2022-11-16 Nr. AB-27697-3-61-3-02910-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-647-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02910-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrometa“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC, atsakovas) 2021 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.5.7 Mr) PA-7077 (toliau – ir Aktas Nr. 1) ir 2022 m. birželio 14 d. patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.5.7 Mr) PA-3054 (toliau – ir Aktas Nr. 2).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia Aktą Nr. 1 ir Aktą Nr. 2. Nustatė, kad Akte Nr. 1, atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal vartotojo pateiktą skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuris persiustas nagrinėjimui NVSC, konstatuota, jog UAB „Agrometa“ pirtyje (duomenys neskelbtini), pirties paslaugos teikiamos pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 39:2016 6 punkto reikalavimą, t. y. pirtyje nepateikta informacija pirties paslaugų vartotojui dėl ištraukiamo gulto. Nurodytas įpareigojimas pareiškėjui nedelsiant pašalinti nustatytą pažeidimą, apie pažeidimo pašalinimą informuoti iki 2021 m. gruodžio 10 d. Akte Nr. 2 konstatuota, kad grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu UAB „Agrometa“ pirtyje (duomenys neskelbtini), pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas buvo pritvirtintas užraktu, kuris klientams nėra matomas ir neprieinamas. Taigi grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, kad nustatytas pažeidimas nebuvo pašalintas. Duomenų apie pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 18 d. išduoto leidimo-higienos paso Nr. (10-11 14.2.1)LHP-3527 galiojimo sustabdymą ir/ar naikinimą, ir/ar protokolo surašymą dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnyje, padarymo, nėra. Šiuo atveju, pareiškėjas skundu kvestionuoja Aktu Nr. 1 ir Aktu Nr. 2 nustatytų faktinių aplinkybių neatitikimą tikrovei, motyvuodamas galimu prejudiciniu ryšiu kitam teisiniam ginčui, t. y. civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme Nr. e2-10468-1019/2022.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami dokumentai – Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2, yra tarpiniai administracinės procedūros dokumentai, kuriuose konstatuotas atitinkamas pažeidimas, be kita ko, nepašalinto pažeidimo faktas, t. y. nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nėra nustatyta teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės, todėl ginčijami aktai negali būti administracinės bylos dalyku.

Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybės, reikšmingos žalos nustatymui ir/ar atleidimui nuo deliktinės atsakomybės, turi būti nustatinėjamos ir įrodinėjamos civilinio proceso tvarka minėtoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176-185 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245, 6.263 straipsniai).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas UAB „Agrimeta“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė teikia pirties paslaugas pirtyje (pastate), kurios pavadinimas yra Vilniaus miesto viešoji pirtis „Garo fabrikas“ (toliau – ir Pirtis). Atsakovas NVSC 2021 m. lapkričio 19 d. atliko Pirties, esančios (duomenys neskelbtini), operatyvų patikrinimą ir surašė Aktą Nr. 1, kuriame buvo konstatuota, jog pirties paslaugos teikiamos pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 39:2016 6 punkto reikalavimą, nes pirtyje nepateikta informacija pirties paslaugų vartotojui dėl ištraukiamo gulto.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Aktu Nr. 1, pateikė skundą administraciniam teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, motyvuodamas tuo, kad prašomas panaikinti Aktas Nr. 1 yra tarpinis dokumentas, kadangi Bendrovei iki 2021 m. gruodžio 10 d. pranešus apie nurodyto pažeidimo pašalinimą ar, priešingai, apie tai nepranešus, NVSC pareigūnai turi spręsti dėl tolesnės administracinės procedūros baigties. Ir tik toks sprendimas būtų laikomas galutiniu administracinės procedūros sprendimu, kuris galėtų sukelti pareiškėjui teisines pasekmes.

Pareiškėjas teigia, kad taip pat gavo Aktą Nr. 2, kuriame atsakovas nurodė, jog kontrolės metu 2021 m. gruodžio 14 d. elektroniniu paštu buvo pateikta informacija, kad laiptelis bus rakinamas, jis skirtas tik techniniam naudojimui, t. y. pirtininkui, ir patys klientai negali jo išstumti ir atrakinti be darbuotojo žinios. Kadangi Akte Nr. 2 nurodyta informacija yra klaidinanti ir neteisinga, šis aktas jau sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes yra priimtas grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Aktą Nr. 2 ir Aktą Nr. 1, kaip sudėtinę Akto Nr. 2 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei argumentais, kad Aktas Nr. 2 tėra tarpinis dokumentas, kuriame konstatuotas atitinkamas pažeidimas, be kita ko, nepašalinto pažeidimo faktas, t. y. nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nėra nustatyta teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada yra prieštaringa – jeigu, teismo vertinimu, Aktas Nr. 2 (ir Aktas Nr. 1) nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, tai teismas ir neturi teisės savo nutartyje teigti, jog neva Akte Nr. 1 ir Akte Nr. 2 buvo nustatytas tariamas pažeidimas ir jis neva nebuvo pašalintas, t. y. kaltinti pareiškėją padarius pažeidimą, nes toks faktas nėra konstatuotas teisiškai įpareigojančiu (teisines pasekmes sukeliančiu) dokumentu.

Pareiškėjo vertinimu, jeigu teismas teigia, kad Akte Nr. 1 ir Akte Nr. 2 yra konstatuotas tariamas pažeidimas, t. y. vis dėl to Akte Nr. 1 ir Akte Nr. 2 nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip sukeliančios neigiamas pasekmes pareiškėjui kaltinant jį padarius tariamą pažeidimą, tai akivaizdu, jog aktai vis dėl to sukelia pasekmes, nes teismas ir kiti asmenys galės vadovautis minėtais aktais, šiuo atveju civilinėje byloje, ir įrodinėti tariamo pažeidimo faktą didesnę galią turinčiu rašytiniu įrodymu, o pareiškėjas neturės galimybės jį paneigti, nes administraciniai teismai, kurie pagal kompetenciją turėtų nagrinėti šių aktų (įrodymų) teisėtumą, atsisako juos nagrinėti. Tai akivaizdus pareiškėjo konstitucinės teisės į gynybą pažeidimas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad administraciniams teismams atsisakant nagrinėti aktų teisėtumą ir to pačiu traktuojant, jog aktuose yra konstatuotas pareiškėjo neva padarytas pažeidimas, tokia situacija ne tik prieštarauja nekaltumo prezumpcijai, bet ir užkerta kelią pareiškėjui apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą.

Pažymi, kad atsakovas Aktą Nr. 1 priėmė dar 2021 m. lapkričio 30 d., tačiau iki šiol nepriėmė jokio sprendimo sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą Bendrovei, o tik rašo aktus, kurie teismų vertinami tik kaip tarpiniai ir procedūriniai dokumentai, nesukeliantys jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Atsakovas delsia priimti sprendimą sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą, todėl visi, taip pat ir teismai, tokius aktus traktuos neribotą laiką priešingais pareiškėjui interesais (neva jis yra padaręs higienos normos pažeidimą), t. y. sukels neigiamas pasekmes pareiškėjui, o jis negali ir negalės nuo tokių teiginių apsiginti, nes neturi teisės skųsti aktų, kuriuose jis yra kaltinamas pažeidęs teisės aktus. Tačiau, kaip matyti iš Akto Nr. 2, atsakovas ir neketina priimti sprendimo sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą, kadangi jame konstatuota, jog pažeidimo nėra (nebuvo).

Pareiškėjas teigia, kad esant tokiai situacijai ir Aktą Nr. 2 traktuojant kaip tarpinį procedūrinį dokumentą, pareiškėjas neturi galimybių apginti savo teises. Be to, atsakovas gali aktuose prirašyti tikrovės neatitinkančių faktų (Akte Nr. 1 (dėl tariamo pažeidimo) ir Akte Nr. 2 (skundo 8–11 punktai), o pareiškėjas negali jų paneigti, nes atsakovas nepriima sprendimo sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą, neteisėta, todėl turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjo ginčijami patikrinimo aktai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis, kad Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2 yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, kadangi jie pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Šiuose aktuose nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip sukeliančios neigiamas pasekmes pareiškėjui kaltinant jį padarius pažeidimą. Be to, jais galės vadovautis kiti asmenys (šiuo atveju civilinėje byloje), o pareiškėjas neturės galimybės jį paneigti. Tokiu būdu pažeidžiamas pareiškėjo konstitucinės teisės į gynybą principas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami tarpinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018). Tokio pobūdžio dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-502/2022).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų, t. y. kai ginčas nepriskirtinas nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NVSC atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Agrometa“ pirtyje (duomenys neskelbtini), pirties paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-595 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 39:2016) 6 punkto reikalavimą, t. y. pirtyje nepateikta informacija pirties paslaugų vartotojui dėl ištraukiamo gulto. Patikrinimo aktu pareiškėjas įpareigotas nedelsiant pašalinti nustatytą pažeidimą ir apie tai iki 2021 m. gruodžio 10 d. pranešti NVSC.

Taip pat nustatyta, kad NVSC 2022 m. birželio 14 d. atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę siekiant nustatyti NVSC Akte Nr. 1 nustatytų pažeidimų pašalinimą ir pateiktų nurodymų įgyvendinimą. Kontrolės metu nustatyta, kad pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas buvo pritvirtintas užraktu, kuris klientam nėra matomas ir neprieinamas.

Pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti NVSC Aktą Nr. 2, taip pat ir Aktą Nr. 1, kaip Akto Nr. 2 sudėtinę dalį. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (toliau – Reglamentas) 13 punkte nustatyta, jog NVSC pareigūnai atlieka periodinę kontrolę, grįžtamąją kontrolę ir operatyviąją kontrolę. Periodinės kontrolės atlikimo sąlygos nustatytos Reglamento 20 – 38 punktuose. Pagal Reglamento 45 punktą, operatyvioji kontrolė vykdoma, be kita ko, Reglamento 25, 27–38 punktuose nustatyta tvarka. Pagal Reglamento 35 punktą, nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas (-i) terminas (-ai), per kurį jie turi būti pašalinti. Pagal Reglamento 36 punktą, pažeidimų pašalinimo terminas (-ai) nustatomas objektyviai atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (pavojingumą, tikimybę, kad vartotojo sveikatai, visuomenei, kitų asmenų interesams bus padaryta žala) ir į tai, koks laikotarpis reikalingas jiems pašalinti. Pagal Reglamento 37 punktą, patikrinimo akte nurodoma, kad, pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui asmuo, kuriam buvo nurodyta pašalinti pažeidimus, per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti kontrolės institucijai, kokių priemonių imtasi patikrinimo metu nustatytiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti, ir pateikti tai įrodančius dokumentus (jiems esant). Pagal Reglamento 38 punktą, patikrinimo akte turi būti nurodyta, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, gali būti priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.

Pagal Reglamento 39 punktą, grįžtamoji kontrolė vykdoma ne vėliau kaip per mėnesį po patikrinimo akte nurodyto pažeidimų pašalinimo termino pabaigos, išskyrus atvejus, kuomet dėl objektyvių priežasčių negalima įvertinti, ar objektas pažeidimus pašalino. Pagal Reglamento 40 punktą, grįžtamoji kontrolė vykdoma atliekant patikrinimus, išskyrus atvejus, kai iš kontrolės institucijai raštu pateiktos ar pačios kontrolės institucijos turimos informacijos yra aišku, kad patikrinimo akte nurodyti pažeidimai yra pašalinti. Pagal Reglamento 41 punktą, grįžtamoji kontrolė vykdoma Reglamento 25, 27–34 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus šiame skyriuje nurodytus ypatumus. Taigi iš sisteminės šių teisės nuostatų analizės matyti, kad atlikus operatyviąją pareiškėjo kontrolę ir patikrinimo aktu įpareigojus pareiškėją pašalinti patikrinimo akte užfiksuotą pažeidimą jokios savarankiškos pasekmės jam neatsiranda.

NVSC atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, buvo surašytas Aktas Nr. 2, kuriame konstatuota, jog pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas buvo pritvirtintas užraktu, kuris klientam nėra matomas ir neprieinamas. Įvertinus šio akto turinį akivaizdu, kad jame jokie privalomieji nurodymai pareiškėjui nesuformuluoti, tik konstatuotas faktas, taigi jokios savarankiškos pasekmės jam neatsiranda.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad skundžiami aktai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, kuriais pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos jokios teisės ir pareigos. Be to, iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą nepašalinami nurodyti pažeidimai, gali būti priimamas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą, dėl kurio kilus ginčui turi būti vertinami ir patikrinimo aktai. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas neturi savarankiškos įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad ginčas dėl tokio akto negalimas.

Šios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai, susiję su jo tariamu teisių, teisės į gynybą principo pažeidimu. Aplinkybė, kad Aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta jų apskundimo tvarka taip pat savaime nedaro šių aktų skundžiamais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo ginčijami Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2 yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė