2024-10-16 Nr. AB-14925-3-62-3-00885-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-521-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00885-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. NSN-18-231 „Dėl nuteistajam drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir 2024 m. kovo 19 d. sprendimas) – pareiškėjui paskirti žodinį papeikimą; 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 2S-1833 „Atsakymas į skundą Nr. 2G-727“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas); 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, pareiškėjo naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti skundžiamo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo kopiją, nurodyti skundžiamo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo įteikimo momentą bei pateikti jo įteikimą patvirtinančius įrodymus. Be to, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai nurodė, kad, praleidęs terminą apskųsti 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą, pareiškėjas taip pat turi pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

2024 m. gegužės 31 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas įteikė Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams pažymą, kad pareiškėjui 2024 m. gegužės 30 d. buvo įteiktas Regionų administracinio teismo uždaras vokas.

Siekdamas ištaisyti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas 2024 m. birželio 7 d. teismui pateikė papildomus duomenis.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turėjo teisę paduoti skundą administraciniam teismui per dvidešimt dienų nuo skundžiamo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo įteikimo dienos. Siekdamas apskųsti 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu 2024 m. gegužės 14 d., t. y. praleidęs BVK 100 straipsnio 2 dalimi nustatytą terminą.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui jo teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl termino atnaujinimo. Tačiau, šalindamas trūkumus, pareiškėjas tokio prašymo teismui nepateikė. Teikdamas papildomus duomenis, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių svarbias termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad, nepagrįstai delsęs kreiptis į teismą su skundu, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių priežasčių.

2024 m. birželio 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas įteikė Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams pažymą, kad pareiškėjui 2024 m. birželio 18 d. buvo įteiktas Regionų administracinio teismo uždaras vokas.

III. Pareiškėjas V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė septynių kalendorinių dienų terminą pašalinti skundo trūkumus. Diskriminuodamas pareiškėją kitų proceso šalių atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas sąmoningai sudarė kliūtis pareiškėjo skundo priėmimui. Nustatydamas trumpesnį terminą pašalinti skundo trūkumus nei kitoms proceso šalims, pirmosios instancijos teismas veikė tendencingai ir šališkai.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino termino skundui paduoti eigą. Skaičiuodamas terminą skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir nedarbo dienas.

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu teikia prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pareiškėjas nurodo, kad, siekdamas pateikti skundą teismui, jis pirmąją 2024 m. gegužės mėnesio savaitę negalėjo įsigyti pašto ženklų ir apmokėti pašto išlaidų. Atsiradus progai, jis įsigijo reikiamas priemones, parengė skundą ir 2024 m. gegužės 14 d. išsiuntė skundą teismui.

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir jį grąžino pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. nutartimi, kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nepagrįstai nustatė septynių kalendorinių dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir netinkamai skaičiavo termino skundui paduoti eigą.

Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos procesinių veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 151 str.). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagrįstumas bei teisėtumas turi būti vertinamas pagal ABTĮ III dalies II skyriaus nuostatas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dalyką, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytais pagrindais. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teismas kiekvienu atveju nustato termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. Nustatęs minėto termino eigos pradžią, teismas vertina, ar, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas nepraleido skundo pateikimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023).

Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą su skundu, prašydamas panaikinti 2024 m. kovo 19 d. sprendimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos kanclerė, išnagrinėjusi minėtą skundą, 2024 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimus. Nesutikdamas su 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu, 2024 m. gegužės 14 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą. Nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas 2024 m. balandžio 15 d. Nustatęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad, 2024 m. gegužės 14 d. kreipdamasis į teismą, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad terminą apskųsti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų veiksmus ir jų priimtus sprendimus nustato BVK. Pagal BVK 100 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundų teikimo terminai yra neatsiejamai susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu. Įtvirtindamas konkretų terminą skundui paduoti, įstatymų leidėjas siekia užtikrinti efektyvią ir operatyvią asmens pažeistų teisių ir interesų gynybą. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi ne tik teisę ginti pažeistas teises ir interesus, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą, inter alia (be kita ko) per įstatymų nustatytus skundo teikimo terminus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą per 20 (dvidešimt) dienų nuo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. gegužės 6 d. Kreipdamasis į teismą su skundu 2024 m. gegužės 14 d., pareiškėjas praleido BVK 100 straipsnio 2 dalimi nustatytą terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjui pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Tačiau, tikslindamas skundo trūkumus, minėto prašymo pareiškėjas nepateikė ir jokių svarbių priežasčių, pateisinančių praleistą skundo pateikimo terminą, nenurodė. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai delsė kreiptis į teismą su skundu ir tinkamai nerealizavo savo teisės paduoti skundą teismui įstatyme nustatytu terminu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti kartu su atskiruoju skundu pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirojo skundo motyvus dėl netinkamai skaičiuoto termino skundui paduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas BVK 100 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinto termino eigą, tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-144-629/2024 suformuota praktika. Siekdamas nustatyti termino skundui paduoti eigą, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nevertinti nedarbo dienų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nebegali daryti įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Pareiškėjo nurodyti motyvai dėl netinkamo termino skundo trūkumams pašalinti nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas nepagrįstai delsė kreiptis į teismą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė