37051535-e642-48d4-a68d-ba07ea59caa3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-3321-827/2016 Proceso Nr. 1-01-1-47923-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1. (S)                                           N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė,sekretoriaujant Giedrei Vasilevskai, prokurorui Romualdui Latveliui, kaltinamajam J. V.,nukentėjusiajam D. G.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

V., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Å alčininkų r. LR pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „E.“ Å¡altkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir, n u s t a t ė : J. V. 2015-08-18 apie 19.30 val., Vilniuje, ties JustiniÅ¡kių g. 83, sankryžoje, vieÅ¡oje vietoje pažeisdamas gyventojų teisę į saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ , įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, nukentėjusiajam D.

G. sėdinčiam automobilyje VW transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusėje pro atidarytÄ langÄ kumščiu ne mažiau dviejų smÅ«gių sudavė į kairiÄ jÄ akį ir taip sukėlė nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmÄ bei padarė poodinę kraujosruvÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu kairės akies apatinio voko-skruosto srityje, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du veikdamas tyčia, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

Å iais veiksmais J. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas kaip kaltinamasis J. V. teismo posėdyje jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pripažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad pripažįsta, jog susiginčijo su nuketėjusiuoju, tačiau kad buvo suduoti smÅ«giai nepripažino. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pripažino iÅ¡ dalies, sutiko su tuo, jog nereikėjo rėkti, tačiau teisme atsisakė duoti parodymus. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 48), kaltinamasis nurodė, kad nenori nieko sakyti, atsisako atsakinėti į klausimus, gal ir keikėsi, nes buvo susinervinęs. Buvo susistumdymas, tačiau praÅ¡omas paaiÅ¡kinti detaliau atsisakė kÄ nors paaiÅ¡kinti.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasi J. V. nurodė, kad 2015-08-18, tikslaus laiko neprisimena, galėjo bÅ«ti 18:15 val. jis kartu su sÅ«numi E. V. ir jo drauge Karina, bei sÅ«naus draugu Jurijumi važiavo automobiliu Audi, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) link JustiniÅ¡kių į garažus apžiÅ«rėti automobilį, nes norėjo jį pirkti. Pravažiuojant sankryÅ¾Ä JustiniÅ¡kių g. – Å eÅ¡uolių g. vairuotojas, važiuojantis antra juosta automobiliu WV transporter pradėjo spausti jį prie kelkraščio ir pakirto jam keliÄ staigiai prieÅ¡ pat jo automobilį persirikiuodamas iÅ¡ antros juostos į pirmÄ .

Tuo metu jis važiuodamas pirma juosta, pradėjo spausti signalÄ , stabdyti ir netgi sustojo, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Po to kaltinamasis persirikiavo į antrÄ juostÄ , o tas automobilis lėtai važiavo pirma juosta. Jis važiuodamas antra juosta susilygino su pirma juosta važiuojančiu automobiliu ir parodė jam, kad jis yra „kvailas“, po to jį aplenkė ir vėl persirikiavo į pirmÄ juostÄ . Transporter automobilis jį pasivijo, aplenkė ir vėl pakirto keliÄ ir pristabdė. Kaltinamasis, kad nesusidurtų su juo persirikiavo į antrÄ juostÄ .

VW automobilis vėl persirikiavo iÅ¡ pirmos į antrÄ juostÄ prieÅ¡ pat kaltinamojo automobilį ir vėl pradėjo stabdyti. Tada kaltinamasis vengdamas susidÅ«rimo persirikiavo į pirmÄ juostÄ . VW padarė tÄ patį, t. y. pakirto kaltinamajam keliÄ . Taip agresyviai manevruodami jie privažiavo kitÄ sankryÅ¾Ä , kuri yra prie Nemuno baldų prekybos centro. VW vairuotojas visÄ tÄ laikÄ bandė pakirsti jam keliÄ . Prie sankryžos degė raudona Å¡viesa, todėl jie sustojo, kaltinamasis sustojo gale, tarp jo automobilio ir VW automobilio buvo 4 metrų atstumas.

VW vairuotojas ir kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobili, ėjo vienas kito link, jie abu garsiai keikėsi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, ginčijosi dėl to, kad jis sudarinėjo avarines situacijas. VW vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs. Ginčo metu jie susistumdė, bet nesusimušė. VW vairuotojas po susistumdymo nuėjo link savo automobilio. Jis grasino, kad kaltinamajam tuoj padarys, jis priėjo prie bagažinės, lyg norėjo ten kažkÄ iÅ¡traukti. Tuo metu prie jo priėjo sÅ«nus su draugu ir pasakė „važiuojam, palik viskÄ ramybėj“.

Jis nuėjo link savo automobilio ir jie iÅ¡važiavo. O VW vairuotojas liko prie savo automobilio bagažinės. Jis nesudavė VW vairuotojui kumščiu nei vieno smÅ«gio į veidÄ , jie tik susistumdė ir vieÅ¡ai vartojo necenzÅ«rinius žodžius (b. l. 48-49). Apklaustas kaip nukentėjusysis D. G. paaiÅ¡kino, kad važiavo vidurine eismo juosta nuo Spaudos rÅ«mų link JustiniÅ¡kių, gretima eismo juosta važiavo audi, pradėjo signalizuoti, aplenkė nuketėjusįjį ir kirto ant stabdžių. Nukentėjęs iÅ¡vengė avarijos ir nuvažiavo toliau, tačiau sustojo prie raudono Å¡viesoforo signalo, tai buvo prie „Nemuno baldų“, jis atsisuko ir per langÄ gavo smÅ«gius.

Kaltinamojo automobilis stovėjo už nukentėjusiojo automobilio, vėliau prie jo priėjo dar du vaikinai. Jie barėsi, keikėsi rusiÅ¡kai. Po to jie visi nuėjo į savo automobilį, o nukentėjęs užsirašė automobilio numerius ir paskambino policijai. Nukentėjęs buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio tam, kad užsiraÅ¡ytų kaltininko automobilio numerius, tuo metu visi asmenys buvo susėdę į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo. Už automobilio vairo sėdėjo kaltinamasis. Sustojus prie Å¡viesoforo nukentėjęs sėdėjo atsidaręs langÄ ir kaltinamasis iÅ¡ karto priėjo, jis gal kokiu tris kartus smÅ«giavo nukentėjusiajam į akį su kumščiu.

Vaikinai pasirodė vėliau. Vyras smÅ«giavo ir keikėsi, kad nukentėjęs kažkur kažkÄ blogai padarė, gal juostÄ kirto. Vaikinai nieko nesakė, tylėjo. Vyras barėsi, nukentėjęs klausė, dėl ko, bet jis iÅ¡važiavo. Nuketėjęs bÅ«damas savo automobilyje paskambino bendrajam pagalbos centrui, tačiau jam pasakė kreiptis į policijÄ . PareiÅ¡kimÄ jis parašė tÄ pačiÄ dienÄ . KitÄ dienÄ nuvyko pas specialistÄ , už tyrimÄ mokėjo pinigus. Kai buvo įvykis, dar buvo Å¡viesu, tačiau tikslaus laiko pasakyti negalėjo.

Civilinį ieÅ¡kinio nepalaikė, pateikė raÅ¡ytinį atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu D. G. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, t. y. kad 2015-08-18 apie 19:30 JustiniÅ¡kių g., kur yra pasukimas į Å eÅ¡uolių g. įvyko nesusipratimas tarp jo ir kito vairuotojo, Tuo metu toje vietoje buvo nubraižytos trys eismo juostos. Nukentėjęs važiavo vidurine eismo juosta, o kitas vairuotojas pirma eismo juosta, skirta sukti į deÅ¡inę. Jis nesuprato, kad nukentėjęs jo nepraleidžia važiuoti tiesiai, nors jo juosta skirta sukti į deÅ¡inę, ir daug kartų jam signalino.

Vėliau privažiavus prie šviesoforo, esančio prie Nemuno baldų centro, Justiniškių g.

83. Automobilio Audi, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos vairuotojas išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir trenkė nukentėjusiajam du ar tris kartus. Po ko nuėjo ir išvažiavo. Vyras jam nieko nesakė, bet keikėsi rusiškai. Vyrui 50 m. amžiaus, 178 cm. Ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų (b. l. 15). Iš esmės analogiškas aplinkybes D. G. nurodė ir papildomai apklausiamas liudytoju (b. l. 18). Apklaustas kaip liudytojas E. V. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamais yra tėvas, santykiai geri, nukentėjusiojo nepažįsta, sutikęs jį buvo policijoje.

Teigė, jog matė tik manevrÄ ir girdėjosi, jog barėsi. Kelyje vienas ant kito užvažiavo, parėkė vienas ant kito ir iÅ¡siskirstė. Busas važiavo priekį, staigiai pristabdė. Privažiavo prie sankryžos ir sustojo. Tada tėvas ir nukentėjęs parėkė vienas ant kito ir viskas. Jie tuo metu važiavo iÅ¡ Naujosios Vilnios į JustiniÅ¡kes merginai pirkti automobilio. Važiavo pirma juosta, nukentėjęs staigiai užvažiavo į priekį ir prispaudė prie Å¡aligatvio. Sankryžoje sustojo už autobusiuko.

IÅ¡ automobilio buvo iÅ¡lipęs ir tėvas, ir tas žmogus. Kas pirmas iÅ¡lipo, nežino. Jie barėsi tarp automobilių, tėvas stovėjo prie automobilio savo pusėje, o nukentėjęs buvo prie savo buso galo, jie parėkė vienas ant kito, kÄ rėkė, neprisimena. Tada liudytojas iÅ¡lipo ir pasakė tėvui, kad važiuojam ir jie iÅ¡važiavo. Kaip buvo padarytas sužalojimas nukentėjusiajam, nežino. Nematė, kad bÅ«tų suduoti smÅ«giai, kadangi smÅ«gių nematė, todėl teigia, kad jų nebuvo.

Kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio tėvas su nukentėjusiuoju jau abu buvo iÅ¡lipę ir abu barėsi. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu E. V. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir teisme. Jis nurodė, kad prie Å¡viesoforo automobiliai sustojo. Autobusiukas stovėjo prieÅ¡ais 1-2 metrų atstumu nuo jų automobilio. Tėvas ir kitas vairuotojas buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilių ir kažkÄ Å¡aukė. Jis pasakė tėvui „važiuojam greičiau“ ir jie iÅ¡važiavo pirmi, apvažiuodami autobusiukÄ (b. l. 27).

Savo parodymus E. V. ir D. G. patvirtino ir akistatos metu (b. l. 30-32). Akistatos metu D. G. nurodė, kad E. V. yra matęs tuo metu, kai jį sėdintį automobilyje sumušė kitas vyriÅ¡kis. E. V. stovėjo Å¡alia nukentėjusiojo automobilio, Å¡alia jo be jį sumuÅ¡usio vyriÅ¡kio buvo dar vienas jaunuolis Å¡viesiais plaukais. E. V. akistatos metu nurodė, kad tėvas ir nukentėjęs barėsi stovėdamas tarp automobilių. Apklausta kaip liudytoja K. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jis yra draugo tėvas, nukentėjusįjį matė per akistatÄ .

Teigė, kad įvyko nesusipratimas važiuojant keliu. Važiavo keliu, vairuotojai pradėjo manevruoti, kadangi liudytoja neturi teisės vairuoti, todėl negali pasakyti, kas ten vyko. Viskas tęsėsi iki pirmos sankryžos, kur degė raudona. Vairuotojai ten paÅ¡Å«kavo ir viskas. Abu vairuotojai buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilių. Buvo ir nukentėjęs, ir Jurijus iÅ¡lipę. Tačiau negalėjo pasakyti, kuris iÅ¡ jų iÅ¡lipo pirmas, to neužfiksavo, nes buvo neįdomu. Ji tuo metu žiÅ«rėjo į planÅ¡etę ar telefonÄ , nes važiavo pirkti automobilio ir reikėjo sekti koordinates, kur važiuoti, nes tos vietos nepažįsta.

Jurijus stovėjo ant gatvės. Priekyje stovėjo autobusiukas, jis buvo atrodo raudonos spalvos. Kaip kaltinamasis ir nukentėjęs stovėjo liudytoja negalėjo pasakyti. Buvo stresinė situacija, tikrai negali visko atsiminti. Žino, kad jie šūkavo, tuo metu liudytoja darė kelis darbus vienu metu, vėliau vairuotojai sėdo į mašinas ir jie nuvažiavo. Edvardas buvo išlipęs, ar buvo išlipęs Edvardo draugas, negalėjo pasakyti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l.

33) liudytoja paaiškino, kad jie yra teisingi, juos palaiko. Apklausta ikiteisminio trimo metu kaip liudytoja K. P. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme. Juos patvirtino akistatos su D. G. metu (b. l. 3, 36-37). Apklaustas kaip liudytojas J. G. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra tėvo draugas, nukentėjusiojo nepažįsta. Byla yra dėl konflikto kelyje. Teigė, kad matė ne daug. Draugai jį pasiėmė kartu važiuoti pirkti automobilio draugo merginai. Jis važiuodamas užsnūdo, išgirdo šūksnius, išlipo iš mašinos, nes pagalvojo, kad avarija.

Tuo metu kaltinamasis su draugu jau ėjo link savo automobilio. Atsisėdo į automobilį, jis paklausė, kas buvo, jam atsakė, kad nemoka važinėti. Kai jis atsibuvo, jų automobilis stovėjo, priekyje stovėjo kitas automobilis ir jis girdėjo, kad Å¡Å«kauja. Jis sėdėjo automobilio gale, bet kurioje vietoje neatsimena. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, padarė keletÄ Å¾ingsnių, pamatė, kad visi grįžta ir atsisėdo į automobilį. Jis nematė, ar busiuko vairuotojas buvo iÅ¡lipęs. Apkalstas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas J.

G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme (b. l. 44). 2015-08-27 Vilniaus apskrities VPK 5 PK registruotas D. G. pareiškimas apie tai, kad 3015-08-18 apie 19:30 val. Vilniuje Justiniškių g. nukentėjęs važiavo automobiliu VW Transporter, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) link Justiniškių mikrorajono. Važiuojant antra juosta nuo Justiniškių g. Šešuolių g. sankryžos link automobilis Audi, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pirma eismo juosta, skirta sukti tik į dešinę.

Sankryžoje minėtas vairuotojas važiavo tiesiai manevruodamas, spausdamas garsinį signalÄ ir reikalaudamas pakeisti automobilio judėjimo kryptį ir jį praleisti. PareiÅ¡kėjas važiavo vadovaudamasis kelio ženklais ir kelio ženklinimu ir automobilio nepraleido. Vėliau artėjant lik Lūžių g. sankryžos minėtas automobilis Audi jį aplenkė ir bandė neleistinai sustabdyti. Privažiavus Å¡iÄ sankryÅ¾Ä ir susidegus raudonam Å¡viesoforo signalui pareiÅ¡kėjas sustojo antroje eismo juostoje, Audi automobilis sustojo už jo.

IÅ¡ jo iÅ¡lipo vairuotojas, kuris buvo pareiÅ¡kėjui nepažįstamas 40-50 m. amžiaus vyras, kuris priėjo prie automobilio ir pro atvirÄ langÄ kelis kartus kumščiu trenkė pareiÅ¡kėjui į kairę akį (b. l. 1). IÅ¡ ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2015-08-18 23:25 min. gautas D. G. pareiÅ¡kimas, jog 2015-08-18 19:30 val. JustiniÅ¡kių g. 83, Vilniuje, Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sudavė per veidÄ pareiÅ¡kėjui (b. l. 4). IÅ¡ 2015-11-03 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raÅ¡to matyti, kad iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini)2015-08-18 Centro informacinėje sistemoje registruotas 1 skambutis, kurio garso įraÅ¡o kopija pateikta ikiteisminiam tyrimui (b. l. 10).

Iš pažymos apie nukentėjusiojo D. G. asmens duomenis matyti, kas joje kaip D. G. kontaktinis telefonas nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2015-11-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas skambučio Bendrajam pagalbos centrui telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gautas iš BPC. Apžiūros metu nustatyta, kad 2015-18-18 19:36:32 fiksuotas skambutis, kurio metu pranešėjas nurodo, jog jis nori pranešti, kad jį sumušė prieš minutę laiko. Kad jį sumušė vairuotojas vienas, jo nepažįsta, tačiau užsirašė numerius.

Jis važiavo automobiliu, sustojo ir jį sumušė, Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas yra Rygos g. (b. l. 11-12). 2015-10-28 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu nukentėjęs D. G. ikiteisminiam tyrimui pateikė mokėjimo kvitÄ ir 2015-08-19 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 2719/15(01), iÅ¡ kurios matyti, kad D. G. asmeniÅ¡kai praÅ¡ant 2015-08-19 buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta kairės akies apatiniame voke intensyvi, molynai violetinė, žalsvais pakraščiais 7x3,5 cm dydžio poodinė kraujosruva su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, pereinanti į skruostÄ .

Galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies kaušelyje išorinių sužalojimo žymių nematyti. Išvada nustatyta, kad D. G. padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės akies apatinio voko – skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2015-08-18. D. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22). Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam J. V. pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pasitvirtino.

Nors kaltinamasis teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau iš jo paaiškinimų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog jis neneigia fakto, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas gatvėje vairuojant automobilius. Automobiliams sustojus prie degančio raudono šviesoforo kaltinamasis išlipo iš automobilio Audi. Kaltinamasis teigia, kad iš savo automobilio VW transporter taip pat išlipo ir nukentėjęs ir jie abu su nukentėjusiuoju garsiai šaukė ir keikėsi vienas ant kito gatvėje. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodoma, kad ir susistumdė.

Tačiau kaltinamasis neigia, jog sudavė nukentėjusiajam kumščiu smÅ«gius į veidÄ . Teismas vertina, kad kaltinamojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Liudytojai apklausti E. V., K. P. ir J. G. negalėjo paaiÅ¡kinti, kas per nesusipratimas įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kelyje. IÅ¡ Kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu sektų, kad nukentėjęs manevruodamas automobiliu važiavo chuliganiÅ¡kai, nuolatos tyčia sudarinėjo avarines situacijas persirikiuodamas prieÅ¡ais kaltinamojo automobilį ir staigiai stabdydamas savo automobilį taip priversdamas kaltinamÄ jį keisti važiavimo kryptį ar staiga stabdyti.

Ir tai nebuvo vienkartinis veiksmas, o buvo pakartota ne mažiau kaip tris kartus, todėl teismas vertina, kad to nepastebėti kartu su kaltinamuoju važiavę keleiviai negalėjo. Tačiau E. V. apklausoje nurodė, kad nukentėjęs bandė užspausti kaltinamÄ jį pirmoje juostoje, o K. P. nurodė, jog nesuprato kas per nesusipratimas įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tuo tarpu J. G. teigė, kad tuo metu automobilyje miegojo ir nieko nematė. Kaltinamasis nurodė, kad po konflikto, kai sÅ«nus jam pasakė sėsti į automobilį ir važiuoti, jis ir jos sÅ«nus su draugu įsėdo į automobilį, o nukentėjęs prieÅ¡ tai pasakęs, kad „tuoj padarys“, nuėjo prie bagažinės ir ten norėjo kažkÄ iÅ¡traukti.

Å ios aplinkybės vėlgi nepatvirtino nei vienas liudytojas. IÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimų seka, kad jis su nukentėjusiuoju konfliktavo tarp automobilių, tai reiÅ¡kia buvo prieÅ¡ automobilį, kuriame buvo liudytojai. Visi liudytojai, buvę Audi automobilyje turėjo matyti tÄ aplinkybę, kad nukentėjęs eina kažko paimti į savo automobilio bagažinę, nes tai turėjo vykti prieÅ¡ pat AUDI automobilį. PrieÅ¡ įlipant J. V. į AUDI automobilį iÅ¡ jo buvo iÅ¡lipęs ir E. V. ir J. G., bet jie nematė, to, kad nukentėjęs bÅ«tų ėjęs į savo automobilio bagažinę kažko pasiimti.

Kaltinamasis neigė, kad sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam D. G., tačiau nukentėjęs nurodo, kad sustoju prie raudono Å¡viesoforo, prie jo priėjo AUDI automobilio vairuotojas ir per atidarytÄ langÄ trenkė jam du ar tris kartus kumščiu į veidÄ â€“ kairę akį. Ä® bylÄ patrikta specialisto iÅ¡vada Nr. G 2719/15(01) rodo, kad D. G. buvo padaryta poodinė kraujosruva su minkÅ¡tųjų audinių patinimu kairės akies apatinio voko – skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2015-08-18.

D. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie tai, kad jį sumušė nukentėjęs nurodė iÅ¡ karto po įvykio paskambinęs Bendrojo pagalbos centro telefonu. Å iÄ aplinkybę jis nurodė ir savo pareiÅ¡kimuose policijai, kuriuos teikė 2015-08-18 ir 2015-08-27, taip pat apklausų metu, todėl teismas vertina, kad D. G. parodymus ir juose nurodyta aplinkybes byloje patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai – specialisto iÅ¡vada, skambučio į BPC įraÅ¡as, taip pat nukentėjusiojo ir iÅ¡ dalies kaltinamojo ir liudytojų parodymai.

Vertinant specialisto iÅ¡vadÄ matyti, kad sužalojimai ant nukentėjusiojo veido nustatyti kairės akies apatinio voko – skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu. Taigi jų lokalizacija ir pobÅ«dis irgi atitinka nukentėjusiojo parodymuose nurodytas aplinkybes, kad smÅ«giai jam buvo suduoti sėdint prie vairo pro atidarytÄ vairuotojo langelį ir kumščiu. Teismas mano, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pateikdamas savo įvykių versijÄ siekia suÅ¡velninti savo padėtį, sumenkinti savo vaidmenį ir prieÅ¡ingai – parodyti, kad nukentėjusysis elgėsi netinkamai manevruodamas automobiliu, o po to lygiai taip pat kaip kaltinamasis keikėsi vieÅ¡oje vietoje ir stumdėsi.

Liudytojais apklausti E. V., K. P. ir J. G. yra susiję su kaltinamuoju asmeniniais ryšiais – yra jo šeimos nariai arba šeimos narių draugai, todėl yra suinteresuoti savo parodymuose nurodyti tokias aplinkybes, kurios neapsunkina kaltinamojo padėties, todėl šių liudytojų parodymais galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai. E. V. teismo posėdyje teigė, kad girdėjo tik riksmus, kad iš automobilių buvo išlipę jo tėvas ir nukentėjęs ir jie barėsi, jis nematė, kad būtų suduodami kam nors smūgiai, vadinasi jie nebuvo suduoti, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai.

K. P. nurodė, kad sustojus prie Å¡viesoforo iÅ¡ automobilių iÅ¡lipo tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs ir jie prie automobilių ten Å¡Å«kavo. Detalių nurodyti negalėjo, nes jai buvo neįdomu, buvo užsiėmusi keletu darbų, žiÅ«rėjo į planÅ¡etę ar telefonÄ , be to jai buvo stresas, todėl mažai kÄ atsimena. Teismo nuomone toks paaiÅ¡kinimas yra prieÅ¡taringas – negali bÅ«ti, kad ta pati situacija žmogui kelia ir nuobodulį ir stresÄ vienu metu. J. G. nurodė, kad jis iÅ¡ miegojo automobilyje ir beveik nieko nežino apie įvykį.

Tokie paaiÅ¡kinimai patvirtina aplinkybę, kad liudytojai nėra suinteresuoti atskleisti tikrÄ sias įvykio aplinkybes. Apibendrinant visa tai, darytina iÅ¡vada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino – kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, JustiniÅ¡kių 83 sankryžoje nukentėjusiajam D. G., sėdinčiam automobilyje vairuotojo vietoje sudavė pro atidarytÄ langÄ kumščiu ne mažiau dviejų smÅ«gių į kairę akį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , poodinę kraujosruvÄ su minkÅ¡tųjų audinių sutinimÄ kairės akies apatinio voko-skruosto srityje, taip padarydamas jam nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiais veiksmais, atliktais vieÅ¡oje vietoje, J. V. pažeidė gyventojų teisę į saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ Â ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams. Ä®vykis vyko vieÅ¡oje vietoje, tarp visiÅ¡kai nepažįstamų asmenų, vairuotojų atsitiktinai važiavusių gatvėje greta ir vėliau jiems sustojus prie raudono Å¡viesoforo sankryžoje. IÅ¡ nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų matyti, kad prie sankryžos stovėjo ir daugiau automobilių. PrieÅ¡ais nukentėjusiojo automobilį stovėjusio automobilio vairuotojas net buvo iÅ¡lipęs ir stebėjo įvykį, todėl teismas vertina, kad aplinkiniai buvo priversti stebėti J.

V. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį – smÅ«gių sudavimÄ , jaustis nemaloniai ir nesaugiai. Toks J. V. elgesys, kai jis dėl menkavertės priežasties – dėl to, kad jam nepatiko nukentėjusioji vairavimas, vieÅ¡oje vietoje tyčia vairuotojui trenkė kumščiu keletÄ kartų į veidÄ , sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, kurios reikalauja visus nesusipratimas ir konfliktus sprendi ne kumščiais, o civilizuotai, laikantis nustatytos tvarkos.

Å iuo atveju J. V., manydamas kad nukentėjęs vairuodamas automobilį pažeidinėja Kelių eismo taisykles, vairuoja automobilį chuliganiÅ¡kai, turėjo visas galimybes kreiptis į policijÄ , kad ji iÅ¡siaiÅ¡kintų įvykio aplinkybes ir įvertintų vairuotojo elgesį. Atsižvelgiant į visa tai teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai įvertinti kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje. Bausmės skyrimas BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis J. V. neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis UAB „Elvora“, santechniku, tačiau Å¡iuo metu faktiÅ¡kai įmonėje darbo nėra, todėl darbuotojas yra prastovoje, vedęs, į narkologines įskaitas neįraÅ¡ytas, psichiatrijos ligoninėse negydytas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamasis iÅ¡ esmės neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į BK 55 straipsnio, numatančio, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjęs susitaikė, nukentėjęs kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisakė. Įvertinus tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose. Civilinis ieškinys. Šioje byloje nukentėjusysis D. G. pareiškė 13,34 eurų dydžio ieškinį dėl patirtos turtinės žalos, t. y. išlaidų susijusių su specialisto išvados gavimu, atlyginimo.

Teismo posėdyje jis civilinio ieÅ¡kinio nepalaikė ir pareiÅ¡kė, kad jo atsisako, ieÅ¡kinio atsisakymo teisinės pasekmės jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos, atsisakymas nuo ieÅ¡kinio neprieÅ¡tarauja įstatymo reikalavimams, todėl jis turi bÅ«ti priimtas, o byla Å¡ioje dalyje - nutraukta (CPK 140 str.1 d.). Nutraukus bylÄ , vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:n u s p r e n d ž i a :

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ Â numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje skirti jam laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams, įpareigojant:per bausmės laikÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas); Iki nuosprendžio vykdymo kaltinamajam J. V. palikti kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus nuosprendį vykdyti kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.

Priimti D. G. atsisakymÄ nuo Å¡ioje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Bausmės pradžiÄ pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                     Inga Å tuopienė