371de3de-d032-4519-aa3f-dfd5b99fd4fd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-23400-820/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17422-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5.; (S) 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Å inkÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , atstovei K. A., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei V.

S., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ atstovui D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretysis Å¡ios bylos asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“. Teismas nustatė: I. IeÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindo santrauka 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykas): 1.1.

Priteisti iš atsakovo 221,83 EUR žalos atlyginimo. 1.2. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. 1.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, jog 2018 m. kovo 12 d. Vilniuje, Filaretų g. 87A automobiliui SUBARU Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – automobilis), įvažiavus į duobę, buvusiÄ kelio važiuojamojoje dalyje, buvo apgadintas automobilis (toliau tekste – ginčo įvykis). Vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Atsakovas netinkamai vykdė kelių priežiÅ«rÄ , kelyje buvo atsivėrusi gili vandens apsemta duobė, todėl nepastebėjęs kliÅ«ties vairuotojas sugadino automobilį ir atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos.

3. Žalos dydis nustatytas automobilio atstovo bendrovės ir yra 221,83 EUR. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo vairuotojui draudimo iÅ¡mokÄ , todėl dabar turi regreso teises į atsakovÄ .

4. Atsakovas atsakingas už ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, nes jis yra atsakinga už Vilniaus mieste esančių kelių priežiÅ«rÄ . II. Atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimų santrauka 5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nurodė, jog savivaldybė kelių priežiÅ«rÄ sutartimi ir papildomu susitarimu yra perdavusi valdyti ir prižiÅ«rėti trečiajam asmeniui UAB „GRINDA“, todėl pastaroji, kaip valdytojas, privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims.

6. Taip pat atsakovas nurodo, jog pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti tikslios įvykio vietos. Dėl nustatytos žalos dydžio atsakovas nesutinka, kadangi nėra pateikta duomenų, jog atlikti darbai, už kuriuos iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, yra susiję su ginčo įvykiu. Todėl nėra aiÅ¡ku ar žala yra susijusi su nurodytu įvykiu, kokia tiksliai buvo patirta žala dėl transporto priemonių apgadinimo, ar apgadintos transporto priemonės apžiÅ«rÄ atliko atestuotas vertintojas. Todėl laiko, jog ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio.

7. Vairuotojas automobilį vairavo neapdairiai ir neatsargiai, todėl dėl jo paties kaltės atsirado žala, kuri turi būti mažinama priklausomai nuo vairuotojo neatsargumo ir kaltės dydžio.

8. Tretysis asmuo UAB „GRINDA“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Tretysis asmuo nurodė, jog jis nėra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , kadangi jis, kitaip nei nurodo atsakovas, nėra savivaldybei priklausančio turto valdytoju.

10. Trečiojo asmens nuomone vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas privalo įsitikinti, kad kelyje nėra kliūčių, todėl trečiojo asmens nuomone ieškovas neturi teisės reikalauti atsakomybės ir atsakovo ar kito asmens.

11. IeÅ¡kovas neįrodė, jog yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kilusios žalos ir trečiojo asmens UAB „GRINDA“ veiksmų. Teismas konstatuoja : III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 12. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

13. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

14. Ginčo autoįvykis įvyko 2018 m. kovo 12 d. Šio autoįvykio metu buvo sugadintas ginčo automobilis SUBARU Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 20 - 30).

15. IÅ¡ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiųjų patrulių 2018 m. kovo 12 d. tarnybinių praneÅ¡imų (e. b. l. 21, 24) matyti, jog ginčo automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į nepažymėtÄ vandeniu užlietÄ duobę Filaretų g. 87A, Vilniuje, buvusiÄ važiuojamojoje dalyje. Policijos pareigÅ«nai vairuotojo kaltės nenustatė pažymėdami, jog vairuotojas negalėjo numatyti, kad kelyje bus nepažymėta kliÅ«tis.

IÅ¡ vairuotojo paaiÅ¡kinimų matyti, jog jam važiuojant Vilniuje, Filaretų gatve ties 87A namu, jis įvažiavo į vandeniu apsemtÄ duobę ir apgadino automobilį (e. b. l. 23). KliÅ«tį vairuotojas pastebėjo kai įvažiavo į duobę, kadangi ji buvo nepažymėta, tÄ vakarÄ lijo, buvo sutemos. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog vairuotojas, važiuodamas Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, negalėjo ir nepastebėjo ant kelio buvusios kliÅ«ties – vandeniu apsemtos duobės.

16. IeÅ¡kovas atliko apgadinto automobilio apžiÅ«rÄ ir nustatė sugadintas detales (e. b. l. 19). IÅ¡ automobilio remontÄ atlikusių bendrovių sÄ skaitų ir skaičiavimų matyti automobilio sužalojimai ir reikalingo remonto sÄ mata (e. b. l. 8, 17). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsikirtinėja, jog negalėjo nustatyti žalos dydžio, nes jiems nebuvo praneÅ¡ta apie įvykį ir jų atstovas nedalyvavo apžiÅ«rint apgadintÄ transporto priemonę. Pažymėtina, jog atsakovas neįrodinėja, kurie konkrečiai sužalojimai nebuvo padaryti per ginčo įvykį, neprašė skirti ekspertizės nustatyti žalos dydį, todėl jo teiginiai, jog ne visi sužalojimai padaryti per ginčo įvykį atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

17. Ieškovo klientas 2008 metų gamybos automobilį buvo apdraudęs Automobilių savanoriškuoju draudimu (e. b. l. 3).

18. IeÅ¡kovas už remontÄ po ginčo įvykio sumokėjo nukentėjusiajam asmeniui 211,83 EUR (e. b. l. 18). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti kitokį žalos dydį, kadangi atsakovas nepateikia jokių alternatyvių žalos nustatymo apskaičiavimo bÅ«dų, neprašė skirti ekspertizės padarytiems sužalojimams ir jų atkÅ«rimui nustatyti, todėl laikytina, jog patirta žala dėl apgadinto automobilio yra tokia, kokiÄ nustatė ieÅ¡kovas, remdamasis remontÄ atlikusių įmonių pateiktomis sÄ skaitomis bei sudaryta sutartimi su draudėju.

19. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2011 m. gruodžio 29 d. buvo pasiraÅ¡yta Darbų atlikimo Sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau tekste – Sutartis; e. b. l. 50 - 67), kuria tretysis asmuo įsipareigojo pagal atsakovo užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus. Atsakovas ir tretysis asmuo 2012 m. gegužės 07 d. pasirašė SusitarimÄ Nr. A72-524(3.1.36-UK) Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo (toliau tekste – Susitarimas). Å iuo Susitarimu Å¡alys sutarė, kad UAB „GRINDA“ nuolat atliks gatvių dangos stebėsenÄ , nedelsiant Å¡alins trÅ«kumus bei, kad UAB „GRINDA“ yra laikomas valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių dangos priežiÅ«ros.

20. Atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ , pasak atsakovo, turi tretysis asmuo UAB „GRINDA“, kuri 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) su vėlesniais pakeitimais pagrindu buvo Filaretų g. 87A, Vilniuje, valdytoja ir prisiėmė atsakomybę už jÄ . Tačiau su tokiu atsakovo vertinimu nesutiktina.

21. Teismas, nagrinėdamas šį ginÄÄ remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuluota civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, bei naujausia Vilniaus apygardos teismo praktika suformuluota civilinėse bylose Nr. e2A-2653-653/2016, e2A-197-653/2017, e2A-1045-275/2017, Nr. e2A-844-392/2018 ir Nr. e2A-675-262/2018. Visose minėtose Vilniaus apygardos teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas ir pasisakoma dėl Sutarties ir Susitarimo įtakos gatvių valdymo teisės perdavimui iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB „GRINDA“ ir, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, jog pagal SusitarimÄ ir Sutartį atsakovui UAB „GRINDA“ gatvių valdymo teisės neperėjo. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. ŽalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trÅ«kumo padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui.

Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).

23. Gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri Sutartimi pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „GRINDA“ atlikti gatvės dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija bÅ«tų teikusi atsakovei UAB „GRINDA“ nurodymus dėl Vilniuje esančios ginčo įvykio gatvėje esančios duobės. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „GRINDA“ savarankiÅ¡kai valdyti, prieÅ¡ingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymÄ , bÅ«tent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus.

Todėl Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „GRINDA“ nėra Juodojo kelio valdytoja ir dėl Å¡ios gatvės konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Ta aplinkybė, kad Sutarties nuostatas Å¡alys 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu papildė Sutartį 4.2.10 punktu, nereiÅ¡kia, kad savivaldybė perdavė sutartyje apibrėžtas gatves valdyti rangovei UAB „GRINDA“, nes naujas 4.2.10 punktas aiÅ¡kintinas sistemiÅ¡kai su Sutarties sÄ lygomis, todėl atsakovė UAB „GRINDA“ pagal nurodytÄ punktÄ Ä¯sipareigojo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, tik jei Å¡ie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus.

Be to, pažymėtina, jog Susitarimo 4.2.10 punktas formuluojamas taip: „privalo atlyginti „Užsakovui“ ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ â€œ, „tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos <...> patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ „Užsakovo“ (pastaba – Užsakovas Susitarime įvardijama Vilniaus miesto savivaldybė), „Užsakovas“ savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus „Rangovui“ (pastaba – Susitarime Rangovu įvardijama UAB „GRINDA“) už pagal Å¡iÄ â€žSutartį“ atliktus „Darbus“ suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad „Rangovas“ <...> sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams“.

Minėtos Sutarties ir Susitarimo nuostatos leidžia teigti, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atlyginusi žalÄ tretiesiems asmenims, turi teisę nukreipti reikalavimus į atsakovę UAB „GRINDA“, t. y. Susitarimo nuostata suformuluota ne kaip vienareikÅ¡mė valdytojo atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, bet kaip galima alternatyvi UAB „GRINDA“ atsakomybė trečiajam asmeniui tiesiogiai arba savivaldybei, jei savivaldybė atsakytų prieÅ¡ tretyjį asmenį pagal teismo sprendimÄ bet kuriuo pagrindu, įskaitant ir nustatytÄ CK 6.266 straipsnyje.

Taigi byloje nėra duomenų, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė būtų perleidusi valdymo teises į ginčo gatvę trečiajam asmeniui UAB „GRINDA“.

24. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad už žalÄ , kilusiÄ dėl gatvės konstrukcinių trÅ«kumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė.

25. CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiÅ¡kiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimÄ dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. TÄ ne kartÄ kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sÄ lygos, o trys:

1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trÅ«kumų, nulėmusių žalos atsiradimÄ , valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys. Å iuo teisiniu pagrindu reiÅ¡kiant reikalavimÄ kaltė yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

26. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, Å¡alinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Å ių pagrindų byloje nenustatyta.

27. Byloje nustatyta, kad Filaretų gatvės savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala atsirado automobiliui įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusiÄ vandens apsemtÄ duobę. Kliuvinys, buvęs ant kelio, nebuvo paženklintas jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Atsižvelgiant į tai, ginčo gatvės, kuri turėjo trÅ«kumų, nulėmusių žalos atsiradimÄ , savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.

28. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį bÅ«tina nustatyti ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trÅ«kumų, nulėmusių žalos atsiradimÄ , valdymo faktÄ , bet ir žalos asmeniui padarymÄ bei įstatyme nurodyto objekto trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį.

29. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ . Aplinkybę, kad dėl automobilio, apgadinimo padaryta 211,83 EUR žala, patvirtina aukščiau Å¡iame sprendime minėti įrodymai. IeÅ¡kovas yra iÅ¡mokėję nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ .

30. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė ginčijo transporto priemonės sugadinimus.

31. Minėta, jog pagal policijos duomenis, nukentėjusio asmens ginčo automobilio sugadinimai atsirado vairuotojui įvažiavus į vandens užlietÄ duobę, buvusio ginčo gatvėje. Vairuotojo kaltės dėl kilusios žalos byloje nenustatyta. Policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , patvirtino, jog vairuotojas važiavo nepažeisdamas kelių eismo taisyklių ir nenustatė jo galimybės iÅ¡vengti žalos atsiradimo. Pažymėtina, ginčo įvykio metu lijo, duobė buvo apsemta vandens, buvo sutemos, duobė buvo važiuojamojoje dalyje todėl laikytina, jog ginčo įvykio vairuotojas neturėjo jokių galimybių iÅ¡vengti žalos atsiradimo arba jÄ sumažinti.

Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo pateiktus įrodymus, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Įrodymų, kad sugadinimai galėjo atsirasti kitoje vietoje ar buvo padaryti ne ginčo įvykio metu, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi automobiliui sugadinimai buvo padaryti ginčo įvykio metu.

32. Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis faktiÅ¡kai atlikus remonto darbus, remontÄ atlikusioms bendrovėms pateikus sÄ skaitÄ . Duomenų, kad draudikas ar remontÄ atlikusi bendrovė netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamÄ jį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita Å¡alis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų arba kad pateikta sÄ skaita už atliktus remonto darbus neatitinka tikrovės (CPK 178 straipsnis).

33. Taigi yra nustatytos visos trys sÄ lygos, bÅ«tinos atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsirasti, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 221,83 EUR žalos atlyginimo.

34. IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

35. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. IeÅ¡kovas sumokėjo 15 EUR žyminio mokesčio (e. b. l. 9). IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteistinos Å¡ios ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis).

37. Teismas patyrė 3,43 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

38. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais, nusprendžia: patenkinti ieÅ¡kinį. Priteisti ieÅ¡kovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ (į. k. 302677744) iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 221,83 EUR (du Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 83 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos 221,83 EUR (dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno euro ir 83 euro centų) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 3,43 EUR (tris eurus ir 43 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, kvito originalÄ bÅ«tina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vaidas Pajeda