2022-12-21 Nr. AB-31090-3-61-3-04135-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-100-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04135-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos 60.3.8;60.3.10;60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys – S. P. ir A. Š., dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VTD) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 11 d. protokolu Nr. 27L-2419 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojų A. Š. ir S. P. konkurse į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ŽŪM) Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45115) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 3P-395 „Dėl A. Š. paskyrimo į pareigas“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2020 m. lapkričio 11 d. dalyvavo viešame konkurse į ŽŪM Skyriaus vedėjo pareigas. Apie konkurso rezultatus buvo informuotas 2020 m. lapkričio 12 d. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 16 d., kilus abejonėms dėl jam pateiktų vertinimo rezultatų, kreipėsi į VTD, prašydamas pateikti Komisijos posėdžio Protokolą ir posėdžio garso bei vaizdo įrašą, tačiau VTD 2020 m. lapkričio 20 d. jam pateikė tik Komisijos posėdžio Protokolo išrašą. Visas posėdžio Protokolas su priedais buvo išreikalautas teismo.

3. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 48 punktu dėl galimybės stebėti balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą, o, nesant tokios galimybės, teisę iš VTD gauti protokolo išrašą, VTD direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtino Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo VTD tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 23 punktu ir teigė, kad VTD, pažeisdamas Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatas, pareiškėjui pateikė tik skundžiamo Protokolo išrašą.

4. VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 27VK-2045 „Dėl konkurso į Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas komisijos sudarymo (skelbimo Nr. 45115)“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymas) viešai nepaskelbtas, todėl jis yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta ir neteisėta, tuo pagrindu yra neteisėtas ir naikintinas Komisijos Protokolu priimtas Sprendimas bei jo pagrindu priimtas išvestinis žemės ūkio ministro Įsakymas.

5. VTD paskirtas Komisijos pirmininkas A. K. (Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyresnysis patarėjas) pagal savo einamų pareigų aprašymą neturėjo teisės vertinti pretendentų. Analogiškai tokios teisės neturėjo ir minėto skyriaus vyriausioji specialistė Komisijos narė – sekretorė I. A. bei ŽŪM Komisijos narys A. S. (Teisės ir personalo skyriaus vedėjas). Konkurso metu pareiškėjas pareiškė nušalinimą Komisijos nariui A. S., tačiau šis faktas buvo nuslėptas ir nefiksuotas. Esant šioms aplinkybėms Komisijos Protokole buvo surašyti ne tik neteisingi duomenys, tačiau jis buvo dar ir suklastotas. VTD Komisijos Protokolu priimto Sprendimo nemotyvavo, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, o taip pat nenurodė ir jo apskundimo tvarkos. Komisijos pirmininkas A. K. nurodė, kad pats pareiškėjas turi žinoti. Todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir neaiškus bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio.

6. Pareiškėjas nebuvo informuotas, ar kiti pretendentai atitiko jiems keliamus reikalavimus dalyvauti konkurse, kokie buvo jų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta. Pretenduojant į Skyriaus vedėjo pareigas buvo reikalaujama ne mažesnės kaip 5 metų patirties žemės ūkio srityje. Pareiškėjas vertino, jog pretendentas D. V. neatitiko šio reikalavimo, taip pat nėra žinoma, ar kiti pretendentai atitiko reikalavimus ir galėjo dalyvauti konkurse. Prieš pat vertinimą, pareiškėjas žodžiu buvo informuotas, kad bus taikomas tik vienas pokalbis žodžiu, taip kaip ir pažymėta Protokolo išraše. Visgi konkurso metu pareiškėjui ir kitiems pretendentams buvo taikytas dar ir žodinės praktinės užduoties metodas, kuris buvo visiškai nesusijęs su pareigybės aprašymo funkcijomis. Komisija reikalavo nurodyti du didžiausius pareiškėjo veiklos pasiekimus, prisiminti vieną konkrečią situaciją iš ankstesnės veiklos ar darbo, kai pareiškėjui teko koordinuoti sudėtingą veiklą, tačiau pareiškėjui nebuvo aišku, kaip Komisija vertino situacijos sudėtingumą. Taip pat kokių veiksmų ėmėsi ir kokie rezultatai buvo pasiekti, be to, hipotetiškai paprašė įsivaizduoti esant Skyriaus vedėjo pareigose ir paaiškinti, kokių veiksmų imtųsi, jei Skyrius atsilieka nuo patvirtinto plano vykdymo. Pareiškėjas teigė, jog kiekvieno iš pretendento pasiekimai bei sugalvotos situacijos buvo skirtingos, dėl ko ir rezultatai buvo skirtingi, todėl tokio pobūdžio konkursams tiek numatytos, tiek nenumatytos užduotys turėtų būti vienodos. Konkurso metu pakeitus jo sąlygas, buvo iš esmės pažeisti reikalavimai dėl nenaudotinų vertinimo kriterijų ir metodų. Apie pasikeitusią konkurso tvarką pareiškėjui nebuvo iš anksto žinoma, todėl buvo pažeisti Aprašo imperatyvūs reikalavimai bei skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.

7. Pareiškėjas tvirtino, kad visų pretendentų buvo paprašyta nurodyti situaciją iš ankstesnės veiklos ar darbo, tačiau ne pagal pareigybės aprašymą. Kiekvieno iš Komisijos nario supratimas yra skirtingas, todėl tai, tikėtina, lėmė neadekvačius, neskaidrius, šališkus, nepagrįstus bei nenuspėjamus vertinimus, kas ypatingai matėsi Komisijos nario A. S. netolygiame vertinime, lyginant su kitų Komisijos narių vertinimu, nors pareiškėjas pačių vertinimo balų neginčija. Pareiškėjas teigė, jog į nenumatytas žodines praktines užduotis jis pateikė teisingus atsakymus, prilygstančius 10 balų, tačiau pateikti atsakymai visiškai nekoreliuoja su Komisijos narių parašytais balais, o tai lėmė nevienodą požiūrį į konkurso dalyvius.

8. Aprašas nusišalinimo išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl taikoma VAĮ 24 straipsnio 4 dalis. Pareiškėjas konkurso metu buvo pareiškęs nušalinimą Komisijos nariui A. S., kadangi vienas iš konkurso dalyvių buvo jo pažįstamas, tačiau A. S. pareiškė, kad jam nusišalinti nėra pagrindo. Taip buvo pažeistas VAĮ reglamentuotas pareikšto nušalinimo išsprendimo teisinis reguliavimas.

9. Pareiškėjas laikėsi nuomonės, jog konkurso metu nurodė ir kitų aukštesnių kompetencijų, kurių neturi kiti pretendentai, reikalingų Skyriaus vedėjo pareigybei užimti. Pareiškėjas turi 13 metų vadovavimo patirtį, pabaigtus doktorantūros mokslus, 5 metų mokslinio pedagoginio darbo patirtį administracinės teisės srityje, administracinių ginčų nagrinėjimo patirtį bei daugiau kaip 5 metų patirtį žemės ūkio srityje. Dėl asmeninių savybių pareiškėjas galėtų būti pavyzdys pavaldiniams. Komisijos pirmininkas A. K. patvirtino, kad į klausimą dėl pareigybės aprašyme nurodytos specializacijos pareiškėjas atsakė teisingai. Pareiškėjas į Komisijos narės I. A. žodinę praktinę užduotį, kuri buvo nesusijusi su Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, atsakė daugiau negu teisingai. Pareiškėjas, atsakydamas į minėtą klausimą, išdėstė teorinius problemų sprendimo būdus pagal norvegų mokslininką L. R. F., ko nepasakė kiti pretendentai, nurodė, kaip pagal minėtus būdus, pats elgtųsi. Pareiškėjas nuosekliai išdėstė, kokių veiksmų ėmėsi ir kokių rezultatų pasiekė, atsakydamas į A. K. užduotį. Į klausimus dėl traktoriaus laikino ženklo 2 savaičių galiojimo ir lengvatų, tiekiant elektros energiją ūkininkams, žemės ūkio veiklos subjektams ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms pagal Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atsakė visiškai teisingai. Pareiškėjas teigė, kad Komisija turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, tai atsispindi Komisijos narių vertinimo baluose, o ypatingai Komisijos nario A. S. net per puse žemesniuose baluose, tai panašu į kerštą. Abu konkursą laimėję pretendentai, t. y. A. Š. ir S. P. dirba ŽŪM valdymo srities įstaigose, todėl, tikėtina, Komisijos narys A. S., turėjo išankstinį nusistatymą dėl jau numatytų kolegų ir bendradarbių laimėjimo. Pareiškėjas vertino, kad Komisija taip pat diskriminavo pareiškėją ir dėl jo amžiaus.

10. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad byloje nėra A. S. pareigybės aprašymo, o žodinis pavedimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tretieji suinteresuoti asmenys neatitinka teisės aktų reikalavimų užimti konkurso pareigybei – A. Š. trūksta pusės metų darbo patirties ir neturi patirties žemės ūkio srityje, S. P. darbas ŽŪM nėra patirtis žemės ūkio srityje. Pareiškėjas akcentavo, kad pretendentams buvo užduoti nevienodi klausimai, ši byla skiriasi nuo visų kitų, nes buvo pareikštas nušalinimas A. S. pokalbio pradžioje, kai sužinojo, kad konkurse dalyvauja A. S. pažįstamas. Pareiškėjas akcentavo, kad nebuvo vertinimo plano, o tai Vilniaus apygardos administracinio teismo kitoje byloje jau pripažinta pažeidimu. Vertinimo gairių nebuvimas, anot pareiškėjo, yra esminis pažeidimas. A. S. maži balai lėmė, kad pareiškėjas nelaimėjo. A. S. šališkumą patvirtina tai, kad jo vertinimas labai skiriasi nuo kitų ir tai, kad A. Š. neatsakė į klausimą, o buvo įvertinta vis tiek labai gerai.

11. Atsakovas VTD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir nurodė, kad Įsakymas yra skirtas tik šiam konkrečiam konkursui ir apibrėžtam asmenų ratui, t. y. tik Komisijos nariams ir pretendentams, o pareiškėjo nurodoma teismų praktika susijusi su norminių teisės aktų skelbimu. VTD valstybės tarnautojų A. K. ir I. A. pareigybių aprašymuose nurodyta funkcija – dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe – yra pretendentų vertinimo funkcija. Konkurso Protokolas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, jis skirtas Komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti, o ne sprendimui motyvuoti. Aprašas nenustato privalomumo per vertinimą klausti pretendentų, ar neturi nušalinimų Komisijos nariams. Tai daroma, siekiant kuo didesnio skaidrumo bei siekiant išaiškinti visas aplinkybes dėl galimo šališkumo. Nagrinėjamu atveju Komisijos nariui A. S. ir pretendentui esant tik bendradarbiams savaiminio šališkumo nėra, tai patvirtino ir pats A. S.. Visa informacija dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo yra įraše, iš kurio nustatyta, kad dėl A. S. nušalinimo sprendė Komisijos pirmininkas A. K. ir I. A.. Nenustačius galimo šališkumo ir įvertinus A. S. paaiškinimus, pareiškėjas buvo informuotas, jog Komisija nesutinka su pareikštu nušalinimu.

13. VTD nurodė, jog konkurso laimėtojai atitiko bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, o dokumentai buvo vertinami vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis. Po pokalbio pareiškėjo buvo paklausta, ar jis palauks, kol bus atliktas visų pretendentų vertinimas ir bus nustatyti jų surinkti balai, tačiau pareiškėjas atsisakė ir paprašė jį informuoti per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS). Tuo metu galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo nustatyta, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami, tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsigaliojusioje Aprašo redakcijoje atsirado nuostata, kad balų skaičiavimą bei rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Esant tokiems atvejams, konkurso pretendentai ar stebėtojai gali pateikti prašymus VTD ir 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo yra pateikiamas konkurso protokolo išrašas, kuriame pateikiami konkurso rezultatai, taip pat ir kitų pretendentų vertinimas. Pareiškėjas per VATIS 2020 m. lapkričio 12 d. buvo informuotas, jog jo vertinimo vidurkis yra 5,87 balo.

14. VTD vadovavosi Aprašo 46 punktu, pagal kurį vienas iš pretendentų vertinimo metodų yra interviu, kurio metu gali būti užduodami kelių tipų klausimai: elgesio, hipotetiniai ar žinių. Elgesio klausimai grindžiami prielaida, kad asmens elgesį ateityje geriausiai prognozuoja jo elgesys ankstesniame darbe, todėl tokiu būdu yra prašoma papasakoti, kaip jis elgėsi praeityje situacijose, kurios yra panašios į naujojo darbo. Praktinė užduotis, kurios metu pretendentui raštu ar žodžiu pateikiama užduotis, leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose. Šiuo konkrečiu atveju pretendentams buvo taikomas interviu metodas, užduoti vienodi klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Pareiškėjo kritikuojami klausimai yra susiję su esminėmis Skyriaus vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti skyriaus darbus, paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Aprašo nuostatas, yra nurodęs, kad Apraše nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo.

15. Iš pateiktų pranešimų per VATIS matosi, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimo Komisijoje datą, laiką ir vietą, jog vertinimas vyks nuotoliniu būdu, bus taikomas interviu metodas, jog vertinimo kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Komisija negali nuspręsti pakeisti pretendentų vertinimo kriterijų, o vertinimo planas buvo aptartas Komisijos narių žodžiu. Komisijos pirmininkas A. K. informavo pareiškėją, kad Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, apskundimo tvarkos nedetalizavo. Pareiškėjas jau yra pateikęs keletą skundų Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl apskundimo tvarka jam yra puikiausiai žinoma. Pareiškėjas konkurso metu dėl apskundimo tvarkos nekėlė klausimų.

16. Atsakovo VTD atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad reikalavimai pretendentams yra alternatyvūs – arba išsilavinimas, arba patirtis. A. Š. ir S. P. visiškai atitiko reikalavimus. Vertinimas yra Komisijos nario diskrecija. Aprašas taip pat reikalauja, kad būtų pateiktas galutinis vertinimas, o ne lentelė, kiek už kokį klausimą skiriama. Kompetencijos nustatytos pareigybės aprašyme, vertinimo planas buvo aptartas žodžiu, tą įrodo informacija, išsiųsta pareiškėjui ir kitiems dalyviams iš anksto per VATIS. Atsakovas paaiškino, jog karantinas yra priežastis nesusitikti Komisijos nariams, nušalinimo klausimą išsprendė Komisijos pirmininkas kartu su kita nare ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovas pabrėžė, kad skundas šabloniškas, analogiškas kitiems, pateiktiems po pareiškėjo dalyvautų konkursų, pareiškėjas pats yra advokatas, turintis patirties administracinėje teisėje, todėl advokato pagalba jam nebuvo būtina.

17. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

18. ŽŪM nurodė, kad žodinis pavedimas iš Žemės ūkio ministerijos vadovybės atstovauti ŽŪM konkurse A. S. buvo duotas, o pareigybės aprašymo punktai pagrindžia jo teisėtą dalyvavimą Komisijos veikloje. A. S., kaip Komisijos narys, atitiko visus teisės normų reikalavimus ir buvo įgaliotas asmuo. Skunde nėra įvardijamas konkurse dalyvavęs A. S. pažįstamas asmuo, tačiau, jeigu konkurse dalyvavo anksčiau ŽŪM dirbę ar šiuo metu dirbantys asmenys, logiška, kad esant darbiniams santykiams A. S. galėjo pažinoti tuos asmenis. Tačiau tai nesudaro prielaidų išvadai, kad A. S. nėra nešališkas ir turėtų nusišalinti. A. S. nesieja tarnybinio pavaldumo, artimos giminystės ar kito pobūdžio teisės aktuose nustatyti santykiai nei su vienu iš konkurse dalyvavusių kandidatų, taip pat nesieja kiti interesai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Galutinį sprendimą dėl A. S. nušalinimo klausimo priėmė Komisijos pirmininkas posėdžio metu. A. S. visiems dalyviams uždavė vienodo pobūdžio klausimus, kurie buvo susiję su Skyriaus, į kurio vedėjo pareigas pretendavo konkurso dalyviai, nuostatais (šių nuostatų tekstas viešai prieinamas ŽŪM tinklalapyje). Komisijos nariai bendrai vertino tik konkurso dalyvių motyvaciją, o likęs vertinimas buvo tik pagal savo užduotus klausimus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie A. S. kerštą, sąmoningai sumažintus vertinimo balus yra grindžiami ne teisiniais ir faktiniais argumentais ir įrodymais, o emocijomis, todėl jų vertinimas nėra įmanomas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje paliko ginčą spręsti teismo nuožiūra. S. P. paaiškino, kad visiškai atitinka reikalavimus.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti. A. Š. paaiškino, kad visiškai atitinka reikalavimus: turi reikalingą darbo patirtį tiek laiko prasme, tiek užimtų ir eitų pareigų ir atliktų darbų prasme.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. (sprendime nurodyti 2020 m. laikyti rašymo apsirikimu) gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

22. Teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 4 d. per VATIS pareiškėjui buvo išsiųsta informacija, kad vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nurodyta, kad konkurso metu bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus. VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu buvo sudaryta Komisija, kurią sudarė: A. K., VTD Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyresnysis patarėjas (Komisijos pirmininkas), I. A., VTD Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos narė ir sekretorė); A. S., ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vedėjas (Komisijos narys). 2020 m. lapkričio 11 d. vaizdo konferencijos būdu vyko konkursas ir buvo surašytas Protokolas, kuriuo konkurso laimėtojais paskelbti A. Š. ir S. P.. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 12 d. per VATIS ir el. laišku informuotas, kad konkurse surinko 5,87 balo. Žemės ūkio ministras 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3P-395 „Dėl A. Š. paskyrimo į pareigas“ A. Š. nuo 2020 m. gruodžio 21 d. paskyrė į Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas.

23. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (toliau – ir VTĮ) 12 straipsnio 1–2 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 1.1 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo pareigas, teisių gynimu ir, susipažinęs bei detaliai išanalizavęs į bylą pateiktą konkurso garso įrašą (pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurie laimėjo konkursą, interviu dalis, konkurso pradžios dalis ir rezultatų paskelbimo dalis), priėjo išvadą, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjas ir konkursą laimėję tretieji suinteresuoti asmenys turėjo lygias galimybes stoti į valstybės tarnybą.

24. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą išreikalauti iš VTD Protokolą su konkursą laimėjusių asmenų ir pareiškėjo rezultatais, taip pat šių trijų asmenų garso įrašo dalį, minėti duomenys buvo pateikti susipažinti, taigi, kreipęsis į teismą, pareiškėjas gavo visą informaciją, kuri reikalinga jo teisių gynybai, turėjo galimybę tikslinti skundą. Teismas šiuo aspektu nenustatė jokių pareiškėjo teisių pažeidimų.

25. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neteisėtos sudėties Komisijos ir susijusių argumentų. Teismas vadovavosi Aprašo 22–23 punktais, Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktu, VAĮ 2 straipsnio 9–10 punktais ir nurodė, kad įsakymas, kuriuo sudaroma Komisija, yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau jis nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka VAĮ įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos. Įsakymas skirtas konkrečiam įvykiui – konkursui, nenustato bendro pobūdžio taisyklių, atlieka organizacinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Teismas sprendė, kad įsakymas, kuriuo buvo nustatyta konkurso, kuriame dalyvavo pareiškėjas, Komisijos sudėtis, neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.

26. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su nekompetentingais Komisijos nariais, nes iš viešai skelbiamų Komisijos narių pareigybių aprašymų nustatė, jog jų funkcijos yra susijusios su dalyvavimu konkursų (atrankų) komisijų darbe: A. K. pareigybės aprašymo 18 punktas; I. A. pareigybės aprašymo 20 punktas; A. S. pareigybės aprašymo 7.6 punktas. Teismas priėjo išvadą, kad Komisiją sudarė nariai, kurie pagal savo pareigybės aprašymus galėjo būti paskirti Komisijos nariais, o, susipažinęs su garso įrašu, teismas nurodė, kad jų užduoti klausimai konkurso metu, domėjimasis pretendentais, siekis pažinti jų gebėjimus, gilintis į dėstomas mintis, bendravimas ir kultūra buvo itin aukšto lygio, lankstus (pareiškėjo prašymu jam paskirtas laikas buvo pakeistas), empatiškas ir skaidrus.

27. Dėl A. S. šališkumo teismas vadovavosi Aprašo 26 punktu ir A. S. sprendimą nenusišalinti pripažino teisėtu bei pagrįstu. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog A. S. dirba su konkurse dalyvavusiu asmeniu, kitokių aplinkybių (apie jų artimą draugystę, kitokius deklaruotus ar nedeklaruotus jų ryšius) nėra, jų nepateikė ir pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad minėtas asmuo konkurso nelaimėjo. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos gyventojų skaičių, tam tikros srities specialistų ratą ir darbo pobūdį, bendradarbiavimą, sprendė, jog vien bendras darbas be kitų aplinkybių nekelia abejonių dėl A. S. šališkumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pareikštas nušalinimas buvo išspręstas Komisijos pirmininko A. K. ir kitos narės I. A., nusprendžiant nenušalinti A. S., tokia nušalinimo sprendimo procedūra tinkama, nes nušalinimo klausimo sprendimas Apraše nereglamentuotas, taigi tokiu atveju pagal analogiją gali būti taikoma VAĮ 24 straipsnio 2 dalis ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 2 dalis. Teismas nurodė, jog garso įrašas patvirtina, kad šiam klausimui buvo skirta pakankamai dėmesio, jis išspręstas tinkamai, pareiškėjas supažindintas su rezultatu.

28. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl kitų konkurso dalyvių, išskyrus pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis, atitikimo konkurso reikalavimams, nes tai neturi jokios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas vadovavosi į bylą pateiktais įrodymais ir nustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys atitinka reikalavimus, keliamus Skyriaus vedėjui: A. Š. turi reikalaujamą darbo patirtį Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), o S. P. – ŽŪM ir viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad darbas NŽT nėra patirtis žemės ūkio srityje, nes trečiųjų suinteresuotų asmenų eitos pareigos, jų atliktos funkcijos visiškai tenkina patirties žemės ūkio srityje reikalavimą.

29. Dėl nemotyvuoto Protokolo, nenurodytos jo apskundimo tvarkos teismas nurodė, kad konkursas į Skyriaus vedėjo pareigas vyko Komisijos posėdyje 2020 m. lapkričio 11 d. Posėdis vyko vaizdo konferencijos būdu, konkurse dalyvavo 10 pretendentų, 3 neprisijungė. Konkursui taikytas interviu metodas. Komisijos sprendimu konkurso laimėtojais išrinkti A. Š., surinkusi 7,47 balo, ir S. P., surinkęs 6,47 balo. Pareiškėjas surinko 5,87 balo. Komisijos posėdis prasidėjo 9 val. 5 min., baigėsi 16 val. 45 min. Teismas nepanaikino Protokolo dėl to, kad jame nenurodyta jo apskundimo tvarka, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismui apskundė Protokolą, ir į tai, kad šis trūkumas nėra esminis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Teismas sprendė, kad Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo: Protokole suformuluotas sprendimas laimėtojais pripažinti A. Š. ir S. P., nurodomas tokio sprendimo motyvas – jie surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas nepasisakė dėl Komisijos narių vertinimų, nes teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Susipažinęs su garso įrašu, teismas tokių pažeidimų nenustatė.

30. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl konkurso metu taikytų metodų, skirtingų klausimų, pažeistų konkurso skaidrumo ir objektyvumo principų, vadovaudamasis Aprašo 43, 46 punktais, Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto VTD direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204, (toliau – ir Reglamentas) 7 punktu ir nurodęs, kad VTD siekis išsiaiškinti tikėtiną pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinti taikant interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Teismas nurodė, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o, priklausomai nuo jų atsakymų, skyrėsi patikslinantys klausimai. Teismas teigiamai vertino Komisijos prisitaikymą prie kiekvieno pretendento atsakymų ir jų paminėtų temų plėtojimą, užduodant patikslinančius klausimus, vėliau grįžtant prie visiems vienodų klausimų. Teismas sprendė, jog tai rodo, kad Komisijos nariai ne tik skaitė paruoštus visiems vienodus klausimus, o reagavo, uždavė patikslinančių klausimų, siekė atskleisti individualias kiekvieno pretendento savybes, gilinosi į kiekvieno pretendento situaciją.

31. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jam užduotų nesusijusių klausimų, nes vertino juos kaip subjektyvius ir paneigtus garso įraše užfiksuotais interviu su pareiškėju ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Teismas išanalizavo garso įrašą ir Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, kurie patvirtino, kad klausimai susiję su Skyriaus vedėjo pareigomis ir funkcijomis, buvo įvairiapusiški, sudarantys galimybes pretendentams atsiskleisti individualiai.

32. Dėl VTD neinformavimo pareiškėjo, kokie pretendentai (kas) dalyvavo Komisijoje bei kokie buvo jų vertinimo rezultatai ir užimta vieta, teismas vadovavosi Aprašo 48 punktu ir nurodė, kad garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Tokiu būdu Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas per VATIS ir el. paštu 2020 m. lapkričio 12 d.

33. Dėl ypač žemų pareiškėjui skirtų Komisijos nario A. S. balų, teismas nurodė, kad tai yra Komisijos nario diskrecija. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė Komisijos (jos narių) galimo subjektyvaus pobūdžio šališkumo, kuris pasireikštų akivaizdaus palankumo ar prioriteto nepagrįstu suteikimu (ar priešingai, akivaizdaus nepalankumo demonstravimu) vienam ar kitam konkurso dalyviui. Komisijos nariai skirtingai vertino pretendentus, skyrė jiems skirtingus balus priklausomai nuo jų atsakymų į konkretaus Komisijos nario klausimus.

34. Dėl nenustatytų konkrečių pretendentų vertinimo kriterijų, teismas vadovavosi Aprašo 38, 43, 46 punktais, Reglamento 7 punktu, VTD direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. patvirtintomis Konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas komisijų nariams rekomendacijomis Nr. 27L-1472 (toliau – ir Rekomendacijos) ir iš byloje esančių įrodymų (VATIS duomenų ir garso įrašo) nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. per VATIS buvo informuotas, jog Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjui nurodyta, kad bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus. 2020 m. lapkričio 11 d. konkurso garso įraše užfiksuota, kad pretendentai, įskaitant ir pareiškėją (užfiksuotas vaizdo ir garso įraše), su Komisijos sudėtimi, Konkurso vykdymu nuotoliniu būdu, nušalinimo teise, vertinimo metodu (interviu) buvo supažindinti prieš pradedant vertinimą Komisijoje. Pretendentams A. K. paaiškino, kad jie turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus vertinami tik jų atsakymai žodžiu, kriterijai bus bendrieji vadybiniai ir lyderystės (nes konkursas į padalinio vadovo pareigas), specifinės profesinės kompetencijos, tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas, motyvacija užimti konkurso pareigas. Buvo nurodyta, kad pretendentui skiriama iki 40 min., paaiškinta, kad kiekvienas Komisijos narys pretendentą vertina individualiai nuo 1 iki 10 balų, išskyrus klausimus apie motyvaciją. Juos Komisijos nariai vertins visi nuo 1 balo iki 10 balų. Pristatytas galutinio rezultato skaičiavimo procesas. Nors teismas nurodė, kad Komisijos narių aptarimo žodžiu vertinimo plano objektyviais įrodymais patikrinti neįmanoma, tačiau iš VATIS duomenų, garso įrašo ir užduotų klausimų darė išvadą, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti pareiškėjui ir kitiems konkurso dalyviams. Teismas sprendė, kad formalaus vertinimo plano neužfiksavimas raštu nėra esminis procedūrinis pažeidimas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes garso įrašas patvirtina, kad vertinimo kriterijai buvo aiškūs ir visiems paskelbti.

35. Dėl pareiškėjo diskriminacijos dėl jo amžiaus, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsniu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepersikėlė atsakovui, nes pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, tik deklaratyviai nurodė šį argumentą.

36. Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas juos vertino kaip neesminius ir niekaip nekeičiančius šiame sprendime padarytos išvados.

37. Teismas sprendė, kad VTD iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursą į Skyriaus vedėjo pareigas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Protokolą, konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti Protokolą, todėl atmetė reikalavimą panaikinti Sprendimą bei išvestinį reikalavimą panaikinti Įsakymą.

38. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir atmetė pareiškėjo prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

III. 39. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi ABTĮ 10 straipsniu ir teigia, jog teismo posėdyje buvo ištirta išimtinai tik konkurso garso ir vaizdo įrašo dalis dėl Komisijos nario A. S. nušalinimo ir jo išsprendimo (teismo posėdžio garso įrašas 01:33:00–01:37:00 val.), o kita (-os) garso ir vaizdo įrašo dalis (-ys) teismo posėdyje ištirtos nebuvo, todėl visos teismo išvados padarytos teismo posėdyje neištirto garso ir vaizdo įrašo pagrindu, pripažintini neteisėtais (ABTĮ 10 str. 1, 3 ir 5 d.). Kadangi iš esmės visas teismo sprendimas ir argumentuojamas vien tik garso ir vaizdo įrašu (teismas nurodo, kad tai pagrindinis ir tiesioginis įrodymas), todėl toks teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, jog, kai teismas tinkamai neįvertina Komisijos posėdžio garso įrašo turinio, toks teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikintinu (2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020, 25, 27–28 p.; 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, 101 p.).

41. Pareiškėjas nurodė, kad teismas visiškai nepasisakė ir nevertino, kokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų buvo laikomasi vykdant konkursą, kokie buvo tie visiems pretendentams užduoti bendri ir vienodi klausimai, kokie tie skirtingi patikslinantys klausimai, kokie klausimai ir su kuriomis Skyriaus vedėjo pareigomis ir funkcijomis buvo susiję, iš kokių garso ir vaizdo įrašo duomenų teismas padarė išvadą, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Teismas tik formaliomis frazėmis, visiškai neaišku iš kokių garso ir vaizdo įrašo duomenų, padarė tokias išvadas, ką patvirtina ir prieštaringi teismo vertinimai, jog Komisijos nariai skaitė pretendentų vertinimo plane paruoštus visiems vienodus klausimus, bet vėliau nustato, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas žodžiu. Taigi, kadangi teismas iš konkurso garso ir vaizdo įrašo tik darė išvadas, jo turinio neatskleidė ir nevertino.

42. Teismas reikalavimo turėti ne mažiau kaip 5 metų darbo patirtį žemės ūkio srityje atitikimą vertino netinkamai, kadangi A. Š. darbas NŽT nėra patirtis žemės ūkio srityje (nesusijęs su žemės dirbimu, žemės ūkio gamyba ar perdirbimu). Skyriaus vedėjo pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų neatitiko ir S. P., kadangi neturi reikalaujamo agronomo ar teisinio išsilavinimo bei neturi ir ne mažiau kaip 5 metų darbo patirties žemės ūkio srityje, nes ir jo darbas ŽŪM ir VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ nėra susijęs su žemės dirbimu, žemės ūkio gamyba ar perdirbimu.

43. Komisijos nario A. S. (ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vedėjas) pareigybės aprašymas viešai neskelbiamas (tinklalapio ištrauka pridedama), jo į bylą nepateikė ir atsakovas ŽŪM. Todėl neaišku iš kokių viešai skelbiamų duomenų teismas priėjo išvadą, kad jis pagal savo pareigybės aprašymą galėjo būti paskirtas Komisijos nariu ir turėjo teisę pretendentus vertinti. Teismas netinkamai vertino ir kitų Komisijos narių pareigybių aprašymus.

44. Pareiškėjas akcentavo, jog valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020, 24 p., ir jame nurodyta praktika). Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kadangi ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies nuostatos, skirtos teisėjo nušalinimo klausimui išspręsti, šiuo konkrečiu atveju nušalinimą pareiškus administracinėje procedūroje dalyvavusiam valstybės tarnautojui Komisijos nariui A. S., netaikytinos. Protokole nušalinimo klausimas nefiksuotas, teismas to nevertino, o teismo posėdyje ištirtas garso ir vaizdo įrašas įrodo, kad Komisija priėmė bendrą sprendimą nepriimti pretendento pareiškėjo nušalinimo A. S. (teismo posėdžio garso įrašo 01:35:55–01:37:05). Teismas faktinę aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju Komisijos pirmininkas, pasitaręs su kita nare, nusprendė nenušalinti A. S. nuo konkurso, nustatė klaidingai bei tuo iš esmės pažeidė proceso normas.

45. Kadangi sprendimą dėl A. S. pareikšto nušalinimo priėmė ne viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo (VAĮ 24 str. 4 d.), o Komisija bendru sutarimu (ir pats A. S.), pareiškėjas vertina, jog Komisija veikė peržengdama savo kompetencijos ribas (ultra vires), todėl toks Komisijos dabas ir konkursas buvo tęsiamas neteisėtai, dėl ko neteisėtas ir Komisijos priimtas Sprendimas, kuris, kaip ir Įsakymas, naikintini, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. balandžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1719-415/2021, 31–32 p.). Pareiškėjas nurodo, kad pagal Reglamentą, nušalinus komisijos narį, konkursas nukeliamas į kitą dieną, pakeičiant nušalintą komisijos narį (Reglamento 8.2. p.). Teismas pats vertindamas A. S. nešališkumą taip pat peržengė kompetencijos ribas, nes šio klausimo sprendimas teismui nepriskirtinas (VAĮ 24 str. 4 d.).

46. Pareiškėjas teigia, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Pareiškėjas vadovaujasi Aprašo 32 punktu, reglamentuojančiu pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymą, Reglamento 7 punktu, kuriame nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti Komisija prieš posėdį, 8 punktu, kuriame reglamentuoti Komisijos posėdžio metu atliekami veiksmai, Rekomendacijų 5–7 punktais, kuriuose, be kita ko, aptariami vertinimo kriterijai, klausimai pagal nustatytus vertinimo kriterijus, interviu metu pateikiami klausimai, ir akcentuoja, kad Komisijos narių diskrecijos teisė vertinti pretendentus nėra beribė, o privalo atitikti tai reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, visų pirma savo pačių sudarytą pretendentų vertinimo planą. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, koks pretendentų vertinimo planas buvo sudarytas ir kada jis buvo sudarytas, teismui nėra pateikta jokių įrodymų (garso įrašų, protokolų, susirašinėjimo elektroniniu paštu ir pan.), kad Komisijos nariai iš viso organizavo parengiamąjį posėdį / pasitarimą ir (ar) tarėsi dėl esminių su vertinimu susijusių aspektų ir kitų privalomų klausimų. Teismas tokių faktinių aplinkybių nenustatė išklausęs ir garso ir vaizdo įrašą bei įvertinęs visą bylos medžiagą, įskaitant ir pateiktą per VATIS, kas patvirtina priešingą išvadą, kad jokio pretendentų vertinimo plano iš viso nebuvo sudaryta. Nesant jokio plano Komisijos nariai susiteikė sau neribotą pretendentų vertinimo diskreciją pažeisdami ir kitus Aprašo, Reglamento, Rekomendacijų ir kitų teisės aktų imperatyvius reikalavimus, todėl dėl šių esminių pažeidimų teismo sprendimas, kaip ir Komisijos Protokolu priimtas Sprendimas bei išvestinis Įsakymas, naikintini.

47. Teismas nepatikrino ir nevertino kokie pretendentams užduoti klausimai priskirtini kiekvienam iš Aprašo 38 punkte nurodytų kriterijų įvertinti, o be to, ir tai, kaip pretendentai, įskaitant ir pareiškėją, buvo įvertinti pagal atskirus kriterijus. Teismas visiškai nepasisakė, ar į bylą yra pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės. Nevertino ir to, ar konkurso metu užduodami klausimai buvo susieti su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais bei jo tinkamumu eiti atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, ir ar tai atsispindi individualiose pretendentų vertinimo lentelėse. Teismas netikrino bei nevertino ir to, kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, ar visi Komisijos nariai naudojo vienodą vertinimo metodiką, vertindami pareiškėjo atsakymą į konkretų klausimą, kaip nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus ir skirtingus jam užduotus klausimus. O kadangi teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas iš esmės pažeisdamas proceso normas, nurodytų bylai teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nevertino visai, todėl ir padarė netinkamas išvadas, nes tokie konkurso metu padaryti esminiai Aprašo, Reglamento ir Rekomendacijų ir kitų teisės aktų nustatyti procedūriniai pažeidimai, sudarė pagrindą konkurso rezultatus pripažinti neskaidriais, neobjektyviais, neaiškiais, neteisėtais ir nepagrįstais, dėl ko ir naikintinais, ką identišku atveju jau yra nustatęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021.

48. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 jau yra įvertinęs Aprašo 41, 47 ir 48 punktų nuostatas ir konstatavęs, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jų prašymu VTD per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, todėl VTD nurodomi argumentai, kad pareiškėjas pats nusprendė nestebėti nuotoliniu būdu vykusio Konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo yra teisiškai nereikšmingi, kadangi Aprašo 48 punkte iš esmės nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių pretendentas neturėjo (neteko) techninių galimybių stebėti aptariamą Konkurso etapą. Kadangi pareiškėjas neatsisakė stebėti rezultatų paskelbimo, to nepatvirtina joks garso ir vaizdo įrašas, todėl teismas ir šią aplinkybę nustatė netinkamai. Teismas, vertindamas, kad VTD, 2020 m. lapkričio 20 d. pateikdamas pareiškėjui tik Protokolo išrašą nepažeidė jo teisės gauti informacijos, padarė netinkamą išvadą ir nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

49. Teismas pasisakė tik dėl Protokole nenurodytos apskundimo tvarkos, tačiau dėl jame nefiksuoto ir nuslėpto nušalinimo, nutylėjo ir nevertino visai. Teismas padarė netinkamas išvadas, kad visiems klausimai buvo vienodi, ar kad nebuvo taikytos žodinės praktinės užduotys, kadangi buvo taikytas ir konkurso sąlygose nenumatytas žodinės praktinės užduoties metodas. Teismas, pasisakydamas dėl A. S. net per puse žemesnių vertinimo balų, netinkamai aiškino ir suformuotos administracinių teismų praktikos išaiškintą, kad tik tolygus vertinimas nepatvirtina subjektyvaus pobūdžio palankumo ar nepalankumo konkrečių pretendentų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017, 30 p.), o dėl pareiškėjo diskriminacijos dėl jo amžiaus, teismas neteisėtai ir netinkamai įrodinėjimo naštą perkėlė pačiam pareiškėjui, tuo pažeisdamas proceso normas.

50. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies, Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, nes teismas pirma padarė išvadas, o po to pateikė argumentus, liaupsino Komisijos narius, ką daryti draudžiama. Teisėja pranešėja teismo posėdžio metu proceso šalims neišaiškino teisių, neklausė, ar pareiškėjas sutinka bylą nagrinėti be atstovo advokato (pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą atstovavimą), nesudrausmino iš jo besityčiojančio atsakovo ŽŪM atstovo, grasino skirti baudą, ne kartą nutraukė pareiškėją ir neleido jam teikti paaiškinimų, užduoti su bylos esme susijusių klausimų. Teisėja pranešėja teikė atsakymus už atsakovo VTD atstovą, nurodė proceso dalyviams ko reikia teismo prašyti, kartais nesiklausė pareiškėjo paaiškinimų, nes kalbėjo su kita teisėjų kolegijos nare, nesiklausė pareiškėjo baigiamųjų kalbų. Pareiškėjui įrodinėjant buvus nevienodus klausimus visiems pretendentams, teismas tokių įrodymų pateikimą blokavo, atmetė prašymą apklausti prašomus liudytojus ir prijungti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, kuo taip pat iš esmės pažeidė proceso normas. Todėl pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos ir vertinti pareiškėjo su 2021 m. balandžio 16 d. rašytinais paaiškinimais – prašymu patektus įrodymus, R. S. 2021 m. kovo 30 d. atsiliepimą į patikslintą skundą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje ta pati teisėjų sudėtis pasisakė dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nesąžiningumu / piktnaudžiavimu nustatytu jų ankstesnėje nagrinėtoje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021.

51. Atsakovas VTD atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

52. Dėl pretendentų vertinimo plano atsakovas vadovaujasi Aprašo 32, 39 punktais ir nurodo, kad planas susideda iš: pretendentų vertinimo komisijoje datos, laiko ir vietos; pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotinų vertinimo kriterijų; pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotinų vertinimo metodų (vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas); nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu parengiami klausimai (užduotys); nustatomi pretendentų vertinimo etapai. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas vienas vertinimo metodas – interviu, todėl nebuvo nustatoma vertinimo balų skaičiavimo procedūra. Iš per VATIS pateiktų pranešimų, akivaizdu, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimo Komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis. VTD pranešė pareiškėjui apie tai per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki vertinimo Komisijoje pradžios. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, Komisijoje darbas buvo detaliai suplanuotas ir tinkamai organizuotas: sudaryta Komisija, nustatyti pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai (kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas), vertinimo metodas (interviu). Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių VTD byloje pateiktą paaiškinimą, kad pretendentų vertinimo planas Komisijos narių buvo aptartas žodžiu.

53. Dėl Komisijos užduodamų klausimų atsakovas nurodo, kad Komisija prieš posėdį aptaria tik galimas klausimų formuluotes, t. y. kaip elgesio, žinių klausimai turėtų būti formuluojami, kokie klausimų tipai labai mažai matuoja pretendento kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, ir pan. Konkretūs klausimai neaptariami / nenustatomi, nes Komisijos nariai vertina atsakymus tik į savo užduotus klausimus. Klausimų neatskleidimas užtikrina skaidrumą ir klausimų neviešinimo principus bei pretendentų lygiateisiškumą stoti į valstybės tarnybą. Klausimų konkrečias formuluotes Komisijos nariai turi parengti savarankiškai iki Komisijos posėdžio dienos ir aptarti juos gali su kitais Komisijos nariais Komisijos susitikimo metu ne anksčiau kaip vertinimo dieną. Prieš posėdį konkrečiai yra tariamasi tik dėl motyvacijos klausimų, tačiau jokios pageidautinų atsakymų gairės nėra nustatomos, nes tokių gairių objektyviai neįmanoma nustatyti, kadangi iš anksto nėra žinoma, kokie bus kiekvieno pretendento atsakymai. Vertinant motyvaciją, net nėra galimybių nustatyti vertinimo gairių, nes asmenys turi skirtingą darbinę patirtį, gebėjimus ir asmenines savybes bei skirtingus motyvus dalyvauti konkurse.

54. VTD akcentavo, jog buvo taikomas interviu metodas, užduodami visiems vienodi klausimai, kurie susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Pareiškėjo kritikuojami klausimai yra būtent susiję su esminėmis vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti Skyriaus darbus, tinkamai paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus.

55. Dėl Komisijos narių diskrecijos VTD teigia, kad kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas Komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo-atsakymo lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi. Į interviu būdu užduotus klausimus kiekvieno pretendento atsakymai yra skirtingai, individualiai pateikiami, todėl kiekvienu atveju komisijos narys ir vertina individualiai, vadovaudamasis patvirtintais kriterijais: kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Interviu metodas leidžia visapusiškai įvertinti pretendento kompetencijas ir gebėjimus, nes užduodami elgesio, kurie leidžia pretendentams pademonstruoti kompetencijas ir gebėjimus per sukauptą darbinę patirtį, situaciniai (hipotetiniai), kurie gali prognozuoti pretendento elgesį konkrečiose situacijose, kai jis neturi darbinės patirties konkrečioje srityje ir žinių, kurie tikrina išmanymą konkrečios srities, klausimai.

56. Dėl balų skaičiavimo atsakovas atkreipia dėmesį, kad vertinimo skalė (Aprašo 47 p.) skirta padėti komisijos nariams, ypač deleguotiems iš kitų įstaigų, susiorientuoti, kaip pasirinkti / nustatyti teisingiausią balą nuo 1 iki 10. Nei Aprašas, nei Reglamentas nenustato jokių tarpinių skaičiavimų už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą bei tų tarpinių balų paskelbimo ar kitokio viešinimo. Teisės aktuose nustatyta aiški komisijos narių vertinimo diskrecija, kiekvienam komisijos nariui individualiai nusprendžiant, kaip pretendentas demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas ir atitinkamai paskirti balą skalėje nuo 1 iki 10.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde galimo šališkumo nekvestionuoja, todėl nėra suprantama, kodėl pareiškėjas nurodo nušalinimo procedūrinius pažeidimus. Atsakovas vadovaujasi VAĮ 24 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 22, 26 punktų, Reglamento nuostatomis ir teigia, jog šališkumo / nušalinimo klausimas paliktas spręsti būtent konkurso komisijai. Konkurso garso ir vaizdo įrašas yra sudedamoji konkurso Protokolo dalis. Todėl visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra garso ir vaizdo įraše, iš kurio nustatyta, kad dėl A. S. nušalinimo sprendė Komisijos pirmininkas A. K. ir A. A.. Nenustačius galimo šališkumo, įvertinus A. S. paaiškinimus, pareiškėjas buvo informuotas, jog Komisija nesutinka su pareikštu nušalinimu. Atsakovas neabejoja ilgamete A. S. kompetencija, kurio vadovaujančios pareigos (Teisės ir personalo skyriaus vedėjas) yra akivaizdžiai susijusios su konkursų vykdymu. Atsakovas vadovaujasi Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 213 redakcija), 23 punktu ir teigia, kad pareigybės aprašyme visada nustatoma funkcija, susijusi su nenuolatinio pobūdžio pavedimų, susijusių su įstaigos padalinio ir (ar) įstaigos veikla, vykdymu. Tokiu būdu ir A. S. pareigybės aprašyme vienareikšmiai turėtų būti įtvirtinta ši funkcija.

58. Pagal pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1566-426/2021 (teisminio proc. Nr. 3-61-3-04208-2020-1) dėl įpareigojimo VTD pateikti visą informaciją apie konkursų į ŽŪM Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas (konkurso Nr. 45090) ir Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas (konkurso Nr. 45115), pretendentų vertinimo komisijų posėdžio protokolus bei šių posėdžių pilnus skaitmeninius garso ir vaizdo įrašus. Pareiškėjas nurodo tik jam palankias teismines bylas, tačiau bylose: Nr. eI3-1531-1047/2021, Nr. eI2-2429-1063/2021 teismas konstatavo, kad VTD teisingai ir teisėtai pateikė pareiškėjui tik su juo susijusius duomenis dėl konkursų, kuriuose jis dalyvavo.

59. VTD, vadovaudamasis Aprašo 48 punktu, nurodė, kad konkursas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais, konkurso metu VTD užtikrino technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, pareiškėjas pats atsisakė pasinaudoti savo teise bei paprašė informaciją pateikti per VATIS. VTD negali būti atsakingas už paties pareiškėjo atsisakymą pasinaudoti jo paties teisėmis. Aprašo 48 punkte įtvirtinta norma „nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą“ yra suformuota VTD, t. y. kai VTD neturi techninių galimybių (dėl kompiuterinės įrangos, internetinio ryšio gedimo / sutrikimo ir pan.) užtikrinti pretendentų teisės stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą.

60. Dėl pareiškėjo cituojamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021 VTD yra padavęs apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eA-3082-968/2021 (teisminio proc. Nr. 3-61-3-01991-2020-7).

61. Tiek A. Š., tiek ir S. P. atitinka Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme keltus reikalavimus.

62. Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir piktnaudžiavimo atsakovas nurodė, kad pareiškėjas yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, todėl puikiai išmano administracinių bylų nagrinėjimo ypatumus. Pareiškėjo skundai labiau panašūs į „žaidimą“ administraciniu procesu nei kad į pagrįstą bylinėjimąsi. Pagal pareiškėjo skundus dėl VTD organizuojamų konkursų, kur ir pats pareiškėjas dalyvavo, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama 11 administracinių bylų, iš jų 7 yra analogiškos dėl konkursų teisėtumo. Pareiškėjo skunde nekeliama sudėtingų teisės klausimų, ar reikalaujančių specialių teisės žinių, kurių pareiškėjas neturėtų, įvertinus jo darbinę teisininko praktiką, pagal informaciją esančią viešoje erdvėje. Pareiškėjas turi savo vardo advokatų kontorą, kas leidžia manyti, kad jis teikia teisines paslaugas, todėl akivaizdu, kad bylinėjimasis yra pareiškėjo pajamų šaltinis ir siekis pasipelnyti, skundžiant bet kokius VTD veiksmus. Pareiškėjas skundžia beveik visus konkursus, kurių nelaimi, o taip pat naudojasi tarnybine padėtimi, siekdamas gauti informaciją apie kitus pretendentus, nurodydamas kaip pagrindą duomenims gauti leidimą dirbti ir susipažinti su slapta informacija.

63. VTD atskirajame skunde pateikė papildomą argumentaciją dėl Aprašo 48 straipsnio nuostatos taikymo.

64. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

65. ŽŪM palaiko savo argumentus, išdėstytus teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir papildomai nurodė, kad teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai interpretuojamomis teisės normomis. Teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas ir, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priėmė sprendimą, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

66. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. 67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

68. Dėl pareiškėjo argumento, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesinaudojo savo teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai ir neišsakė jokių pretenzijų šiuo aspektu teismo posėdžio metu, be to, kiti tų pačių teisėjų priimti procesiniai sprendimai, nors ir nepalankūs pareiškėjui, nėra pakankamas pagrindas laikyti teisėjus iš anksto nusistačiusiais prieš pareiškėją. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo ir daryti išvadą dėl teismo sudėties šališkumo.

69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas prijungti įrodymus neatitinka ABTĮ reikalavimų, todėl netenkino pareiškėjo prašymo prijungti papildomus įrodymus.

70. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas nurodė, kad tiek administracinės bylos medžiaga, tiek 2021 m. balandžio 21 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad bylos šalys su konkurso garso ir vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais įrodymais buvo susipažinę dar prieš teismo posėdį, įrodymų tyrimo stadijoje neprašė pakartotinai jų pagarsinti, tirti ir vertinti, perklausyti viso konkurso garso ir vaizdo įrašo, išskyrus jo dalį dėl Komisijos nario A. S. nušalinimo, skundžiamas teismo sprendimas yra grindžiamas ne tik konkurso garso ir vaizdo įrašu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, Protokolu, įrodymais, patvirtinančiais trečiųjų suinteresuotų asmenų atitiktį Skyriaus vedėjo pareigybei keliamiems reikalavimams ir pan., kurie yra tinkamai ištirti ir įvertinti. Ta aplinkybė, kad Konkurso garso ir vaizdo įrašas nebuvo visas peržiūrėtas ir perklausytas teismo posėdžio metu, nereiškia, kad teisėjų kolegija su juo nesusipažino ir negalėjo remtis jo turiniu, priimdama sprendimą.

71. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Aprašo 23 punktą, sprendė, kad VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu į Komisijos sudėtį pagrįstai ir teisėtai įtrauktas atsakovo ŽŪM paskirtas įgaliotas atstovas Teisės ir personalo skyriaus vedėjas A. S..

72. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad Komisijos darbas ir konkursas buvo neteisėtas dėl netinkamai išspręsto nušalinimo klausimo. Aprašas konkurso dalyvių pareikšto nušalinimo Komisijos nariams išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl pirmosios instancijos teismas, savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias panašius santykius, t. y. VAĮ 24 straipsnį, reglamentuojantį pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimą, ABTĮ 45 straipsnį, įtvirtinantį pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad būtent Komisijai, sudarytai VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, buvo pavesta vykdyti konkursą, taigi ir priimti visus su jo tinkamu organizavimu susijusius sprendimus, įskaitant ir išspręsti pretendento pareikšto nušalinimo Komisijos nariui klausimą. Nors Protokole nušalinimo klausimo sprendimas nebuvo užfiksuotas, tačiau byloje esantis Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašas, esantis sudedamąja konkurso Protokolo dalimi, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo pareikšto nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas dalyvaujant visiems Komisijos nariams, A. S. išsamiai ir motyvuotai paaiškinus nesant Aprašo 26 punkte įtvirtintų pagrindų, kuomet komisijos narys turėtų nusišalinti, ir Komisijos pirmininkui bei kitai Komisijos narei priėmus bendrą sprendimą pareiškėjo pareikšto nušalinimo netenkinti.

73. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Komisija pretendentų vertinimo rezultatų nustatymo procese, raštu atskirame dokumente neužfiksavusi pretendentų vertinimo organizavimo plano per se (savaime) pažeidė Apraše ir Reglamente įtvirtintas procedūrines teisės normas, reglamentuojančias pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymą.

74. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigė pareiškėjas, byloje nustatyti pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai, aptartas atsakymų, motyvacijos vertinimas. Kadangi aptariamu atveju buvo pasirinktas vienas vertinimo metodas – interviu, tai, vadovaujantis Aprašo 47 punkto nuostata, nebuvo būtina parengti atsakymų vertinimo gairių (vadovaujamasi Aprašo 2 priedu) ar nustatyti atsakymo lyginamojo svorio. Byloje esančios Komisijos nario individualaus vertinimo lentelės tik įrodo, kad Komisijos darbas buvo organizuojamas tinkamai ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pretendentų vertinimo procedūra Komisijoje, pripažintini visiškai nepagrįstais.

75. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašu, nenustatė jokių esminių teismo posėdžio vedimo tvarkos pažeidimų. Proceso šalims pagrindinės procesinės teisės ir pareigos jau buvo išaiškintos teismo šaukime, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 81 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai teismo posėdyje galėjo jų ir neišaiškinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis ABTĮ 47 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui, teismas neturi papildomos pareigos teirautis, ar pareiškėjas sutinka bylą nagrinėti be atstovo advokato. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismui susirašinėjant su pareiškėju dėl teismo posėdžio būdo, jis pats pareiškė, jog galima nagrinėti bylą nuotoliniu būdu, nedalyvaujant jo atstovui advokatui. Turint omenyje, kad pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, keliolikos metų advokato praktiką, patirties dirbant Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, manytina, kad jis galėjo pakankamai kokybiškai save atstovauti.

76. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo teismo posėdžio pirmininkės elgesio, nurodė, kad iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog nagrinėjant bylą teismo posėdyje buvo atkreiptas proceso dalyvių dėmesys į tai, kad jų elgesys teismo posėdžio metu turi būti pagarbus bei priminta ABTĮ 83 straipsnyje įtvirtina teismo teisė skirti baudas (teismo posėdžio garso įrašo 18:45–19:10). Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo kompetencijai nėra priskirta vertinti konkurse dalyvavusių pretendentų atsakymų, nenustatęs reikšmingų aplinkybių, kurias pareiškėjo prašomi kviesti asmenys galėtų paliudyti, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu (jį nutraukė, neleido jam teikti paaiškinimų, užduoti klausimų, nurodė proceso dalyviams, ko reikia teismo prašyti, ir pan.) tik patvirtina, kad teismas posėdžio metu laikėsi ABTĮ 81 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teismo posėdžio vedimo tvarkos (prašymų nagrinėjimas, jų išsprendimas, bylos nagrinėjimas iš esmės (proceso dalyvių pasisakymai, klausimai, įrodymų tyrimas, apžiūra, prašymai, papildymai, baigiamosios kalbos) ir to paties reikalavo iš proceso dalyvių.

77. Kadangi procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

V. 78. Pareiškėjas J. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktais

79. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies nuostatas, be kita ko, teismas dėl Komisijos veikimo (ultra vires) nepasisakė visai, todėl neteisingai išsprendė bylą ir turi būti atnaujintas procesas, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktais.

80. Pareiškėjas Komisijos protokolinį sprendimą skundė ir VAĮ 10 straipsnio pagrindu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino protokolinio sprendimo atitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, dėl ko nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos ir neteisingai išsprendė bylą (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-53-629/2022).

81. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismai, priimdami sprendimus, rėmėsi Konkurso garso ir vaizdo įrašu (toliau – Įrašas), tačiau teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas ne visas Įrašas, todėl teismai grindė sprendimus teismo posėdyje neištirtais įrodymais. Pagal suformuotą praktiką kai teismas tinkamai neįvertina Komisijos garso įrašo turinio, toks teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020). Todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.

82. Pareiškėjo nuomone, byloje buvo netinkamai taikytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes byla buvo išnagrinėta be pareiškėjo sutikimo bylą nagrinėti pareiškėjo advokatui nedalyvaujant. Administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021). Todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.

83. Atsakovas VTD atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

84. VTD pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartyje nurodė kaip pagrindą nagrinėti šališkumo klausimą – VAĮ 24 straipsnį, o kaip galimą analogiją nurodė ABTĮ 45 straipsnį. Todėl pareiškėjo argumentas, kad teismas išnagrinėjo šališkumo klausimą remiantis ne tuo teisės aktu, atmestinas. Šioje byloje išsamiai, motyvuotai ir argumentuotai išnagrinėtas klausimas dėl šališkumo. VTD pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Komisijos šališkumo vertinimo identiškai formuoja teismų praktiką vėlesniame sprendime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-756-815/2022).

85. Dėl pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. P-53-629/2022 VTD pažymi, kad nėra suprantama, kodėl pareiškėjas nurodo bet kokią teismų praktiką, kuri nesusijusi su konkrečiu skundžiamu atveju. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėjas, tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas savo sprendimuose nurodė, kad „Protokole suformuluotas sprendimas laimėtojais pripažinti A. Š. ir S. P., nurodomas tokio sprendimo motyvas“.

86. VTD teigimu, pareiškėjas klaidina teismą dėl netirto vaizdo ir garso įrašo. Apeliacinės instancijos teismas neabejotinai dar kartą išklausė ir peržiūrėjo konkurso garso ir vaizdo įrašą, įsitikino, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas iš esmės atitinka konkurso garso ir vaizdo įrašą (pvz., dėl Komisijos nario nušalinimo).

87. Dėl pareiškėjo atstovo advokato nedalyvavimo posėdyje VTD sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartyje padarytomis išvadomis dėl teismo posėdžio vedimo tvarkos. VTD papildomai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-571-463/2022. Be to, VTD pastebi, kad pareiškėjo atstovas advokatas posėdyje dalyvavo tik vieną kartą, kitose bylose pagal pareiškėjo skundus atstovas advokatas nieko nepranešęs nedalyvavo posėdžiuose.

88. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

89. ŽŪM nuomone, teismų sprendimai ir nutartis yra motyvuoti ir nėra padaryta jokių esminių materialiosios teisės normų pažeidimų juos taikant, galėjusių turėti įtakos priimant neteisėtus sprendimus ar nutartį, ir taip užtikrintas vienodos administracinių teismų praktikos formavimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 90. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

91. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).

92. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-65-756/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019). Asmens, prašančio atnaujinti procesą, netenkinantys teismo procesinio sprendimo motyvai negali būti prilyginti motyvų nebuvimui (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-26-602/2017).

93. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Komisijos nariai išsprendė nušalinimo klausimą, o ne subjekto vadovas pagal VAĮ 24 straipsnį ir, pareiškėjo teigimu, dėl šio epizodo teismas nepasisakė. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties 82 punkto matyti, kad apeliacinės instancijos teismas vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pateiktu nušalinimu vienam iš Komisijos narių ir šio klausimo išsprendimu, ir dėl jų pasisakė. Be to, kaip minėta, nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo apeliacinio skundo argumento teiginio, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis yra be motyvų. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą.

94. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010), ir jo įtaką priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-6/2012, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-438/2018). Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-27-520/2019).

95. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio galima suprasti, kad pareiškėjas materialiosios teisės normos pažeidimus sieja su ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1, 3 ir 5 dalies, VAĮ 10 straipsnio ir Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 6 dalies taikymu.

96. Pareiškėjas ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies pažeidimą, ją taikant, sieja su teismo atliktu aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pareikštu nušalinimu Komisijos nariui išsprendimu, vertinimu.

97. ABTĮ 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai bylai nagrinėti yra sudaryta teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems teisėjų kolegijos nariams, nušalinimo klausimą sprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems (kuriam) nušalinimas nėra pareikštas.

98. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutarties 82 punkte pažymėjo, kad Aprašas konkurso dalyvių pareikšto nušalinimo Komisijos nariams išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl pirmosios instancijos teismas, savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias panašius santykius, t. y. VAĮ 24 straipsnį, reglamentuojantį pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimą, ABTĮ 45 straipsnį, įtvirtinantį pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad būtent Komisijai, sudarytai VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, buvo pavesta vykdyti konkursą, taigi ir priimti visus su jo tinkamu organizavimu susijusius sprendimus, įskaitant ir išspręsti pretendento pareikšto nušalinimo Komisijos nariui klausimą. Nors Protokole nušalinimo klausimo sprendimas nebuvo užfiksuotas, tačiau byloje esantis Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašas, esantis sudedamąja konkurso Protokolo dalimi, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo pareikšto nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas dalyvaujant visiems Komisijos nariams, A. S. išsamiai ir motyvuotai paaiškinus nesant Aprašo 26 punkte įtvirtintų pagrindų, kuomet komisijos narys turėtų nusišalinti, ir Komisijos pirmininkui bei kitai Komisijos narei priėmus bendrą sprendimą pareiškėjo pareikšto nušalinimo netenkinti. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad Komisijos darbas ir konkursas buvo neteisėtas dėl netinkamai išspręsto nušalinimo klausimo. Iš minėtos nutarties matyti, kad ABTĮ 45 straipsnio 2 dalis buvo taikyta kartu su VAĮ 24 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas taip pat paaiškino, kodėl šios normos yra taikomos nagrinėjamoje byloje. Taigi teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, daro išvadą, kad ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nenustatytas.

99. Pareiškėjas ABTĮ 10 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių pažeidimą sieja su tuo, kad teismo posėdžio metu Įrašas nebuvo peržiūrėtas ir perklausytas visa apimtimi.

100. ABTĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio. Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 dalis). Proceso dalyviai baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės (5 dalis).

101. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutarties 79 punkte nurodė, kad tiek administracinės bylos medžiaga, tiek 2021 m. balandžio 21 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad bylos šalys su konkurso garso ir vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais įrodymais buvo susipažinę dar prieš teismo posėdį, įrodymų tyrimo stadijoje neprašė pakartotinai jų pagarsinti, tirti ir vertinti, perklausyti viso konkurso garso ir vaizdo įrašo, išskyrus jo dalį dėl Komisijos nario A. S. nušalinimo, skundžiamas teismo sprendimas yra grindžiamas ne tik konkurso garso ir vaizdo įrašu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, Protokolu, įrodymais, patvirtinančiais trečiųjų suinteresuotų asmenų atitiktį Skyriaus vedėjo pareigybei keliamiems reikalavimams ir pan., kurie yra tinkamai ištirti ir įvertinti. Ta aplinkybė, kad Konkurso garso ir vaizdo įrašas nebuvo visas peržiūrėtas ir perklausytas teismo posėdžio metu, nereiškia, kad teismas su juo nesusipažino ir negalėjo remtis jo turiniu, priimdamas sprendimą. Įvertinusi minėtos nutarties 79 punktą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatytas ir ABTĮ 10 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių pažeidimas, jas taikant.

102. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartyje nevertino Komisijos protokolinio sprendimo atitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams ir turi būti atnaujintas procesas ABTĮ 162 straipsnio 10 ir 12 punktų pagrindu, tačiau nepateikia jokių argumentų, susijusių su tariamu materialiosios normos, ją taikant, pažeidimu. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad byloje nebuvo keliamas ginčas dėl to, kad Komisijos protokolinis sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

103. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartyje netinkamai taikė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 6 dalį, nes bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui.

104. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis nustato, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.

105. Vertindama šį pareiškėjo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateiktas pareiškėjo 2021 m. balandžio 1 d. raštas „Dėl teismo įpareigojimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas T. U. dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu techninės galimybės neturi. Todėl pareiškėjas sutinka, kad byla būtų nagrinėjama nuotoliniu būdu, naudojanti vaizdo konferencijos programą Zoom dalyvaujant tik pareiškėjui, o jo atstovui advokatui T. U. nedalyvaujant. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartyje, atsižvelgdamas į ABTĮ 47 straipsnį, nurodė, kad teismas neturi papildomos pareigos teirautis, ar pareiškėjas sutinka bylą nagrinėti be atstovo advokato. Įvertinusi minėtos nutarties 87 punktą ir tai, jog pareiškėjas pats pirmosios instancijos teismo prašė nagrinėti bylą pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatytas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 6 dalies pažeidimas, jas taikant.

106. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamo teisės normų taikymo (netaikymo) iš esmės yra paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo ir minėtų teisės normų aiškinimo bei taikymo, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrįsta ir nesudaro pagrindo procesui atnaujinti. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentas, jog apeliacinės instancijos 2022 m. birželio 23 d. nutartyje yra padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, yra nepagrįstas.

107. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

108. Sprendžiant dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-66-662/2017 ir kt.). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant tam tikras teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

109. Šiuo aspektu pareiškėjas prašyme tik abstrakčiai nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartyje nebuvo užtikrintas vienodos teismų praktikos formavimas, tačiau niekaip nedetalizuoja savo argumentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas prašyme nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas.

110. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartyje nebuvo užtikrintas vienodos teismų praktikos formavimas yra nepagrįsti.

111. Išanalizavus pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, tačiau administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014 ir kt.).

112. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022 (ABTĮ 162 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – S. P. ir A. Š., dėl sprendimų panaikinimo

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė