2020-11-25 Nr. AB-22327-3-61-3-03417-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-788-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03417-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Z. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Skyrius) 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 48S-381-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. S. (mirusi)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1814-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) panaikinti NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 48SD-9413-(14.48.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 4) įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašymą bei suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą Vilniaus rajone lygiaverčiam 0,35 ha žemės sklypui pagal 2003 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. 6715 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“.

Pareiškėja taip pat pareiškė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą Sprendimui apskųsti, jei teismas manys, kad toks terminas yra praleistas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi: netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 48S-381-(14.48.3.) paduoti ir atsisakė priimti skundą šioje dalyje; atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašymą bei suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą.

Teismas nurodė, kad pagal teisės aktų nuostatas, sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Teismas nurodė, kad pareiškėja teigia apie skundžiamą 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą sužinojusi tik 2020 m. liepos 16 d., gavusi NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą, ir nedelsdama su skundu kreipėsi į NŽT. Pareiškėjos vertinimu, savo teises gynė operatyviai, todėl mano, kad terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas.

Teismas pažymėjo, kad skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos, bei akcentavo, kad pareiškėja skunde teismui pripažįsta, kad apie Sprendimą jai tapo žinoma 2020 m. liepos 16 d.

2020 m. spalio 21 d. teismas su paklausimu kreipėsi į NŽT Skyrių, prašydamas suteikti informaciją, kada bei kokiu būdu pareiškėjai buvo įteiktas Sprendimas. 2020 m. spalio 26 d. teisme gautas NŽT raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja NŽT Skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 48SD-17586-(14.48.104) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsiėmimo“ buvo informuota dėl priimto Sprendimo ir jo atsiėmimo. Šis raštas pareiškėjai buvo išsiųstas pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), neregistruota pašto siunta, todėl NŽT Skyrius neturi duomenų kada pareiškėja šią informaciją gavo.

Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus (NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 48SD-9413-(14.48.136E.), pareiškėjos 2020 m. liepos 21 d. skundą NŽT) ir NŽT Skyriaus nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjai apie skundžiamą Sprendimą vėliausiai tapo žinoma 2020 m. liepos 16 d., kuomet ji gavo NŽT Skyriaus atsakymą.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Skyriaus Sprendimu bei su NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 48SD-9413-(14.48.136E.), 2020 m. liepos 21 d. skundu kreipėsi į NŽT ir būtent dėl šių aplinkybių prašo teismo atnaujinti terminą Sprendimui apskųsti. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, nesutikdama su priimtu Sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, su skundu turėjo kreiptis į teismą, o netinkamas pažeistų teisių gynimas nelaikytinas objektyvia kliūtimi kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodyta aplinkybė laikytina subjektyvia ir sprendžiama, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido dėl išimtinai nuo jos valios priklausiusių aplinkybių. Netenkinus prašymo dėl termino atnaujinimo, ši pareiškėjos skundo dalis atsisakytina priimti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde teismui prašo įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašymą bei suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą Vilniaus rajone lygiaverčiam 0,35 ha žemės sklypui pagal 2003 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. 6715 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Nurodė, kad šis skundo reikalavimas laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti NŽT Skyriaus Sprendimą, todėl teismui atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, atsisakoma priimti ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašymą bei suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą Vilniaus rajone lygiaverčiam 0,35 ha žemės sklypui pagal 2003 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. 6715 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį.

Nurodo, kad 2019 m. vasario 19 d. pateikė prašymą NŽT Skyriui dėl 2003 m. lapkričio 11 d. išvados Nr. 6715, parengtos A. S. vardu, dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Nesulaukusi atsakymo, 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi į NŽT Skyrių, kurio 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. 48SD-9413-(14.48.136 E.) buvo informuota apie 2020 m. vasario 19 d. prašymo nagrinėjimą. Nesutikdama su šiuo NŽT Skyriaus atsakymu, pareiškėja 2020 m. liepos 21 d. pateikė skundą NŽT, kurios atsakymą ir NŽT Skyriaus sprendimus skundžia teismui.

Pareiškėja nurodo, kad pagal teisės aktų nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėja pažymi, kad apie NŽT Skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą sužinojo tik 2020 m. liepos 16 d., gavusi NŽT Skyrius 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 48SD-9413-(14.48.136 E.), ir nedelsiant kreipėsi į NŽT direktorių dėl šio sprendimo panaikinimo, taigi nepraleido 1 mėnesio sprendimo apskundimo termino.

Nurodė, kad išankstinė sprendimo apskundimo ne teismui tvarka buvo nurodyta NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendime Nr. 48SD-9413-(14.48.136 E.), todėl pareiškėja mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja nesutikdama su NŽT Skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu, su skundu turėjo kreiptis į teismą, o ne į NŽT.

Pareiškėja pažymi, kad šiuo atveju ji buvo suklaidinta ir praleido 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo apskundimo terminą dėl NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. rašte nurodytos rašto apskundimo tvarkos, todėl mano, kad tai yra priežastis skundo priėmimo terminui atnaujinti. Nurodo, kad pareiškėjos elgesys visada buvo sąžiningas ir nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos nepiktnaudžiavimu teise.

Pareiškėja taip pat mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą Vilniaus rajone lygiaverčiam 0,35 ha žemės sklypui pagal 2003 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. 6715 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, motyvuodamas tuo, kad tai yra išvestinis reikalavimas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu.

Nurodo, kad pareiškėja neginčija fakto, kad apie skundžiamą 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą sužinojo 2020 m. liepos 16 d., todėl šio sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2020 m. rugpjūčio 16 d. Pažymi, kad pareiškėja pripažįsta praleidusi skundo padavimo terminą, ir prašo jį atnaujinti, bet nurodo tik subjektyvias priežastis, t. y. kad dėl šio akto panaikinimo kreipėsi į NŽT direktorių. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ji buvo suklaidinta NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. rašte nurodytos apskundimo tvarkos, kadangi minėtame rašte buvo nurodyta šio rašto, o ne 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo apskundimo tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, turėjo kreiptis į teismą, o netinkamas pažeistų teisių gynimas nelaikytinas objektyvia kliūtimi kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria neatnaujintas terminas pareiškėjos skundui dėl 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 48S-381-(14.48.3.) paduoti, ir atsisakyta priimti šį skundo reikalavimą, bei kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašymą bei suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėja praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 48S-381-(14.48.3.) paduoti, neatnaujino termino skundui paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Teismas vertino, kad pareiškėja Sprendimo apskundimo terminą praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti.

Pareiškėja pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad aktyviais veiksmai siekė apginti pažeistas teises, t. y., 2020 m. liepos 16 d. gavusi informaciją apie 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą, nedelsdama jį skundė NŽT direktoriui, o NŽT direktoriui netenkinus jos prašymo, su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėja pažymi buvusi suklaidinta NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. rašte nurodytos apskundimo tvarkos.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl NŽT Skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo paduoti. Prašymą atnaujinti terminą pareiškėja grindė vienintele aplinkybe, kad NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. rašte, iš kurio ji sužinojo apie 2019 m. lapkričio 15 d. priimtą sprendimą Nr. 48S-381-(14.48.3.), buvo nurodyta, kad šis raštas skundžiamas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka NŽT direktoriui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje AS552-642/2013).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Remiantis byloje surinktais dokumentais nustatyta, jog, kaip jau minėta, pareiškėja ginčija NŽT Skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą, kuriuo A. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,35 ha žemės plotą atlyginant pinigais: už 0,35 ha žemės plotą atlyginant 127 eurais. Pažymėtina, kad šis sprendimas nebuvo pareiškėjai išsiųstas ar kitaip įteiktas, apie šį Sprendimą pareiškėja buvo informuota NŽT Skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 48SD-17586-(14.48.104.), kuriuo pareiškėja buvo kviečiama atvykti į NŽT Skyrių atsiimti minėto sprendimo, nors byloje nėra duomenų apie šio rašto įteikimą pareiškėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. raštu pareiškėjai nebuvo pateiktas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, šiame rašte taip pat nebuvo nurodyta minėto Sprendimo apskundimo tvarka, tik pažymėta paties 2020 m. liepos 16 d. rašto apskundimo tvarka.

Pareiškėja, nesutikdama su 2020 m. liepos 16 d. raštu, taip pat ir su 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu, vadovaudamasis rašte nurodyta apskundimo tvarka (skundas paduodamas NŽT direktoriui nagrinėti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka), bei nepraleisdama nustatyto termino, 2020 liepos 22 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 1SS-1814-(7.5.) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja 2020 m. spalio 12 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kartu prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėja aktyviai siekė ginčyti NŽT Skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą, tačiau pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, skundą paduodama ne tiesiogiai teismui, bet ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka NŽT direktoriui, dėl ko buvo praleistas ginčijamo Sprendimo apskundimo terminas. Pareiškėjai 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas nebuvo įteiktas, tuo pačiu jai nebuvo žinoma ir sprendimo apskundimo tvarka, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pasirinkdama netinkamą savo teisių gynimo būdą pareiškėja galėjo sąžiningai klysti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pareiškėjos veiksmai teikiant skundą rodo, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jos procesinis elgesys buvo nulemtas aplinkybių, kad pareiškėjai nebuvo pateiktas skundžiamas Sprendimas, bei nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdama, o kreipimosi į teismą dėl 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo panaikinimo terminą praleido dėl svarbios priežasties. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, terminas skundui dėl Sprendimo paduoti atnaujinamas, o skundo dėl Sprendimo panaikinimo ir dėl išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos Z. B. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 48S-381-(14.48.3.) panaikinimo paduoti.

Pareiškėjos Z. B. prašymą patenkinti.

Atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 48S-381-(14.48.3.) panaikinimo paduoti.

Pareiškėjos Z. B. skundo dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 48S-381-(14.48.3.) ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos Z. B. 2019 m. vasario 19 d. prašymą bei suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius