

45. Sutiktina su skundo argumentu, kad nukentėjusiųjų sprendimui samdyti S. U. remonto darbams turėjo įtakos mažesnės (nei tuo metu buvo siÅ«loma) kainos už remonto darbus pasiÅ«lymas. Tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis. Pažymėtina, kad Lietuvoje dar iki Å¡iol paplitusi praktika remonto darbams samdyti meistrus pagal rastus skelbimus internete, nes Å¡ios paslaugos teikėjų trÅ«ksta. Be to, neretai tokios sutartys sudaromos žodžiu. Kaip nustatyta pirmiau, nukentėjusiųjų apsisprendimÄ lėmė nuteistojo užtikrinimas, kad gali atlikti sutartus remonto darbus.

Nukentėjusioji E. M. nurodė, kad ji dėl remonto darbų kalbėjo ne su vienu meistru, tačiau jie atsisakydavo dėl mažos darbų apimties, arba nurodydavo, kad iÅ¡vyksta į užsienį. S. U. skelbimÄ rado internete, patikėjo juo, sudarė sutartį. Taip pat S. U. skelbimÄ , kad atlieka bÅ«sto remonto darbus, internete rado kiti nukentėjusieji (iÅ¡skyrus F., kuriems S. U. pasiÅ«lė kitas meistras). Kaip jau minėta, S. U. prieÅ¡ imdamasis darbo, apžiÅ«rėdavo objektus, patikindavo nukentėjusiuosius, kad gali atlikti reikiamus bÅ«sto remonto darbus, E. Č. nurodė turintis ir verslo liudijimÄ ir žadėjo jį pateikti.

Pažymėtina, kad E. Č. prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį bandė ieÅ¡koti apie kaltininkÄ informacijos internete, tačiau jos nerado dėl neteisingai nurodytos jo pavardės elektroniniame paÅ¡te „U.“. E. Č. teisme nurodė, kad bÅ«tent pagal Å¡iÄ pavardę ieÅ¡kojo atsiliepimų apie nuteistÄ jį internete ir tik neradęs neigiamų atsiliepimų, nutarė su juo sudaryti sutartį. Su J. F. sudarytoje sutartyje taip pat nurodyta klaidinga „U.“ pavardė (tiek prie „vykdytojo“, tiek prie paraÅ¡o rekvizitų), kuri nurodyta ir elektroniniame paÅ¡te E. Č..

Pats S. U. patvirtino, kad sutartyje su L. V. nurodė neteisingÄ pavardę „V.“, nes internete yra daug blogų atsiliepimų apie jį. Taigi, Å¡ios bei anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nukentėjusiųjų apsisprendimÄ samdyti S. U. lėmė ne tik siÅ«loma patraukli remonto darbų kaina, bet ir jo patikinimas, kad gali juos atlikti per pakankamai trumpus terminus ir kokybiÅ¡kai, prieÅ¡ingu atveju jie sutarčių nebÅ«tų sudarę. BÅ«tent sudarytos sutartys ir pradėti remonto darbai, tikėjimas S. U., kad jis savo pareigas įvykdys, lėmė nukentėjusiųjų apsisprendimÄ (S. U. praÅ¡ant) mokėti pinigus avansu.

Taigi, esant susiklosčiusiai situacijai, galima konstatuoti, jog iÅ¡ esmės gyvenimiÅ¡koje praktikoje įprasti ir neiÅ¡siskiriantys sandoriai, buvo paremti tam tikra rizika dėl nekokybiÅ¡kų, ar mažiau kokybiÅ¡kų darbo rezultatų, tačiau nukentėjusieji negalėjo suvokti, kad kaltininkas sutartis sudarys net nekindamas savo pareigų įvykdyti, t. y. tik imituos remonto darbus, sudarydamas regimybę dėl sandorių vykdymo, tačiau iÅ¡ tikrųjų tokiu bÅ«du tik sieks gauti kuo didesnę pinigų sumÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų.

46. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, nukentėjusiųjų elgesys mokant avansu S. U. dideles pinigų sumas buvo nepakankamai rÅ«pestingas, tačiau Å¡io nukentėjusiųjų elgesio taip pat nėra pagrindo pripažinti Å¡alinančiu S. U. baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Pažymėtina, jog nukentėjusieji detaliai ir, nors vienas kito nepažįsta, tapačiai paaiÅ¡kino aplinkybes dėl S. U. samdymo darbams bei pinigų mokėjimo S. U. avansu. Kaip jau minėta, visi nukentėjusieji patvirtino, kad S. U. patikino, kad gali atlikti reikiamus remonto darbus.

Jie, nebÅ«dami Å¡ios srities žinovais, neturėjo galimybių iÅ¡ anksto patikrinti S. U. kompetencijos kaip tik praktikoje. Be to, iÅ¡ S. U. elgesio (prieÅ¡ sudarant sutartį ir jÄ sudarant, nurodant klaidingus savo asmens duomenis) matyti, jog jis taip siekė, kad apie jį nebÅ«tų sužinomi neigiami atsiliepimai internete. Taip pat visi nukentėjusieji nurodė, kad bÅ«tent S. U. praÅ¡ydavo pinigus mokėti avansu, o ne po darbų perdavimo (kaip nurodyta sutartyse), nurodydamas įvairias priežastis (pagalba sÅ«nui, automobilio remontas ir kt.), mokėjo juos įtikinti dėl pinigų perdavimo, ar net jų iÅ¡sireikalauti.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų, jie pinigus mokėjo nes buvo sudarytos sutartys, todėl tikėjo, kad sutartimis prisiimti įsipareigojimai bus įvykdyti. Nukentėjusioji E. M. parodė, kad pinigus mokėjo paveikta nukentėjusiojo psichologiÅ¡kai, nes, kai ji nusprendė nebemokėti S. U. pinigų, pastarasis pagrasino viskÄ mesti ir iÅ¡eiti, todėl bijodama prarasti jau sumokėtus pinigus, vėl sumokėjo, tačiau S. U. susirinko daiktus ir nebepasirodė. E. Č. nurodė, kad S. U. nuolat įnirtingai reikalavo apmokėti kuo daugiau į priekį, sakė, kad jam reikia pinigų, kad reikia vaikui, lizingui mokėti, taip pat mokėti už įrankių nuomÄ ir pan.

IÅ¡ nukentėjusiųjų M. F. ir J. F. parodymų matyti, kad S. U. reikalaudavo pinigų, J. F. paskutinį kartÄ atsisakius mokėti ar paskolinti, S. U. supyko ir su ja atsisakė toliau bendrauti. M. F. sumokėjus 500 Eur, S. U. nebepasirodė. L. V. taip pat S. U. sumokėjo visÄ (net ir daugiau) sutartimi sulygtÄ sumÄ praÅ¡ant kaltinamajam. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad nukentėjusiųjų elgesys nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, tačiau Å¡io elgesio nėra pagrindo pripažinti iÅ¡imtinai nerÅ«pestingu, nes, kaip jau ne kartÄ minėta, remonto meistrų ieÅ¡kojimas ir su jais sutarčių sudarymas ir Å¡iai dienai yra paplitusi ir gyvenimiÅ¡ka situacija.

Nukentėjusiųjų apsisprendimÄ mokėti pinigus lėmė nuteistojo užtikrinimas, kad gali atlikti sutartus remonto darbus, kuriuos jis įsipareigojo įvykdyti sutartimis, kurias ir pats atsinešė pasiraÅ¡yti, taip sustiprindamas pasitikėjimÄ jo ketinimais. Pasiremiant pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija pritaria, pirmosios instancijos motyvams, kad nukentėjusiųjų pasitikėjimas kaltininku ir pinigų mokėjimas avansu buvo paremtas žodiniu ir raÅ¡ytiniu susitarimu, o S. U. juo piktnaudžiavo.

Kaip jau minėta, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentėjusieji galėjo suvokti, kad kaltininkas tik imituos remonto darbus, sudarydamas regimybę dėl sandorių vykdymo, tačiau iÅ¡ tikrųjų tokiu bÅ«du tik sieks gauti iÅ¡ jų kuo didesnę pinigų sumÄ .

47. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusieji gali apginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad nukentėjusieji galėtų bandyti ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, teismų praktikoje nepripažįstama aplinkybe, iškart tokius teisinius santykius paverčiančia civiliniais, o kaltininko veiksmus – ne nusikalstama veika. Net jei būna priimti tam tikri teismų sprendimai civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo, tai nereiškia, kad nukentėjusiesiems nebuvo pasunkinta galimybė ginti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-942/2017).

48. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. U. padarytos veikos atitinka BK 182 straipsnyje įtvirtinto sukčiavimo požymius. Todėl apylinkės teismo sprendimas paliekamas galioti. Dėl BK 300 straipsnio 49. Apylinkės teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. parodymus, 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį, bei paties kaltinamojo S. U. parodymus, jo prisipažinimÄ , kad neteisingai įrašė sutartyje savo pavardę ir asmens kodÄ , konstatavo, jog S. U. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ suklastojo 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį įraÅ¡ydamas joje melagingÄ informacijÄ apie save ir savo paraÅ¡u patvirtino tokios informacijos teisingumÄ . Ä®vertinęs S. U. veiksmus dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padarymÄ , apylinkės teismas sprendė, jog nėra pagrindo atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

50. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo atleisti S. U. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnyje mažareikÅ¡miÅ¡kumo. S. U. gynėjo nuomone, sutarties suklastojimas nebuvo labai pavojinga veika ir nesukėlė reikÅ¡mingų padarinių L. V.. Skunde pažymėta, jog L. V., sudarydamas sutartį, netikrino S. U. duomenų, taip pat neieÅ¡kojo apie jį informacijos internete nei nurodyta sutartyje, nei jokia kita pavarde, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i veika turėjo esminės reikÅ¡mės L.

V. sudarant sutartį. Apeliantas nesupranta ir teismo argumentacijos dėl kitų sutarčių su užsakovais sudarymo kaip sukčiavimo modelio, nes kitose sutartyse S. U. nurodė savo tikrÄ pavardę, o sutartis pasiraÅ¡yta L. V. iniciatyva, kÄ Å¡is ir parodė teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Gynėjo manymu sutarties suklastojimas nesukėlė reikÅ¡mingų padarinių L. V., nes, kaip matyti iÅ¡ tolimesnių L. V. veiksmų, jis žinojo S. U. duomenis ir galėjo savo teises ginti civilinio proceso tvarka.

Apygardos teismas su šiais gynėjo argumentais nesutinka.

51. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų konkretaus nusikaltimo veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – iÅ¡raiÅ¡kÄ . Taigi, ne tik žalos dydis ar pačios žalos padarymas, bet ir nusikaltimo dalykas, taip pat ir kaltininko kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai turi esminę reikÅ¡mę iÅ¡vadai apie nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ .

52. Sprendžiant dėl veikos, nurodytos BK 300 straipsnyje, požymių ir jos pavojingumo, atsakant į apelianto argumentus, kad suklastotas dokumentas nebuvo priežastimi žalai atsirasti, pažymėtina, jog sutartis yra Å¡alių valios objektyvi iÅ¡raiÅ¡kos forma. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). BK 300 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ .

Pagal teismų praktikÄ , jei dėl dokumente įraÅ¡ytų melagingų faktų gali kilti grėsmė fizinių ar juridinių asmenų interesams ar jie gali sukelti asmenims, institucijoms, valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius, net ir neatsiradus Å¡iems padariniams, toks dokumento suklastojimas laikytinas pavojinga ir paprastai baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 300 straipsnį užtraukiančia veika (Kasacinė nutartis Nr. 2K-306-895/2016). Byloje nustatyta, kad sutartyje buvo suklastoti duomenys tam, kad jei nukentėjusysis sugalvotų ieÅ¡koti duomenų pagal kaltininko sutartyje nurodytÄ pavardę internete, nukentėjusiajam nebÅ«tų pateikiama internete esanti neigiama informacija apie kaltinamÄ jį.

Taigi, S. U. sutartyje nurodydamas klaidingÄ pavardę, siekė, kad jį bÅ«tų sunku identifikuoti ir tai jam neužkirstų kelio vykdyti sukčiavimo. Be to, klaidingo asmens kodo nurodymas rodo, kad taip pat buvo siekiama apsunkinti nukentėjusiajam galimybę savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir nustatyta aplinkybė, kad į visas sutartis su nukentėjusiaisiais specialiai buvo neįraÅ¡omas ir nuteistojo adresas. Nukentėjusysis nurodė, jog netikrino sandorio metu S. U. tapatybės dokumentų, manydamas, jog jis ir yra sutartyje nurodytas asmuo, pastarasis nesitikėjo bÅ«ti esmingai apgautas.

Tuo tarpu nuteistasis klaidingus duomenis į sutartį įrašė siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų bei apsunkinti jo identifikavimÄ , suradimÄ , atsakomybės pareikalavimÄ , tokie nuteistojo veiksmai laikytini pavojingais, nes sutarties sudarymas buvo pagrindas tarpusavio teisėms ir pareigoms atsirasti, be kita ko reikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo avanso. Savo pareigas pagal sutartį nukentėjusysis vykdė, sumokėjo sutartyje sulygtÄ kainÄ . Tuo tarpu S. U. savo pareigų iÅ¡ esmės visiÅ¡kai neatliko ir pinigų negrÄ Å¾ino.

Vien tai, kad nuteistojo asmenybę nukentėjusysis identifikavo pagal telefono numerį internete, neleidžia daryti priešingos išvados ir nedaro S. U. veiksmų mažiau pavojingais.

53. Taip pat nepagrįstas gynėjo argumentas, kad tik sutartyje su L. V. buvo neteisingai nurodyta pavardė. Neteisingai pavardė nurodyta ir rankraÅ¡tiniuose įraÅ¡uose sutartyje su J. F. „U.“ (nurodant jį kaip vykdytojÄ ir paraÅ¡o rekvizituose), tÄ pačiÄ â€žU.“ pavardę kaltininkas nurodė ir elektroniniame paÅ¡te, kuriuo prieÅ¡ sutarties sudarymÄ bendravo su nukentėjusiuoju E. Č., kas taip pat suklaidino šį nukentėjusįjį ir dėl to jis su S. U. sudarė remonto darbų sutartį.

54. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo S. U. veikos pripažinti mažareikÅ¡me. Dėl kaltinimo vagyste 55. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. parodymus, įrankių pirkimo kvitus, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių įrodymų pakanka konstatuoti, kad S. U. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017-07-18, atlikdamas bÅ«sto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apdailos darbus, iÅ¡ Å¡io bÅ«sto pavogė L. V. priklausančius įrankius: perforatorių „Makita“, akumuliatorinį gręžtuvÄ â€žBosh“, kampinį Å¡lifuoklį „Makita“ ir tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ - L. V. priklausantį 320,99 eurų vertės turtÄ .

56. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog S. U. pavogė L. V. priklausančius įrankius. Pasak gynėjo, teismas, pripažindamas, kad L. V. parodymai dėl vieno iš įrankių paneigti įmonės, kurioje jis neva pirko šį įrankį, pateiktais duomenimis, teismas nevertino to, kad kitų L. V. pateikti įrankių įsigijimo dokumentai yra išblukę, neįskaitomi, todėl ir dėl šių įrankių egzistavimo kyla pagrįstų abejonių. Be to, gynėjo nuomone, net ir pripažinus, kad nurodomi kaip pagrobti įrankiai iš tiesų egzistavo, surinkti įrodymai nepatvirtina, kad juos pagrobė būtent S. U.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad įrankiai nerasti, nėra nei vieno liudytojo, kuris patvirtintų jog būtent S. U. pagrobė minėtus daiktus.

57. Priimdamas tokiÄ iÅ¡vadÄ apylinkės teismas rėmėsi nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. nuosekliais parodymais, kad tik vienas S. U. Å¡iuos įrankius galėjo paimti, nes turėjo raktus nuo bÅ«sto, žinojo signalizacijos kodÄ , į namÄ Ä¯silaužta nebuvo, įrankiai dingo vasarÄ , kai kiti meistrai nedirbo (J. dirbo iki S. U. atėjimo kovo mėnesį, o laiptininkai dirbo gegužės mėnesį, tačiau jiems signalizacijos kodas nebuvo duotas, nes tuo metu dirbo S. U.). L. V. taip pat parodė, kad staklės ir kiti įrankiai dingo liepos mėnesį, kai iÅ¡ darbo vietos pasiÅ¡alino S. U.. Kadangi liepos mėnesį daugiau dirbančiųjų be S. U. name nebuvo, įrankius galėjo paimti tik S. U.. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas paneigė S. U. argumentus, kad tuo metu, kai jis dirbo pas nukentėjusįjį, ten dirbo ir kiti asmenys. Su Å¡iomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija sutinka ir papildomai nebekartoja.

58. Apygardos teismas sutinka ir su apylinkės teismo argumentu, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais. Vien tai, kad L. V. nukentėjo nuo neteisėtų S. U. veiksmų, neįrodo, kad jis suinteresuotas apkalbėti S. U.. Be to, jo pareiškimas dėl įvykdyto sukčiavimo pasitvirtino. Gynėjo manymu, nukentėjusiojo parodymų nėra pagrindo pripažinti patikimais, nes iš kaltinimo buvo pašalintas staklių pagrobimas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog iš kaltinimo pašalintas pjaustymo staklių pagrobimas, kadangi byloje nepakako surinktų duomenų neabejotinai išvadai dėl staklių įsigijimo pagrįsti, tačiau tai savaime nedaro melagingais nukentėjusiojo parodymų, nes abejonės dėl staklių (ne)įsigijimo, esant priešingai nukentėjusiojo ir kaltinamojo versijai, liko taip ir nepašalintos (nei patvirtintos, nei paneigtos). Be to, nukentėjusiojo L. V. parodymus, kad jis kaltinime nurodytus įrankius turėjo, patvirtina jo pateikti čekiai, iš kurių matyti, jog gręžtuvas „Bosch“ buvo įsigytas už 131,11 Eur, perforatorius įsigytas už 124,89 Eur, o kampinis šlifuoklis už 64,99 Eur.

Prekės įsigytos 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesį (t. 1, b. l. 119-121). Priešingai nei nurodo gynėjas, čekiai dėl perforatoriaus, kampinio šlifuoklio yra pakankamai aiškiai įskaitomi: „šlifuokl kamp 9558 HNR (125 MM)“, įsigytas už 64,99 Eur 2006-10-01 (t. 1, b. l. 121); „perforatorius elektr HR2300“, įsigytas 2016-09-04 už 124,89 Eur (t. 1, b. l. 120). Čekis dėl gręžtuvo įskaitomas iš dalies: „gręžt akum <...> 14.4 V-LI 2x2,0 AH“, įsigytas už 131,11 Eur 2016-10-15 (t. 1, b. l. 119).

59. Pasiremdama pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog byloje surinktų įrodymų pakanka neabejotinai iÅ¡vadai, kad įrankius (perforatorių „Makita“, akumuliatorinį gręžtuvÄ â€žBosh“, kampinį Å¡lifuoklį „Makita“) pagrobė S. U.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo S. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė