2022-02-18 Nr. AB-3883-3-66-3-00014-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-7-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00014-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.5; 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

sekretoriaujant A. D.,

dalyvaujant Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriui Z. V.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija) 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 2-76(2.11) (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl įpareigojimo (duomenys neskelbtini) redakciją paskelbti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės nuomonę, paneigiančią viešai paskelbtus tikrovės neatitinkančius šio anoniminio straipsnio ir BNS pranešimo teiginius, kuriais siekiama sukompromituoti šią referendumo iniciatyvą ir ją vykdančios Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narius; 3) skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Anoniminiu straipsniu į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma agitacija prieš referendumo iniciatyvą, jos ir referendumo iniciatyvinės grupės narių kompromitavimas. Referendumo iniciatyvinė grupė kreipėsi į paminėtos redakcijos atstovus, prašydama paskelbti piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus straipsnį, kad būtų paneigti klaidinantys ir nesąžiningi, tikrovės neatitinkantys straipsnio teiginiai. Tačiau tai nebuvo padaryta, o fizinis asmuo (duomenys neskelbtini) paskelbė pranešimą, kuriuo tęsė agitaciją prieš referendumo iniciatyvą ir siekė ją sukompromituoti.

2.2. Dėl to VRK buvo prašoma ištirti šias aplinkybes ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) redakciją paskelbti piliečių iniciatyvinės grupės nuomonę, paneigiančią viešai paskelbtus tikrovės neatitinkančius anoniminio straipsnio ir BNS teiginius.

2.3. Referendumo iniciatyva vykdoma negaliojant Lietuvos Respublikos referendumo įstatymui (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) nustačius, kad iniciatyva vykdoma tiesiogiai taikant Konstituciją ir Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo analogiją, todėl VRK buvo prašoma taikyti analogiją – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 53 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad atsakomąją nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo atstovą rinkimams prie VRK arba per savo atstovą rinkimams prie apygardos rinkimų komisijos. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė VRK sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją.

2.4. Nepaisant to, VRK atsisakė priimti prašomą sprendimą, motyvuodama tuo, kad tai, jos nuomone, yra tik pareiškėjo nesutarimai su trečiaisiais asmenimis, kilę iš civilinių santykių. Be to, iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusiame Įstatyme nebuvo numatyta kompromituojančios informacijos bei atsakomosios nuomonės į tokią informaciją skelbimo tvarkos; kadangi šiuo metu nėra galiojančio referendumo įstatymo, nėra teisinio pagrindo vertinti su galimais referendumo įstatymo pažeidimais susijusių aplinkybių.

2.5. Pareiškėjas su VRK nuomone nesutinka ir pažymi, kad įstatymų leidėjui iki 2021 m. liepos 1 d. neįvykdžius Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. KT135-N11/2020, nustojo galioti Įstatymas, tačiau LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendime tiesiogiai taikė Konstituciją ir įstatymo analogiją. Teismo teigimu, nevykdant iš Konstitucijos kylančios teismo pareigos ginti pareiškėjo konstitucinę teisę į referendumo iniciatyvą, būtų pažeisti Konstitucijos 9 straipsnyje įtvirtinti principai. Be to, teismas, be kita ko, rėmėsi ir teisinio reguliavimo tradicija.

2.6. Atsakovui nebuvo pagrindo atsisakyti spręsti pareiškėjo prašymo, kadangi Komisijai yra suteikti įgaliojimai tokiems veiksmams atlikti. Atsakovas privalėjo ginti pareiškėjo teises ir priimti prašomą sprendimą, atsakovo elgesys pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo ir gero administravimo principus.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti skundą, taip pat pateikė papildomus dokumentus, kuriuos paprašė prijungti prie bylos.

II. 4. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

5. Atsiliepime į skundą remiamasi iš esmės šiais argumentais:

5.1. Komisija nėra įgaliota spręsti ginčus, susijusius su galbūt tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimu, taip pat ji neturi teisės vertinti, ar viešai paskelbta informacija, susijusi su Piliečių referendumo iniciatyva, atitinka tikrovę.

5.2. Pareiškėjas nenurodė, kokį teisės aktą galbūt pažeidė (duomenys neskelbtini) redakcija. Rinkimų ir referendumų metu suinteresuotų asmenų pažeistos teisės gali būti ginamos tik įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo siekiamas teisių gynimo būdas nėra numatytas jokiame rinkimų įstatyme, o taip pat nebuvo numatytas ir iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusiame Įstatyme.

5.3. Iki 2021 m. liepos 1 d. galiojęs Įstatymas nenumatė kompromituojančios informacijos bei atsakomosios nuomonės į tokią informaciją skelbimo tvarkos. Kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė į kompromituojančią informaciją, VRK nuomone, yra siejami tik su politinės kampanijos dalyviais, kurie siekia būti išrinkti į atitinkamas politines pareigas, tuo tarpu referendumo iniciatyvos pristatymo metu nėra siekiama jokių politinių pareigų, todėl kompromituojančios informacijos skelbimo bei jos paneigimo institutas Įstatyme nėra (nebuvo) numatytas. Be to, nesant galiojančio Referendumo įstatymo, nėra ir teisinio pagrindo vertinti su jo pažeidimais susijusių aplinkybių.

6. Teismo posėdyje atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 7. Byloje ginčas kilo dėl VRK 2021 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 2-76(2.11) pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Komisiją priimti sprendimą dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo dalyko

8. Byloje nustatyta, kad Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė dėl privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė) įregistruota Komisijos 2021 m. birželio 29 d. sprendimu (koordinatoriais paskirti N. Č., T. J. ir Z. V.). LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 įpareigojo VRK per penkias darbo dienas nuo šio teismo sprendimo paskelbimo išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei piliečių parašų rinkimo lapus ir VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą; nustatė 6 mėnesių terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, skaičiuojamą nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą VRK, dienos. Komisija, vykdydama LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021, 2021 m. liepos 21 d. Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei išdavė popierinių piliečių parašų rinkimo lapus. Komisijos informacinėje sistemoje taip pat buvo sukurta prieiga prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudarytos galimybės jame pasirašyti (žr. VRK 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. Sp-226).

9. Bylos duomenys patvirtina, kad: (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 22 d. publikuotas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame, be kita ko, kritiškai atsiliepta apie Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narius. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) redakciją su reikalavimu tokiu pat būdu paskelbti jo straipsnį „(duomenys neskelbtini) kaip atsakomąją nuomonę, tačiau (duomenys neskelbtini) redaktorius atsisakė tai padaryti.

10. Pareiškėjas 2021 m. sausio 10 d. kreipėsi į VRK, prašydamas priimti sprendimą ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) redakciją paskelbti jo straipsnį kaip Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atsakomąją nuomonę dėl klaidinančios ir vykdomą referendumo iniciatyvą bei iniciatyvinės grupės narius kompromituojančios informacijos. Šiame kreipimesi pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija (teiginiai), kuriais siekiama sukompromituoti šią referendumo iniciatyvą ir ją vykdančios iniciatyvinės grupės narius. Pareiškėjo nuomone, Komisija jo 2021 m. sausio 10 d. kreipimąsi privalo nagrinėti pagal analogiją vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 53 straipsniu, kuriame reglamentuojamas kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė.

11. Ginčijamu sprendimu Komisija nurodė, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (toliau – ir VRK įstatymas) nenumato Komisijos teisės spręsti trečiųjų asmenų nesutarimų, kilusių iš civilinių teisinių santykių. Komisija pažymėjo, kad iki 2021 m. liepos 1 d. galiojęs Referendumo įstatymas nenumatė kompromituojančios informacijos bei atsakomosios nuomonės į tokią informaciją skelbimo tvarkos, todėl Komisija neturi nei teisės, nei pareigos taikyti pareiškėjo nurodytą įstatymo analogiją. Nurodė, kad šiuo metu nėra galiojančio Referendumo įstatymo, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti su galimais referendumo įstatymo pažeidimais susijusių aplinkybių. Taip pat atsakovas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog kreipimusi taip pat siekiama, kad būtų apgintos galbūt pažeistos iniciatyvinės grupės teisės ir (ar) teisėti interesai dėl galbūt tikrovės neatitinkančios informacijos viešo paskleidimo bei į tai, kad Komisija neturi įgaliojimų spręsti tokius ginčus, kreipimesi nurodyti klausimai gali būti sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka arba kreipiantis į Žurnalistų etikos inspektorių Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.

12. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai (i) dar nepasibaigus 6 mėnesių terminui, skirtam piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, apie Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narius internetiniame portale (duomenys neskelbtini) buvo paskleista, jų nuomone, juos kompromituojanti medžiaga; (ii) šio internetinio portalo redakcija, nepaisydama vieno iš Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narių reikalavimo paskelbti atsakomąją nuomonę, atsisakė tai padaryti; (iii) taip pat Komisija netenkino pareiškėjo 2021 m. sausio 10 d. kreipimesi išdėstyto prašymo pagal analogiją vadovautis Seimo rinkimų įstatymo 53 straipsniu ir užtikrinti pareiškėjo nuomone, Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei priklausančią teisę į atsakomąją nuomonę.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus ginčo ribas apibrėžiančio pareiškėjo skundo turinį, nagrinėjamoje byloje bus sprendžiama, ar, susiklosčius tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, Komisija ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pagal analogiją taikyti Seimo rinkimų įstatymo 53 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojančios medžiagos skelbimo ir atsakomosios nuomonės.

Dėl Sprendimo teisėtumo

14. Sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ginčijamu aspektu, pirmiausiai primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. KT135-N11/2020 pripažino, jog Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) (TAR, 2018 m. gruodžio 28 d., Nr. 21715) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal formą – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (2014 m. spalio 9 d. redakcija) 5 punktui, todėl nuo minėto teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d. negali būti taikomas. Ginčo teisinių santykių susiformavimo, o taip pat ir ginčo nagrinėjimo teisme metu Referendumo įstatymas, kuriame būtų nustatyta referendumo skelbimo ir vykdymo tvarka (Konstitucijos 9 str. 4 d.), nepriimtas, taip pat nėra ir jokio kito įstatymo, kuris tiesiogiai taikytinas Lietuvos piliečiams inicijuojant referendumą.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek savo skundą, tiek 2021 m. sausio 10 d. kreipimąsi į atsakovą grindė LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021. Šiame kontekste paminėtina, kad LVAT 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-60-815/2021 atnaujinus procesą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 ir bylą pagal pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių skundą atsakovui VRK dėl sprendimo panaikinimo ta apimtimi, kuria nuspręsta dėl Konstitucijoje įtvirtintos rinkimų teisę turinčių piliečių teisės inicijuoti referendumą įgyvendinimo, perdavus nagrinėti iš naujo buvo priimta LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R-14-1062/2021. Pastarojoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 paliko nepakeistą, tačiau iš LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendimo pašalino motyvus, kad nagrinėjamu atveju kaip analogija gali būti taikomos 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatos.

16. Tiek nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas, tiek ginčas, kurį išnagrinėjus buvo priimta LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 20 d. nutartis, yra susiję su Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės inicijuoto proceso dėl privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo, reglamentavimu, susiklosčius tokioms teisinėms aplinkybėms, kai šį procesą reglamentuojantis Referendumo įstatymas nuo 2021 m. liepos 1 d. negali būti taikomas, kitas Referendumo įstatymas, kuriame būtų nustatyta referendumo skelbimo ir vykdymo tvarka (Konstitucijos 9 str. 4 d.), nepriimtas, taip pat nėra ir jokio kito įstatymo, kuris tiesiogiai taikytinas Lietuvos piliečiams inicijuojant referendumą. Vadinasi, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 20 d. nutartyje pateikti išaiškinimai yra reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje.

17. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 20 d. nutartyje pažymėta, kad pagal Konstituciją pareigą organizuoti referendumus turi joje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įvardyta institucija – VRK, ir tik du subjektai (ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų) turi teisę pateikti Lietuvos Respublikos Seimui konkretų Konstitucijos pataisų – Konstitucijos keitimo įstatymo – projektą. Tokį projektą Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei pateikus Komisijai, Komisijai įregistravus Piliečių referendumo iniciatyvinę grupę pagal projekto pateikimo metu galiojantį Referendumo įstatymą (VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. SP-170), nesant Konstitucijoje nustatyto pagrindo stabdyti tolimesnius referendumo organizavimo stadijos pradinius veiksmus, VRK negali nevykdyti pareigos tinkamai įgyvendinti jai Konstitucijos ir įstatymo suteiktus įgaliojimus užtikrinti referendumo organizavimą (išduoti reikiamą piliečių parašų rinkimų lapų skaičių iniciatorių atstovams) vien dėl to, kad specialusis referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustatantis įstatymas, praėjus kelioms dienoms po iniciatyvinės grupės įregistravimo, neteko galios.

18. Pagal VRK įstatymą (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 30 d.) Komisija yra Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (2 str. 1 d.). VRK įstatyme nustatyti Komisijos uždaviniai organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais (3 str. 1 d. 1–2 p.), bei pavesta spręsti referendumo vykdymo metu techninius klausimus (referendumo biuletenių, kitų referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką).

19. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. spalio 20 d. nutartyje akcentavo tai, jog dėl pirminių referendumo organizavimo stadijos veiksmų yra susiformavusi nuosekli teisinio reguliavimo tradicija.

20. Šiuo aspektu įvertinusi aktualų teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nei originalioje Referendumo įstatymo 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-929 redakcijoje, nei vėlesnėse šio įstatymo redakcijose, reglamentuojant referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką pirminėje referendumo organizavimo stadijoje nebuvo reglamentuojamas kompromituojančios medžiagos apie piliečių iniciatyvinę grupę skelbimas, taip pat nebuvo įtvirtinta piliečių iniciatyvinės grupės (atskirų jos narių) teisė į atsakomąją nuomonę. Atitinkamai kompromituojančios medžiagos skelbimas ir teisė į atsakomąją nuomonę Seimo rinkimų įstatyme reglamentuojama dar nuo 1996 m. liepos 2 d. (t. y. kai įsigaliojo 1996 m. birželio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. I-1408).

21. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad pagal pirminių referendumo organizavimo stadijos veiksmų teisinio reguliavimo tradiciją apskritai turi būti reglamentuojamas kompromituojančios medžiagos apie piliečių iniciatyvinę grupę skelbimas ir (arba) įtvirtinta piliečių iniciatyvinės grupės (atskirų jos narių) teisė į atsakomąją nuomonę. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad VRK Sprendimas, kuriuo atsisakyta pagal analogiją taikyti Seimo rinkimų įstatymo 53 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojančios medžiagos skelbimo ir atsakomosios nuomonės, yra neteisėtas, ar kad Komisija priimdama Sprendimą netinkamai įgyvendino iš VRK įstatymo kylančius įgalinimus organizuoti bei vykdyti referendumą.

22. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad jie nėra susiję su ginčo dalyku, t. y. neturi įtakos sprendžiant dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad VRK priimdama Sprendimą tinkamai įgyvendino iš VRK įstatymo kylančius įgalinimus organizuoti bei vykdyti referendumą. Pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą. Pripažinus, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, kiti pareiškėjų reikalavimai, kurie nėra savarankiški, taip pat netenkinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Rytis Krasauskas