2017-11-28 Nr. AB-22063-3-62-3-01653-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-976-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01653-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–6), kurį pareiškėja vėliau tikslino ir pildė (toliau visi vadinami – skundu) (b. l. 33–34, 40–41, 44–47, 74, 82–87, 120–121, 135–140, 157–158).

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A1-919 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) (b. l. 162–166). Teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą: 1) patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 9 d. prašymą; 2) grąžinti pareiškėją į Sąrašą, nurodant, kelinta šiame Sąraše turi būti pareiškėja šiuo metu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Sąrašą yra perteklinis, nes, panaikinus pareiškėjos ginčijamą Įsakymą, bus atkurta iki šio Įsakymo priėmimo buvusi teisinė padėtis, t. y. pareiškėja toliau bus laikoma įrašyta į šį Sąrašą.

Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti atsakovą nustatyti, kelinta pareiškėja būtų Sąraše, teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai tokio reikalavimo nagrinėjimas yra nepriskirtinas, nes šiuo reikalavimu yra siekiama ne pažeistų teisių apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti atsakovą patenkinti jos 2017 m. sausio 9 d. prašymą (dėl socialinio būsto nuomos ne eilės tvarka), teismas nurodė, kad neatnaujina skundo padavimo termino ir atsisako priimti šį skundo reikalavimą. Teismas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta jos teisė ginčyti Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 53-5-175 „Dėl socialinio būsto nuomos ne eilės tvarka“ (toliau – 2017 m. vasario 7 d. sprendimas), kuriuo buvo atsakyta į minėtą pareiškėjos prašymą, tačiau pareiškėja šio sprendimo teisme neginčija.

II. Pareiškėja V. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos reikalavimus (b. l. 170–171).

Pareiškėja nurodo, kad teismui yra išaiškinusi ir pateikusi rašytinius įrodymus dėl pareiškėjos teisių pagrįstumo, todėl Kauno apygardos administracinis teismas turėjo atnaujinti terminą skundui paduoti ir visus pareiškėjos reikalavimus tenkinti. Pareiškėja paaiškina, kad viename iš savo pareiškimų (pateiktame teismui 2017 m. rugsėjo 21 d.) buvo nurodžiusi, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios ir pateisinamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos V. M. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Kauno apygardos administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjos reiškiamų reikalavimų pobūdį, nustatė, kad ne visi pareiškėjos skundo reikalavimai gali būti nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja su tokia teismo išvada nesutinka.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Sąrašą, nurodant pareiškėjai jos vietą minėtame Sąraše

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469-261/2007). Todėl, spręsdamas teismui reiškiamo reikalavimo priėmimo klausimą, teismas turi išsamiai įvertinti reikalavimo turinį, atsižvelgiant į tai, ko konkrečiai siekiama tokiu reikalavimu ir kokios pasekmės atsirastų tuo atveju, jeigu teismas patenkintų tokį reikalavimą (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-392/2010).

Kaip minėta, teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos reikalavimą dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Sąrašo, panaikinimo.

Pagal ABTĮ 94 straipsnį, skundžiamo teisės akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos teisės ar teisėti interesai. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad, pareiškėjos skundo tenkinimo atveju (teismui panaikinus Įsakymą), pareiškėja bus laikoma neišbraukta iš Sąrašo. Atitinkamai, teismas, priėmęs nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėją įtraukti į Sąrašą, pareiškėjos teisių labiau apginti negalėtų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti šį pareiškėjos reikalavimą.

Dėl pareiškėjos siekio, kad atsakovas nustatytų pareiškėjos vietą Sąraše, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama tik tam tikrų aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Jei teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priimtų jai palankų sprendimą ir panaikintų skundžiamą Įsakymą, pareiškėjai išliktų galimybė kreiptis į Administraciją, prašant informacijos apie jos užimamą vietą minėtame Sąraše. Tuo atveju, jei Administracija prašomos informacijos nesuteiktų, pareiškėja turėtų teisę kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo, t. y. dėl Administracijos įpareigojimo minėtus veiksmus atlikti.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą patenkinti jos 2017 m. sausio 9 d. prašymą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Administracija į pareiškėjos 2017 m. sausio 9 d. prašymą atsakė 2017 m. vasario 7 d. sprendimu (b. l. 19–20). Atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Taigi pareiškėja teisme galėtų reikšti reikalavimą dėl Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus (patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 9 d. prašymą), kartu prašydama teismo panaikinti Administracijos atsisakymą pareiškėjos prašomus veiksmus atlikti (2017 m. vasario 7 d. sprendimą).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjos pateiktų skundų turiniu, konstatuoja, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, aiškiai nurodė, jog prašo teismo atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą (b. l. 4, antra pusė). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai nustatė, kad pareiškėja neginčija 2017 m. vasario 7 d. sprendimo, tačiau teisėtai ir pagrįstai nagrinėjo klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, teismas pareiškėjo prašymu skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja nenurodė priežasčių, kodėl praleido terminą apskųsti 2017 m. vasario 7 d. sprendimą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja buvo nepakankamai rūpestinga, todėl praleistą terminą atsisakė atnaujinti.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. pareiškime teismui buvo nurodžiusi, jog termino praleidimo priežastys yra svarbios ir pateisinamos.

Minėtame pareiškime pareiškėja teismui nurodė, kad jos turtinė padėtis yra labai bloga (2016 metais 9 mėnesius pareiškėja negavo pašalpų) (b. l. 120–121). Taip pat nurodė, kad pareiškėja privalėjo rūpintis savo mažamete dukra, kuri lanko darželį. Pareiškėja paaiškino, kad turėjo ruošti procesinius dokumentus dėl išlaikymo dukrai priteisimo, taip pat turėjo gaišti laiką ir kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo. Pareiškėja nurodė, kad dėl šių priežasčių fiziškai ir morališkai negalėjo laiku apskųsti atsakovo sprendimų.

Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai konstatavo, kad pareiškėja nenurodė termino praleidimo priežasčių. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbumo. Be to, teismas neteisėtai ir nepagrįstai nesprendė pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą priėmimo nagrinėti klausimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjos atskirąjį skundą tenkina iš dalies, t. y. panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo nutarta neatnaujinti skundo padavimo termino ir atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti Administraciją patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 9 d. prašymą dėl socialinio būsto skyrimo (nutarties rezoliucinės dalies 3 punktas) ir šioje dalyje, taip pat ir dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą, pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 punktą panaikinti, šioje dalyje pareiškėjos skundo priėmimo klausimą taip pat ir dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 53-5-175 „Dėl socialinio būsto nuomos ne eilės tvarka“ perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė