Legislator Case Law & Legislation
370f2e1b-5dfb-4bbd-b1d5-7ae8e6df8594 AI generated

370f2e1b-5dfb-4bbd-b1d5-7ae8e6df8594 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Case Number 370f2e1b-5dfb-4bbd-b1d5-7ae8e6df8594
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Å idlauskienė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant prokurorams Gintarui JakÅ¡tui, gynėjui advokatui E.ui MilaÅ¡iui, nukentėjusiosios G. G. atstovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Inai Aleksandravičei,nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje      K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Kėdainių rajono savivaldybės, dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 153 str. (mažamečio asmens tvirkinimas), irn u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

370f2e1b-5dfb-4bbd-b1d5-7ae8e6df8594 · Kėdainių rajono apylinkės teismas: Gegužės 22 d., sekmadienį, ji atsikėlė 7.20 val., apsirengė ir nusileido į apačiÄ . Patėvis buvo virtuvėlėje, ji pasakė jam „labas rytas“. Patėvis buvo iÅ¡gėręs, tÄ suprato iÅ¡ jo eisenos, nes svirduliavo, ir iÅ¡virtusių akių. Jai pasisveikinus, patėvis ėmė kalbėti nesÄ mones: „eik paieÅ¡kok man bobos“. Ji jam atsakė „pats ir eik“, o jis pasakė „man reikia gyvo daikto“. Ji jam nieko neatsakė. Po poros minučių patėvis nuėjo į savo lovÄ ir pasakė „ateik čia“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas L                                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1-24-188/2012                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00468-2011-6                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.6.;                                                                                 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9. 1.1.8.8.; 2.1.15.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)                                                                                   KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                      N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                       2012 m. liepos 18 d.

Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Å idlauskienė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant prokurorams Gintarui JakÅ¡tui, gynėjui advokatui E.ui MilaÅ¡iui, nukentėjusiosios G. G. atstovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Inai Aleksandravičei,nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje      K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Kėdainių rajono savivaldybės, dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 153 str. (mažamečio asmens tvirkinimas), irn u s t a t ė :

      K. V. 2011 m. gegužės 22 d. per laikotarpį nuo 06 val. iki 07 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mažametės G. G., gimusios 2002-12-05, atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tai yra pasikvietęs jÄ Ä¯ lovÄ , reikalaudamas jam surasti moteriÅ¡kę, užkišęs rankÄ už kelnių ir kelnaičių, lietė jos lytinius organus, glostė jos krÅ«tinę, bandė jÄ pabučiuoti.    Kaltinamasis K. V. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2011 m. gegužės 22 d. jo sugyventinė V.

G. atsikėlė 4 val., nes 5 val. ji važiuoja į darbÄ . Jis atsikėlė kartu su ja, abu iÅ¡gėrė kavos, jis iÅ¡leido jÄ Ä¯ darbÄ ir nuėjo miegoti. Maždaug apie 8 val. jį pakėlė V. G. sÅ«nus E. G., įlindęs pas jį į lovÄ , nes pastoviai pabudęs ateina pas jį į lovÄ . Maždaug apie 8.15 val. jis atsikėlė, užkaitė arbatos, padarė vaikams pusryčius ir iÅ¡važiavo į Bikuvos parduotuvę pirkti vinių Å¡iltnamiui tvarkyti. Apie 9 val. nuvažiavęs į parduotuvę, paskambino V.

G., pasakė esantis parduotuvėje. Nupirkęs vinių, grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 10 val. užėjęs pas kaimynÄ R. R., paklausė, ar jis gali padėti jam tvarkyti Å¡iltnamį. R. R. sutikus padėti, jie abu nuvažiavo pas V. G., tvarkė Å¡iltnamį. Tuo metu G.a ir E.us žaidė kieme, ateidavo prie Å¡iltnamio, jis jiems liepdavo eiti žaisti, kad nesiklausytų jų kalbų. Apie 13 val. vaikai valgė jo pagamintus pietus. Apie 13 val. baigus darbÄ , jis nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko degtinės, kuriÄ abu su R.

R. iÅ¡gėrė. Apie 15.30 val. iÅ¡ darbo grįžo V. G.. PrieÅ¡ tai jis vaikams buvo davęs po litÄ nusipirkti ledų, ir jie išėjo į parduotuvę, prie vartų susitiko savo mamÄ V. G., kuri jiems dar davė kažkiek pinigų ledams. Apie 17 val. tarp jo ir V. G. įvyko konfliktas, nes jis telefonu paskambino savo buvusiai sugyventinei V. R., tÄ pokalbį V.a girdėjo. V.a norėjo atimti iÅ¡ jo telefonÄ ir pasikalbėti su V.a, bet to padaryti nespėjo, nes jis telefonÄ iÅ¡jungė. Įėjęs į kambarį, matė, kad V.a verkia.

Priėjusi G.a klausė, kad jai atsitiko, o V. G. atsakė, kad jis skambino savo buvusiai sugyventinei V.ai. Jis apie 15 min. buvo kieme, o apie 17.30 val. jam atėjus į vidų, V. G. pareiÅ¡kė, kad iÅ¡kvies policijÄ , nes jis tvirkina jos dukrÄ . Atrodo, kad tuo metu G.a neverkė. Jis V.ai pasakė, kad ji tikriausiai susipyko su protu, bei kad nekiltų daugiau konfliktų, išėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ä®vykus konfliktui tarp jo ir V. G., R. R. dar buvo, po to išėjo. Po 1,5 val. ar daugiau jis vėl ėjo pas V.Ä , galvodamas, kad jai jau bus praėjęs piktumas, bet pakeliui jį sulaikė policija.

Anksčiau pokalbio su V. G. metu yra pasakęs, kad jei jos dukra G.a norės juo atsikratyti, tai lengviausias bÅ«das tai padaryti – pasakyti, kad jis kiÅ¡o rankÄ už kelnaičių ar prie jos lindo. Kodėl jis taip pasakė, nežino, atrodo, kad tuo metu vyko laida apie Kedžio dukrÄ , todėl išėjo toks pokalbis. Tai buvo maždaug dvi savaitės iki įvykio. Å iuo atveju G.a pakartojo jo žodžius. Ji to pokalbio metu valgė, tÄ pokalbį girdėjo, jai net kÄ snis iÅ¡ burnos iÅ¡krito. Kiek yra girdėjęs, kaimynai klausė G.os, kodėl ji jo nemėgsta, ji atsakė, jog todėl, kad jis liepia padėti mamai iÅ¡plauti indus, sutvarkyti kambarius.

Jis pats nežino, ar jo G.a nemėgsta, jam ji to neparodydavo, tik jos motina buvo tai sakiusi. Negirdėjo, kad grįžus V. G. G. jai bÅ«tų kÄ nors sakiusi dėl tvirkinamųjų veiksmų. Su V. G. Å¡iuo metu nebendrauja, kelis kartus buvo sutikęs sustojime, bet apie Å¡iÄ bylÄ nesikalbėjo. Po įvykio V. G. buvo su sÅ«numi atėjusi pas jį bÅ«dama isterijoje, kažkÄ kalbėjo, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius ruoÅ¡iasi atimti iÅ¡ jos vaikus. Jis iÅ¡važiuoja į komandiruotes ir savaitę laiko nebÅ«na namuose, o R.

R. jam sakė, kad G.a su broliu buvo pas jį atėję. E. G. dar buvo pas jį atėjęs rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. Su V. G. iki įvykio jis gyveno apie 3 metus, santykiai su jos vaikais buvo geri. G. G. jį gerbdavo, klausydavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog su G.a nesutardavo, nes kartais ji jo neklausydavo. V. G. namelyje 1-ame aukÅ¡te yra dvi lovos, antrame aukÅ¡te, kuris yra negyvenamas, taip pat yra lova, ten kraunami purvini rÅ«bai. Vaikai abu kartu miegojo pirmame aukÅ¡te. Nei prieÅ¡ tai dienÄ , nei iÅ¡ vakaro alkoholio nebuvo gėręs, 2011 m. gegužės 22 d. atsikėlė bÅ«damas blaivus, tik gerdamas kavÄ su V.

G., iÅ¡gėrė pusę stiklinės sidro. Vėliau iÅ¡gėrė sutvarkius Å¡iltnamį. G.a dažnai meluodavo: jei iÅ¡ mamos paimdavo kokį daiktÄ , iÅ¡sigindavo taip padariusi, daug kartų savo motinai yra jį apkalbėjusi, sakydama, kad jis yra neblaivus, nors grįžusi V.a įsitikindavo, kad jis blaivus. G.a niekada pas jį į lovÄ atėjusi nebuvo, jis neigia visus kaltinime nurodytus veiksmus. PrieÅ¡ G.Ä fizinio smurto nėra vartojęs, kartais jÄ subardavo, kai neklausydavo mamos. Su G.a žaisdavo, padėdavo jai mokytis.    Nors kaltinamasis K.

V. kaltu neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta byloje esančių ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma.  IÅ¡ byloje esančio nukentėjusiosios G. G. apklausos protokolo matyti, kad ji, ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog su mama ir broliu gyvena (duomenys neskelbtini) kolektyviniuose soduose. Anksčiau su jais gyveno ir mamos sugyventinis K. V., kurį ji vadina patėviu. Jos tėtis yra miręs. Ji su broliu gyvena antrame namelio aukÅ¡te esančiame kambaryje, kiekvienas turi po lovÄ .

Gegužės 22 d., sekmadienį, ji atsikėlė 7.20 val., apsirengė ir nusileido į apačiÄ . Patėvis buvo virtuvėlėje, ji pasakė jam „labas rytas“. Patėvis buvo iÅ¡gėręs, tÄ suprato iÅ¡ jo eisenos, nes svirduliavo, ir iÅ¡virtusių akių. Jai pasisveikinus, patėvis ėmė kalbėti nesÄ mones: „eik paieÅ¡kok man bobos“. Ji jam atsakė „pats ir eik“, o jis pasakė „man reikia gyvo daikto“. Ji jam nieko neatsakė. Po poros minučių patėvis nuėjo į savo lovÄ ir pasakė „ateik čia“.

Jai priėjus prie lovos, patėvis pasakė jai atsigulti, ji atsigulė Å¡alia. Jis atsikėlė, leido jai atsigulti prie lango, po to vėl atsigulė Å¡alia. Jis pasakė „kur tavo pučiukas“ ir pradėjo kiÅ¡ti savo rankÄ jai už apatinių kelnaičių, ranka palietė jos lytinius organus. Jai pasakius, kad pasakys mamai, patėvis į tai nereagavo ir sakė „kur papukai“, bei pakėlęs maikę, delnu ėmė glostyti jos krÅ«tinę. Ji jam vėl pasakė, kad pasakys mamai, bet jis nereagavo.

Ji stÅ«mė jo rankÄ ir prieÅ¡inosi, vėl jam pasakė, kad pasakys mamai ir perlipusi per jį, iÅ¡lipo iÅ¡ lovos. Nuėjusi į antrame aukÅ¡te esantį kambarį, užsidarė liukÄ . Mamai grįžus iÅ¡ darbo, ji su broliu ėjo į parduotuvę. Grįžusi iÅ¡ parduotuvės, viskÄ papasakojo mamai. Anksčiau patėvis to nebuvo daręs. Ji patėvio bijo, o po Å¡io įvykio jo bijo dar daugiau. Iki to įvykio santykiai su patėviu buvo blogi, nes jis jos su broliu nekęsdavo. Apie įvykį mamai ji papasakojo smulkiai.

Apie įvykį papasakojo tik mamai ir broliui. Tarp mamos ir patėvio piktumų nebuvo, jie gerai sutaria (b.l.30-32).     Liudytoja V. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis, su juo gyveno 4 metus. 2011 m. gegužės 22 d. jai atsikėlus 4 val. ryte ruoÅ¡tis į darbÄ , kartu su ja atsikėlė ir K. V.. Jie iÅ¡gėrė kavos, pasėdėjo, pasikalbėjo. Maždaug 5.10 val. ji išėjo iÅ¡ namų ir iÅ¡važiavo į darbÄ . Apie 9 val. ar 9.30 val. jai į darbÄ paskambinęs K.as sakė, kad yra Bikuvos parduotuvėje, perka vinis Å¡iltnamiui.

Po 16 val. grįžusi namo, kieme sutiko dukrÄ G.Ä ir sÅ«nų E.ų, kurie paklausė, ar gali eiti nusipirkti ledų, sakė, kad pinigų davė K.. Ji jiems padavė dar po litÄ , ir vaikai išėjo į parduotuvę. Nuėjusi į namus, rado V.o kaimynÄ R. R., kuris su K.u gėrė degtinę. Paskui K. V., išėjęs į kiemÄ , pradėjo skambinti savo buvusiai sugyventinei V.ai. Namo durys buvo praviros, ir ji, priėjusi prie durų, girdėjo, kad jis buvusiÄ sugyventinę vadina ,,mažutėle“, ,,aukseliu“, klausė, ar gali pas jÄ atvažiuoti.

Tai iÅ¡girdusi ji K. V. pasakė ,,staigiai susirink daiktus ir dink iÅ¡ mano namų“. Grįžusi į namus, atsisėdo į fotelį ir pradėjo verkti. Tuo metu grįžusi dukra jos paklausė, kas yra, kodėl ji verkia. Kadangi jos dukra tÄ V.Ä buvo mačiusi, ji jai pasakė, kad K.as nori susitaikyti su V.a ir pas jÄ grįžti. Dukra gal girdėjo, kai ji K.Ä varė iÅ¡ namų. Dukra iÅ¡ karto pradėjo verkti. Jai paklausus, dėl ko ji verkia, G.a pradėjo pasakoti, sakė ,,K. prie manęs lindo“.

Jai paklausus, kÄ K.as jai darė, G.a sakė, kad jis liepė jai gultis į lovÄ , jÄ lietė, čiupinėjo krÅ«tinę, buvo užkišęs rankÄ jai už kelnaičių, sakė „kur tavo putiukas“, kÄ dukra sakė daugiau, nebeprisimena. KÄ K. V. jai darė užkišęs rankÄ už kelnaičių, G.a nesakė. Tuo metu iÅ¡ lauko į vidų įėjo K. V., kuriam ji pasakė, kad kviečia policijÄ , ne jis lindo prie jos vaiko. Jis pasakęs ,,durne, tu nusiÅ¡neki“, apsisuko, išėjo, sėdo ant dviračio ir iÅ¡važiavo.

Ji iÅ¡kvietė policijÄ . K. V. iÅ¡ ryto buvo blaivus, iÅ¡ vakaro buvo nedaug iÅ¡gėręs sidro, rytÄ taip pat iÅ¡gėrė stiklinę sidro. Kai jis jai skambino į darbÄ , buvo blaivus. Tarp jos ir K. V. buvo pokalbis apie tvirkinamuosius veiksmus. Jie buvo dėl kažko susipykę, gal dėl jos dukters, kuri stengdavosi juos supykdyti ir sakydavo neteisybę. K. V. pasakė, kad jie susipyksta, iki galo neiÅ¡siaiÅ¡kinę teisybės, po to pasakė ,,ji dabar taip Å¡neka, o praėjus keliems metams sakys, kad prie jos lindau ar dar kÄ nors panaÅ¡aus dariau“.

G.a tuo metu buvo Å¡alia jų ir tÄ pokalbį girdėjo. G.os apklausos metu ji iÅ¡girdo labai daug nesutapimų, dėl to dukra netiki. G.a turėjo telefonÄ , galėjo jai paskambinti, pasakyti, kas atsitiko, ji bÅ«tų grįžusi iÅ¡ darbo. Be to, grįžusi namo, ji rado dukrÄ patenkintÄ , striksinčiÄ kieme, tik įvykus konfliktui tarp jos ir K. V., ji pradėjo apie tai pasakoti. G.a verkė, bet apsiverkti ji visada gali. G.a yra melagė ir vagis. Ji kalbasi su dukra, sako, ko negalima daryti, bet ji žiÅ«ri į žemę ir neatsako, dėl ko taip elgiasi.

Mokykloje ji pavogė telefonÄ iÅ¡ savo klasės draugės, jai paklausus, dėl ko ji ėmė svetimÄ telefonÄ , jei turėjo savo, dukra nieko neatsakė. IÅ¡ teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-22 duotų V. G. parodymų matyti, jog ji parodė, kad G.a jai pasakojo, kad K. V., jos dukrÄ pasikvietęs į savo lovÄ ir jai atsigulus, sakė, kad ji jam surastų „mergÄ â€œ, nes jam „reikia gyvo daikto“, dukrai atsakius, „kur aÅ¡ jÄ rasiu“, pasakė, kad ji bus „gyvas daiktas“, užkiÅ¡o rankÄ dukrai už kelnaičių, sakydamas, „kur tavo putiukas“, čiupinėjo dukros lytinius organus, po to, pakėlęs marÅ¡kinėlius, čiupinėjo krÅ«tinę, sakydamas „kur tavo papiukai“, bučiavo jos veidÄ , bei kad jos sugyventinis, jai iÅ¡einant į darbÄ , buvo neblaivus (b.l.14-15), patvirtino, kad dukra jai tikrai pasakė visus tuos veiksmus, kurie nurodyti, iÅ¡skyrus tai, kad pirmÄ kartÄ dukra sakė, kad jis bučiavo jos veidÄ , o rytojaus dienÄ jai papraÅ¡ius dar kartÄ viskÄ nuo pradžių papasakoti, sakė, kad veido nebučiavo.

Taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nesakė, kad jos sugyventinis buvo neblaivus, policijos pareigÅ«nas nedavė jai perskaityti to, kÄ buvo surašęs, liepė pasiraÅ¡yti, ir ji pasirašė. Teisiamajame posėdyje perskaičius V. G. ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-26 duotus parodymus, iÅ¡ kurių matyti, jog ji papildomai nurodė, kad sekmadienį jai buvo Å¡okas, ji patikėjo tuo, kÄ sako dukra, bet Å¡iuo metu netiki, galvoja, kad G.a galėjo iÅ¡sigalvoti, nes ji dažnai meluoja, su K. V. nesutaria, nes K.as jÄ bara už melavimÄ , jÄ drausmina, dėl to tarp jų dažnai kyla ginčai, G.a dažnai sako, kad užaugusi iÅ¡varys K.Ä iÅ¡ namų, K.as labai myli jos sÅ«nų, kuris pergyvena, kad K.o Å¡iuo metu nėra kartu (b.l.16), nurodė, kad Å¡ie jos parodymai yra teisingi.

Taip pat parodė, jog nežino, ar norėtų, kad K.as grįžtų pas jÄ , po įvykio ji pas K.Ä nesilankė, ten nueidavo jos sÅ«nus, ji dėl to neprieÅ¡taravo. G.a jai nėra sakiusi, kad po įvykio buvo nuėjusi pas K.Ä . PaaiÅ¡kino, kad jos namelyje pirmame aukÅ¡te yra dvi lovos, antrame aukÅ¡te lovų nėra, ten negyvenama, yra tik kuÅ¡etė ir fotelis, vaikai, kaip ir jie su K.u, miegojo pirmame aukÅ¡te, sÅ«nus sakė, kad miegojo ir nieko nematė, o jam atsibudus ir nuėjus į lovÄ pas K.Ä , G.a miegojo savo lovoje.

Policija apžiÅ«rėti antro aukÅ¡to nelipo. Jie kompiuterio neturi ir įvykio metu neturėjo. Å iÄ vasarÄ G.a jai yra sakiusi, kad pernai, bÅ«dama Kulautuvoje, gulėjo lovoje su berniuku, bučiavosi ir mylėjosi, taip pat dar prieÅ¡ įvykį, gal kovo – balandžio mėn. yra sakiusi „mama, kai tu numirsi, aÅ¡ su K. gyvensiu“. Å iuo metu G.os nuotaikos nepasikeitė, mokslais nesiskundžia. Pradžioje ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad tarp jos ir K. V. buvo kilęs konfliktas dėl jo skambučio savo buvusiai draugei, nes nemanė, kad tai turi reikÅ¡mės.      Liudytoja I.

Å . parodė, kad ji yra nukentėjusiosios mokytoja. Atėjusi pirmadienį į mokyklÄ , mergaitė jai pasirodė rami, tačiau dabar, kai žino aplinkybes, galima įvardinti, kad ji buvo pasimetusi, kaip kad ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Po kelių pamokų atvažiavusi policija G.Ä iÅ¡sivežė, kad parodytų, kur gyvena. TÄ pačiÄ dienÄ , paskambinus iÅ¡ policijos ir pakvietus jÄ ateiti papasakoti dėl G.os, jai nuvykus, jos klausinėjo apie mergaitę, jos mamÄ . Apklausos pabaigoje jai paklausus, dėl ko tai vyksta, užuominomis buvo pasakyta, kad reikia pravesti pamokas atskirai su mergaitėmis ir berniukais lytiniais klausimais, pakalbėti apie tai, kad tokius veiksmus gali atlikti artimiausi žmonės - tėvai, patėviai, iÅ¡ to ji suprato, kas atsitiko, bei kad mergaitę lietė patėvis.

KitÄ dienÄ , nusivedusi G.Ä atskirai į klasę, su ja kalbėjosi apie tai, kas buvo. G.a pasakojo, kad ryte atėjęs girtas K.as kiÅ¡o rankÄ jai už kelnyčių, ji stumdėsi, pabėgo. Vėliau girdėjo, kad Å¡i jos pasakota versija yra neteisinga, kalbėjosi su jos mama, kuriai G.a pasakojo kitaip. Mokykloje G.a fantazuoja, meluoja, tokių atvejų bÅ«na daug. Ji važiuoja į mokyklÄ autobusu kartu su kitais mokiniais, kažkur vaikÅ¡to, vėluoja ateiti į pamokas, po to meluoja, kad sugedo autobusas, nors kiti vaikai, važiavę tuo pačiu autobusu, atėjo į pamokas laiku.

KitÄ kartÄ , atėjusi tik į antrÄ pamokÄ , pasako, kad mama jÄ vedė į poliklinikÄ , o ji, paskambinusi mamai, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jos poliklinikoje nebuvo. G.a yra sakiusi, kad K.as myli brolį, o jos nemyli. G.a mokosi silpnai, galėtų mokytis geriau, bet pati to nenori. Ji yra kitoks vaikas, tarsi gyvena suaugusio žmogaus gyvenimÄ , susimÄ sčiusi. Po įvykio ji visiems pasipasakojo. Tai nugirdusi, pasikvietusi G.Ä pasakė, kad tokių dalykų nereikia visiems pasakoti. Ji atsakė, kad niekam nepasakojo, vėliau iÅ¡vardino, kam papasakojo.

IÅ¡ mergaičių girdėjo, kad G.a sakė, jog jÄ iÅ¡prievartavo, prailgintoje grupėje vėl visiems pasakojo. Ji su socialine darbuotoja dar kartÄ jai paaiÅ¡kino, kad taip nedarytų. Mano, kad G.a galėjo tai ir iÅ¡galvoti, bet tai tik jos nuomonė. Mergaitė fantazuoja ir pasakoja, kad yra taip, kaip ji norėtų kad bÅ«tų, kaip ji norėtų gyventi, kad norėtų gyventi dviejų aukÅ¡tų name. Ji nori puoÅ¡tis, jos kitokie santykiai ir su berniukais, nei kitų mergaičių, ji raÅ¡inyje nurodė, kad jos tikslas – kad jÄ pamiltų berniukas, dažnai sako „myliu“, mirksi berniukams.

Ketvirtoje klasėje lankantis policijos komisariate, G.a ten buvusius vyrus tiesiog lietė rankomis, ,,Å¡audė akytėmis“. Ar nuo Å¡ių mokslo metų pradžios G.a bendrauja su patėviu, jai nežinoma, tačiau kartÄ , kai G.a neatsinešė kažkokių priemonių, paklausus, kodėl jų neturi, ji sakė, kad nakvojo pas K.Ä , dėl to neatsinešė. 2011 m. gegužės mėnesio pradžioje mokykloje dailės pamokÄ vedė skulptorius J. U.. Gana piešė labai tamsios spalvos burbulus ir ant jų – kryžius, todėl abu su skulptoriumi, pažiÅ«rėję pieÅ¡inį, pagalvojo, kad ji turi problemų.

TÄ pieÅ¡inį ji rodė psichologei, jos pagalvojo, kad vaiko Å¡irdyje gali bÅ«ti kažkoks nerimas. Tas pieÅ¡inys buvo pieÅ¡tas prieÅ¡ įvykį. Daugiau tokių pieÅ¡inių nepastebėjo. PrieÅ¡ įvykį iÅ¡ G.os kokių nors pasisakymų apie K. V. ji nėra girdėjusi. Dabar G.os elgesys nepakitęs, ji linksma, bendraujanti, gali užgauti, čia pat atsipraÅ¡yti, apsikabinti. G.a savaitę po įvykio gal buvo daugiau susimÄ sčiusi, kažkokia kitokia, per pamokÄ kažkur mintimis nuklysdavo.

Iki 2011-05-22 iÅ¡ G.os ji nėra girdėjusi kokių nors žodžių apie lyties organus, intymias kÅ«no vietas, ta tema ji nėra pasakojusi kokių nors savo įspÅ«džių. G.a daugiau bendrauja su mergaitėmis, bet kai per kÅ«no kultÅ«ros pamokÄ Å¡alia jos atsistoja berniukas ar kai reikia kartu su berniuku Å¡okti, ji bÅ«na patenkinta. Mergaitės jai sako, kad G.a jas negražiai pavadina, vartoja keiksmažodžius, jai paaiÅ¡kinus, kad to daryti negalima ji atsipraÅ¡o, pažada daugiau taip nedaryti.

G.os šeima yra problematiška, nes G.a ima svetimus daiktus, meluoja, mergaitei trūksta tvarkos, švaros, necenzūriniai žodžiai taip pat „ateina“ iš šeimos.          Liudytojas R. R. parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai ir draugai, su juo kartu dirbo. Pažįsta G. G., kartais ant jos supykdavo, nes ji yra išdykusi. 2011 metų pavasarį jis su K. V. pas jo draugę V. G., su kuria jis tuo metu gyveno, dengė šiltnamį. K.as buvo blaivus, jis prieš tai dviračiu važiavo į parduotuvę pirkti vinių.

IÅ¡vakarėse jis su žmona pas K.Ä nebuvo, dėl Å¡iltnamio dengimo K.as jam paskambino telefonu tos pačios dienos rytÄ . Dirbti pradėjo nuo ryto ir darbus baigė vakare Per pietus buvo atėjusi jo žmona N. J., pabuvusi apie pusvalandį, išėjo namo. Kada baigė darbÄ neprisimena, po darbo iÅ¡gėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. G. G. matė, ji lakstė, žaidė, su broliu ėjo į parduotuvę. V. G. grįžus iÅ¡ darbo, K.as su ja susipyko dėl to, kad K.as paskambino savo buvusiai žmonai.

Kur kilus konfliktui buvo G. G., negali pasakyti, iÅ¡eidamas namo, matė jÄ prie V.os, kuri buvo supykusi, kalbėjo pakeltu tonu. Ar V.a verkė, nematė. Apie įvykį sužinojo vėliau. Kalbėjo, kad K.as lindo prie mergaitės, bet nei jis, nei daugelis kitų sodo gyventojų tuo netiki. G. G. yra baręs, ji yra ,,negeras vaikas“, lipa ant stogų, primėto daiktų į Å¡ulinį, vėliau sako, kad tai ne ji padarė. Jis su V. G. Å¡eima bendravo mažai. G. G. dažnai ateina į K.o kiemÄ , kai jo nebÅ«davo namuose, daug kartų jÄ yra iÅ¡ ten iÅ¡varęs. Jis gyvena už 200 m nuo K.

V., todėl tai mato. Praeitų metų vasarÄ matė, kad K.ui bÅ«nant komandiruotėje, į jo kiemÄ Â ateidavo G. G. su broliu. Kad rudenį pas K.Ä bÅ«tų atėjusi V. G., nematė. TÄ patį vakarÄ po įvykio pas juos atėjusi V. G. pasakė jiems apie įvykį, gailėjosi, kad paskambino į policijÄ , kad patikėjo dukra, jog K.as prie jos lindo, sakė, kad pirma reikėjo viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Liudytoja N. J. parodė, kad kaltinamasis yra kaimynas, su nukentėjusiÄ ja G.a nebendrauja, ji yra neklaužada. 2011 m. gegužės mėnesį po įvykio pas juos atėjusi V.

G. sakė, kad ji iÅ¡kvietė policijÄ dėl to, kad mergaitė pasakojo, jog K.as jai pačiupinėjo krÅ«tinėlę, gailėjosi, kad taip padarė. Ji V.ai pasakė, kad ji pirma turėjo viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti su K.u. Pas dirbančius prie Å¡iltnamio vyrus buvo užėjusi apie 12.30 val., matė už tvoros lakstančius abu V.os vaikus. Su G. G. nesikalbėjo. Mergaitė yra melagė, ji ir maža bÅ«dama prikurdavo fantazijų, girdėjo, kaip mokė brolį paimti svetimÄ Å¾aislÄ . Padėti K.ui dengti Å¡iltnamį tarėsi iÅ¡ vakaro, kai buvo pas V.Ä namuose.

Ten žiÅ«rėjo televizorių, gėrė sidrÄ , iÅ¡gėrė gal du butelius, kokios talpos, nežino. Kitokio alkoholio tÄ vakarÄ negėrė. Kada išėjo iÅ¡ V.os namų, neprisimena, nekreipė į tai dėmesio, grįžo namo kartu su R.u, apsvaigę nuo alkoholio nebuvo. Kai per pietus buvo pas dirbančius vyrus, jie buvo blaivÅ«s. Vėliau R.as grįžo namo truputį apsvaigęs nuo alkoholio, bet girtas nebuvo. Apie V.os namuose įvykusį konfliktÄ R.as jai nesakė. Ar V. G. dabar bendrauja su K.u, nežino.              Liudytojas A.

V. parodė, kad iÅ¡ savo tėvo sužinojo, jog vyksta K. V. teismas, K.as bus teisiamas, nes G.a pasakė, kad jis priekabiavo. Mano, kad jo tėvui apie tai pasakė K.as. 2012 m. vasario 6 d. apie 14 val. eidamas į parduotuvę, pamatė, kad autobusų sustojime E. G. stumdo ir muÅ¡a savo seserį G.Ä . Sudrausminęs, paklausė, dėl ko jis taip elgiasi. E. G. atsakė ,,už tai, kad K.ukÄ už dykÄ nori pasodinti į kalėjimÄ â€œ. G.a pradėjo brolį tildyti, pradėjo verkti, dėl ko ji apsiverkė, neįsivaizduoja.

E. G. jam sakė, kad vakar vakare G.a pasakė, kad K. jai nieko nedarė. Jam paklausus G.os, ar E.us sako tiesÄ , ji apsiverkė ir pabėgo. Grįžęs iÅ¡ parduotuvės, rado pas jo tėvÄ atėjusį K.Ä , ir jam tai papasakojo.          IÅ¡ byloje esančio E. G., apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodymų matyti, jog jis parodė, kad jam 7 metai, turi 9 metų seserį G.Ä , su kuria truputį blogai sutaria, jos nemyli, nes ji muÅ¡asi. Mama ant sesers irgi pyksta, nes ji pametė pinigus.

Sesuo mėgsta pameluoti. K. V. anksčiau pas juos gyveno, jis jo patėvis, dabar nebegyvena, nes jam negalima pas juos gyventi dėl teismo. Jam neteko matyti, kad sesuo G.a bÅ«tų gulėjusi vienoje lovoje su K.. K. buvo jį pasikvietęs į lovÄ , jam nieko nedarė. G.ai K. irgi nieko nedarė, jį veltui sodina į kalėjimÄ , G.a meluoja. 2011 m. gegužės mėn. ryte jis miegojo pirmame aukÅ¡te vienoje lovoje su G.a, o antrame aukÅ¡te niekas nemiega. K. su mama irgi miegojo pirmame aukÅ¡te. Mamai iÅ¡važiavus į darbÄ , K. pasikvietė G.Ä , taip jam sakė pati G.a, tai ji jam pasakojo atsikėlusi rytÄ , bÅ«nant lovoje, papasakojo, kad K. jÄ Äiupinėjo, rodė, kad čiupinėjo už krÅ«tinės. Tuo metu ji neverkė, tik po to pradėjo verkti, kai apie tai pasakojo grįžusiai mamai, irgi verkė.

Jis pats miegojo, nieko nematė ir negirdėjo. Jam atrodo, kad G.a melavo, nes ji melagė, vagilka ir aferistė. Kodėl G.a verkė, nežino. TÄ pačiÄ dienÄ po pietų ji jam yra sakiusi, kad visus apgavo dėl K.učio. Dabar apie šį įvykį jie namuose nekalba, o prieÅ¡ tai kalbėdavo. Mano, kad G.a pasielgė netinkamai, dėl ko, nežino. Patėvis jam buvo labai geras, duodavo 5 Lt ir 10 Lt. Norėtų, kad K. gyventų su jais, to nori ir mama. Dėl to visi ant G.os pyksta - ir jis, ir mama (b.l.162).

Liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamasis anksčiau gyveno su jos dukra, G. G. yra jos anÅ«kė. Apie įvykį pirmiausia ji sužinojo iÅ¡ E.aus, o kitÄ dienÄ â€“ iÅ¡ dukros, kuri sakė, kad susipyko su K.u, nes jis paskambino buvusiai sugyventinei. V.ai pradėjus verkti, G.a jai pasakė, kad K.as prie jos lindo. V.a nervinosi, apie tai pranešė policijai. G.a iÅ¡ pradžių patvirtino tai, kÄ sakė V.ai. TÄ pokalbį girdėjo ir E.us. IÅ¡ karto po įvykio ji matė G.Ä , ji neverkė, dÅ«ko, žaidė.

Dukra sakė, kad G.a teisme nurodė, kad miegojo antrame namo aukÅ¡te, žaidė kompiuteriu, bet jie neturi kompiuterio, o antrame aukÅ¡te niekas nemiega. Po kurio laiko jai paklausus G.os, ar ji apie įvykį sakė teisybę, ar istorijÄ sukÅ«rė, G.a pasakė, kad ji melavo, kad K.as prie jos lindo, nes nenori, kad mama gyventų su K.u, jį apkalbėjo dėl to, kad jo nemyli. Apie tai, kad melavo, G.a pasakė jai 2012-02-24. Pirmomis dienomis po įvykio paklausus, ar taip buvo, G.a sakydavo, kad buvo. Neigti ji pradėjo 2012-02-24, 25 dienomis, po to, kai apie tai papasakojo E.us, ir ji jos paklausė, ar tai tiesa.

PrieÅ¡ mėnesį iki Å¡io posėdžio pas jÄ Ä¯ namus atvykę policijos pareigÅ«nai pasakė, kad G.a parduotuvėje apsivogė. Nuvažiavusi į policijos komisariatÄ , rado verkiančiÄ G.Ä , kuri pasakė, kad pavogė vienÄ Kinder kiauÅ¡inį ir du Å¡okoladus. PareigÅ«nai sakė, kad jie vežiojo jÄ po sodus, bet ji neparodė, kur gyvena jos motina. Jai paklausus, kodėl G.a melavo, ji atsakė, kad bijojo mamos.   IÅ¡ byloje esančio 2011-5-22 V. G. protokolo-praneÅ¡imo matyti, kad ji policijos pareigÅ«nams pranešė, kad 2011-05-22 apie 16 val. jai grįžus ir darbo į namus, esančius Justinavos kolektyvinių sodų bendrijoje „Vyturys“, KėkÅ¡tų takas 815, jos mažametė dukra G.

G. papasakojo, kad jai bÅ«nant darbe jos sugyventinis K. V., į lovÄ pasiguldęs jos dukrÄ , jÄ glamonėjo, lietė lytinius organus (b.l.4). IÅ¡ byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad G. G. yra gimusi 2002-12-05 (b.l.37). Byloje esančiame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-130 nurodyta, kad:

1) G. G. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu darymo metu, t.y., 2011-05-22, lėtiniu ar ūmiu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje;

2) G. G. įvykio metu negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, ji visiÅ¡kai negalėjo įtariamojo veiksmams prieÅ¡intis, tačiau įvertinus jos bÅ«senÄ (iÅ¡gÄ stis), galiausiai ji gana efektingai tiems veiksmams pasiprieÅ¡ino (iÅ¡kart iššoko iÅ¡ lovos);

3) G. G. po/dėl byloje nagrinėjamo įvykio nesilankė pas psichiatrus, neįvertinta tuometinė jos psichikos bÅ«sena, todėl nustatyti G. G. sveikatos sutrikdymo mastÄ (psichikos sutrikdymÄ ) dėl nagrinėjamo įvykio nėra objektyvios galimybės. Å iuo metu G. G. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje, Å¡io sutrikimo atsiradimas gali bÅ«ti susietas tiek su byloje nagrinėjamu įvykiu, tiek dėl kitų nepalankių jos atžvilgiu gyvenimiÅ¡kų faktorių;

4) G. G. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti; ji galėjo (ir gali) teisingai suvokti konkrečias faktines reikÅ¡mingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. G. G. parodymai yra pakankami detalėmis, nuoseklÅ«s, realistiÅ¡ki, atitinkantys jos žodynÄ ;

5) G. G. toliau apklausti, jai dalyvauti kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje nerekomenduojama; esant bÅ«tinybei apklausÄ rekomenduojama atlikti vaikų ir paauglių psichologui specializuotame apklausos kambaryje (b.l,.51-53).    Teisiamajame posėdyje teismo psichiatrė ekspertė, vaikų ir paauglių psichiatrė V. K. paaiÅ¡kino, kad ji dalyvavo atliekant ekspertizę, kurios metu bendraujant su mažamete nukentėjusiÄ ja, ypač kalbant apie įvykį, buvo stebimas ne tik verkimas, bet ir kitos reakcijos prisimenant įvykį: iÅ¡gÄ stis, įtariamo žmogaus baimė iki Å¡iol, iÅ¡sakymai, kad bijotų tÄ Å¾mogų ir dabar susitikti.

Buvo stebimos padidėjusios nerimo, įtampos reakcijos, kurios sunkiai nuslÅ«go net keičiant pokalbio temÄ . Kalbant apie kitus dalykus, minėtos reakcijos neiÅ¡ryÅ¡kėjo, vadinasi jai, kaip asmenybei, baimingumas, nerimastingumas nėra bÅ«dingas, Å¡ios reakcijos iÅ¡ryÅ¡kėja kalbant apie įvykį, taigi, buvo nustatyta, kad Å¡ios emocijos buvo susijusios bÅ«tent su nagrinėjamu įvykiu. Ekspertizės metu mergaitės įvardinti žodžiai ,,putė“, „pučiukas“ yra labai vaikiÅ¡kas žodynas, tai suaugusių žmonių visai nevartojami žodžiai, tai yra reali, atitinkanti tokį vaiko amžių kalba.

Mano, kad sakydama žodžius ,,surask man bobÄ â€œ, mergaitė tiesiog citavo įtariamojo žodžius, kuriuos jis pasakė įvykio rytÄ , prieÅ¡ vykstant tolimesniems veiksmams, taigi, vienu atveju yra tiesioginė vaiko kalba, kitu atveju – kartojimas to, kÄ jai pasakė įtariamasis. Labai svarbu aiÅ¡kinantis apie tvirkinamuosius veiksmus yra tai, kÄ mergaitė suprato ir ko nesuprato. Vaiko amžius buvo toks, kad ji patį įvykį ir jo aplinkybes, kas vyko ir kas su ja buvo daroma, pakankamai suprato ir sugebėjo tai perteikti savo žodžiais. tai patvirtina jos mÄ stymo ir suvokimo iÅ¡sivystymo lygis, jos intelektas pagal amžių, kalba.

Nustatyta, kad jos intelektas pagal amžių yra vidutinis, sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų perteikti paties įvykio ir reikÅ¡mingų jo aplinkybių, nenustatyta. Duodama parodymus, ji perteikė esmines bylos aplinkybes, taip pat ji tas aplinkybes perteikė skirtingiems ekspertams - psichologui ir psichiatrui. Tolimųjų veiksmų reikÅ¡mės ir pasekmių – kodėl taip daro kartu gyvenantis suaugęs žmogus, kokiÄ reikÅ¡mę tai turės jos asmenybės vystymuisi ateityje, mergaitė negalėjo suprasti visiÅ¡kai nei pagal savo amžių, nei pagal psichologinį iÅ¡sivystymÄ .

Ekspertizės metu jai nustatytas emocijų sutrikimas vaikystėje. IÅ¡ visos bylos medžiagos nustatyta, kad mergaitė auga sudėtingomis sÄ lygomis, jos tikras tėvas miręs, mama jÄ kartais palieka su visiÅ¡kai svetimais žmonėmis, kurie bÅ«na iÅ¡gėrę, iÅ¡ objektyvių detalių matyti, kad mergaitei trÅ«ko priežiÅ«ros, kÄ patvirtina mokyklos charakteristika, kurioje nurodyta, kad mergaitė sistemingai ateina nepasiruoÅ¡usi, nepakankamai tvarkingai apsirengusi, netvarkingos jos priemonės, o tai reiÅ¡kia, kad tas apleistumas yra ir iÅ¡ motinos pusės, kas patvirtina mergaitės sudėtingas gyvenimiÅ¡kas aplinkybes ir faktorius.

Tvirkinamieji veiksmai turi didžiausiÄ Å¾alojantį poveikį vaiko psichikai, todėl mano, kad tos diagnozės atsiradimas labiausiai yra susijęs su tvirkinamaisiais veiksmais, bet yra neatmetama ir kitų faktorių įtaka diagnozei ,,Emocijų sutrikimas“ atsirasti. Å iuo atveju vyraujantys emociniai sutrikimai buvo nerimas ir baimė. Dėl 2011-05-03 pieÅ¡to mergaitės pieÅ¡inio, kuriame matomi kryžiai, paaiÅ¡kino, kad mergaitės tėvas mirė prieÅ¡ 4 metus, per tokį laikÄ vaikai netektį daugiau mažiau jau bÅ«na iÅ¡gyvenę, tų kryžių tiesiogiai nereikėtų sieti su mirtimi, tai gali bÅ«ti susiję su bloga mergaitės nuotaika, nerimu, baime, jos bloga bÅ«sena.

PieÅ¡inys yra pieÅ¡tas prieÅ¡ dvi savaites iki įvykio, kas tuo metu vyko mergaitės namuose, nėra žinoma, ji mergaitės blogÄ bÅ«senÄ sietų su jos santykiais su motina, jos sugyventiniu. PieÅ¡inyje matosi raudona, geltona, žalia, mėlyna spalvos, nėra viskas nupieÅ¡ta juoda spalva, vadinasi vaikas turi kompensacinių savybių. Atsakydama į klausimÄ , ar vaikas dėl tokios emocinės įtampos Å¡eimoje galėjo apkalbėti K. V., paaiÅ¡kino, kad tiriamoji visiÅ¡kai nenurodė, kokį ji galėjo turėti tikslÄ kažkÄ padaryti mamai ar dėdei, nenurodė, kad kažkas bÅ«tų jÄ Ä¯kalbėjęs, prašęs tai papasakoti, ji labai realistiÅ¡kai pasakojo apie įvykį, toks tikslas visiÅ¡kai neatsispindėjo jos žodžiuose, ir ekspertizės metu tai nebuvo nustatyta.

Mergaitei ekspertizės metu taip pat nenustatyta padidinto melavimo ar fantazavimo, jos melavimo bruožai buvo suprasti kaip vaikiÅ¡ki, darant pamokas, iÅ¡sisukinėjant nuo atsakomybės, namų darbų ir pan., yra visiÅ¡kai skirtingi dalykai, kai vaikas pasakoja apie tam tikrÄ savo iÅ¡gyvenimÄ ir bÅ«senÄ , o ne apskritai apie buvusius smulkius įvykius, ir ekspertų pagrindinė darbo dalis yra atskirti, kaip vaikas kalba apie įvykį, nagrinėjamÄ baudžiamojoje byloje, o ne apskritai apie smulkius įvykius.

Nurodė, kad G.a, kaip vaikas, paaiškina labai aiškiai ir gyvenimiškai, kad patėvis būdavo ir normalus žmogus, bet kai rėkdavo, tai būdavo kaip išprotėjęs, neperteikia jo vien iš blogos pusės, kas rodo tarp jų buvusį ryšį, o dabartinis jos pasakymas “jis man yra niekas“ rodo mergaitės begalinį pyktį tam žmogui - tvirkintojui, ir tai yra visiškai adekvatus, normalaus, ganėtinai sveiko vaiko paaiškinimas, nėra jokio apkalbėjimo iš blogos pusės.          Kaltinamasis K.

V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje kaltu nepripažino, nurodydamas, kad neigia visus kaltinime nurodytus jo veiksmus, teigdamas, kad nukentėjusioji G. G. meluoja, nes yra melagė, jį apkalba, kadangi girdėjo jo ir sugyventinės pokalbį prieÅ¡ dvi savaites iki įvykio, kai jis pasakė sugyventinei, kad jei G.a norės juo atsikratyti, bus lengviausias bÅ«das pasakyti, kad jis kiÅ¡o jai rankÄ už kelnaičių ar prie jos lindo, kÄ G.a po kurio laiko ir padarė. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip jo pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , atsižvelgus į tai, kad jo parodymai nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, neatitinka kitiems byloje iÅ¡tirtiems įrodymams, todėl jo parodymų nelaiko objektyviais ir patikimais.

K. V., teisiamajame posėdyje pradžioje nurodęs, jog nežino, ar G.a jo nemėgsta, vėliau nurodė, kad jo santykiai su mergaite buvo geri, G.a jį gerbdavo, klausydavo, nors iÅ¡ jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l.67-68) matyti, kad jis nurodė, jog G.a jo nemėgsta, jis su G.a nesutardavo, nes ji jo neklausydavo. Kaltinamojo tvirtinimÄ , kad įvykio iÅ¡vakarėse jis jokių alkoholinių gėrimų negėrė, pas jį ir sugyventinę R. R. su žmona atėję nebuvo, su R. R. dėl Å¡iltnamio dengimo susitarė užėjęs pas jį įvykio dienos ryte, paneigia liudytojos N. J., parodžiusios, kad iÅ¡ vakaro ji su R.

R. buvo pas V.Ä , kur vyrai susitarė dėl Å¡iltnamio dengimo, ten visi iÅ¡gėrė du butelius sidro, parodymai. Tai, kad K. V. iÅ¡ vakaro buvo gėręs alkoholinių gėrimų, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja V. G., nurodžiusi, kad jis iÅ¡ vakaro buvo „nedaug iÅ¡gėręs“. IÅ¡ liudytojos I. Å . parodymų taip pat matyti, jog G.a jai sakė, kad įvykio metu jos patėvis buvo girtas.BK 153 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 20 punkte pažymėta, kad mažamečio asmens tvirkinimas, numatytas BK 153 str., gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, praÅ¡ant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir pan.    Nukentėjusioji G.

G., gimusi 2002-12-05, tai yra mažametė, kÄ patvirtina jos gimimo liudijimo duomenys, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, nurodė, kad 2011 m. gegužės 22 d., sekmadienį, 7.20 val. jai atsikėlus, virtuvėje buvo patėvis, jis buvo iÅ¡gėręs, tÄ suprato iÅ¡ jo eisenos, nes svirduliavo, ir iÅ¡ iÅ¡virtusių akių, patėvis jai pasakė „eik paieÅ¡kok man bobos“, jai atsakius „pats ir eik“, sakė, kad jam „reikia gyvo daikto“, po poros min. nuėjęs į savo lovÄ liepė jai ateiti, jai atėjus, liepė atsigulti, atsigulus, atsikėlė ir leido jai atsigulti prie lango, po to pasakęs „kur tavo pučiukas“, kiÅ¡o savo rankÄ jai už apatinių kelnaičių, ranka lietė jos lytinius organus, jai pasakius, kad pasakys mamai, į tai nereagavo, sakė „kur papukai“ ir pakėlęs „maikę“, delnu ėmė glostyti jos krÅ«tinę, jam nereaguojant į pakartotinį jos pasakymÄ , kad apie tai pasakys mamai, ji stÅ«mė jo rankÄ , prieÅ¡inosi, po to per jį perlipusi, iÅ¡ lovos iÅ¡lipo, nuėjo į antrame aukÅ¡te esantį kambarį ir „užsidarė liukÄ â€œ.

GrįžtančiÄ iÅ¡ darbo mamÄ sutiko su broliu eidami į parduotuvę, grįžusi iÅ¡ parduotuvės apie tai papasakojo mamai, taip pat apie įvykį pasakojo ir broliui. Savo parodymus mažametė nukentėjusioji patvirtino, kaip matyti iÅ¡ apraÅ¡omosios dalies, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu ekspertams, jiems taip pat nurodydama, kad patėvis dar lenkėsi prie jos noėdamas pabučiuoti, bet ji iÅ¡sisuko (b.l.51-53). Nukentėjusios motina – liudytoja V. G. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad radusi jÄ verkiančiÄ po konflikto su sugyventiniu K.

V., jos dukra iÅ¡ karto pradėjo verkti, paklausus, ko ji verkia, pasakė, kad jos sugyventinis prie jos lindo, liepė gultis į lovÄ , jÄ lietė, čiupinėjo krÅ«tinę, buvo užkišęs rankÄ jai už kelnaičių, sakė, „kur tavo putiukas“, bei patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-22 duotus parodymus, kad K. V. jos dukrai sakė, kad ji jam surastų „mergÄ â€œ, nes jam reikia “gyvo daikto“, čiupinėjo jos lytinius organus bei krÅ«tinę, sakydamas „kur tavo papiukai“.

IÅ¡ nukentėjusiosios mažamečio brolio E. G., apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodymų matyti, kad 2011 m. gegužės mėn. ryte jis miegojo pirmame aukÅ¡te vienoje lovoje su G.a, kuri ryte jam sakė, kad mamai iÅ¡važiavus į darbÄ , K. jÄ pasikvietė, čiupinėjo, rodė, kad čiupinėjo už krÅ«tinės, jam pasakodama neverkė, tik po to pradėjo verkti, apie tai pasakodama grįžusiai mamai irgi verkė, jis pats miegojo, nieko nematė ir negirdėjo, jam atrodo, kad G.a melavo, nes ji „melagė, vagilka ir aferistė“, tÄ pačiÄ dienÄ po pietų G.a sakė, jog melavo, kad K.as prie jos lindo, dabar jie apie šį įvykį namuose nekalba, o prieÅ¡ tai kalbėdavo, patėvis jam buvo labai geras, duodavo 5 Lt ir 10 Lt, dabar jis su jais kartu negyvena dėl teismo, jis norėtų, kad K. gyventų su jais, to nori ir mama, dėl to visi ant G.os pyksta - ir jis, ir mama.

Liudytojos I. Å . – nukentėjusiosios mokytojos, parodymais, apie tai, kad mergaitę lietė patėvis, suprato po jos pačios apklausos apie G.Ä policijos komisariate, po to kalbėjosi su mergaite, kuri pasakojo, kad ryte atėjęs girtas K.as kiÅ¡o rankÄ jai už kelnyčių, ji stumdėsi, pabėgo, taip pat parodė, kad po įvykio į mokyklÄ atėjusi mergaitė buvo pasimetusi, savaitę po įvykio buvo susimÄ sčiusi, kažkokia kitokia, per pamokas mintimis kažkur nuklysdavo, tačiau mergaitė dažnai meluoja nurodydama netikras neatėjimo į mokyklÄ ar pavėlavimo priežastis, todėl mano, ji galėjo visa tai iÅ¡galvoti, bet tai yra tik jos nuomonė.

Teismas remiasi nukentėjusiosios G. G. parodymais, iš dalies - liudytojų E. G. ir I. Š. parodymais, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, teisiamajame posėdyje duotais teismo psichiatrės ekspertės, vaikų ir paauglių psichiatrės V. K. paaiškinimais. Nukentėjusiosios G. G. parodymus teismas vertina kaip pakankamai nuoseklius ir išsamius, pagal faktines įvykio aplinkybes jie sutampa su jos paaiškinimais ekspertėms - vaikų ir paauglių psichiatrei ir psichologei. Ekspertė V.

K., teisiamajame posėdyje pilnai patvirtinusi Teismo Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktÄ ir jo iÅ¡vadas, taip pat paaiÅ¡kino, kad duodama parodymus mergaitė perteikė esmines aplinkybes, sugebėjo tai perteikti žodžiais, kadangi suprato patį įvykį ir jo aplinkybes, ji tik pagal savo amžių bei psichikos iÅ¡sivystymÄ negalėjo suprasti su ja kaltinamojo atliktų veiksmų reikÅ¡mės ir tolimesnių pasekmių jai, ekspertizės metu jos įvardinti žodžiai „putė“, „pučiukas“ yra reali, atitinkantį tokį vaiko amžių kalba, apibÅ«dino nukentėjusiosios reakcijÄ ekspertizės metu - buvo stebimas ne tik verkimas, bet ir iÅ¡gÄ stis, kaltinamojo baimė, padidėjęs nerimas, įtampa, Å¡ios reakcijos iÅ¡ryÅ¡kėjo kalbant su ja apie įvykį, Å¡ie emociniai sutrikimai buvo vyraujantys, kalbant apie kitus dalykus, jie neiÅ¡ryÅ¡kėjo.

Dėl nukentėjusiosios emocijų sutrikimo vaikystėje ekspertė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ bylos matyti, kad mergaitė auga sudėtingomis sÄ lygomis, jos tikras tėvas miręs, mama jÄ kartais palieka su svetimais žmonėmis, kurie bÅ«na iÅ¡gėrę, mokyklos charakteristikoje nurodyta, kad mergaitė sistemingai ateina nepasiruoÅ¡usi, nepakankamai tvarkinga, iÅ¡ to matyti, kad mergaitė buvo apleista ir iÅ¡ motinos pusės, kas patvirtina jos sudėtingas gyvenimiÅ¡kas aplinkybes ir faktorius, tačiau atsižvelgus į tai, kad tvirkinamieji veiksmai turi didžiausiÄ Å¾alojantį poveikį vaiko psichikai, mano, kad tos diagnozės atsiradimas labiausiai yra susijęs su tvirkinamaisiais veiksmais, nors neatmetama ir kitų faktorių įtaka Å¡iai diagnozei.

IÅ¡ teisiamajame posėdyje perskaitytų nukentėjusiosios motinos - liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji po kelių dienų po 2011-05-22 duotų savo parodymų, parodymus pakeitė, ir apklausta 2011-05-26 jau parodė, kad jos duktė yra melagė, ji ja netiki, mano, kad ji viskÄ galėjo iÅ¡sigalvoti, nes nesutaria su K. V., dažnai sako, kad užaugusi iÅ¡varys jį iÅ¡ namų, panaÅ¡iai parodė ir teisiamajame posėdyje, teigdama, kad ji dukra netiki, nes ji yra „melagė ir vagis“, nurodė, kad dukra jÄ ir K.

V. stengdavosi supykdyti, dėl ko tarp jos ir K. V. dar prieš įvykį buvo pokalbis apie tvirkinamuosius veiksmus, kurio metu K. V. sakė, kad jos dukra gali pasakyti, kad jis prie jos lindo, o jos duktė tai girdėjo, nurodė, kad dukters parodymuose yra daug nesutapimų: ji nurodė, kad su broliu miega antrame namelio aukšte, nors ten negyvenama, lovų nėra, abu vaikai ir ji su K. V. miegojo pirmame aukšte esančiame kambaryje, sakė apie kompiuterį, nors jo jie neturėjo ir neturi, todėl ji ja netiki.

Liudytojos I. Å . – nukentėjusiosios mokytojos, parodymais, nukentėjusioji dažnai meluoja nurodydama neatėjimo į mokyklÄ ar pavėlavimo priežastis. Apie nukentėjusiosios polinkį meluoti nurodė ir liudytojai N. J., nukentėjusiosios brolis E. G., jos senelė L. S.. Teismas remiasi ekspertizės aktu, teisiamajame posėdyje duotais ekspertės paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ kurių matyti, kad ekspertizės metu nukentėjusiajai nenustatytas padidintas melavimas ar fantazavimas, ekspertė nurodė, kad jos melavimo bruožai buvo suprasti kaip vaikiÅ¡ki, darant pamokas, iÅ¡sisukinėjant nuo atsakomybės, namų darbų, ir yra visiÅ¡kai skirtingi dalykai, kai vaikas pasakoja apie tam tikrÄ savo iÅ¡gyvenimÄ ir bÅ«senÄ , o ne apskritai apie buvusius smulkius įvykius, o ekspertų pagrindinė darbo dalis - tai atskirti.

Teismas taip pat mano, kad duodama parodymus nukentėjusioji, nurodžiusi, kad ji su broliu gyvena antrame aukÅ¡te, turi atskiras lovas, kompiuterį, nors iÅ¡ tikrųjų taip nėra, taip sakė norėdama, kad ji taip gyventų ir tai turėtų. Tai iÅ¡ dalies matyti ir iÅ¡ liudytojos I. Å ., parodžiusios, kad mergaitė pasakoja, kad yra taip, kaip ji norėtų, kad bÅ«tų, ji norėtų gyventi dviejų aukÅ¡tų name, parodymų. IÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atstovavusios Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad nukentėjusiosios Å¡eima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma jau nuo 2003 metų, kai mergaitė buvo paguldyta į ligoninės vaikų skyrių, nes jos mama girtavo, 2008 metais kaimynai taip pat informavo, kad V.

G. vaikai prižiÅ«rimi netinkamai, nuvykus, vaikai rasti neÅ¡varÅ«s, namuose rasta neÅ¡vara ir netvarka, Å¡eima buvo įraÅ¡yta į įskaitÄ , ir jos nuomone, mergaitė gyvendama tokioje aplinkoje ir matydama kaip gyvena jos bendraamžiai, gal dėl to ir fantazavo, kad turi kompiuterį, kad sutvarkytas namo aukÅ¡tas, taip „pagražino“ savo gyvenimÄ . IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų ekspertės paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad ekspertizės metu nenustatyta, jog nukentėjusioji turėjo tikslÄ apkalbėti kaltinamÄ jį, ekspertės aiÅ¡kinimu, toks tikslas jos žodžiuose visiÅ¡kai neatsispindėjo, mergaitė paaiÅ¡kino, kad patėvis bÅ«davo ir normalus žmogus, bet kai rėkdavo, bÅ«davo kaip iÅ¡protėjęs, taigi nukentėjusioji neapibÅ«dino jo vien iÅ¡ blogos pusės, o jos dabartinis pasakymas „jis man yra niekas“ rodo mergaitės pyktį kaltinamajam kaip tvirkintojui, kÄ ekspertė įvardino kaip visiÅ¡kai adekvatų, normalų vaiko paaiÅ¡kinimÄ .

Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji turėtų polinkį į padidintas seksualines fantazijas, tai matyti ir iÅ¡ eismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto apraÅ¡omosios dalies, kurioje nurodyta, kad jos žinios apie intymius santykius atitinka amžių – pavirÅ¡utiniÅ¡kos, žodžio „seksas“ reikÅ¡mės ir biologinių pasekmių ji paaiÅ¡kinti negali. Vertinant liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-26 ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, teismas mano, kad jie nėra objektyvÅ«s ir patikimi, daro iÅ¡vadÄ , kad V.

G. pakeitė pirminius parodymus siekdama padėti kaltinamajam iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ , tuo pačiu darydama poveikį dėl parodymų pakeitimo ir nukentėjusiajai, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo E. G. parodymai, kad, ir jis, ir mama norėtų, kad K. gyventų su jais, tačiau jis negali gyventi kartu su jais dėl teismo, dėl to visi ant G.os pyksta - ir jis, ir mama. Tuo pačiu nelaikytini objektyviais ir V. G. motinos – liudytojos L. S., savo anÅ«kę apibÅ«dinusiÄ tik neigiamai, parodymai.

Teismas kritiÅ¡kai vertina ir kaltinamojo kaimynų liudytojų R. R. ir N. J. parodymus, atsižvelgus į tai, kad jie nesutampa tarpusavyje dėl lankymosi V. G. namuose įvykio iÅ¡vakarėse, neatitinka ir paties kaltinamojo parodymų dėl susitarimo dengti Å¡iltnamį laiko ir vietos, be to, jie yra kaltinamojo kaimynai, todėl dėl visų Å¡ių nurodytų aplinkybių teismas nelaiko jų parodymų objektyviais ir patikimais.       Byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis tvirkino mažametę nukentėjusiÄ jÄ G.

G.. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas suvokė, kad tvirkina mažametę nukentėjusiÄ jÄ , žinojo jos amžių. Nusikalstama veika baigta, nes nusikaltimas, numatytas BK 153 str., baigtas nuo tvirkinamųjų veiksmų atlikimo pradžios.     Teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, daro iÅ¡vadÄ , kad K. V. 2011 m. gegužės 22 d. per laikotarpį nuo 06 val. iki 07 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kolektyviniuose soduose, Kėdainių m., mažametės G.

G., gimusios 2002-12-05, atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tai yra pasikvietęs jÄ Ä¯ lovÄ , reikalaudamas jam surasti moteriÅ¡kę, užkišęs rankÄ už kelnių ir kelnaičių, lietė jos lytinius organus, glostė jos krÅ«tinę, bandė jÄ pabučiuoti.       Kaltinamojo K. V. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 153 str. (mažamečio asmens tvirkinimas).      Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), atsižvelgus į tai, kad nors kaltinamasis neprisipažino įvykio metu buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai matyti iÅ¡ nukentėjusiosios G.

G. parodymų, iÅ¡ dalies – ir liudytojos I. Å . parodymų, liudytoja V. G. taip pat patvirtino, kad įvykio dienos rytÄ kaltinamasis iÅ¡gėrė stiklinę sidro, pats kaltinamasis nurodė iÅ¡gėręs pusę stiklinės sidro, iÅ¡ liudytojos N. J. parodymų matyti, kad ir įvykio iÅ¡vakarėse V. G. namuose, kur gyveno ir kaltinamasis, buvo girtaujama.    Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus – mažamečio vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei, veika apysunkė (BK 11 str. 4 d.), į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b.l.84), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.85), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) (b.l.116), Å¡ios darbovietės administracijos charakterizuojamas kaip stropus, kruopÅ¡tus, siekiantis tikslo darbuotojas (b.l.90), Å¡iuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b.l.167), teismas mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, atsižvelgus į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bus pasiekti pirmÄ kartÄ teisiamam kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Bausmė skiriama vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltinamas vienkartinės nusikalstamos veikos padarymu, taip pat atsižvelgiant į ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 61 str., 54 str. 2 d.). Ä® bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-05-22 iki 2011-05-24, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms – viso 4 (keturios) dienos) – BK 66 str. 2 d., 65 str. 1 d. 1 p.

b) papunktis.    K. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2011-05-22 iki 2011-05-24 (b.l.62,72), paleidus iš laikino sulaikymo jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. G. ir V. G., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšio su V. G. ir G. G. ir kartu su jomis gyvenančiais asmenimis, nesilankyti V. G. ir G. G. gyvenamojoje vietoje (b.l.76) bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.78), šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirta kardomoji priemonė - dokumento paėmimas (b.l.80-81) panaikintas 2012-02-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi. (b.l.154).    Byloje Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (b.l.97-99), kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai G. G. priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡gÄ stį, pažeminimÄ , kas neigiamai įtakoja jos asmenybės visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vystymÄ si.

    Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžiai turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vienas iÅ¡ CK 3.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, tačiau teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atvejais. Akivaizdu, kad atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus, kaltinamasis mažametei nukentėjusiajai sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, mergaitė patyrė iÅ¡gÄ stį, nemalonumo jausmÄ , baimę sutikti kaltinamÄ jį, tai matyti iÅ¡ jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, tÄ patį jį nurodė ir ekspertizės metu.

Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta tyčine nusikalstama veika, veika padaryta nukentėjusiajai esant tokio amžiaus, kad kaltinamojo veiksmų užmirÅ¡ti ji negalės, atsižvelgiama į nukentėjusiosios amžiaus grupės asmenims bÅ«dingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandÄ , nusikalstamos veikos neigiamÄ Ä¯takÄ protiniam, dvasiniam ir doroviniam vaiko vystymuisi.

Kaltinamasis dirba, gauna pajamas, todėl jo turtinė padėtis nevertintina kaip sunki. Atsižvelgus į visas aplinkybes, teismas mano, kad Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ Â pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, nėra aiÅ¡kiai per didelis, todėl tenkintinas, ir iÅ¡ kaltinamojo K. V. nukentėjusiajai G. G. priteistina 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ kaltinamojo K. V. valstybei priteistina 24,00 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, pripažinus jas proceso iÅ¡laidomis (BPK 103 str., 105 str.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-303 str., teismas        n u s p r e n d ž i a :

           K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 153 str. ir nuteisti laisvės apribojimu dvejiems (2) metams, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su G. G., bei įpareigojant dirbti.Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikas nuo 2011-05-22 iki 2011-05-24, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms – viso 4 (keturias) dienas). KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G.

G. ir V. G., įpareigojant nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡io su V. G. ir G. G. ir kartu su jomis gyvenančiais asmenimis, nesilankyti V. G. ir G. G. gyvenamojoje vietoje bei raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Priteisti iÅ¡ K. V. G. G. 3000,00 (tris tÅ«kstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ K. V. valstybei 24,00 (dvideÅ¡imt keturis) litus proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų.     Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ Kėdainių rajono apylinkės teismui.

                  Teisėja                                                                                 Ramyna Šidlauskienė