2022-03-30 Nr. CB-2831-2-68-3-29652-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1731

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29652-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. kovo 25 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei dėl neišmokėto priedo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai nusprendė, jog darbdavės ir jungtinės profesinių sąjungų atstovybės 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta kolektyvinė sutartis galioja, nors kolektyvinės derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties su profesine sąjunga, kuriai priklauso ieškovė, buvo pasibaigusios, nesudarant naujos kolektyvinės sutarties, o su kita profesine sąjunga 2021 m. gegužės 10 d. sudaryta nauja kolektyvinė sutartis. Tokiu būdu teismai neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 196 straipsnio 2 dalyje, 188 straipsnio 9 dalyje bei 14 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl kolektyvinių derybų baigties bei terminų skaičiavimo. Pagal DK 196 straipsnio 2 dalį kolektyvinė sutartis galioja ne ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje nustatyta kitaip. Kolektyvinėje sutartyje jos galiojimas buvo apibrėžtas mėnesiais su galimybe sutartą mėnesių skaičių pratęsti jos galiojimą, tačiau kartu buvo nustatytas ir terminas, apibrėžtas aplinkybe – iki kol bus suderėta nauja sutartis. Vis dėlto šalys gali dėl naujos sutarties ir nesusitarti, o kolektyvines derybas, kaip nustatyta DK 188 straipsnio 9 dalyje, gali baigti ir nesutarimų protokolu arba pasitraukimu iš kolektyvinių derybų. Taip pat teismai nesivadovavo darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimo principais (DK 6 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis ir 161 straipsnio 2 dalis), neatsižvelgė, kad kolektyvinės sutarties šalys turi turėti savarankiškumą priimant įsipareigojimus, įskaitant ir teisę naujos kolektyvinės sutarties išvis nesudaryti. Teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos dėl kolektyvinių sutarčių galiojimo ir bendrųjų sutarčių aiškinimo principų. Be to, atsakovės teigimu, neatsižvelgdami į tai, kad į ginčą įtrauktos ne visos šalys, t. y. kolektyvinę sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos, teismai pažeidė CPK 14 straipsnio 3 dalies, 45 straipsnio 1 dalies, 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, atsakovės prašymas dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo nesprendžiamas.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ (j. a. k. 302683277) 23 (dvidešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 22 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, mokėjimo nurodymas Nr. 1590943.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė