2022-06-08 Nr. AB-15425-3-64-3-00225-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-289-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00225-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) padavė skundą teismui, kuriuo prašė panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 28 d. sprendimą Nr.T1-1 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio suteikimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja nurodė, kad rengiant, svarstant ir priimant Sprendimą buvo nesilaikoma nustatytų teisės aktų reikalavimų, kuriuos ji nurodė skunde, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 4 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos D. Š. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija Sprendimą, kuriuo nuspręsta suteikti Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardą M. R..

Teismas konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėja nesiekia, kad būtų panaikintas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, priimtas konkrečiai jos atžvilgiu, kuriuo būtų nustatytos jos teisės ar pareigos, o siekia kito asmens atžvilgiu priimto sprendimo panaikinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog pareiškėja nėra subjektas, kuriam įstatymas paveda ginti kitų asmenų teises ar viešuosius interesus, kaip tai numatyta ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnyje.

Teismas pažymėjo, kad fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, jog būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai tik įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 55 str. 1 d.), tačiau tokio įstatymo, kuris suteiktų pareiškėjai teisę nagrinėjamu atveju kreiptis į teismą su atitinkamu pareiškimu, nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Atskirajame skunde išdėsto tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja mano, jog visas teikimo procesas (paraiškos–pasiūlymai) dėl Garbės piliečio vardo suteikimo buvo vykdomas tik siaurame „savo rato“ žmonių būrelyje, nes Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) internetinėje svetainėje nebuvo skelbiama jokia informacija su nustatytu laikotarpiu apie tai, kad apdovanojimų komisijai galima teikti teikimus dėl Garbės piliečio vardo suteikimo. Be to, Sprendime nenurodyta apskundimo tvarka, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

Pareiškėja teigia, kad Savivaldybė savo internetinėje svetainėje nepaskelbė informacijos/ pranešimo apie priimamus teikimus dėl Garbės piliečio vardo suteikimo ir tokiu veikimu pažeidė jos ir kitų Savivaldybės gyventojų teisę dalyvauti teikiant teikimus apdovanojimų komisijai dėl Garbės piliečio vardo suteikimo. Savivaldybė neužtikrino vykdomos Savivaldybės gyventojų apklausos dėl Garbės piliečio vardo suteikimo skaidrumo ir teisingumo, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl Garbės piliečio vardo suteikimo balsavimo rezultatų teisingumo.

Pareiškėja pažymėjo, jog rengiant, svarstant ir priimant Sprendimą buvo nesilaikoma nustatytų teisės aktų reikalavimų, kuriuos ji nurodė atskirajame skunde, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutarties, kuria, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjos D. Š. skundą, konstatavęs, kad pareiškėja nesiekia, jog būtų panaikintas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, priimtas konkrečiai jos atžvilgiu, kuriuo būtų nustatytos jos teisės ar pareigos, o siekia kito asmens atžvilgiu priimto sprendimo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-639-968/2019). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).

ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą. Tokia išvada sietina su idėja, jog pareiškėjas, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog viešojo intereso gynimu galbūt daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, viešojo intereso gynimas pasižymi tam tikra specifika, inter alia (be kita ko) – baigtiniu sąrašu subjektų galinčių kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Tuo tarpu nustačius, jog įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde (prašyme) nurodomo viešojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą). Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-65-492/2017).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 28 d. sprendimą Nr.T1-1 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio suteikimo“, kuriuo nuspręsta suteikti Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardą M. R..

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėja nesiekia, jog būtų panaikintas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, priimtas konkrečiai jos atžvilgiu, kuriuo būtų nustatytos jos teisės ar pareigos, o siekia kito asmens atžvilgiu priimto sprendimo panaikinimo ir sprendė, kad nėra tokio įstatymo, kuris suteiktų pareiškėjai teisę nagrinėjamu atveju kreiptis į teismą su atitinkamu pareiškimu (jog būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai). Todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjos įsitikinimu, Savivaldybei savo internetinėje svetainėje nepaskelbus informacijos/pranešimo apie priimamus teikimus dėl Garbės piliečio vardo suteikimo, tokiu veikimu buvo pažeista jos ir kitų Savivaldybės gyventojų teisė dalyvauti teikiant teikimus apdovanojimų komisijai dėl Garbės piliečio vardo suteikimo.

Kaip minėta, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), tačiau pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė, kokios pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai skundžiamu Sprendimu yra pažeisti. Pareiškėja nesiekia, kad konkrečiai jos atžvilgiu būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos jos teisės ar pareigos, o siekia kito asmens atžvilgiu priimto sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog būtent asmuo, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas, turi subjektines teises pateikti skundą teismui.

Papildomai pažymėtina, kad fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, jog būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai tik įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 55 str. 1 d.), tačiau tokio įstatymo, kuris suteiktų pareiškėjai teisę nagrinėjamu atveju kreiptis į teismą su atitinkamu pareiškimu, nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjos atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė