371ffe21-c657-4dc0-887d-84fd9b8febca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4270-596/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03233-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ atsakovams LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. Č. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 15 000 Lt (4 344,30 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K. Atvykus jam buvo išduotas senas čiužinys, pagalvė, antklodė, 2 aliuminės lėkštės ir geležinis puodukas be rankenėlės, nebuvo išduotas patalynės komplektas, muilas, tualetinis popierius, rankšluostis, dantų pasta ir šepetėlis.

PareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į Å¡eÅ¡iavietę karantino kamerÄ , kurioje buvo labai mažai vietos, antisanitarinės sÄ lygos. Karantino kameroje iÅ¡buvo 24 valandas, po to buvo perkeltas į 143 kamerÄ , kurioje buvo antisanitarinės sÄ lygos, nebuvo staliukų, todėl nebuvo kur pasidėti maisto, kamerose buvo didelė drėgmė, sienos pajuodusios nuo pelėsio. Kitose kamerose, kuriose buvo laikomas, sÄ lygos taip pat buvo antisanitarinės, vienam asmeniui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas – 3,6 m2.

Dalį kameros užima lovos, sanitarinis mazgas, todėl plotas dar labiau sumažėja. Kamerose nuolat trÅ«kdavo oro, ventiliacija bloga, didelė drėgmė, nebuvo įmanoma fiziÅ¡kai pailsėti. Higienos priemones iÅ¡duodavo 2 asmenims, duÅ¡ai neveikdavo arba vanduo tekėdavo labai lėtai, tokiomis sÄ lygomis buvo laikomas apie 60 dienų. Apie pusę metų tokiomis pat sÄ lygomis buvo laikomas ir kameroje Nr. 254. Kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis perpildytose kamerose patyrė didelių nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , taip pat tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai, pablogėjo sveikata.

Mano, kad už kiekvienÄ minėtomis sÄ lygomis kalinamÄ dienÄ jam turi bÅ«ti priteisiama po 100 Lt neturtinės žalos, už visÄ laikotarpį - 15 000 Lt. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei E. Ž. Teisių Teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose (b. l. 1-8).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais.Pateiktame atsiliepime atsakovės su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. birželio mėn., o skundÄ teismui pateikė 2014-06-23, todėl praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas Civilinio kodekso 6.245-6.255 bei 6.271 straipsnių prasme, jo kalinimo sÄ lygos buvo kaip ir kitų įstaigoje laikomų asmenų, jos nebuvo iÅ¡skirtinai pablogintos.

Taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954. Tačiau Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Visose kamerose yra langai, kurie vėdinami natÅ«raliu bÅ«du. Kamerose taip pat yra sanitariniai mazgai, praustuvai, kameros aprÅ«pintos tvarkymo inventoriumi, kameras eilės tvarka tvarko patys suimtieji. Pažymėjo, kad duomenų apie Visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus (kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas per ginčo laikotarpį), nėra, kadangi tokie patikrinimai tuo metu nebuvo atliekami. Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodytai žalai.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (b. l. 20-22).Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.Skundas atmetamas.PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas per laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. gegužės 16 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, o 2008-05-16 iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ (b. l. 17).

PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ priteisti jam neturtinę žalÄ grindžia netinkamomis jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kameroje, taip pat buvo kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis, kamerose trÅ«ko oro, buvo drėgna, dėl to praÅ¡o priteisti 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Minėta, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. Atsakovė pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senatį.

CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o CK 1.127 str. 1 d. - ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda ta kiekvienÄ dienÄ .

CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. gegužės 16 d. (b. l. 17), vėliau iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ . Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kai ginčo Å¡alis ieÅ¡kinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatÄ , kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2014-06-23 (žyma ant voko), pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. 16 d. negali bÅ«ti tenkinamas.

Pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į pareiÅ¡kėjo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ pusiausvyros.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino nepraÅ¡o.             Byloje nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo Å¡alis reikalauja ieÅ¡kinio senatį taikyti, teismas gali skundÄ atmesti, motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstyti argumentų dėl pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebÅ«tina, pakanka teismo sprendimÄ motyvuoti ieÅ¡kinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                 Jolita Rasiukevičienė